Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės UAB „Stakreta“ atstovams direktoriui Alvydui Jonaičiui, advokatui Audriui Saulėnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Stakreta“ ieškinį atsakovui S. Š. dėl netesybų netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Paaiškino, kad tuo laikotarpiu, kai baigėsi ieškovės ir atsakovo darbo teisiniai santykiai, nebuvo galimybės atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, nes dėl paskelbto karantino juridinis asmuo negavo jokių lėšų, o gautas lėšas nurašydavo išieškojimus vykdantys antstoliai. Ieškovės vertinimu, dėl tokios situacijos nebuvo objektyvių galimybių atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Nurodė, kad individualaus atsiskaitymo su darbuotoju nebuvo sudaryta. Paaiškina, kad šiuo metu juridinio asmens turtinė padėtis gerėja, t. y. vykdoma veikla, gaunami užsakymai, vykdomi įsipareigojimai.

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad teisės aktai nenumato galimybės netaikyti netesybų, jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma. Šiuo atveju nėra teisinių galimybių netaikyti ar mažinti netesybas, nes darbuotojo kaltės dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad darbo ginčų komisija 2020-06-23 sprendimu Nr. DGKS-4076 darbo byloje Nr. APS-108-10088 darbuotojo prašymą tenkino visiškai: nutarė išieškoti iš UAB „Stakreta“ 1627,97 Eur darbo užmokesčio skolą atskaičius mokesčius, 322,50 darbo užmokesčio už 2020 m. vasario mėn. neatskaičius mokesčių; 1360,95 Eur netesybų neatskaičius mokesčių.

Teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad šalis siejo darbo santykiai ir kad jiems pasibaigus su atsakovu nebuvo tinkamai atsiskaityta. Teismas nurodo, kad ieškovė nesutinka dėl netesybų skaičiavimo, todėl šios bylos nagrinėjimo dalykas yra netesybų taikymas, kai su darbuotoju nėra atsiskaitoma pagal teisės aktų reikalavimus.

Teismas nurodo, kad DK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Tinkamai ir laiku neatsiskaičius su atleidžiamu darbuotoju taikytinos teisinės pasekmės. DK 147 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisės normų, nustatančių netesybas už uždelstą atsiskaityti su darbuotoju aiškinimo ir taikymo, būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, atliktus iš esmės dėl to paties turinio ir tikslo Darbo teisės nuostatų, galiojusių 2002 m. DK. Tačiau suformuota kasacinio teismo praktika aktuali ir taikytina tik ta apimtimi, kiek įstatymų leidėjas nėra pakeitęs teisės normų susijusių su netesybų taikymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015 (Teismų praktika. 2015, 44, p. 135-149) išaiškinta, kad DK 141 straipsnyje nustatyta, jog darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (1 dalis), o kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (3 dalis).

Darytina išvada, DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytų netesybų taikymui turi būti numatytos dvi teisiškai reikšmingos sąlygos – su darbuotoju nebuvo visiškai atsiskaityta, antra – nėra darbuotojo kaltės. Dėl šių sąlygų buvimo šiuo konkrečiu atveju byloje dalyvaujantys asmenys ginčo nekelia. Ieškovė nurodo, kad jai negali būti taikomos netesybos dėl jos finansinės būklės buvusios tuo metu, kai kilo pareiga atsiskaityti su darbuotoju.

Iš byloje esančio Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2020-06-23 sprendimo nustatyta, kad darbuotojo ir darbdavio darbo ginčas dėl darbo išmokų išieškojimo iš esmės buvo išnagrinėtas 2020-04-06, tačiau tuomet buvo nuspręsta, kad darbuotojas dar neturi reikalavimo teisės į 1627,97 Eur darbo užmokesčio skolą atskaičius mokesčius (darbo užmokesčiai už 2019 m. spalio (iš dalies), lapkričio, gruodžio mėn. ir 2020 m. sausio mėn.) ir į 322,50 Eur vasario mėn. darbo užmokestį neatskaičius mokesčių išieškojimą, kadangi buvo kreiptasi nesulaukus 2 mėn. termino pabaigos, kuris buvo numarytas, kaip atsiskaitymo terminas 2020-02-27 šalių susitarimu. Šiuo sprendimu paskaičiuotos netesybos nuo 2020-04-28 iki 2020-06-28, t. y. už du mėnesius.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad netesybos skaičiuotinos tik tuomet, kai su darbuotoju nėra laiku atsiskaitoma pagal teisės aktų reikalavimus ar sudarytą šalių susitarimą. Pastebėtina, kad priteisto darbo užmokesčio dalis buvo skaičiuojama dar nuo 2019 m. spalio mėn., t. y. ieškovė nevykdė teisės aktuose numatytos pareigos laiku mokėti darbo užmokestį pagal DK 146 straipsnio 1 dalį dar iki ekstremalios padėties Lietuvos Respublikoje įvedimo ir karantino paskelbimo. Darbo ginčų komisijos sprendime nurodoma, kad šalys buvo sudariusios susitarimą atsiskaityti per du mėnesius nuo 2020-02-27, tačiau darbdavys ir per šį terminą taip pat neatsiskaitė ir tik po šio papildomo termino buvo paskaičiuotos netesybos už du mėnesius. Darytina išvada, kad ieškovė turėjo finansinių sunkumų dar iki karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo dienos – 2020-03-14.

Pagal byloje pateiktus juridinio asmens finansinę padėtį atspindinčius duomenis nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis juridinis asmuo turėjo turto iš viso – 179299 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 247340 Eur; 2020 m. birželio 30 d. balanso duomenimis juridinis asmuo turėjo turto ir įsipareigojimų už 156142 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 231781 Eur. Pirkėjų skolos 2019-12-31 datai siekė 63361,04 Eur, 2020-06-30 – 39432,93 Eur. Tiekėjų skolos 2019-12-31 datai sudarė 97720,68 Eur, 2020-06-30 datai 2020-06-30 sudarė 53195,79 Eur. 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad juridinis asmuo turėjo 68922 Eur nuostolio, 2020 m. birželio 30 d. pelno (nuostolio) ataskaita patvirtina, kad juridinis asmuo turėjo 7444 Eur nuostolio. Ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: pastatas–betono mazgas; pastatas–armatūros cechas, kuriam taikyti turto disponavimo ribojimai. Šie byloje pateikti duomenys galimai patvirtina dinamišką juridinio asmens finansinę būklę. Byloje pateikti juridinio asmens finansinės būklės dokumentai, sudaro prielaidas spręsti, kad juridinis asmuo galimai turėjo finansinių sunkumų, tačiau ne bet kokie finansiniai sunkumai gali eliminuoti netesybų instituto taikymą.

Išaiškintina, kad teisiškai reikšminga ir pripažįstama, kad juridinis asmuo turi finansinių sunkumų tik tais atvejais, kai pradedamos procedūros pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau tekste JANĮ) nuostatas. Vertinant JANĮ normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą pažymėtina, kad JANĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalį nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos juridinis asmuo naudojasi prievolių vykdymo lengvatomis: tarp kurių yra draudimas vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą. Darytina išvada, kad tik tuomet, jeigu taikomos juridiniam asmeniui nemokumo procedūros pagal minėtą teisės aktą netesybų skaičiavimas draudžiamas. Duomenų, kad buvo pradėta juridinio asmens nemokumo procedūra ar iki 2020-01-01 būtų buvusi pradėta restruktūrizavimo procedūra ar pan., nėra pateikta.

Ieškovės pateikti duomenys ir nurodytos aplinkybės atspindi ekonominius juridinio asmens rodiklius, kurie galimai patvirtina laikinus finansinius sunkumus, tačiau jie negali turėti įtakos DK numatytų teisinių pasekmių taikymui, kai nėra vykdomos darbdavio pareigos sumokėti visų su darbo teisiniais santykiai susijusių sumų, kai nutraukiami darbiniai teisiniai santykiai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra teisinių sąlygų netaikyti netesybų, kurios įtvirtintos DK 147 straipsnio 2 dalyje, todėl ieškovės argumentai laikytini nepagrįstai ir teisiškais nereikšmingais (CPK 178 straipsnis).

Taip pat pagal bylos duomenis nustatyta, kad netesybos buvo skaičiuojamos už du mėnesius. DK nuostatos numato maksimalų šešių mėnesių terminą, kuris nebuvo pažeistas. Be to, reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad pagal 2020-06-23 sprendimą matyti, kad šalys buvo sudariusios susitarimą atsiskaityti per 2 mėn., tačiau šios susitarimo darbdavys nevykdė ir tik pažeidus šį susitarimą buvo skaičiuojamos netesybos. Netesybų suma – 1360,95 Eur, nelaikytina tokia didele ir reikšminga, įvertinus juridinio asmens apyvartą ir veiklą, todėl jos mažinti nėra teisinių prielaidų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovės reikalavimas netaikyti netesybų atmestinas kaip nepagrįstas, taip pat teismas nurodo, kad nėra teisinio pagrindo netesybas mažinti, todėl ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.