- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-25
- Bylos Nr.
- 2A-38/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- L. A. G., G. K., V. K., G. R., valstybės įmonės „Turto bankas“, R. K.
- Ieškovas
- O. S.
- Trečiasis asmuo
- I. B., E. J., A. K.
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų L. A. G., G. K., V. K., G. R. ir valstybės įmonės „Turto bankas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2741-232/2010 pagal ieškovo O. S. (O. S.) ieškinį atsakovams R. K., G. K., V. K., L. A. G., G. R. ir akcinei bendrovei (šiuo metu - valstybės įmonė) „Turto bankas“ dėl be pagrindo įgytų lėšų ir palūkanų priteisimo (tretieji asmenys: I. B., E. J., A. K. ir likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Kirsta“),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas O. S. ieškiniu (paduotu 2008 m. lapkričio 10 d.), pareikštu 1964 m. CK 512 straipsnio pagrindu, atsakovams R. K., G. K., V. K., L. A. G., G. R. ir VĮ „Turto bankas“, prašė priteisti iš atsakovų ieškovo naudai be pagrindo jų gautus: 1) 33 306,40 Lt skolos ir 8 326,60 Lt palūkanų iš R. K.; 2) 88 678,02 skolos ir 22 169,51 Lt palūkanų iš G. K.; 3) 73 579 Lt skolos ir 18 394,75 Lt palūkanų iš L. A. G.; 4) 4 666,67 Lt skolos ir 1 166,67 Lt palūkanų iš G. R.; 5) 663 610 Lt skolos ir 165 902,50 Lt palūkanų iš VĮ „Turto bankas“; 6) 41 089,98 Lt skolos ir 10 272,50 Lt palūkanų iš V. K.; 5 proc. metines palūkanas, paskaičiuotas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas (1 b. t., 2-13 l.; 2 b. t., 28-39 l.).
Nurodė, jog pagal 1994 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartį, kurioje nustatytos 27 proc. dydžio palūkanos, o už laiku nesumokėtas palūkanas - 1 proc. dydžio delspinigiai, komercinis bankas (toliau – KB) „Balticbank“ ieškovo O. S. įmonei suteikė 1 500 000 Lt paskolą (paskolos grąžinimo terminas – 1994 m. gruodžio 20 d.; toliau – Paskolos sutartis). Ieškovo teigimu, šios sutarties pagrindu gauta 1 500 000 Lt paskola buvo pervesta atsakovų interesams tenkinti: 1994 m. lapkričio 29 d. mokėjimo pavedimu trečiajam asmeniui UAB „Kirsta“ ieškovo pervesti 234 653,60 Lt, kurie panaudoti atsakovų R. K., V. K., G. K., ir L. A. G. vardu statomų namų darbams atlikti; 1994 m. lapkričio 29 d. mokėjimo pavedimu ieškovas sumokėjo komerciniam bankui „Balticbank“ 4 666,67 Lt palūkanų už atsakovę G. R.; 1994 m. lapkričio 29 d. mokėjimo pavedimu 663 610 Lt suma buvo ieškovo pervesta į AB „Aurabankas“ (teisių perėmėjas atsakovas VĮ „Turto bankas“), kuri buvo užskaityta kaip delspinigiai, sumokėti už atsakovus ir trečiuosius asmenis. Ieškovas pažymėjo, jog tarp ieškovo ir atsakovų nebuvo sutartinių santykių, kurių pagrindu ieškovas būtų turėjęs pareigą sumokėti minėtas sumas, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, kad būtų susidarę 663 610 Lt dydžio delspinigiai, todėl tinkamu atsakovu dėl šios sumos priteisimo pripažintinas VĮ „Turto bankas“. Pasak ieškovo, atsakovams be pagrindo gavus 902 930,27 Lt sumą, ieškovas patyrė nuostolių, negalėjo naudotis šia suma, todėl atsakovai privalo mokėti 5 proc. dydžio palūkanas už penkerius metus (1964 m. CK 512 str., 236 str.; CK 6.240 str. 1 d.). Prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, teismui nusprendus, jog jis praleistas (CK 1.5 str., 1.131 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Atsakovė G. R. ir trečiasis asmuo J. J. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (1 b. t., 99-102 l.). Nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, nes nepagrįsto praturtėjimo institutas šiuo atveju netaikomas, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovų nesąžiningumą, pagal mokėjimo nurodymus atsakovai neįgijo ieškovo pinigų, kurie buvo pervesti į AB „Balticbankas“ ir KB „Aurabankas“ sąskaitas, ieškovas patyrė nuostolių dėl savo paties kaltės, kadangi veikė išimtinai savo rizika, imdamas labai didelę paskolą ne savo, o kitų asmenų naudai, turėjo pasirūpinti, kad jo teisės ir interesai nenukentėtų. Be to, ieškovas žinojo, jog jis neprivalo vykdyti kitų asmenų prievolių – mokėti bankams pagal kitų asmenų įsipareigojimus bankams, todėl pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalį turtas (nuostoliai) negali būti išreikalautas. Pažymėjo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 20 d. sprendimu nustatyta, kad paskolos sutartis yra galiojanti nuo jos sudarymo dienos, o ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo 1994 m. lapkričio 30 d., kuomet ieškovas nurodė KB „Aurabankas“ užskaityti pervestas 663 610 Lt pinigines lėšas kaip delspinigius už kitų asmenų paskolos sutartis.
Atsakovas VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (1 b. t., 119-122 l.). Nurodė, kad ieškovo veiksmai, atliekant 1994 m. lapkričio 29 d. pavedimą ir 1994 m. lapkričio 30 d. nurodymą KB „Aurabankas“, vertintini kaip jo nerūpestingumas ir aplaidumas, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinybę tokį mokėjimą atlikti, o klaidingas ieškovo teisių ir pareigų suvokimas negali būti pateisinama priežastis reikšti reikalavimus atsakovams. Atsakovo teigimu, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuojamas nuo 1994 m. lapkričio 30 d., kadangi jau tuo metu ieškovas žinojo, kad nėra jokio teisinio pagrindo mokėjimams atlikti ir neprivalėjo jų atlikti.
Atsakovas L. A. G. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti (1 b. t., 168-177 l.). Nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog O. S. įmonė pervedė 73 579 Lt už L. A. G. statomus namus Saltoniškėse. 1994 m. lapkričio 29 d. mokėjimo pavedimas įrodo tik jame nurodytos sumos pervedimą UAB „Kirsta“, o ne atsakovo naudai, atsakovas nepasirašė su UAB „Kirsta“ sutarties dėl namo Saltoniškese statybos ir jam nėra žinoma nei apie sutartį už darbus sutartyje Nr. 94, nei apie 1994 m. lapkričio 29 d. mokėjimo pavedimą, todėl reikalavimą dėl minėtos sumos grąžinimo ieškovas turi reikšti UAB „Kirsta“. Pažymėjo, jog ieškovas neįrodė atsakovo nesąžiningumo, be to, ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino 1964 m. CK 512 straipsnio pagrindu: priteisė ieškovo naudai iš atsakovų be pagrindo gautas lėšas:
1) iš R. K. 33 306,60 Lt pagrindinės sumos, 8 326,60 Lt palūkanų, 133, 33 Lt teismo išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio dalį) ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo 2008 m. lapkričio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;
2) iš G. K. 88 678,Lt pagrindinės sumos, 22 169,51 Lt palūkanų, 133, 33 Lt teismo išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio dalį) ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo 2008 m. lapkričio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;
3) iš L. A. G. 73 579 Lt pagrindinės sumos, 18 394,75 Lt palūkanų, 133, 33 Lt teismo išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio dalį) ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo 2008 m. lapkričio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;
4) iš G. R. 4 666,67 Lt pagrindinės sumos, 1 166,67 Lt palūkanų, 133, 33 Lt teismo išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio dalį) ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo 2008 m. lapkričio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;
5) iš V. K. 41 089,98 Lt pagrindinės sumos, 10 272,50 Lt palūkanų, 133, 33 Lt teismo išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio dalį) ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo 2010 m. birželio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;
6) iš VĮ „Turto bankas“ 663 610 Lt pagrindinės skolos ir 165 902,50 Lt palūkanų, 133, 33 Lt teismo išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio dalį) ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo 2008 m. lapkričio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (2 b. t., 165-172 l.).
Nurodė, kad ieškovas 9 metus savo teises gynė baudžiamojo proceso tvarka, vėliau civiline tvarka, kitos civilinės bylos (Nr. 2-178-44/2006) proceso metu ieškovas rėmėsi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis remiasi ir šioje byloje (pasirašė paskolos sutartį, gautus pinigus pervedė fiziniams ir juridiniams asmenims ir neturėjo iš to naudos sau, o šios aplinkybės buvo konstatuotos Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-239/2006). Teismo teigimu, apeliacinės instancijos teismui civilinėje byloje Nr. 2A-239/2006 nustačius, kad ieškovo pasirinktu gynybos būdu jo teisės negali būti apgintos, nes sandoris negali būti pripažįstamas apsimestiniu dėl kitos šalies valios trūkumo sudaryti apsimestinį sandorį ir jo priešieškinį atmetus bei priteisus iš jo visą paskolos sumą, ieškovas siekė atnaujinti procesą, buvo aktyvus, gindamas savo teises. Teismas nurodė, jog, atsižvelgus į tai, kad vykę teismų procesai užsitęsė ne dėl ieškovo kaltės, kad priteista didelė skolos suma yra priverstinai vykdoma ir yra tapusi nepakeliama našta ieškovui visam gyvenimui, būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga užkirsti ieškovui kelią į teisminę gynybą dėl praleisto senaties termino, todėl atnaujina ieškinio senaties terminą.
Teismas pažymėjo, jog aplinkybės, kad ieškovo personalinė įmonė pasiskolintus pinigus yra pervedusi KB „Aurabankui“, kurio teisių perėmėjas yra VĮ „Turto bankas“ ir kitiems atsakovams, yra nustatytos įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiu bei sprendimu, taip pat kitais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Pasak teismo, byloje nėra duomenų ir atsakovai nepateikė įrodymų, kad tarp ieškovo ir atsakovų būta prievolinių santykių, iš kurių ieškovui būtų galėjusi kilti pareiga pervesti ginčijamas sumas atsakovams. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad ieškovas, be pagrindo pervedęs ginčo lėšas, veikė savo rizika, neatsargiai, neapdairiai, kad turi atsakyti už tokio elgesio pasekmes. Teismo nuomone, tiek pinigų pervedimo metu galiojęs CK 512 straipsnis, tiek bylos nagrinėjimo metu galiojančios CK XX skyriaus normos numato pareigą grąžinti tai, kas be teisinio pagrindo įgyta (sutaupyta). Teismas konstatavo, jog šiuo atveju netaikytina CK 6.242 straipsnio 3 dalies nuostata, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika, kadangi šioje įstatymo nuostatoje kalbama apie perteklinį prievolės įvykdymą, o byloje nenustatytas prievolinių santykių tarp šalių egzistavimo faktas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas L. A. G. prašo panaikinti apygardos teismo sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovo reikalavimai jo atžvilgiu, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 b. t., 173-181 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas pažeidė CPK 12, 178 ir 182 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, skundžiamą teismo sprendimą pagrįsdamas aplinkybėmis, nustatytomis kitų teismų kitose bylose, kuriose nedalyvavo atsakovas, ir kurie neturi prejudicinės galios šioje byloje. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad 1994 m. lapkričio 29 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1 ieškovas sumokėjo UAB „Kirsta“ atsakovo L. A. G. skolą, todėl ne atsakovas, bet UAB „Kirsta“ be pagrindo gavo iš ieškovo pinigines lėšas, kurias privalo grąžinti ieškovui. Nėra visų sąlygų, būtinų taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, o būtent prievolės nebuvimo bei atsakovo nesąžiningumo, todėl ieškinys dėl atsakovo tariamo nepagrįsto praturtėjimo turėjo būti atmestas.CK 6.242 straipsnio nuostatos nesuteikia ieškovui teisės nuo nepagrįsto praturtėjimo sumos reikalauti sumokėti palūkanas, todėl teismas privalėjo atmesti ieškinio reikalavimą dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo.Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl nepagrįsto praturtėjimo pareikšti, be to, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Ieškovas, turėdamas aukštąjį išsilavinimą ir būdamas verslininku, nuo 1995 m. žinodamas apie savo teisių pažeidimą, pažeistų teisių negynė ir/ar pasirinko netinkamas jų gynimo priemones, o toks pasirinkimas nekliudė ieškovui pareikšti ieškinį atsakovui, todėl ta aplinkybė, kad ieškovas 9 metus dalyvavo teismo procesuose, negali būti laikoma svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi.
Šalies argumentai
Atsakovas VĮ „Turto bankas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti apygardos teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškinį (2 b. t., 183-187 l.). Nurodo šiuos argumentus:
Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.240 bei 6.242 straipsniuose įtvirtintas normas. Šiuo atveju nėra teismų praktikoje konstatuotos aplinkybių visumos, būtinos nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti. Atsakovai neteisėtai neužvaldė ar kitaip nepasisavino ieškovo turto be jo valios, kadangi ieškovui skirti pinigai buvo pervesti į paskolinę sąskaitą ir jis nurodytais pinigais disponavo, t. y., pasirašydamas mokėjimo pavedimus, išreiškė valią, kaip juos panaudoti. Apygardos teismas neteisingai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.242 straipsnio 3 dalies nuostatų, kadangi ieškovas dėl savo kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, jog būtų išvengta nuostolių. Juolab kad nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą.Ieškovas per 16 metų vykstančius teismo procesus naudojosi kvalifikuota teisininkų pagalba, todėl, pasirinkdamas civilinių teisių gynimo būdą, prisiėmė riziką, kad pasirinktas netinkamas teisių gynimo būdas sudarys problemų dėl ieškinio senaties, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog vykę civiliniai procesai bei nepakeliama ieškovo skolos našta yra svarbios priežastys atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.Teismas netinkamai aiškino CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, teigdamas, jog atsakovas nepateikė ieškovo ir banko sudarytos sutarties, tačiau patenkindamas nepagrįstą ieškovo reikalavimą dėl delspinigių, numatytų šioje sutartyje, priteisimo.Palikus nepakeistą teismo sprendimą, būtų pažeistas viešasis interesas, kadangi atsakovas nėra privatus bankas, o tokiu sprendimu būtų sukurtas precedentas ir kitiems atsakovo skolininkams kreiptis į teismą su didelės sumos ieškiniais dėl nepagrįsto praturtėjimo.Teismas, pratęsdamas 14 dienų terminą priimti ir paskelbti teismo sprendimą, pažeidė CPK 269 straipsnį, kuriame nenumatyta nurodyto termino pratęsimo galimybė.
Apeliaciniuose skunduose atsakovai V. K. ir G. K. prašo panaikinti apygardos teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškinį (2 b. t., 194-200 l., 203-208 l.). Apeliaciniai skundai grindžiami šiais argumentais:
1994 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartis Nr. 94-64 buvo sudaryta ne tarp banko ir ieškovo, o tarp banko ir ieškovo personalinės įmonės, o byloje nėra įrodymų, kad, 2001-05-29 išregistravęs įmonę, ieškovas perėmė teisę reikalauti grąžinti 1994 m. lapkričio 29 d. O. S. personalinės įmonės 1994 m. lapkričio 29 d. mokėjimo pavedimo Nr. 1 sumokėtas sumas, todėl O. S. laikytinas netinkamu ieškovu. Teismas rėmėsi ieškovo pateiktu priedu prie 1995 m. gruodžio 20 d. Revizijų departamento prie Finansų ministerijos aktu, pateiktu baudžiamojoje byloje, kuriame nurodyta, jog mokėjimo pavedimu Nr. 1 UAB „Kirsta“ pervestomis 235 000 Lt lėšomis buvo apmokėti statybos – montavimo darbai, iš kurių – 41 089,98 Lt už gyvenamuosius namus Zujūnuose ir prie Žaliųjų ežerų, tačiau šiame priede nurodoma tik tai, jog ieškovas, o ne jo įmonė apmokėjo UAB „Kirsta“ 41 089,98 Lt už atsakovo gyvenamuosius namus. Tai, kad minėtame priede atsakovas nurodomas kaip užsakovas nereiškia, jog atsakovas tapo šio pastato savininku, neatsiskaitė su UAB „Kirsta“ ir sutaupė lėšas ieškovo sąskaita.Teismas buvo šališkas, kadangi nepagrįstai rėmėsi ieškovo pozicija kitose civilinėse bylose, nors pripažino, jog, vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 dalimi, nei Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. balandžio 5 d. nuosprendyje, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2006-06-20 sprendime nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje, kadangi jose dalyvavo kiti asmenys.Ieškovo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, todėl teismas be pagrindo nurodė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas būtų su jais susijęs prievoliniais ar kitokiais įsipareigojimais. Juolab kad piniginės lėšos buvo pervestos ne atsakovui, o UAB „Kirsta“.Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovas, būdams apdairus, privalėjo suprasti, kad jis neturėjo teisinio pagrindo pervesti pinigų UAB „Kirsta“ ir kitiems asmenims, tačiau savo sąmoningais ir valingais veiksmais jiems pervedė pinigines lėšas, apie tai žinodamas jau nuo 1994 m. lapkričio 29 d.Ieškovo veiksmai, atliekant 1994 m. lapkričio 29 d. mokėjimo pavedimą, vertintini kaip jo nerūpestingumas ir aplaidumas. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo prievolę atlikti mokėjimus, todėl jis tai padarė išimtinai savo interesais ir rizika, siekęs tik jam žinomų tikslų. Be to, ieškovas neįrodė, kad atsakovai praturtėjo jo sąskaita ir kad nepagrįstas praturtėjimas buvo atliktas nesąžiningais atsakovų veiksmais (CK 6.242 str.).Ieškovas neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, taigi teismas išėjo už ieškinio ribų (CPK 42 str., 141 str.). Be to, neatsižvelgė į tai, kad tik tuomet, kai VĮ „Turto bankas“ pareiškė ieškinį ieškovui dėl paskolos grąžinimo, pastarasis pradėjo ginčyti ieškovo ir banko sudarytą sutartį, taip pat į tai, kad ieškovas suvokė esantis tikrąja sutarties šalimi, kadangi net 8 kartus keitė šios sutarties priedus, o netinkamas teisių gynimo būdas negali būti vertinamas kaip svarbi senaties termino praleidimo priežastis.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė G. R. prašo panaikinti apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (2 b. t., 230-232 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Ieškovas 4 666,67 Lt pervedė ne atsakovei, o KB „Balticbank“, tai patvirtina 1994 m. lapkričio 29 d. mokėjimo pavedimas Nr. 2, be to, ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovei apie paminėtą pavedimą tapo žinoma, kai buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-178-44/2006, o tai įrodo, jog teismas be pagrindo sprendė, kad atsakovė iš ieškovo gavo 4 666,67 Lt piniginių lėšų.Byloje neįrodytas atsakovų nesąžiningumas, priešingai, bylos duomenys patvirtina atsakovų sąžiningumą: atsakovė nežinojo apie ieškovo atliktą pavedimą, jis pats patvirtino, jog pavedimus atliko, gavęs vieno asmens – UAB „Luokė“ vadovo L. A. G. nurodymą, o tai reiškia, jog šioje byloje neįrodyta viena iš būtinųjų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų – skolininko nesąžiningumas.Nustačius, jog byloje įrodyta, kad 4 666,67 Lt gavo atsakovė, taikytinos CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, pagal kurias negali būti išreikalaujamas, kaip be pagrindo įgytas, toks turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, jog jis neprivalo vykdyti prievolės. Teismas turėjo atmesti ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino. Ieškinio senatis prasidėjo 1994 m. lapkričio 30 d., t. y. kitą dieną, kai ieškovas pervedė pinigines lėšas, o ieškovas nepareiškė prašymo atnaujinti ieškinio senaties termino, todėl teismas neturėjo teisės savo iniciatyva to padaryti.
Šalies argumentai
Atsakovas VĮ „Turto bankas“, prisidėdamas prie kitų atsakovų apeliacinių skundų, prašo juos patenkinti (3 b. t., 1-2 l.).
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į apeliacinius skundus ieškovas prašo juos atmesti (3 b. t., 4-34 l.). Atsiliepimus grindžia šiais argumentais:
Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo atveju nėra svarbus valios arba subjektyvumo pagrindas – nereikšminga, ar asmuo ketino turtą gauti be teisinio pagrindo, ar šis gautas atsitiktinai, todėl, išreikalaujant be teisinio pagrindo įgytą turtą, kaltė neturi reikšmės. Atsakovų R. K., G. K., V. K. ir L. A. G. prievolės pagal jų su trečiuoju asmeniu UAB „Kirsta“ sudarytą rangos sutartį sumažėjo, kai ieškovas be pagrindo pervedė pinigus trečiajam asmeniui už nurodytus atsakovus, byloje nėra duomenų, kad atsakovai ir ieškovas turėjo prievolinių santykių, be to, VĮ „Turto bankas“, gavęs iš ieškovo lėšas, be pagrindo jas užskaitė kaip delspinigius už su trečiaisiais asmenimis sudarytas paskolų sutartis, nors apie tai taip pat nėra duomenų byloje, todėl atsakovai nepaneigė ieškovo teiginio, jog jie lėšas gavo be teisinio pagrindo.Teismas pagrįstai netaikė CK 6.242 straipsnio 3 dalies nuostatų, kadangi jos taikomos tik esant prievoliniams santykiams tarp nuostolių patyrusios ir praturtėjusios šalių.Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties, pagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 1 d. sprendimo (civilinė byla Nr. 2-178-44/2006) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006-06-20 nutarties (civilinė byla Nr. 2A-239/2006) motyvais dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir teisingai konstatavo, jog ankstesni teisminiai ginčai baudžiamojoje ir civilinėse byloje užsitęsė iki 9 metų ne dėl ieškovo kaltės, ir kad skola tapo nepakeliama ieškovo gyvenimo dalis. Pažymėjo, jog ieškinyje prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
Lietuvos apeliaciniam teismui 2012 m. spalio 3 d. nutartimi atnaujinus civilinės bylos Nr. 2A-438/2012 nagrinėjimą ir pasiūlius byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus bei kitus duomenis apie 663 610 Lt delspinigių, ieškovo pervestų į KB „Aurabankas“, apskaičiavimą, ir argumentus dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-66-08/04 įrodymų (tarp jų dėl 1996-11-29 KB „Aurabankas“ valiutos pirkimo – pardavimo operacijų dokumentinės revizijos akto Nr. 10-05-735), ieškovas pateikė paaiškinimą raštu, kuriame teigiama, jog baudžiamosios bylos Nr. 1-66-08/04 duomenys (tarp jų aukščiau nurodyto revizijos akto 15 lapo duomenys) patvirtina, jog tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų nebuvo prievolinių santykių, pagal kuriuos ieškovas būtų turėjęs apmokėti delspinigius, o tinkamas atsakovas dėl 663 610 Lt priteisimo yra tik VĮ „Turto bankas“ (3 b. t., 50-51, 57-59 l.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo VĮ „Turto bankas“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovų L. A. G., V. K., G. K. ir G. R. apeliaciniai skundai netenkintini.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, susijusias su ieškinio reikalavimais atsakovams R. K., G. K., V. K., L. A. G. ir G. R., o taip pat dalimi reikalavimo (dėl 11 625 Lt sumos) atsakovui VĮ Turto bankui, bei padarė pagrįstas išvadas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir paminėtų reikalavimų pagrįstumo, tinkamai pritaikydamas ir materialinės teisės normas.
1964 m. CK 512 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmuo, kuris be įstatymu ar sandoriu nustatyto pagrindo įgijo turtą kito sąskaita, privalo grąžinti pastarajam be pagrindo įgytą turtą; šio straipsnio taisyklės taikomos ir tuo atveju, kai turtas sutaupomas kito sąskaita be įstatymu ar sandoriu nustatyto pagrindo (1964 m. CK 512 str. 5 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal 1964 m. CK 512 straipsnį, praturtėti be pagrindo galima dvejopai: be pagrindo įgyjant turtą arba be pagrindo sutaupant turtą, o nurodytiems prievoliniams santykiams atsirasti būtinos trys sąlygos: 1) vienas asmuo turi įgyti ar sutaupyti turtą kito asmens sąskaita, o antrojo asmens turtas turi sumažėti; 2) asmuo turi įgyti ar sutaupyti turtą kito asmens sąskaita be įstatymu ar sandoriu numatyto pagrindo; 3) be pagrindo įgijęs ar sutaupęs turtą asmuo neturi būti dėl to kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689/2003, 1999 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/1999).
Nagrinėjamu atveju apygardos teismas teisingai nustatė, kad pagal O. S. įmonės ir KB „Balticbank“ 1994 m. lapkričio 28 d. sudarytą paskolos sutartį, KB „Balticbank“ ieškovo individualiai (personalinei) O. S. įmonei (2001 m. gegužės 29 d. išregistruota iš įmonių registro) buvo suteikęs 1 500 000 Lt paskolą, kurios dalį (902 930,27 Lt) ieškovas panaudojo atsakovų R. K., G. K., V. K., L. A. G. ir G. R. bei trečiųjų asmenų interesų patenkinimui: 1994 m. lapkričio 29 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1 O. S. įmonė pervedė UAB „Kirsta“ 235 000 Lt, kurie buvo panaudoti apmokėjimui už atsakovų R. K., V. K., G. K., ir L. A. G. vardu statomų namų statybos montavimo darbus (33 306,60 Lt už atsakovą R. K., 86 678,02 Lt už atsakovą G. K., 41 089 Lt už atsakovą V. K. ir 73 579 Lt už atsakovą L. A. G.; iš viso – 234 653,60 Lt); 1994 m. lapkričio 29 d. mokėjimo pavedimu Nr. 2 ieškovas sumokėjo KB „Balticbank“ 4 666,67 Lt palūkanų už atsakovę G. R., o 1994 m. lapkričio 29 d. mokėjimo pavedimu Nr. 3 ieškovas pervedė į KB „Aurabankas“ (teisių ir pareigų perėmėjas – atsakovas VĮ „Turto bankas“) 663 610 Lt sumą, kuri pagal O. S. įmonės 1994 m. lapkričio 30 d. prašymą (nurodymą) KB „Aurabankas“ Užsienio ryšių skyriui buvo užskaityta kaip delspinigiai, sumokėti už atsakovus ir trečiuosius asmenis pagal jų su KB „Aurabankas“ sudarytas sutartis: 92 320 Lt už trečiąjį asmenį I. B. pagal 1994-06-27 sutartį Nr. 05/1454; 212 052 Lt (95 907 Lt + 111 158 Lt + 4 987 Lt) – už trečiąjį asmenį E. J. pagal 1994-07-04 sutartį Nr. 05/1469, 1994-07-15 sutartį Nr. 05/1591 ir 1994-10-20 sutartį Nr. 05/3446SJ; 193 920 Lt (90 337 Lt + 103 583 Lt) – už G. B. pagal 1994-07-12 sutartį Nr. 05/1576 ir 1994-07-28 sutartį Nr. 05/1721; 62 487 Lt – už trečiąjį asmenį A. K. pagal 1994-08-01 sutartį Nr. 05/1692, 91 206 Lt (49 617 Lt + 41 589 Lt) – už atsakovę G. R. pagal 1994-08-02 sutartį Nr. 05/1748 ir 1994-09-07 sutartį Nr. 05/2083; 11 625 Lt – už KB „Aurabankas“ pagal 1994-09-22 sutartį Nr. 05/3224). Paminėtas aplinkybes patvirtina ne tik nagrinėjamos civilinės bylos, bet ir prie jos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-66-08/04 įrodymai (tarp jų Paskolos sutartis, 1994 m. lapkričio 29 d. mokėjimo pavedimai Nr. 1-3, O. S. įmonės 1994 m. lapkričio 30 d. pranešimas KB „Aurabankas“, Revizijų departamento prie Finansų ministerijos 1997 m. gegužės 30 d. aktas „Dėl O. S. personalinės įmonės veiklos“, I. B., E. J., A. K., G. R. ir G. B. 1994 m. birželio 27 d. – 1994 m. spalio 20 d. sutartys, sudarytos su KB „Aurabankas“, bei su šių sutarčių vykdymo susiję dokumentai - mokėjimų nurodymai, kasos pajamų orderiai, memorialiniai orderiai, Revizijų departamento prie Finansų ministerijos 1995 m. gruodžio 20 d. aktas „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kirsta“ ir reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Statmeda“ dokumentinės revizijos“, UAB „Kirsta“ ataskaita apie iš O. S. IĮ gautų pajamų panaudojimą, UAB „Kirsta“ atliktų darbų aktai bei pažymos, atsakovo G. K. parodymai baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-08/04; 1 b. t., 14-23, 123-152 l.; 2 b. t., 40-99 l.; baudžiamoji byla Nr. 1-66-08/04, 2 t., 7-8, 34-37, 118-119 l.; 9 b. t., 1-197 l.). Apygardos teismas turėjo pagrindo vadovautis šių įrodymų duomenimis, o apeliantai be pagrindo teigia, jog teismas netinkamai įvertino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-08/04, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-239/2006 nustatytas aplinkybes (CPK 176, 183, 185 str.).
Be to, apygardos teismas teisingai konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovą siejo prievoliniai santykiai su atsakovais R. K., G. K., V. K., L. A. G. bei G. R., dėl kurių ieškovas būtų turėjęs pervesti aukščiau paminėtas piniginių lėšų sumas trečiajam asmeniui UAB „Kirsta“ ir KB „Balticbank“ už nurodytus atsakovus, o tokių įrodymų šie atsakovai nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 12, 178, 185, 314 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo teigti, kad, ieškovui įvykdžius atsakovų R. K., G. K., V. K. ir L. A. G. pinigines prievoles trečiajam asmeniui UAB „Kirsta“ (sumokėjus trečiajam asmeniui 33 306,60 Lt už atsakovo R. K. vardu statomus gyvenamąjį namą Zujūnuose ir poilsio namą Švenčionių rajone, 86 678,02 Lt – už atsakovo G. K. vardu statomą pastatą – priestatą Saltoniškėse, 41 089 Lt – už atsakovo V. K. vardu statomus gyvenamuosius namus Zujūnuose ir prie Žaliųjų ežerų ir 73 579 Lt – už atsakovo L. A. G. vardu statomą gyvenamąjį namą Saltoniškėse) ir atsakovės G. R. prievoles KB „Balticbank“ (sumokėjus šiam bankui už nurodytą atsakovę 4 666,67 Lt palūkanų), paminėti atsakovai sutaupė ieškovo sąskaita be įstatymu ar sutartimi nustatyto pagrindo ir turėjo pagrindo taikyti aukščiau nurodytų mokėjimų pavedimų Nr. 1-3 įvykdymo metu (1994 m. lapkričio 29 d.) galiojusias 1964 m. CK 512 straipsnio 5 dalies nuostatas (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 str.). Beje, pažymėtina, jog pareiga grąžinti be pagrindo įgytą ar sutaupytą turtą atsiranda nepriklausomai nuo turtą be pagrindo įgijusio ar sutaupusio asmens kaltės bei sąžiningumo, todėl neturi teisinės reikšmės apeliantų argumentai dėl jų sąžiningumo, be to, dėl nurodyto nepagrįstas ir jų teigimas dėl CK 6.242 straipsnio nuostatos taikymo (1964 m. CK 512 str. 1, 5 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689/2003, 1999 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/1999).
1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad bendro trejų metų ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti, tačiau, teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama (1964 m. CK 90 str.). Be to, ir pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo atnaujinti ieškovo ieškinio senaties terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių (dėl reikalavimo priteisti iš atsakovų ieškovui „pagrindinę skolą“), kurį ieškovas prašė atnaujinti 2010 m. birželio 1 d. paduotame ieškinyje, ieškovo pavadintame „patikslintas ieškinys“ (2 b. t., 28-39 l.; 1964 m. CK 90 str. 2 d., CK 1.5 str. 4 d.). Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino esmines aplinkybes, susijusias su kitų civilinių ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimu, kuriose taip pat buvo tiriamos aplinkybės dėl Paskolos sutarties sudarymo ir jos vykdymo bei O. S. įmonės mokėjimo pavedimų, atliktų atsakovų ir trečiųjų asmenų naudai, bei, teisingai jas įvertinęs, pagrįstai sprendė, jog ieškovo, kuris iki ieškinio pareiškimo nagrinėjamoje byloje apie 13 metų savo teises gynė kitose teisminėse bylose, ieškinio senaties terminas atnaujintinas, kaip praleistas dėl svarbių priežasčių, o tai atitinka ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 str.).
Dėl nurodyto apygardos teismas turėjo pagrindo patenkinti ieškovo ieškinį atsakovams R. K., G. K., V. K., L. A. G. ir G. R. dėl ieškovo sąskaita be įstatymu ar sutartimi nustatyto pagrindo sutaupytų lėšų priteisimo (1964 m. CK 512 str.). Be to, teisinga ir teismo išvada, kad atsakovas VĮ „Turto bankas“ privalo grąžinti ieškovui be pagrindo įgytą 11 625 Lt delspinigių sumą, ieškovo sumokėtą už KB „Aurabankas“ į nurodyto banko sąskaitą, byloje nesat įrodymų, kad ieškovas sandorio ar įstatymo pagrindu turėjo sumokėti į KB „Aurabankas“ nurodytą sumą, kuri paskaičiuota pagal 1994 m. rugsėjo 29 d. valiutos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 05/3224, sudarytą atsakovės G. R. (valiutos pardavėja) ir KB „Aurabankas“ (valiutos pirkėjas) (1 b. t., 146 l.; 1964 m. CK 512 str.; CPK 185 str.).
Nepagrįstas apeliantų teigimas, kad ieškovas neturi teisės gauti 5 proc. metinių palūkanų, paskaičiuotų už 5 metus nuo be pagrindo atsakovų R. K., G. K., V. K., L. A. G., G. R. ir VĮ „Turto bankas“ įgytų lėšų.
Be pagrindo gavęs turtą asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo arba turėjo gauti iš šio turto nuo to laiko, kada jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą (1964 m. CK 513 str. 1 d.). Tokia nuostata numatyta ir CK 6.240 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą; už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, kuris pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą.
Pagal Kasacinio teismo išaiškinimą, pajamos, kurias asmuo turėjo gauti iš be teisinio pagrindo įgytų piniginių sumų iki naujojo CK įsigaliojimo, apskaičiuojamos įstatymo analogijos būdu, taikant 1964 m. CK 236 straipsnio nuostatas, o nuo 2001 m. liepos 1 d. tokios pajamos apskaičiuojamos, taikant CK 6.240 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-885/2001). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus, todėl, atsakovui nevykdant pareigų ir tęsiant teisės pažeidimą, ieškovas nepraranda teisės savo teises įgyvendinti ir įsigaliojus 2000 m. CK, o tokiu atveju taikomas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl palūkanų išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovai R. K., G. K., V. K., L. A. G. ir G. R. be pagrindo sutaupė ieškovo sąskaita, o atsakovas VĮ „Turto bankas“ iš ieškovo be pagrindo įgijo lėšų, teismas turėjo pagrindo patenkinti ieškovo reikalavimą dėl 5 procentų metinių palūkanų, paskaičiuotų už 5 metus nuo be pagrindo gautų lėšų (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 str. 2 d.; CK 6.240 str.).
Neturi pagrindo ir apeliantų argumentai dėl CK 6.242 straipsnio 3 dalies taikymo, kadangi nagrinėjamu atveju taikytinos 1964 m. CK 512 straipsnio nuostatos, o 1964 m. CK normose nebuvo taisyklės, kuri nustatyta CK 6.242 straipsnio 3 dalyje. Juolab kad pagrįsta ir teismo išvada, kad CK 6.242 straipsnio 3 dalis taikoma, kai šalis sieja prievoliniai santykiai, o šiuo atveju, minėta, jog tarp šalių nebuvo tokių santykių.
Tačiau pirmosios instancijos teismas suklydo, nurodęs, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo sumokėtų už I. B., E. J., A. K., G. R. ir G. B. KB „Aurabank“ delspinigių (iš viso 651 985 Lt) susidarymą pagal 1994 m. birželio 27 d. – 1994 m. spalio 20 d. sutartis, sudarytas nurodytų asmenų su KB „Aurabankas“, ir nepagrįstai priteisė iš atsakovo VĮ „Turto bankas“ ieškovo naudai 651 985 Lt sumą, kaip be pagrindo įgytą turtą (CPK 176-177, 185, 197 str.; 1964 m. CK 512 str.).
Prie civilinės bylos pridėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-08/04 esančios 1996 m. lapkričio 29 d. dokumentinės revizijos (dėl KB „Aurabankas“ valiutos pirkimo pardavimo operacijų) akto Nr. 10-05-735 (su priedais, tarp jų – 4 ir 9 priedai) duomenimis, ieškovo sumokėtų už aukščiau nurodytus asmenis delspinigių susidarymo pagrindas – 1994 m. birželio 27 d. – 1994 m. spalio 20 d. sutartys, sudarytos I. B., E. J., A. K., G. R. ir G. B. su KB „Aurabankas“, laikotarpiu nuo 1994 m. birželio 27 d. iki 1994 m. lapkričio 30 d.; delspinigių suma: atsakovės G. R. – 91 206 Lt (pagal 1994-08-02 sutartį Nr. 05/1748 ir 1994-09-07 sutartį Nr. 05/2083); trečiojo asmens I. B. – 92 320 Lt (pagal 1994-06-27 sutartį Nr. 05/1454); trečiojo asmens E. J. – 212 052 Lt (pagal 1994-07-04 sutartį Nr. 05/1469, 1994-07-15 sutartį Nr. 05/1591 ir 1994-10-20 sutartį Nr. 05/3446SJ); G. B. – 193 920 Lt (pagal 1994-07-12 sutartį Nr. 05/1576 ir 1994-07-28 sutartį Nr. 05/1721); trečiojo asmens A. K. – 62 487 Lt (pagal 1994-08-01 sutartį Nr. 05/1692); nurodytus delspinigius sumokėjo O. S. 1994 m. lapkričio 29 d. Mokėjimo pavedimu Nr. 3, kuriuo pervestos piniginės lėšos pagal O. S. 1994 m. lapkričio 30 d. raštą buvo užskaitytos kaip aukščiau nurodytų delspinigių apmokėjimas (baudžiamoji byla Nr. 1-66-08/04, 8 t., 5-66 l.). Taigi paminėtais nagrinėjamos bylos įrodymais (kurių nepaneigė bylos šalys ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme; CPK 178, 314 str.) nustatyta, kad nurodyti delspinigiai (kuriuos sumokėjo bankui ieškovas) buvo apskaičiuoti pagal aukščiau paminėtas KB „Aurabankas“ bei nurodytų asmenų sudarytas sutartis, o šiuos delspinigius komerciniam bankui „Aurabankas“ (kurio teisių ir pareigų perėmėjas atsakovas VĮ „Turto bankas“) turėjo mokėti asmenys, sudarę minėtas sutartis su šiuo banku (I. B., E. J., A. K., G. R. bei G. B.) (CPK 176-177 str., 185 str.).
Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog VĮ „Turto bankas“ be pagrindo įgijo 651 985 Lt lėšų, kurias ieškovas sumokėjo kaip delspinigius, susidariusius pagal aukščiau nurodytų asmenų sudarytas sutartis, ir be pagrindo priteisė šią sumą iš atsakovo VĮ „Turto bankas“ ieškovo naudai, todėl ši teismo sprendimo dalis negali būti palikta galioti, kurią panaikinus, atmestinas nurodytas ieškinio reikalavimas, sumažinant iš nurodyto atsakovo priteistą sumą (1964 m. CK 512 str.; CPK 185 str.). Kadangi, minėta, jog atsakovas VĮ „Turto bankas“ be pagrindo įgijo iš ieškovo 11 625 Lt, iš nurodyto atsakovo ieškovo naudai priteistos 5 procentų metinės palūkanos už 5 metus, sumažintinos iki sumos, paskaičiuotos nuo11 625 Lt sumos (2 906,25 Lt (11 625 Lt*5%)*5 metai; 1964 m. CK 513 str.; CK 6.240 str. 1 d.). Atmetus dalį ieškovo ieškinio reikalavimo atsakovui VĮ „Turto bankas“, panaikintina teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo VĮ „Turto bankas“ ieškovo naudai priteista 133,33 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str.).
Dėl pasakyto pakeistinas teismo sprendimas, panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo VĮ „Turto bankas“ ieškovo naudai priteista 651 985 Lt suma (663 610 Lt – 11 625 Lt), kaip be pagrindo įgytos lėšos, 162 999,25 Lt palūkanų (165 905,50 Lt - 2 906,25 Lt) bei 133,33 Lt žyminio mokesčio, paliekant nepakeistą kitą skundžiamo teismo sprendimo dalį (CPK 263 str., 329 str. 1 d., 330 str.).
Atmetus atsakovų L. A. G., V. K., G. K. ir G. R. apeliacinius skundus, valstybės naudai iš nurodytų apeliantų priteistinos (iš kiekvieno po 7 Lt) bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (iš viso 28 Lt; 3 b. t., 43 l.; CPK 92-93, 96, 302 str.).
Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos kitų argumentų, kurie argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo valstybės įmonės „Turto bankas“, į. k. 112021042, ieškovo O. S. (O. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteista 651 985 Lt (šeši šimtai penkiasdešimt vienas tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt penki litai) „pagrindinės skolos“, 162 999,25 Lt (vienas šimtas šešiasdešimt du tūkstančiai devyni šimtai devyniasdešimt devyni litai dvidešimt penki centai) palūkanų bei 133,33 Lt (vienas šimtas trisdešimt trys litai trisdešimt trys centai) žyminio mokesčio, ir atmesti šiuos ieškovo reikalavimus.
Palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį.
Priteisti iš atsakovų L. A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 7 Lt (septyni litai) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.