Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-11-16 · Civilinė byla Nr. 2A-957-368/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-16
Bylos Nr.
2A-957-368/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-08918-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Atsakovas
D. K.
Ieškovas
J. M.
Trečiasis asmuo
R. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-957-368/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08918-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 2.6.5.2.1; 3.3.1.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-497-291/2015, iškeltoje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui D. K., trečiajam asmeniui R. K., išvadą teikiančiai institucijai – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. M. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo D. K. išlaikymą dukrai I. K. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės ir paskirti ją šių lėšų tvarkytoja. Nurodė, kad su atsakovu gyvenant faktinėje santuokoje gimė dukra, kurią atsakovas pripažino ir suteikė savo pavardę. Dukra gimė neįgali su įgimta širdies yda ir stuburo skolioze, todėl jos poreikiai ir išlaikymas yra žymiai didesni nei sveiko vaiko. Gyvenant kartu atsakovas padėjo išlaikyti dukrą, tačiau nuo 2009 m. jis nebegyvena kartu ir dukros išlaikymui geranoriškai teikia tik 86,96 Eur dydžio išlaikymą. Teigė, kad tokio dydžio išlaikymo dukrai neužtenka, nes reikalingos papildomos lėšos jos gydymui, operacijoms, medikamentams, reikia dažnai lankytis pas medikus Vilniuje, be to, mergaitė auga, didėja ir jos poreikiai. Tvirtino, kad šiuo metu padeda brolis ir mama.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo D. K. išlaikymą nepilnametei dukrai I. K. po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. 2014-11-21 iki vaiko pilnametystės. Gaunamas lėšas I. K. išlaikymui uzufrukto teise pavedė tvarkyti jos motinai J. M.. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės 28 eurus atstovavimo išlaidas atsakovui. Nustatė, kad nepilnamečiam vaikui nustatytas vidutinis neįgalumas. Pažymėjo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu sutiko mokėti vaikui išlaikymą po 120 Eur kas mėnesį. Atkreipė dėmesį į tai, kad kasacinis teismas išaiškino, jog vaiko būtiniems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga suma yra vienos minimalios algos dydžio (300 Eur). Sprendė, kad abiejų šalių turtinės galimybės yra panašios.

I. A. skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) D. K. prašo pakeisti teismo sprendimą ir priteisti iš jo nepilnamečiam vaikui 116 Eur kasmėnesinį išlaikymą nuo ieškinio priėmimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, vaiko poreikius ir jo turtinę padėtį. Mano, kad teismas netinkamai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, ieškovė J. M. prašo skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad vaikas turi specialių poreikių ir tėvų pareiga išlaikyti vaiką yra privaloma. Ieškovės vertinimu, teismas teisingai šalims paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (atsakovo) D. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d.). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).

Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad skundžiamo sprendimo neteisėtumą apeliantas grindžia dvejopo pobūdžio aplinkybėmis: teigia, kad jo turtinė padėtis nesuteikia galimybės teikti vaikui teismo priteisto kasmėnesinio išlaikymo ir nurodo, jog teismas neįvertino vaiko poreikių.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 nustatyta 1 035 litų minimalioji mėnesinė alga.

Apeliantas skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad vaikas turi specialių poreikių ir jog vaikas gyvena kartu su ieškove, kuri juo rūpinasi. Taigi būtent ieškovei, su kuria gyvena vaikas, tenka pareiga ne tik skirti jam per mėnesį nustatytą lėšų dalį, bet ir pasirūpinti vaiko kasdienių poreikių tenkinimu, todėl didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis, vaiko poreikius, atsakovo turtinę padėtį, aplinkybes, kad apeliantas sutiko teikti didesnį 116 Eur išlaikymą, sprendė, kad apeliantas turi prisidėti prie vaiko kasmėnesinio išlaikymo, teikdamas po 150 Eur išlaikymą.

Teismo nuomone, toks išlaikymo vaikui dydis atitinka protingumo reikalavimus ir minėtą kasacinio teismo praktiką.

Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, tinkamos sveikatos, todėl gali pagerinti savo turtinę padėtį, ieškoti geriau apmokamo ar papildomo darbo.

Teismas sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 200 Eur kasmėnesinį išlaikymą vaikui. Teismas priteisė iš atsakovo vaikui 150 Eur kasmėnesinį išlaikymą, t. y. ieškovės ieškinys buvo patenkintas 75 proc.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo atstovavimo išlaidų, o atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 295 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš ieškovės atsakovui priteistinos 74 Eur atstovavimo išlaidos.

Šalių atstovavimo išlaidos, patirtos Šiaulių apygardos teisme, tarp šalių nepaskirstomos, kadangi teismui nepateikta duomenų apie šias išlaidas (CPK 98 str. 1 d.).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimu atsakovui D. K. iš ieškovės J. M. priteistas 28 Eur atstovavimo išlaidas padidinti iki 74 Eur.

Teisėjas Egidijus Mockevičius