Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, turinti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbanti pagal (duomenys neskelbtini), neteista, administracine tvarka bausta,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) (redakcija, galiojusi iki 2013-07-13),

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent ji:

2013-05-12 apie 10 val., (duomenys neskelbtini), būdama nuomojamame name, artimoje aplinkoje, smurtaudama sutuoktinio T. P. atžvilgiu, t. y. tyčia sugriebdama T. P. abiem rankomis už šonų stipriai patempė jį į save, po ko sugriebė abiem rankomis už rankinės, kuri buvo permesta T. P. per petį, kurią pradėjo tempti į save, ir dėl to rankinės diržas smaugė T. P. kaklą, padarė nukentėjusiajam T. P. odos nubrozdinimus kaklo užpakaliniame paviršiuje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje su poodine kraujosruva, kas sukėlė T. P. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2013-07-13).

Kaltinamoji R. P. padariusi šiuos nusikaltimus neprisipažino ir paaiškino, kad gegužės mėnesį anksti ryte pranešė T. P., kad dukra kosėja ir serga, todėl ji leidžia jam pasiimti tik sūnų. T. P. su tuo nesutiko, prašė duoti vaistų. Ji leido T. P. pabūti lauke ir pabendrauti su vaikais, tačiau pasakė, kad jis po to galės važiuoti su sūnumi. T. P. pasodino vaikus į automobilį ir ji suprato, kad ketina juos išsivežti. T. P. nuėjo į antrą aukštą. Ji pagalvojusi, kad ieško vaistų, paprašė jo išeiti iš namų ir palikti mergaitę. To jis nepaisė. Jis turėjo rankinę pakabinęs per petį. Berniukas buvo lauke, o mergaitė automobilyje. Ji bandė T. P. sustabdyti, paėmė už rankinės, buvo jam įsikibusi į marškinėlius ir į rankinės diržus. Jis ją tempė. Užlipus į viršų prasidėjo grumtynės. Jis bandė ją nusikratyti nuo savęs. Ji nenorėjo, kad jis pasiimtų vaistus ir nusivežtų mergaitę. Ji laikėsi už jo rankinės diržų, o jis norėjo išsisukti. Jis parvertė ją ant žemės, užspaudė. Ji pradėjo šauktis pagalbos. T. P. užspaudė jai burną ir liepė tylėti. Jai pradėjus vėl šaukti, T. P. išsigando, nusileido žemyn, pasiėmė sūnų ir išvažiavo. Ji pasiėmė mergaitę. Balandžio mėnesį įvyko tik žodinis konfliktas, o visi T. P. nurodyti veiksmai - šmeižtas. Neįmanoma, kad ji jam įspirtų į nugaros sritį. Į kiekvieną konfliktą T. P. jai atsako „palauk, tuoj būsi nuteista“. T. P. nenori mokėti alimentų, nori, kad vaikai gyventų pas jį. Yra bylos dėl alimentų nemokėjimo, dėl mokyklos ir darželio pakeitimo. Kalta ji neprisipažįsta. Tie sužalojimai galėjo atsirasti pas T. P. tuo metu, kai ji gynėsi ir gynė savo vaiką. Grumtynių metu ji patyrė fizinį skausmą. Po įvykio nepastebėjo pas save jokių mėlynių. Dėl gegužės mėnesio įvykio ji kreipėsi į policiją pirma. Už paros T. P. kreipėsi. Buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl fizinio skausmo sukėlimo. Abu tyrimai buvo nutraukti. T. P. vis skundė viską, o ji neturėjo tam finansinių galimybių.

Savo parodymus R. P. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 60-65).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji neprisipažino, jos kaltė padarius nusikaltimą įrodyta tokiais įrodymais:

Nukentėjusysis T. P. teisme paaiškino, kad R. P. jo buvusi sutuoktinė. Išsiskyrė (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini) mėnesį. Įvykio metu buvo dar susituokę, tik gyveno atskirai. (duomenys neskelbtini) metais vyko skyrybų procesas. Buvo sutarę, kad jis lankys du jų vaikus. Tuo metu sūnui buvo (duomenys neskelbtini), dukrai (duomenys neskelbtini) metukai. Sutarė, kad jis atvažiuos antradieniais ir ketvirtadieniais vakarais, o šeštadienį praleis su vaikais visą dieną. (duomenys neskelbtini) metais balandžio mėnesio viduryje jis atvažiavo vakare į (duomenys neskelbtini) kaimą. Vaikai dar nemiegojo. Jis maudė vaikus. R. P. buvo ne vonioje. Jis davė sūnui telefoną pasiskambinti močiutei. R. P. jį pasikvietė ir pareiškė pretenziją, kad davė sūnui telefoną. Jis pasakė, kad tai ne nusikaltimas kalbėtis su jo motina. Ji uždarė vonios duris. Jis jas atidarė, o R. P. jam spyrė kelis kartus. Pataikė į šlaunis, į kelią. Jis įėjo į vonią, o R. P. prie vaikų pasakė, kad jis ją mušė. Tai įvyko antrame aukšte, prie vonios kambario. Buvo tiek smūgių ir į tas vietas, kaip nurodyta kaltinime. Jis jautė fizinį skausmą dėl patirtų smūgių. Jokių sužalojimų ir mėlynių nuo tų smūgių neliko. Jis paguldė vaikus į lovytę ir išvažiavo. 2013-05-12 šeštadienį jis atvyko pagal susitarimą prižiūrėti vaikus ir praleisti su jais visą dieną. R. P. jam pranešė, kad dukra sloguoja ir su juo važiuoti negalės. R. P. pasiūlė pasivaikščioti lauke su vaikais. Jis vaikščiojo su vaikais apie pusvalandį. Nepastebėjo jokių dukros ligos simptomų. Norėjo vaikus nuvežti pas save. R. P. neleido jam to padaryti, leido pasiimti tik sūnų. Dukra pasiprašė įlipti į mašiną ir pavairuoti. Raktų mašinoje nebuvo, ji buvo užgesinta. Jis nuėjo į namo antrą aukštą su sūnumi K.. Tuo metu R. P. jį pasivijo ir puolė. Ji griebė jį už šono, norėjo atsukti, apibraižė jį. Jis turėjo rankinę per petį. R. P. paėmė už rankinės, diržas liko jam ant kaklo. Tuo momentu R. P. laikydamasi už diržo jį smaugė verždama diržą. Jis suėmė ją už riešo norėdamas atsilaisvinti, tačiau jam neišėjo to padaryti. R. P. jis visą laiką laikė už riešo, paguldė ją, tada ji nusiramino ir paleido jį. Per tą laiką jis nei karto nesudavė R. P.. Jam buvo nubraižytas kaklas, apdraskytas šonas, randai liko ilgam. Jos aštrūs nagai. R. P. dar iš pradžių sudavė jam ranka į galvos sritį. Ji sudavė smūgius ir bandė jį atsukti, po to smaugė jį rankinės diržu. Gindamasis jis nesudavė R. P. nei karto. Tik laikydamas ją už riešų paguldė ją ant žemės, prispaudė ją jos rankomis, tada ji jį paleido ir nusiramino. Jis išvažiavo su sūnumi, o dukra pasiliko. Po šių įvykių jis susilaukė tik užgauliojimų, grasinimų ir jokio apgailestavimo dėl pačių įvykių. R. P. savo kaltės nepripažįsta. R. P. yra sunkaus charakterio. Atvažiavęs pas vaikus tą rankinę jis pasikabino koridoriuje ant pakabos. Grįžęs tos rankinės nerado. Joje buvo dokumentai, automobilio raktai, telefonas. Jis paklausė R. P., kur jo rankinė. Jis telefonu paskambino ir jo rankinėje esantis telefonas suskambėjo verandoje, spintoje. R. P. paslėpė ją. Akistata vyko su R. P. N. nuovadoje. Jis nutraukė apklausą, nes ji atvyko su dukra. Jis negalėjo to daryti prie dukros. Po akistatos važiavo kartu su advokatu. Jis vežė jį. R. P. važiavo iš priekio. Jis bandė ją aplenkti, o ji didino greitį, neleido jam ją aplenkti ir provokavo eismo įvykį. Jų ištuoka buvo įforminta (duomenys neskelbtini). Ištuokos metu jis nereikalavo, kad vaikai gyventų pas jį. Po ištuokos jis kreipėsi į antstolį dėl daiktų, kurių nerado. Į policiją neprisimena, ar kreipėsi. Ikiteisminio tyrimo metu jis nenurodė, kad R. P. sakė vaikams vonioje, kad jis ją mušė, nes šiandien tą aplinkybę prisiminė. Jis palaiko savo parodymus pirminėje apklausoje dėl patirtų smūgių balandžio mėnesį. Buvo du smūgiai. Jis buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Suklydo kitose apklausose, kad buvo suduoti 4-6 smūgiai. Jis neprisimena, ar buvo gavęs žinutę, kad dukra serga. R. P. antro įvykio metu jį puolė antrame aukšte. Jis neprisimena, ar buvo tuo metu ant laiptų, ar jau užlipęs. Jam buvo smūgiuota į galvą. Niekas negali to patvirtinti. Pirmas smūgis ranka į galvą jam buvo suduotas iš pat pradžių. Po to jam paėmė už šonų ir smaugė diržu. Jis ėjo į antro aukšto tualetą, nes pirmame aukšte šalta ir smirda. Jis nežino, kur buvo laikomi vaistai. Ten buvo ne svetimi namai, nes jis dar už juos mokėjo. Padėjo tą rankinę, nes kiekvienas žmogus nusirengia. Jis nuėjo pas vaikus į antrą aukštą. Juos reikėjo aprengti. Išeidamas pasivaikščioti jis ieškojo rankinės. Nepaminėjo anksčiau to, nes jam nepasirodė tai svarbu. R. P. jį užgaulioja žinutėmis iki šiol. R. P. tėvas jam grasino. Po gegužės įvykio jis kreipėsi į prokuratūrą sekančią dieną. Tą dieną išvažiavo su sūnumi, nenorėjo jo traumuoti. Įvykio dieną jis gavo skambutį iš policijos su patikslinimu, kada parveš sūnų. Jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jam nebuvo taikoma kardomoji priemonė nebendrauti su R. P.. Jis neprisimena, kada tyrimas buvo nutrauktas. Jis teistas už kontrabandą. UAB „Sveikatos namai“ lankėsi, kai persikraustė į (duomenys neskelbtini). R. P. trenkė jam už nugaros į galvą. Jis nežino, kurioje vietoje ji stovėjo, tik pajuto smūgį į galvą. Jis kreipėsi į policiją dėl antro įvykio. Po to papasakojo ir apie pirmą įvykį. Jis nesikreipė dėl pirmo įvykio, nes vaikai gyvena su R. P., o po to ji jam neleis pasimatyti su vaikais. Ši byla nėra susijusi su byla dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.

2013-09-26 nukentėjusysis T. P. parodymų patikrinimo vietoje patvirtino apklausos metu duotus parodymus (b. l. 43-52).

2013-05-14 T. P. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodė, kad jam užlipus į antrą aukštą R. P. griebė jam už šono, suplėšė marškinėlius, jam įbrėžė, dėl ko liko nagų žymės ir smogė jam kelis kartus į galvos sritį. R. P. griebė už jo rankinės ir traukė jį atgal, diržu jį smaugdama. Jis suėmė jai už riešų, bandė R. P. atkabinti nuo diržo, tačiau ji toliau jį traukė. Smaugimo žymės nuo diržo liko jam ant kaklo. Jis ją paguldė ant žemės, tačiau R. P. nenurimo ir šaukėsi pagalbos. Jis jai nesudavė, tik bandė apsiginti (b. l. 1-2).

2013-09-20 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrėtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto prieškambaris. Apžiūrėjus įvykio vietą jokių nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta (b. l. 15-20).

2013-09-26 parodymų patikrinimo vietoje R. P. parodė, kad T. P. lipant į antrą aukštą, ji rankomis sugriebė už jo rankinės diržo, galėjo įdrėksti jam. Antrame aukšte T. P. pargriovė ją ant grindų, laikė už rankų, buvo prispaudęs keliu. T. P. buvo prispaudęs jos vieną ranką, o kitą ranką buvo prispaudęs jos burną, kuomet ji šaukėsi pagalbos. Po to T. P. paleido ją ir išėjo iš namų (b. l. 60-65).

2013-09-27 akistatos metu R. P. liko prie savo anksčiau duotų parodymų, prieštaravimų pašalinti nepavyko (b. l. 71-76).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad T. P. pateikė išrašą iš medicininių dokumentų bei specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad T. P. 2013-05-13 kreipėsi dėl to, kad 2013-05-12 jį sužeidė buvusi žmoną. Įdrėksta oda krūtinėje, kairėje ir dešinėje po du nubrozdinimus, ant kaklo smaugimo žymės nuo diržo. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. P. padaryti odos nubrozdinimai kaklo užpakaliniame paviršiuje, krūtinės ląstos kairėje pusėje su poodine kraujosruva, krūtinės ląstos dešinėje pusėje su poodine kraujosruva, galimai paveikus aštriabriauniais daiktais ar įrankiais nukentėjusiojo nurodytu laiku, t. y. 2013-05-12. T. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 27-31).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. P. nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dvejais trauminiais poveikiais. Nustatyti kūno sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (b. l. 33-34).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu T. P. pateikė vyriškus marškinėlius ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. 2013-09-23 daikto apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti vyriški marškinėliai, kuriuos pateikė nukentėjusysis T. P.. Marškinėlių priekinė pusė dviejose vietose yra suplyšusi: kairėje pažasties srityje, per siūlę, yra įplyšę 5,5 cm, o dešinėje pusėje, link marškinėlių vidurio, yra įplyšę 6 cm. Marškinėlių nugaros dešinėje pusėje yra 0,9 cm ilgio skylė (b. l. 35-41).

Kaltinamoji neprisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Dėl 2013-05-12 įvykio R. P. teisme tvirtino, kad ji bandė T. P. sustabdyti, paėmė už rankinės, buvo jam įsikibusi į marškinėlius ir į rankinės diržus ir laikėsi už jų, kol jis ją užtempė į antrą aukštą. Užlipus į viršų prasidėjo grumtynės. Ikiteisminio tyrimo metu R. P. nurodė, kad ji neleido T. P. eiti į antrą aukštą, paimdama jam už rankinės, kurią jis buvo persimetęs per petį, ir pradėjo rankinę tempti į save. T. P. vis tiek lipo laiptais, o ji laikėsi įsikibusi į jo rakinę ir T. P. paskui save užsitempė ir ją į antrą aukštą. Kai ji laikė jam už rankinės, galėjo jam įdrėksti, nes jie abu judėjo, tačiau ji T. P. nė karto nesudavė. Grumtynių metu plyšo T. P. marškinėliai (b. l. 58-59). Savo parodymus R. P. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 60-65). Taigi, kaltinamoji prisipažino, kad laikė nukentėjusįjį ir traukė jį už rankinės diržų, buvo sugriebusi jam už marškinėlių, kurie plyšo ir galėjo jam įdrėksti. Be nukentėjusiojo parodymų, jo patirtus sužalojimus ir padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-31), išrašas iš medicininių dokumentų (b. l. 28-29).

Pagal BK 140 str. 1 d. už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą.

BK 140 str. 1 d. (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1706 redakcija, galiojusi nuo 2003-07-25 iki 2013-07-13), numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasėkoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba jis nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš šiame straipsnyje nurodytų veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas ar padarydamas žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių - fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Vadovaujantis BK 15 str. tiesiogine tyčia BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti straipsnio dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos padariniai ir jų nori, o netiesiogine tyčia šis nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Iš gyvenimo patyrimo žinoma, kokio pobūdžio veiksmai kokius sužalojimus gali sukelti. Net jei žmogaus tyčia yra neapibrėžta, jis vis vien numato tam tikras padarinių (sužalojimų) ribas (LAT nutartis kasacinėje byloje 2K-402/2013). Šiuo atveju kaltinamoji galėjo ir turėjo suvokti, kad tempdama nukentėjusįjį paėmusi už rankinės diržo bei laikydama už šonų, dėl ko jam įdrėskė ir net suplėšė jo vilkėtus marškinėlius, tačiau nukentėjusiajam priešinantis toliau tęsė savo veiksmus, nors gal ir nenorėjo, kad būtų atsiradę specialisto išvadose numatyti T. P. jos veiksmais padaryti sužalojimai, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl jos nusikalstama veika vertintina kaip padaryta esant neapibrėžtai tyčiai.

Vertindamas byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas tiki ir vadovaujasi nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kad kaltinamoji prieš jį panaudojo smurtą ir sukėlė fizinį skausmą. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas ir susistumdymas. Kaltinamojo tempė nukentėjusįjį už rankinės diržų bandydama jį sulaikyti, laikė jį už marškinėlių, įdrėskė jam nagais, bei smaugdama rankinės diržais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą kaklo srityje. Todėl įvertinus visas bylos aplinkybes: nuoseklius nukentėjusiojo parodymus, sužalojimų pobūdį ir specialisto pateiktas išvadas, daiktų apžiūros protokolą, pripažintina neginčytinai įrodyta, kad kaltinamoji tyčia sugriebdama T. P. abiem rankomis už šonų stipriai patempė jį į save, bei sugriebė abiem rankomis už rankinės, kuri buvo permesta T. P. per petį, kurią pradėjo tempti į save, ir dėl to rankinės diržas smaugė T. P. kaklą, padarė nukentėjusiajam T. P. odos nubrozdinimus kaklo užpakaliniame paviršiuje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje su poodine kraujosruva, kas sukėlė T. P. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą ir jos nusikalstama veika pagal BK 140 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) kvalifikuota teisingai. Kaltinime taip pat buvo nurodyta, kad R. P. 2013-05-12 įvykio metu sudavė nukentėjusiajam dešine ranka į galvos sritį, sukeldama jam fizinį skausmą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šio smūgio sudavimą, todėl, nesant pakankamai įrodymų ir nepagrįstas aplinkybes vertinant kaltinamosios naudai, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Be to, R. P. buvo perduota teismui ir kaltinant ją tuo, kad 2013 balandžio mėn., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), būdama nuomojamame name, artimoje aplinkoje, smurtaudama sutuoktinio T. P. atžvilgiu, t. y. tyčia du kartus spirdama T. P. koja į nugaros sritį ir vieną kartą į kelio sritį, sukėlė T. P. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2013-07-13). Kaltinamoji neprisipažino padariusi šią nusikalstamą veiką ir teisme tvirtino, kad balandžio mėnesį įvyko tik žodinis konfliktas, o visi T. P. nurodyti veiksmai - šmeižtas. Neįmanoma, kad ji jam įspirtų į nugaros sritį.

Teisme ištirtų įrodymų visuma nenustatyta, kad R. P. būtų sudavusi smūgius T. P. 2013 m. balandžio mėn., jį sužalojusi ar sukėlusi jam fizinį skausmą. Nukentėjusiojo parodymai dėl smūgių sudavimo ir jų skaičiaus nebuvo nuoseklūs ir išsamūs, nebuvo nurodyta tikslios įvykio datos, po įvykio nukentėjusysis nesikreipė nei į medikus, nei į policiją. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausus kaltinamąją, nukentėjusįjį, teismas nenustatė, kad yra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad R. P. 3 kartus spyrė nukentėjusiajam ir tuo sukėlė fizinį skausmą ar padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje dėl šio kaltinimo nesurinkta pakankamai R. P. kaltumą patvirtinančių įrodymų, o pagal bendruosius baudžiamojo proceso pricipus ir nekaltumo prezumpcijos pagrindu visos byloje iškilusios abejonės, kurios negali būti pašalintos, sprendžiamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Todėl R. P. išteisintina, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), į jo padarymo aplinkybes, į nusikaltimo pasekmes, kurios yra minimalios ir šiuo metu nėra sužalojimo liekamųjų reiškinių, į kaltinamosios asmenybę, kuri dirba, anksčiau 1 kartą bausta administracine tvarka, neteista, augina du mažamečius vaikus, į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jai skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-302, 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., 304-305, 307-308 str.

nusprendė:

R. P. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) (2013-05-12 epizodas) ir nuteisti laisvės apribojimu 4 mėnesiams, uždraudžiant bendrauti su T. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

R. P. dėl kaltinimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) (2013 m. balandžio mėn. epizodas) išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.