Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios intancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-733-280/2012

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-345-620/2012 pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovams – Kooperatinei bendrovei Rokiškio kredito unija, A. S., J. S., M. S., dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad 2012-03-29 ieškovė I. P. pasirašė laidavimo paraišką dėl atsakovės A. S. imamos 10 000 Lt dydžio vartojimo paskolos (b. l. I t. 66). 2010-03-31 Rokiškio kredito unijos komitetas nutarė skirti A. S. 8 000 Lt paskolą 18 mėnesių terminui su 14,40 procentų metinėmis palūkanomis už paskolos grąžinimą laiduojant I. P. (b. l. I t. 127). 2010-03-31 Rokiškio kredito unijos valdyba nutarė išduoti paskolą A. S. paskolų komiteto nustatytomis sąlygomis (b . l. I t. 128). 2010-04-02 atsakovė A. S. su Rokiškio kredito unija sudarė paskolos sutartį Nr. 10-00008 dėl 8 000 Lt paskolos su 14,40 procentų metine palūkanų norma suteikimo. (b l. I t. 98-99). Paskolos sutartyje nustatyta, kad galutinis paskolos grąžinimo terminas yra 2011-10-02, bendra paskolos suma – 8 943,86 Lt, paskola ir palūkanos mokamos pagal paskolos grąžinimo tvarkaraštį. Sutartyje numatyta, kad paskolos grąžinimas užtikrinamas I. P. laidavimo sutartimi Nr. 10-00010.

Byloje nustatyta, kad Rokiškio kredito unija, atstovaujama administratorės E. M., ir I. P. pasirašė laidavimo sutartį Nr. 10-00010, kuria laiduotoja I. P. užtikrino 8 000 Lt paskolos su 14,40 procentų metine palūkanų normą, suteiktos A. S. 2010-04-02 paskolos sutartimi Nr. 10-00008, grąžinimo prievolės įvykdymą kreditoriui KB Rokiškio kredito unija (b. l. I t. 100). Apeliantė laidavo už A. S. (paskolos gavėją) ir įsipareigojo atsakyti visu turtu paskolos davėjui, jeigu paskolos gavėja tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal 2010-04-02 paskolos sutartį Nr. 10-00008. KB Rokiškio kredito unija 2010-10-06, 2011-02-04, 2011-09-21 pranešimais informavo laiduotoją I. P., kad paskolos gavėjai A. S. laikų nevykdant pareigos grąžinti paskolą, susidarė įsiskolinimas, kurio nepadengus, paskolos sutartis bus nutraukta, dėl skolos grąžinimo bus kreipiamasi į teismą, o laiduotoja bus įtraukta į civilinę bylą kaip solidarioji skolininkė (b. l. I t. 7-9).

Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Apeliantė prašo panaikinti laidavimo sutartį, nes ši buvo sudaryta dėl suklydimo ir apgaulės (LR CK 1.90 str. LR CK 1.91 str.).

Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Esminiu laikomas suklydimas, kuris, sudarant sutartį, buvo toks reikšmingas, kad protingas asmuo, esant analogiškai padėčiai, būtų ją sudaręs kitomis sąlygomis arba apskritai nesudaręs, žinodamas tikrąją padėtį, o kita šalis taip pat klydo arba prisidėjo prie suklydimo, arba žinojo arba turėjo žinoti apie suklydimą ir klystančios šalies neinformavo apie tikrąją padėtį, jeigu šios neatskleidimas neatitiko protingos ir sąžiningos komercinės praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. S. K., V. L., S. L, S. L., M. A., bylos Nr. 3K-3-531/2009).

Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje A. T. v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga, Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant bei vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atmesti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, skundą, prašymą ir kt. Pareigą įrodinėti, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo ar apgailės, turi reikalavimus reiškiantis ieškovas.

Byloje nustatyta, kad tiek 2012-03-29 laidavimo paraišką, tiek 2012-04-02 laidavimo sutartį Nr. 10-00010 pasirašė ieškovė I. P.. Pažymėtina, kad apeliantė teikia prieštaringus paaiškinimus, iš pradžių teigė, kad nepasirašė laidavimo paraiškos, vėliau nurodė, kad Rokiškio kredito unijoje pasirašė kažkokius dokumentus, tačiau nesuprato jų turinio. Liudytoja J. G., dirbanti Rokiškio kredito unijoje vadybininke, patvirtino, kad I. P. pasirašė ginčijamą laidavimo sutartį jos akivaizdoje, sutartį skaitė ir jokių klausimų dėl sutarties sąlygų nepateikė (b. l. II t. 15).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi 2010-04-02 laidavimo sutartį Nr. 10-00010, konstatuoja, kad sutarties sąlygos yra pakankamai aiškios, suprantamos ir atskleidžiančios laidavimo instituto esmę ir prasmę. Kaip jau minėta anksčiau, vertinant, ar sandoris sudarytas dėl suklydimo, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, šiuo atveju I. P., amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Įvertinus tai, kad apeliantė I. P. yra suaugusi moteris, yra įgijusi aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, dirba mokytoja, laidavimo sutartis buvo sudaryta kredito įstaigoje, darytina išvada, kad ieškovė pagal savo socialinę padėtį, išsimokslinimą ir amžių turėjo suprasti pasirašomo teksto turinį ir laidavimo sutarties prasmę. Pažymėtina, kad vertinant ar buvo suklysta, taikomas protingumo kriterijus, t. y., šalies, teigiančios, jog ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesio standartą tokiomis pat aplinkybėmis. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su specialistu arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, todėl jis pats prisiimą tokio veiksmo neigiamų padarinių kilimo riziką. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovė suklydo LR CK 1.90 str. prasme. Atvirkščiai, jos santykiai su atsakove surašnt laidavimo sutartį buvo normalūs, jos pasitikėjo viena kita. Ieškovė nenurodė konkrečiai kokiu būdu jai nebuvo leista susipažinti su jos pasirašomais dokumentais, kai ji pati juos pasirašė. Prieš pasirašydama ji turėjo galimybę kaip atidus ir rūpestingas asmuo juos perskaityti, o tik po to spręsti, ar pasirašyti, ar ne. Kad ji būtų verčiama pasirašyti, I. P. neteigė, ji pasirašė savo valia. JI prieš pasirašydama laidavimo sutartį, kredito unijai pristatė ir pažymą apie gaunamą darbo užmokestį. Jos santykiai su atsakove A. S., kaip jau minėta, buvo draugiški, ką patvirtino liud. I. P.. Sandorį ieškovė užginčijo tik tuomet, kai nutrūko jos artimi santykiai su atsakovės sūnumi, o po to ir atsakove A. S.. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai – A. S. ir KB Rokiškio kredito unija atliko tokius tyčinius neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu, kurie lėmė apeliantės suklaidinimą dėl esminių laidavimu prisiimamų įsipareigojimų. Teismas pažymi, kad pagal LR CK 6.80 str. 1 d. laiduotojui reikalaujant, kreditorius privalo suteikti laiduotojui informaciją apie pagrindinės prievolės turinį ir sąlygas, taip pat apie jos vykdymą. Byloje nustatyta, kad ieškovė, pasitikėdama atsakove, pateikti tokios informacijos nereikalavo, neprašė ir nepasinaudojo įstatymo suteikta teise. Taip pasielgusi ir sulaukusi reikalavimo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, ji pradėjo kaltinti kitus asmenis, kai akivaizdu, kad pati elgėsi nerūpestingai prisiimdama įsipareigojimus ir tikėdamasi, kad jų nereiks vykdyti, kol santykiai su atsakove A. S. buvo draugiški. Nagrinėjamų pasekmių nenumatymas ar tikėjimasis jų išvengti negali būti pripažįstamas suklydimu. Teismas neatmeta aplinkybių, kad A. S. galėjo ieškovę įtikinti, kad jai paskolos nereiks grąžinti, kad ji pati ją grąžins, bet tokie atsakovės veiksmai, susiję su apgaule dėl sutarties vėlesnių pasekmių, t.y. apie prisiimtų įsipareigojimų vykdymu , bet ne dėl ja prisiimamų pačių įsipareigojimų, negali būti vertinamos sutarties sudarymu dėl apgaulės.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija, daro išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog 2010-04-02 laidavimo sutartis buvo sudaryta dėl jos suklydimo ar kitų asmenų apgaulės, todėl nėra pagrindo pripažinti minėtos laidavimo sutarties negaliojančia. Atsižvelgiant į tai I. P. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis. Apeliantė prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka tinkamai nemotyvavo, nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių bylą reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka, turėjo galimybę pateikti visus įrodymus ar atsikirtimus iki bylos nagrinėjimo dienos. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.), nes visos aplinkybės pakankamai plačiai aiškintos nagrinėjant bylą Rokiškio rajono apylinkės teisme, todėl apeliantės prašymas netenkinamas.

Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus ir atsakovei prašant, iš apeliantės priteisiamos atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Kadangi apeliantė KB Rokiškio kredito unija nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančiu dokumentų, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.