Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-14 · Civilinė byla Nr. e2S-500-392/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-03-14Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-05-27Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-14
Bylos Nr.
e2S-500-392/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02052-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Ieškovas
G. J.
Atsakovas
N. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-500-392/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02052-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) N. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovui N. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 30 924 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas, kurios sudaro 7 731 Eur, įstatymo nustatyto 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas taip pat prašė piniginio reikalavimo ribose taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones: piniginių lėšų areštą Lietuvos Respublikos esančiuose bankuose, kuriuose atsakovas turi savo sąskaitas, o jei sąskaitose piniginių lėšų nebūtų – pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui surasti, aprašyti bei areštuoti piniginio reikalavimo ribose tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį atsakovo turtą. Nurodė, kad skolos suma atsakovui yra didelė. Atsakovas jau ilgą laiką vengia vykdyti savo įsipareigojimus, pilnai atsiskaityti su ieškovu. Atsakovo elgesys nevykdant prisiimtų skolinių įsipareigojimų bei vengiant bendradarbiauti su ieškovu negali būti laikomas sąžiningu, todėl ieškovo nuomone, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Ieškovo reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemonės – atsakovo N. J. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas atsakovą ir/arba trečiuosius asmenis, areštą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui N. J. gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, ir su ieškovu. Bendra areštuoto atsakovo turto vertė turi neviršyti 38 655 Eur sumos.

4. Teismas, spręsdamas ieškovo prašymą, padarė išvadą, kad ieškovas, gindamas savo teises pateiktame teismui ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes ir tikėtinai pagrindė reikalavimą. Teismas atsižvelgęs į ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, įvertinęs ieškovo prašomos priteisti sumos dydį, taip pat tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, konstatavo, kad ieškovo reikalavimo suma atsakovui yra didelė, todėl egzistuoja tikimybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismo vertinimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimo būdas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovas (apeliantas) N. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, kaip nepagrįstą. Atskirojo skundo argumentai:

5.1. Apeliantas nurodo, kad ieškinys grindžiamas aplinkybe, jog tarp šalių 2012 m. kovo 1 d. ir 2012 m. gegužės 1 d. buvo sudarytos dvi paskolos sutartys, tai, pasak ieškovo, patvirtina du vekseliai. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų kada ir kaip perdavė pinigines lėšas atsakovui, nepateikė paskolos sutarčių. Apelianto nuomone, vekseliai nepatvirtina pinigų perdavimo atsakovui fakto bei paskolos sutarčių sudarymo fakto. Ieškovo reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas ir ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka išvadai, kad ieškinys galėtų būti patenkintas.

5.2. Nors pareiga įrodyti sunkią skolininko turtinę padėtį tenka kreditoriui, tačiau su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones jokie įrodymai, kurie pagrįstų ieškovo teiginius apie atsakovo negalėjimą įvykdyti teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovui, nepateikti. Nurodo, kad ieškovas žino, jog atsakovas yra kelių sėkmingai veikiančių įmonių akcininkas ir vadovas, nesusiduria su finansiniais sunkumais, todėl atsakovui nepalankaus sprendimo atveju nekils problemų teismo sprendimo įvykdymui.

5.3. Pirmosios instancijos teismas vien tik formaliai įvertinęs ginčo sumą negali taikyti skolininko turto suvaržymų, be to aplinkybė ar ginčo suma yra didelė ar ne, turi būti vertinama ne pagal tai ar ieškovui ginčo suma yra didelė, o atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, t. y. ar atsakovui tokia ieškinio suma yra reikšminga. Vien tik aplinkybė, kad atsakovas nevykdo ieškovo reikalavimo, nėra priežastis laikyti, jog tai daroma dėl sunkios finansinės padėties, nes kreditoriaus reikalavimas gali būti (ir šiuo atveju yra) nevykdomas dėl paties reikalavimo nepagrįstumo, o ne dėl negalėjimo jį įvykdyti.

Atsiliepimas

6. Ieškovas G. J. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas ieškinyje išdėstė ginčo faktines aplinkybes ir pateikė jas patvirtinančius įrodymus. Įvertinęs pateiktą ieškinį, tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Atsakovo pateikti duomenys apie jam priklausančio nekilnojamojo turto vertę suformuoti VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu ir neatspindi konkrečios atsakovo turto vertės. Be to, atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso tik 1/3 dalis VĮ Registrų centro išrašuose nurodytų žemės sklypų. Atsakovo nurodytam nekilnojamajam turtui – butui yra pritaikyta hipoteka, t. y. galimai ieškovui palankaus sprendimo atveju išieškojimas tiesiogiai į šį turtą negalėtų būti nukreiptas. Ieškovo nuomone, atsakovo teiginiai apie stabilią jo finansinę padėtį, laikytini nepagrįstais. Be to, atsakovo pateiktas banko sąskaitos išrašas yra suformuotas tik vienos dienos, todėl remiantis šiuo dokumentu objektyviai įvertini ar atsakovas realiai disponuoja išraše nurodytomis lėšomis, neįmanoma. Atsakovas ginčydamas skundžiamą nutartį ir siekdamas įrodyti savo gerą finansinę padėtį, nepateikė objektyvių realią turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertę patvirtinančių įrodymų. Atsakovas turi neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, tačiau tokių duomenų nepateikė. Šiuo atveju atsakovas ne tik vengia vykdyti turimus turtinius įsipareigojimus ieškovui, tačiau vengia pateikti visus nagrinėjamam ginčui aktualius duomenis apie jo finansinę būklę, todėl galima spręsti apie egzistuojantį atsakovo nesąžiningumą bei objektyvią riziką, jog atsakovas gali vengti vykdyti ir galimai palankų ieškovui būsimą teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė nutartį, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

9. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartimi ir nurodo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos, nes nebuvo CPK įtvirtintų pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apelianto argumentais nesutinka.

10. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes, pateikė įrodymus ir tikėtinai pagrindė reikalavimą.

11. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į ieškovo nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, įvertinęs ieškovo reikalavimo sumos dydį, tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, konstatavo, jog ieškovo reikalavimo suma atsakovui yra didelė. Teismas sprendė, jog egzistuoja tikimybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas nutartimi pritaiko ieškovo prašytas laikinąsias apsaugos priemones, būtent atsakovas, siekdamas jam pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turi teikti įrodymus, pagrindžiančius jo gerą finansinę padėtį ar kitaip paneigiančius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-130-943/2017). Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovas žino, jog atsakovas yra kelių sėkmingai veikiančių įmonių akcininkas ir vadovas, nesusiduria su finansiniais sunkumais, ir pateikia tai galimai patvirtinančius dokumentus: sąskaitos AB Swedbank išrašą, pagal kurį 2019 m. sausio 28 d. sąskaitos likutis sudarė 161 971,33 Eur; VĮ Registrų centro išrašus apie atsakovo valdomą turtą, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio masinio vertinimo vertė – 155 000 Eur; 2 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių masinio vertinimo vertė – 11 900 Eur ir 50 700 Eur; 2 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių masinio vertinimo vertė – 7 850 Eur ir 29 900 Eur. Iš atsakovo pateikto AB Swedbank sąskaitos išrašo matyti, kad 2019 m. sausio 28 d. sąskaitos likutis sudarė 161 971,33 Eur, tačiau banko sąskaitos išrašas yra suformuotas tik vienos dienos, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima objektyviai įvertinti ar atsakovas realiai disponuoja sąskaitos išraše nurodytomis lėšomis. Iš VĮ Registrų centro išrašų matyti, kad atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso tik 1/3 dalis anksčiau nurodytų žemės sklypų, o turto vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, todėl nepatvirtina konkrečios minėto turto vertės. Atsakovo nurodytam nekilnojamajam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra pritaikyta hipoteka. Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovo pateikti dokumentai neleidžia daryti išvados, jog apelianto finansinė padėtis yra gera. Be to, akivaizdu, jei atsakovo finansinė padėtis, kaip nurodo apeliantas yra gera, tai jis būtų laiku ir tinkamai įvykdęs savo įsipareigojimus ieškovui. Apelianto argumentai nepaneigia, kad reikalavimo suma jam yra didelė. Esant priešingai, atsakovas gali ieškovo reikalaujamą sumą įmokėti į notaro sąskaitą ir laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos. Esant minėtoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju yra pagrįsta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybė.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo N. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius