Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. F. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. F., M. F. ir AB SEB bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Mirus pareiškėjo sutuoktinei, pareiškėjas rūpinosi sutuoktinės laidotuvėmis bei toliau tęsė jam ir mirusiajai priklausančio turto – žemės sklypo su statiniais, faktinį valdymą, mokėjo paslaugų teikėjams už turtui teikiamas komunalines paslaugas, turtu rūpinosi, t. y. palikimą priėmė faktiniais aktyviais veiksmais. Sutuoktiniai turėjo ir solidarų įsipareigojimą kreditoriui AB SEB bankas pagal 2013 m. kovo 1 d. kredito sutartį Nr. 15A1318240370-93, kurį pareiškėjas po sutuoktinės mirties vykdo pagal su kreditoriumi pasirašytos sutarties sąlygas. Pareiškėjo elgesys įrodo, kad mirusiajai priklausiusio turto valdymas ir naudojimasis juo buvo nukreiptas į nuosavybės teisių į šį turtą įgijimą ir jos įgyvendinimą. Sutuoktinių vaikai palikimo po J. F. mirties, palikimo nepriėmė.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas, gim. (duomenys neskelbtini) ir J. F., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Pareiškėjai santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Santuokoje taip pat gimė vaikai M. F. ir M. F. (suinteresuoti asmenys).

2021 m. rugsėjo 17 d. Testamentų registro išraše matyti, kad nėra palikėjos palikimo priėmimo faktų, įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, įregistruotų palikėjos palikimo atsisakymo faktų bei nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Pareiškėjas ir jo vaikai (suinteresuoti asmenys) nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjas pradėjo jį faktiškai valdyti.

Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Nereikalaujama, kad veiksmai būdų teisinio pobūdžio, t. y. kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir kt., o pakanka aktyvių įpėdinio veiksmų, iš kurių galima matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, pavyzdžiui, naudojasi turtu, moka už jį mokesčius ir kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Teisinės pasekmės, atsirandančios faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą ar padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Pareiškėjas, kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis, yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismui pateiktame pareiškime nurodytais pareiškėjo paaiškinimais, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis, iš kurių matyti, kad pareiškėjai nekilnojamą turtą įgijo santuokos metu ir kuris priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas po palikėjos mirties toliau rūpinosi sutuoktinių turtu, mokėjo su šiuo turtu susijusius mokėjimus, todėl šios nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, pareiškėjas priėmė palikimą po J. F. mirties, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Esant šioms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti prašomą palikimo priėmimo faktą, kuris turi juridinę reikšmę, siekiant pareiškėjui įteisinti po J. F. likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas D. F., a. k. (duomenys neskelbtini) po pareiškėjo sutuoktinės J. F., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.