Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. nežymiai ir sunkiai sutrikdė asmenų sveikatą šiomis aplinkybėmis. Jis, 2018-06-03 apie 16.30 val., namo (duomenys neskelbtini) kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė A. K. vieną smūgį kumščiu į galvą, nuo ko nukentėjusysis nukrito ant žemės, A. K. atsistojus, jis (A. B.) sukėlė konfliktą dėl neva iš S. S. atimtos pensijos, konflikto metu vėl sudavė smūgį A. K. į galvą, nuo kurio nukentėjusysis parkrito ant žemės, ir pastarajam ne mažiau kaip 7 kartus spyrė į pilvą, kitas kūno vietas, po to A. B. priėjo prie įvykio vietoje buvusios D. K., kuri telefonu pradėjo kviestis pagalbą, tyčia sudavė pastarajai vieną smūgį kumščiu į kairės pusės kaktą, padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, nuo ko ji pakrito ant žemės. Vėliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus A. B. su metaliniu strypu priėjęs prie A. K. tyčia sudavė metaliniu strypu pastarajam į kairės pusės šoną, nuo ko nukentėjusysis pargriuvo, bei vieną kartą sudavė strypu į pilvą, tuo padarydamas pilvo sumušimą, pasireiškusį plonosios žarnos plyšimu, skysčio ir oro susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, dėl ko nukentėjusysis A. K. buvo sunkiai suluošintas.

Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, prieš A. K. ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prieš D. K..

Kaltinamasis A. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Jis parodė tokias aplinkybes. Įvykio metu jis buvo įvykio vietoje, ten atėjo su kitu asmeniu pas nukentėjusiuosius išsiaiškinti ar A. K. pasisavino S. S. pensiją. Įvykio vietoje A. K., kuris buvo neblaivus, jį iškeikė, jam spjovė, todėl jis (A. B.) delnu sudavė A. K. per veidą, nuo ko šis nukrito, tačiau sąmonės neprarado. Tada jį (kaltinamąjį) pradėjo varyti iš kiemo D. K. ir tuo metu iš už namo kampo išlėkė A. K. su metaliniu strypu ir juo užsimojęs nusivijo jį (kaltinamąjį), sudavė jam į nugarą, rankas, ir jie pateko į vietą iš kurios nebuvo kur pabėgti, todėl jis (A. B.) besigindamas nuo A. K. atėmė iš jo minėtą strypą ir sudavė nukentėjusiajam nestipriai vieną kartą į šoną. Dėl to gal galėjo gautis A. K. kūno sužalojimai. A. B. teigia, kad veiką prieš A. K. padarė esant būtinosios ginties situacijai, o D. K. nemušė.

Nukentėjusioji D. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykį geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti tokios aplinkybės. 2018-06-03 apie 16:30 val. ji kartu su savo sugyventiniu A. K. tvarkėsi už savo namų kieme adresu (duomenys neskelbtini). Kai ji ėjo į vasarnamį, pamatė, kad į kiemą yra užėję jai nepažįstami du vyriškos lyties asmenys, kurie ėjo link jų namų. Ji iškart pradėjo juos klausti, kas jie tokie bei ką jie čia veikia. Jai iš paskos atėjo jos sugyventinis A. K.. Vienas iš jų buvo apie 24 metų vaikinas, apie 175-178 cm ūgio, tamsių trumpai kirptų plaukų, liekno kūno sudėjimo, apsirengęs raudos spalvos marškinėliais, šortais, tačiau kokios spalvos neatsimena. Kitas buvo apie 44-45 metų vyras, apie 185-190 cm ūgio, šviesių, trumpai kirptų plaukų, liekno kūno sudėjimo kaip apsirengęs neatsimena, tačiau atrodė taip lygtais gyvenime būtų daug matęs, t. y. atlikinėjęs bausmę įkalinimo įstaigose ir ne vieną kartą. A. paklausė jaunesnio vyro, ko jis nori. Tada tas vyresnis vyras A. kumščiu trenkė į galvą, nuo ko A. nukrito. Tada A. K. pradėjo tie vyrai priekaištauti, kad jis pavogė A. pensiją ir tuo metu A. vėl gavo smūgį į galvą nuo to vyresnio vyro. A. vėl parkrito, bet sąmonės neprarado. Tada tas vyresnis vyras A. pradėjo spardyti kojomis į visas kūno dalis, tačiau taikėsi labiausiai į pilvo sritį, smūgių buvo nemažiau nei 7. Tada ji su MRT, kuris buvo visa laiką šalia jos, atsitraukė toliau link kelio pusės ir pradėjo skambinti trumpuoju pagalbos numeriu 112. Tik atsisuko ir iš vyresnio vyro gavo smūgį kumščiu į kairės pusės kaktą, nuo ko parkrito ant žemės ir pajuto stiprų fizinį skausmą. Nuo to smūgio jai vėliau buvo diagnozuotas kaktos sumušimas, atsirado mėlynė aplink akį bei buvo prakirsta lūpa. Vėliau vyresnis vyras grįžo prie A. ir ką ten su juo darė, ji asmeniškai nematė, vėliau pamatė A. K. jau sužalotą. Vėliau kaimynai pasakė, kad pro antro aukšto langą matė, kad kaip ji parkrito ant žemės tas vyresnis vyras A. su metaliniu strypu mušė per šonus. Iš kur atsirado minėtas metalinis strypas, ji nežino. Atvykus GMP ją ir A. pristatė į Lazdynų ligoninę, kur jai buvo nustatytas kaktos sumušimas, o A. šonkaulių lūžis bei jie buvo paleisti gydytis namo. Tačiau kitą dieną, parėjus iš darbo pamatė, kad A. sveikata pablogėjo ir iškvietė GMP. Atvykusi GMP išsikvietė kitą GMP, kadangi A. spaudimas smarkiai nukrito 40/30 ir pasakė, kad kuo greičiau reikia važiuoti į ligoninę. RVUL A. skubos tvarka atliko operaciją ir paguldė į reanimaciją. A. buvo suplyšusios žarnos. Ji bei A. nuo kaltinamojo veiksmų patyrė skausmą (1 t., b. l. 38-39). Savo civilinį ieškinį palaiko.

2018-08-13 apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra D. K. asmens ambulatorinio gydymo kortelė Nr. 42849, gauta iš Lazdynų ligoninės. Apžiūroje dalyvavusi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė pateikė išvadą: D. K. nustatyta poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2018-06-03, ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 50).

2018-10-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodoma, kad D. K. iš jai pateiktų keturių asmenų nuotraukų (tarp kurių A. B. nuotrauka pažymėta Nr. 4) atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4. bei nurodė, kad tai tas pats nepažįstamas asmuo, kuris 2018-06-03 prie namo Šiaurės sodų 4-oji g. 100, Vilniuje, sumušė jos sugyventinį A. K. ir ją. Jį atpažįsta pagal veido bruožus (1 t., b. l. 60-63).

Nukentėjusysis A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykį geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti tokios aplinkybės. 2018-06-12 d. jis buvo apklaustas liudytoju ir davė netikslius, nepilnus parodymus, dabar jis geriau prisimena kas įvyko. Kai įvykio metu prie jų priėjo du vyrai, vienas - kurį pažinojo iš matymo, tai P., o antrojo - išvis nepažinojo, nepažįstamasis pradėjo jį kaltinti, jog jis iš kaimyno A. pavogė pinigus. Tuomet jis P. paklausė kaip tai gali būti, kad jis pas Stiopą nebuvo jau porą savaičių ir liepė nueiti pirmiausia išsiaiškinti su A., nes kaip jam sakė, kad jie tai išgirdo, nei iš paties A., o iš dar vieno kaimyno. Taip tarp jo ir A. B. prasidėjo žodinis konfliktas, tuomet A. B. priėjęs ir trenkė jam kumščiu į veidą, pataikė į lūpą. Jis nuo šio suduoto smūgio krito, atsigavo gal po kokių 2 minučių, po ko atsikėlė ir pamatė, kad netoliese jo, kur jis po smūgio gulėjo, sėdi jo sugyventinė D. susiėmusi už akies, pasakė, kad jai skauda. Dar už poros metrų nuo jos stovėjo ir A. B.. Jis suprato, kad būtent jis ir sudavė D.i, ką vėliau ji jam ir patvirtino, todėl iš pykčio, jis nuėjo į vasarnamį ir iš po lovos ištraukė metalinį strypą, norėdamas pagąsdinti A. B., kad šis išeitų iš jų kiemo. Su tuo strypu, jį nešdamasis tiesiog nuleistą rankose, jis priėjo prie A. B.. Jis neužsimojo, nesudavė jam, tik pasakė, kad šis išeitų iš kiemo, tačiau tada A. B. pagriebė tą strypą jam iš rankų ir smogė juo jam per kairįjį šoną. Po šito vienintelio smūgio jis daugiau nieko neprisimena ir negali papasakoti kas toliau vyko, negali pasakyti nei kur šis jam sudavė, nei kiek smūgių. Jis atsipeikėjo tik Lazdynų ligoninėje (1 t., b. l. 67-68).

2018-10-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis A. K. iš jam pateiktų 4 asmenų fotografijų (tarp kurių A. B. nuotrauka pažymėta Nr. 1), atpažino asmenį nuotraukoje Nr 1, bei nurodė, kad tai tas pats nepažįstamas asmuo, kuris jį 2018-06-03 sumušė. Jį atpažįsta pagal veido bruožus, tačiau tuo metu jis buvo trumpesniais plaukais ir su ūseliais (1 t., b. l. 78-81).

Specialisto išvadoje Nr. G 3012/2018 (01) nurodomos šios išvados. A. K. nustatytas plonosios žarnos plyšimas galimai padarytas kietu, buku, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t.y. 2018-06-03 sudavus strypu į kairį šoną. Sužalojimas atitinka sunkų sutrikdymo mastą (vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktu). Medicinos dokumentuose nėra duomenų apie kitų kūno sričių sužalojimus. Neatmetama galimybė, kad sužalojimą galėjo pasidaryti ir griūdamas bei atsitrenkdamas į kieta, buką daiktą. Tačiau nurodyti, kokiu būtent būdu galėjo atsirasti plonosios žarnos plyšimas, medicinos dokumentų duomenų nepakanka. Medicinos dokumentuose nėra duomenų apie kitų kūno sričių sužalojimus. Nurodyti, kokiu būtent būdu galėjo atsirasti plonosios žarnos plyšimas, medicinos dokumentų duomenų nepakanka. Plonosios žarnos plyšimas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Plonosios žarnos sienos plyšimui atsirasti reikalinga didelio laipsnio jėga. Medicinos dokumentuose nėra duomenų apie kitų kūno sričių sužalojimus. Nurodyti, kokiu būtent būdu galėjo atsirasti plonosios žarnos plyšimas, medicinos dokumentų duomenų nepakanka (1 t., b. l. 113-114). Savo išvadą specialistė J. B. patvirtino teisiamojo posėdžio metu.

Liudytoja V. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti tokios aplinkybės. Ji kartu su savo vyru V. B. gyvena adresu Šiaurės sodų 4-oji 97, Vilniuje. Priešais jų namą gyvena A. su sugyventine D.. 2018-06-03 apie 16:30 val. ji su vyru išgirdo kažkokį kivirčą, sklindanti iš kaimynų, o būtent iš A. ir D. kiemo. Ji su vyru buvo antrame aukšte ir pasižiūrėjo per langą, kur pamatė už medžių konfliktą. Girdėjosi apie 4 asmenų balsai. Pagal balsą suprato, kad konfliktas vyksta taip D., A. ir dar kažkokių vyrų. Suprato, kad konfliktas dėl kažkokių pinigų, o būtent kažkas A. kaltino, kad jis iš kažkieno banko korteles nuėmė pinigus. Vėliau D. pradėjo išprašinėti tuos vyrus iš savo kiemo. Visas konfliktas vyko apie 10-15 minučių. Vėliau santykių aiškinimasis vyko kelyje, tarp jų namų. Ji pamatė, kad D. kieme buvo du jai nepažįstami ir ankščiau nematyti vyrai. Vienas iš jų buvo jaunas berniukas, kuriam apie 20 metų, normalaus kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio, su džinsiniais šortais ir marškinėliais. Kitas vyras buvo vyresnis, jam buvo apie 40-45 metus, apie 180 cm ūgio, sportinio kūno sudėjimo, su džinsiniais šortais ir marškinėliais, tačiau kokios spalvos, ji neatsimena. Vyras su berniuku akivaizdžiai buvo girti, svirduliavo, rankose turėjo alaus plastikinius butelius. Tada ji pamatė kaip tas vyresnis vyras užsimojo ant D., tačiau pačio smūgio ji nematė. D. pradėjo vyro klausti ką šis daro. Tada tas jaunas berniukas pradėjo raminti vyrą, tačiau tas tapo dar agresyvesnis. Jos vyras pamatęs, kad vyresnis vyras puola D. iškart išbėgo ginti ją. O ji pati liko stovėti prie lango. Tada ji pamatė, kaip iš už namo rankoje laikydamas metalinį vamzdį išbėgo A. K.. Vyresnis vyras pamatęs, kad A. bėga su vamzdžiu, pradėjo nuo jo šalintis per kaimyno sklypą už A. namelio. O A. bėgo iš paskos. Kur tuo metu buvo jaunas berniukas, ji nematė, nekreipė į jį dėmesio. Tuo metu jos vyras artėjo prie D., kuri liko stovėti ant kelio. Kadangi ji žiūrėjo pro antro aukšto langą, o A. ir D. namelis vieno aukšto, ji matė kas vyko už namelio. O už namelio A. pavijo vyresnįjį vyrą ir tarp jų prasidėjo pasistumdymai, kurių metu vyresnysis vyras iš A. bandė atimti vamzdį. Kažkuriuo metu A. dingo iš jos akiračio, ji suprato, kad šis tikriausiai nugriuvo, o vyresnysis vyras rankose laikydamas vamzdį, kuri ankščiau laikė A. užsimojo du kartus ir trenkė. Ji įtaria, kad vyresnysis vyras su vamzdžiu mušė A.. Visa tai, kas vyko už namelio, nei D., nei jos vyras negalėjo matyti, nes jie buvo kieme, kur nesimatė kas vyko už namelio. Vėliau vyresnis vyras, laikydamas vamzdį rankose, pasišalino per kaimynų sklypą link Šiaurės gatvės. Vėliau matė, kad pas D. atvažiavo policija, vėliau GMP, kuri išvažiavo su D. ir A. (1 t., b. l. 144-145).

Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykį geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti tokios aplinkybės. Jis kartu su savo žmona V. K. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Priešais jų namą gyvena A. su sugyventine D.. 2018-06-03 apie 16:30 val. jis su žmona išgirdo kažkokį kivirčą sklindantį iš kaimynų, o būtent iš A. ir D. kiemo. Jis su žmona buvo antrame aukšte ir pasižiūrėjo per langą kur išgirdo konfliktą, kuris vyko pas kaimynus adresu (duomenys neskelbtini). Konfliktas vyko už medžių ir iškart jie nematė kiek ten žmonių ir kas ten vyksta, tik girdėjosi apie 4 asmenų balsai. Pagal balsą suprato, kad konfliktas vyksta tarp D., A. ir dar kažkokių vyrų. Taip pat suprato, kad konfliktas dėl kažkokių pinigų, nes jis girdėjo, kad kažkas A. kaltino, kad iš kažkieno banko kortelės nuėmė pinigus, kažkieno pensiją ir sakė juos grąžinti. Vėliau D. pradėjo išprašinėti tuos vyrus iš savo kiemo. Jis pamatė, kad D. kieme buvo du jam nepažįstami ir ankščiau nematyti vyrai. Vienas iš vyrų buvo jaunas vaikinas, kuriam apie 20 metų, normalaus kūno sudėjimo, apie 170 cm. ūgio, su šortais ir marškinėliais, tačiau kokios spalvos neatsimena. Kitas vyras buvo vyresnis, jam buvo apie 35-40 metų, apie 180 cm ūgio, žilų trumpai kirptų plaukų, sportinio kūno sudėjimo, su džinsiniais suplėšytais šortais ir pilkos spalvos marškinėliais. Vyras ir vaikinas akivaizdžiai buvo girti, svirduliavo, rankose turėjo alaus plastikinius butelius. A. taip pat buvo neblaivus, prieš tai jis šį matė kaip grįžo namo ir ėjo svirduliuodamas. Visas konfliktas vyko apie 10-15 minučių. Vėliau santykių aiškinimasis vyko kelyje, tarp jų namų. Tada jis pamatė kaip tas vyras su dešinės rankos kumščiu sudavė D.i į veidą. Šitą pamatęs jis iškart išbėgo į lauką ginti D.. Išbėgęs bei pribėgęs prie D., jis pamatė kaip iš už namo rankoje laikydamas metalinį vamzdį, išbėgo A.. Vydamasis tą vyrą A. su juo užbėgo už namelio, o jis liko prie D.. Vėliau pamatė, kad A. K. yra sužalotas, o tas minėtas vyras pasišalino (1 t., b. l. 147-148).

Iš teisiamojo posėdžio metu perskaitytų liudytojo P. R. parodymų matyti tokios aplinkybės. 2018-06-03 apie 15:00 val. jis nuėjo pas pažįstamą V. F., kuris gyvena Ateities sodų 4-ojoje gatvėje, tačiau namo numerio nežino. Pas V. buvo pažįstamas, kurio vardo jis neatsimena, kuriam apie 30-35 metų. Jie visi vartojo alkoholį. Pokalbio metu V. užsiminė apie tai, kad A., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvės gale, pavogė iš jų bendro pažįstamo A., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, pensiją. Jie toliau vartojo alkoholį, jis buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio ir miglotai viską atsimena, tačiau tas vyras, kurio nei vardo, nei kur gyvena nežino, kuris buvo pas V., jo paprašė parodyti kur gyvena A.. Atsimena, kad jis sutiko tam vyrui parodyti ir jie nuėjo link A. namų. Miglotai atsimena, tačiau tarp to vyro, kurį jis matė pirmą kartą ir A. įvyko žodinis konfliktas, tiksliai neatsimena kas būtent ten vyko, kadangi viską atsimena tik per miglą. Kažkokiu momentu jis atsimena, kad jis nuo žemės kėlė A., kad kieme buvo kažkokia moteris, kaip jis suprato A. moteris. Vėliau atsimena, kad buvo atėję, kaip suprato, A. kaimynai. Tačiau tuo metu jam nepažįstamo jau kieme nebuvo. Jis nesuprato kas įvyko. Ir negali tiksliai pasakyti, ar jis matė kaip tas vyras mušė A., nes šito neatsimena (1 t., b. l. 160-161).

Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykį geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti tokios aplinkybės. 2018-06-03 jis dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu R. P.. Apie 16.55 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstami asmenys sumušė pranešėją ir pabėgo. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja D. K., kuri paaiškino, kad į kiemą atėjo asmenys, kurie sumušė ją ir jos sugyventinį A. K.. Vienas užpuolikas turėjo metalinį strypą. Užėjus į namą, jis pamatė, kad A. K. gulėjo lovoje. Jis vilkėjo tik kelnėmis, ar šortais, viršutinė kūno dalis apnuoginta. Jo kūne, kairiajame šone pamatė kraujosruvas pailgos formos, buvo 4 dryžiai. A. K. buvo sąmoningas, paaiškino, kad atėjo į jo sklypą iš matymo pažįstami asmenys, kurių duomenų neminėjo, nes tik apytiksliai žinojo, kur jie gyveno. Šiuo metu tiksliai neprisimena ką A. K. sakė dėl ko atėjo tie asmenys, kažkas susiję su pinigais, kurių jie reikalavo. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu, vienas iš atėjusių asmenų, kaip minėjo, jis atėjęs iš kalėjimo, paėmė metalinį strypą, kuriuo sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam per šonus. Klausinėjo kaip atrodė atėję asmenys, juos apibūdino, ūgius, išvaizdas, tačiau jie važinėdami po sodus, pagal nurodytus požymius tokių asmenų nerado. Šiuo metu pasakyti kokie tai buvo požymiai, negali, nes neprisimena. D. K. sakė, kad jai kažkur sudavė per kūną, tiksliai nepasakys dabar ką ji jam sakė, ar tai spyrė į pilvą, ar tai pastūmė, neprisimena. Prisimena, kad ji pergyveno, sakė, kad jai reikia į darbą ir bus mėlynė, o ji dirba ligoninėje. Kaip šiuo metu prisimena, nukentėję asmenys aiškino, kad juos sumušė asmuo, kuris neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos (1 t., b. l. 138-139).

Iš teisiamojo posėdžio metu perskaitytų liudytojo S. S. parodymų matyti, kad jokio asmens vardu P. (P.) jis nepažįsta bei nepažįsta asmens apie 40-45 metų, apie 185-190 cm. ūgio, liekno, šviesiais trumpais plaukais (arba pliko), su ūsais. Nori paminėti, kad niekas niekada jo pensijos nevogė. Maždaug prieš 4 dienas pas jį atėjo pažįstamas vardu A. su savo sugyventine, kurios vardo nežino, bei pasakė, kad jį sumušė, tačiau neminėjo kada tai įvyko, po ko išėjo, daugiau nieko nesakė bei neklausė. Kas galėjo sumušti A. K. jis nežino. Nei asmens vardu P. (P.), nei kitas aukščiau apibūdintas asmuo niekada pas jį nesilankė (1 t., b. l. 142).

2018-07-12 apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra sodo sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sodo sklypas yra šalia kelio, sklype yra rožinės spalvos sodo namelis, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia namo dešinėje pusėje auga balintas medis, už jo yra pramintas takelis link rudos spalvos gyvenamojo namo. Šalia namo trys sudžiūvę medžiai. Sodo sklypo teritorija neaptverta. Sodo sklypo prieigos, bei teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebimos (1 t., b. l. 29-30, 31-35).

2018-09-24 apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėti bendrojo pagalbos centro garso įrašai, gauti elektroniniu paštu (1 t., b. l. 21-23).

2018-10-05 nukentėjusysis A. K. savanoriškai pateikė metalinį strypą - vamzdį, kuris yra analogiškas tam vamzdžiui, kuriuo 2018-06-03 jis buvo sužalotas (1 t., b.l. 91-92).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Teismo vertinimu, kaltinamojo A. B. kaltė padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Nors kaltinamasis savo kaltės pagal BK 135 straipsnį nepripažino ir nurodė, kad veikė prieš A. K. esant būtinajai ginčiai, šią jo versiją paneigia nukentėjusiųjų ir liudytojų iš esmės nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštaraujantys parodymai bei kiti ikiteisminio tyrimo duomenys. Minėti asmenys parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir priežasčių, dėl kurių jie linkę apkalbėti A. B., teismas nenustatė, todėl netikėti šiais įrodymais teismas neturi pagrindo. Iš šių įrodymų matyti, kad A. B. su kitu asmeniu nuėjo į nukentėjusiųjų gyvenamąją vietą išsiaiškinti dėl neva apvogto asmens, nors patys tokių aplinkybių patikimai netikrino, pirmas fizinį smurtą prieš A. K. panaudojo A. B. neva įsižeidęs, kad A. K. nenori aiškintis pirmiau nurodytų aplinkybių dėl neva apvogto asmens. Iš minėtų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų matyti, kad fizinį smurtą įvykio metu naudojo tik A. B., suduodamas smūgį D. K. ir smurtaudamas prieš A. K., o kai pastarasis neapsikentęs tokio kaltinamojo elgesio metalinio strypo pagalba siekė išvyti A. B. iš gyvenamosios vietos, A. B. nenutraukė konflikto iš karto ir su nukentėjusiuoju galiausiai pateko į tokią situaciją, kurioje atėmęs iš nukentėjusiojo metalinį strypą sudavė jam kaltinime nurodytus smūgius, kuriais pagal specialisto išvadą A. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo parodymus, kad A. K. jį sumušė ir dėl to reikėjo nuo A. K. gintis, paneigia A. K. bei liudytojos V. K. parodymai, kuri matė, kad metalinį strypą naudojo tik A. B.. Byloje nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad A. K. turėjo tikslą pasikėsinti į A. B. gyvybę, sveikatą ar nuosavybę, anaiptol, iš bylos matyti, kad metalinį strypą A. K. paėmė tik tam, kad po A. B. panaudoto prieš jį ir D. K. fizinio smurto išvyti A. B. iš savo gyvenamosios vietos. Ši situacija A. B. neturėjo būti netikėta, nes jis suprato, kad įvykio metu svetimoje gyvenamojoje vietoje jis pats sukėlė konfliktą dėl nepatikimos priežasties, dėl to naudojo fizinį smurtą prieš gyvenamosios vietos šeimininkus. Kaltinamojo parodymų, kad jis įvykio metu buvo sumuštas A. K., nepatvirtina bylos duomenys. Be to, A. B. dėl jo sumušimo ir kūno sužalojimų į teisėsaugos institucijas nesikreipė, o jo tėvų B. parodymai dėl pastebėtų kūno sužalojimų ant A. B. kūno nėra informatyvūs, todėl nesietini su šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. B. padarė A. K. sunkų sveikatos sutrikdymą tyčia, nesant būtinosios ginties sitacijos. Nesant būtinosios ginties situacijos nėra pagrindo svarstyti klausimą ir dėl būtinosios ginties ribų peržengimo. Todėl, dėl pirmiau nurodytų motyvų atmetęs būtinosios ginties situacijos minėto konflikto metu egzistavimą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. B. kaltė dėl sunkaus A. K. sveikatos sutrikdymo yra įrodyta, o kaltinamojo padaryta veika dėl pirmiau nurodytų priežasčių atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismo vertinimu, kaltinamojo A. B. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti taip pat nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis savo kaltės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nepripažino, nurodydamas, kad tyčia D. K. jokio smūgio nesudavė, tuo tarpu šią jo versiją paneigia pačios nukentėjusiosios parodymai, iš kurių matyti, kad įvykio metu niekas kitas, išskyrus A. B., kuris jai sudavė į kaktos kairę pusę, prieš ją fizinio smurto nenaudojo, liudytojo V. B. parodymai, kuris patvirtino nukentėjusiosios parodymus, specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai buvo nustatyta poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2018-06-03, ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Esant tokioms aplinkybėms teismas laiko, kad A. B. teiginiai, jog jis nekaltas ir dėl D. K. sužalojimo, prieštarauja šioje byloje surinktiems bei nuosprendyje aptartiems įrodymams, todėl yra atmetami. Todėl, dėl pirmiau nurodytų motyvų atmetęs A. B. parodymus dėl D. K., teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. B. kaltė dėl nesunkaus D. K. sveikatos sutrikdymo yra įrodyta, o kaltinamojo padaryta veika prieš šią nukentėjusiąją dėl pirmiau nurodytų priežasčių atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. B. vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčinis sunkus ir nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimai, veika baigta). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus duomenis – kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis nedirbantis, nevedęs, anksčiau teistas. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė. BK 140 straipsnio 1 dalyje taip pat yra numatyta laisvės atėmimo bausmė. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos rūšį ir pobūdį, pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę: padaryta viena sunki nusikalstama veika žmogaus sveikatai, nusikalstama veika padaryta tyčia, akivaizdu, kad nukentėjusysis po patirtų sužalojimų jautė didelį skausmą, o kilę padariniai dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo išliks ilgą laiką. Be to, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai iki nusikalstamos veikos padarymo ir jos metu yra ne atsitiktiniai, o jo netinkamo gyvenimo pasekmė: kaltinamasis kelis kartus teistas, baustas administracine tvarka. Todėl teismas laiko, kad kaltinamajam turi būti paskirta reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu artima sankcijų vidurkiui.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę – laisvės atėmimą – yra pagrindas įskaityti kaltinamojo laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018 m. spalio 10 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2019 m. kovo 8 d. A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – asmens kratos metu paimti A. B. mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir vienas raktas esantys voke, perduoti saugojimui į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas (2018-10-30 kvitas B serija BBB Nr. LS003547) (2 t., b. l. 78, 79), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. B..

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. B. atsakingas už nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas jis turi atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtą žalą.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji D. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 eurų bendros turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies.

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatydamas nukentėjusiajam A. K. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, į kilusius padarinius, kuriuos nukentėjusysis jaučia iki šiol, taip pat į įvykio, kurio metu A. K. buvo padaryta žala, kontekstą. Nukentėjusiojo teigimu, jis patyrė fizinį skausmą ir didelį dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, dėl ko jautė ir jaučia nepatogumus. Todėl teismas pirmiau išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad 2000 eurų nukentėjusiajam A. K. atlygintinos neturtinės žalos dydis labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysis teismui nepateikė patikimų duomenų apie jam padarytos turtinės žalos dydį, todėl šioje byloje teismas turtinės žalos jam nepriteisia. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatydamas nukentėjusiajai D. K. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, į kilusius padarinius, sveikatos sutrikdymo laipsnį. Nukentėjusiosios teigimu, ji patyrė fizinį skausmą ir didelį dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Todėl teismas pirmiau išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad 200 eurų nukentėjusiajai D. K. atlygintinos neturtinės žalos dydis labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 2076,73 eurų civilinį ieškinį dėl gydymo išlaidų, susijusių su A. K. sveikatos sutrikdymu. Pareikštas civilinis ieškinys yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl šis ieškinys tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti jam 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu A. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią A. B. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. kovo 8 d. A. B. į šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 10 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2019 m. kovo 8 d.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – asmens kratos metu paimtus A. B. mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir vieną raktą esančius voke, perduotus saugojimui į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas (2018-10-30 kvitas B serija BBB Nr. LS003547) (2 t., b. l. 78, 79), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. B..

Priteisti iš A. B. 2000 eurų A. K. naudai už neturtinę žalą.

Priteisti iš A. B. 200 eurų D. K. už neturtinę žalą.

Priteisti iš A. B. 2076,73 eurų Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.