Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant D. K., dalyvaujant prokurorui J. S., nuteistosios gynėjai advokatei L. G., nukentėjusiojo atstovui advokatui K. A., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo T. P. (toliau – T. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. (toliau – R. P.) pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) (2013-05-12 epizodas) ir nuteista laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, uždraudžiant jai bendrauti su T. P.;

Dėl kaltinimo pagal LR BK 140 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) (2013 m. balandžio mėn. epizodas) R. P. išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteista už tai, kad ji 2013 m. gegužės 12 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini), Vilkiškių k. Bezdonių sen. Vilniaus r., būdama nuomojamame name, artimoje aplinkoje, smurtaudama sutuoktinio T. P. atžvilgiu, t. y. tyčia sugriebdama T. P. abiem rankomis už šonų stipriai patempė jį į save, po ko sugriebė abiem rankomis už rankinės, kuri buvo permesta T. P. per petį, kurią pradėjo tempti į save, ir dėl to rankinės diržas smaugė T. P. kaklą, padarė nukentėjusiajam T. P. odos nubrozdinimus kaklo užpakaliniame paviršiuje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje su poodine kraujosruva, kas sukėlė T. P. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2013-07-13).

Teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo atstovas – tenkinti, prokuroras neprieštaravo draudimo matytis su nukentėjusiuoju panaikinimui.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo T. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas, neginčydamas R. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, apimties bei jos kaltės LR BK 140 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) įtvirtinto nusikaltimo padaryme, nesutinka su nuteistajai paskirta bausme, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas pastarosios atžvilgiu įpareigojimą nesimatyti su T. P., visiškai nevertino aplinkybės, kad T. P. ir R. P. vaikai gyvena su nuteistąją ir toks teismo įpareigojimas apribos apelianto galimybes matytis su savo vaikais.

Tokiai apelianto pozicijai, išklausius proceso dalyvių paaiškinimų bei įvertinus juos nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, sutiktina.

Sutinkamai su LR BK 140 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2013-07-13), asmeniui už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriami viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta principinė nuostata, kad paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi būti teisinga ir turi užtikrinti LR BK 41 str. numatytų tikslų praktinį įgyvendinimą. Tačiau bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bausmės paskirtimi, bet ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais LR BK 54 str. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad R. P. padarė nusikaltimą pagal LR BK 11 str. nuostatas priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Remiantis bylos duomenimis, R. P. praeityje buvo bausta administracine tvarka už įvairaus pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 79-81), ankščiau teista nebuvo (b. l. 78), VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydyta (b. l. 84, 85), yra išsiskyrusi, augina du mažamečius vaikus, turi aukštąjį išsilavinimą, dirba pagal individualios veiklos liudijimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias nuteistąją charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgdamas į pastarosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, R. P. skyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Ši R. P. paskirta bausmės rūšis, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisinga, ji atitinka LR BK 54 str. 2 d. įtvirtintus bausmės skyrimo pagrindus.

Apeliaciniu skundu prašoma keisti nuteistajai paskirtą bausmę, t. y. skirti kitą – viešųjų darbų bausmę, taip pat įpareigoti privalomai lankytis nuteistąją pas psichologą dėl polinkio į smurtą.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, tokie apelianto prašymai nepagrįsti. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad R. P. šiuo metu dirba ir išlaiko du mažamečius vaikus, tuo tarpu viešųjų darbų paskyrimas apribotų nuteistosios galimybes bendrauti su savo vaikais, juos prižiūrėti ir jais rūpintis. Apelianto nurodomos bausmės paskyrimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, nes tokios rūšies bausmės paskyrimas nesiderintų su pareiga ir galimybe motinai rūpintis savo vaikų ugdymu, lavinimu ir priežiūra.

Kolegija taip pat laiko nepagrįstus apelianto argumentus, kad R. P. yra linkusi smurtauti artimoje aplinkoje ir dėl to jai reikalinga paskirti įpareigojimą dėl privalomo lankymosi pas psichologą. Byloje yra duomenys, kad anksčiau R. P. nebuvo teista ar bausta už administracinių teisės pažeidimų, susijusių su smurto panaudojimu, padarymą. Nuteistoji gyvena su savo vaikais, juos prižiūri, jais rūpinasi. Akivaizdu, kad nusikaltimas, už kurį R. P. nuteista skundžiamu teismo nuosprendžiu, buvo padarytas laikotarpiu, kai tarp buvusių sutuoktinių santykiai buvo priešiški, įtempti. Būtent dėl to kilo smurto artimoje aplinkoje priežastys. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, įpareigojimo lankytis pas psichologą skyrimas nuteistajai būtų perteklinis.

Tuo tarpu vertinant pirmosios instancijos teismo nuteistajai paskirto draudimo bendrauti su nukentėjusiuoju T. P. pagrįstumą, atsižvelgiant į faktines nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes, spręstina, kad toks draudimas, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo T. P., apriboja jo galimybes bendrauti su savo mažamečiais vaikais, gyvenančiais kartu su R. P..

Kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos, T. P. kartu su R. P. turi du mažamečius vaikus. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Remiantis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto T. P. parodymais, kol vyksta skyrybų procesas, jis su žmona žodžiu susitarė dėl vaikų lankymo. Vilniaus apygardos teismui pateikdamas apeliacinį skundą, nukentėjusysis nurodė, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme vyksta civilinis procesas dėl pasimatymų tvarkos su vaikais nustatymo.

Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad nukentėjusysis nori ir siekia bendrauti su savo vaikais. Vaikai yra mažamečiai, todėl planuojant, ruošiantis susitikimams su tėvu reikalinga ir vaikų motinos (buvusios sutuoktinės) pagalba. Akivaizdu, kad susitarti su pačiais mažamečiais vaikais dėl pasimatymo be jų motinos pagalbos, esant tokiam vaikų amžiui, dar neįmanoma. Todėl T. P., ieškodamas kontakto su savo mažamečiais vaikais, bus priverstas bendrauti ir su savo buvusia žmona. Tokiu būdu R. P. teismo paskirtas draudimas bendrauti su T. P. yra nelogiškas.

Šių duomenų kontekste pažymėtina, kad laisvės apribojimas, numatytas LR BK 48 str. nuostatose, tai viena iš vidutinio griežtumo bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Sutinkamai su LR BK 48 str. 4 d. asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis įpareigojimus bei draudimus. Jų sąrašas yra įtvirtintas LR BK 48 str. 5 d. ir 6 d., tačiau, svarbu paminėti, kad teismas, siekdamas paskirti kuo efektyvesnes poveikio priemones, galinčias turėti teigiamą įtaką nuteistojo tolimesniam elgesiui, parinkdamas aptariamose nuostatose numatytus įpareigojimus ar draudimus, turi vadovautis protingumo, proporcingumo bei teisingumo kriterijais. Kaip numato LR BK 48 str. 7 d., vietoje šio straipsnio 5 d. ir 6 d. nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu galima paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad R. P. skirtinas įpareigojimas - tęsti darbą, kurį nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prašė skirti ir valstybės kaltintojas šioje byloje.

Esant nustatytoms aplinkybėms, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (LR BPK 328 str. 2 p.)

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nukentėjusiojo T. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nuosprendį:

panaikinti R. P. šiuo nuosprendžiu paskirtą draudimą bendrauti su T. P., paskiriant R. P. įpareigojimą jai paskirto laisvės apribojimo metu tęsti darbą.

Vadovaujantis LR BK 48 str. 3 d., išaiškinti R. P., kad per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį ji privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimą.

Kitoje dalyje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nuosprendį palikti nepakeistą.