- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- e2-813-466/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32386-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Trečiasis asmuo
- V. B., N. I.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“
- Atsakovas
- M. T. B.
- Advokatai
- Alina Volynec
- Kategorijos
- 2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovui M. T. B. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, R. B., F. Z., E. M., V. B., uždaroji akcinė bendrovė „Dzūkija“, J. P., A. U., A. U., I. D., J. U., K. P., R. P., N. I., J. S., N. S., S. J., D. N. ir M. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė UAB „Senamiesčio ūkis“ prašė priteisti iš atsakovo M. T. B. 4 048,97 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad atsakovo skola susidarė už ieškovės suteiktas bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės priežiūros paslaugas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), negyvenamosioms patalpoms, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovas nesutiko su ieškovo prašoma priteisti 4 048,97 Eur įsiskolinimo bendra suma, nes ieškovė nepateikė tinkamų įrodymų, kurie patvirtintų šio įsiskolinimo dydžio pagrįstumą ir teisėtumą. Ieškovė pateikė atsakovo atstovės 2015-07-10 ir 2015-07-29 prašymus, kuriais atsakovas prašė pateikti įrodymus apie reikalaujamos sumokėti skolos pagrįstumą ir teisėtumą. Deja, nei atsakovo atstovė, nei atsakovas negavo iš ieškovo sutarties su rangovu UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ dėl namo (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbų, remonto darbų sąmatos, (duomenys neskelbtini), įvykusios 2012 m. šalto vandens trasos avarijos fakto ir lokalizacijos vietos patvirtinančio dokumento, avarijos likvidavimo darbų sąmatos, avarijos likvidavimo atliktų darbų akto su nurodyta atliktų darbų bendra verte, ieškovo pasirašytos sutarties su rangovu UAB „Grinda“ dėl dangų atstatymo darbų. Apie nurodytą avariją ir dangų atstatymo darbus nurodoma ieškovo 2015-08-07 rašte Nr. R2-552, adresuotame atsakovo atstovei, kuriame teigiama, kad 2012-05-25, (duomenys neskelbtini), įvyko šalto vandens trasos avarija, avariją likvidavo ieškovo atsakingi darbuotojai, privalomuosius dangų atstatymo darbus atliko UAB „Grinda“ darbuotojai, mokestis tenkantis L. B. (atsakovo motinai) buvo paskirstytas jos turimam patalpų plotui, pagal kurį L. B. priklauso 365,48 kv.m patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Kitame ieškovo rašte Nr. R2-510 teigiama, kad namo (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbus atliko rangovas UAB ,,Pastatų ūkio priežiūra“, kad darbų vertė – 1.865,58 Eur su PVM, kad mokestis, tenkantis L. B., buvo paskirstytas pagal visų namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų proporcingai turimą patalpų plotą, kad L. B. priklauso 365,48 kv. m patalpos (duomenys neskelbtini), tad jai tenkanti suma už stogo remontą – 578,83 Eur su PVM. Iš nurodyto rašto seka, kad name L. B. priklausė apie 1/3 dalis bendro namo ploto, nes, anot ieškovės, mokėtiną sumą sudaro 31,03 proc. Atsakovas su tuo nesutiko, nes L. B., o po jos mirties nuo 2016-02-04 atsakovui priklauso ne 31,03 procentai bendro nurodyto namo ploto, o tik 19,49 proc. Dėl to ieškovo reikalaujamas iš atsakovo priteisti skolos dydis iš esmės paskaičiuotas neteisingai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-17 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 1.328,55 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1.328,55 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 93,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismas 2017-01-18 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-17 sprendimą už akių ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2016-10-10 nutartimi pripažino, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo atsiskaityti už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, komunalines ir techninės priežiūros paslaugas 2012-04-01 – 2016-09-30 laikotarpiu. Atsakovas ginčija skolos atsiradimo pagrindą ir skolos dydį, dėl to byla, nesant galimybės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, buvo grąžinta nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo V. B. paaiškino, kad jis savo jėgomis ir lėšomis suremontavo savo patalpas, t.y. atliko tų patalpų, įskaitant virš jų esančio stogo, kapitalinį remontą. Prieš atliekant kapitalinį remontą jis gavo kitų patalpų name (duomenys neskelbtini), visų savininkų sutikimus. Atlikęs remontą V. B. nereikalavo, kad kitų patalpų savininkai jam kompensuotų atlikto kapitalinio remonto išlaidas.
Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkija“ atstovas 2018-02-12 teismo posėdžio metu teigė, kad V. B. suremontavo namo sienas, laiptinę tų patalpų, kurios priklauso V. B., nes į tą laiptinę kiti asmenys pateikti negali. Trečiojo asmens atstovo teigimu, tik namo stogas, kurio dalį virš savo patalpų suremontavo V. B., labiausiai atitinka bendrojo naudojimo objekto sąvoką.
Trečiasis asmuo F. Z. 2018-02-12 teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo patalpos yra virš atsakovui M. T. B. priklausančių patalpų. F. Z. savo lėšomis atliko esminį savo patalpų remontą – suremontavo sienas ir buvusį avarinės būklės stogą (120 kv m ploto), pakeitė perdangą, esančią tarp trečiojo asmens ir pirmame aukšte esančių atsakovo M.T. B. patalpų. Atlikęs patalpų remontą F. Z. faktiškai pagerino atsakovui, kuris yra atlikęs savo patalpų tik kosmetinį remontą, priklausančias patalpas. Atsakovui M.T. B. nesirūpinant savo patalpų būkle į F. Z. butą patenka drėgmė. Dėl to, kad F. Z. suremontavo virš jo esantį stogą jis pateikė prašymą UAB „Senamiesčio ūkis“, kad jį atleistų nuo mokesčių, susijusių su namo (duomenys neskelbtini), stogo remontu.
Trečiasis asmuo E. M. 2018-02-12 teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis savo jėgomis ir lėšomis taip pat yra prisidėjęs prie namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų pagerinimo – pakėlė ir sustiprino į rūsio pusę pakrypusią laiptinės sieną, keitė supuvusią perdangą, suremontavo prie rūsio nugriuvusią sieną bei laiptus į rūsį. Trečiasis asmuo nereikalavo iš kitų bendraturčių, kad jie kompensuotų išlaidas, patirtas bendrųjų konstrukcijų remontui.
Trečiasis asmuo N. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad patalpas name (duomenys neskelbtini), ji įsigijo tuomet, kai V. B. jau buvo atlikęs savo patalpų remontą. Jos nuomone, mokesčiai už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą turi būti paskirstomi visų patalpų savininkams ir jei savininkai būtų žinoję, kad V. B. bus atleistas nuo mokesčių, jie galimai būtų nedavę V. B. sutikimo remontui atlikti. N. I. nežinoma, kad būtų buvę šaukiami patalpų susirinkimai dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo, priežiūros, išlaikymo ar kitų panašių klausimų. Patalpa, kurią remontavo V. B. faktiškai naudojasi tik V. B.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymu Nr. 30-29, 2010-01-05 įsakymu Nr. 30 – 8, 2012-12-24 įsakymu Nr. 30 – 2398, 2012-12‑28 įsakymu Nr. 30 – 2610, „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore“ ieškovė administruoja bendrojo naudojimo objektus namuose, tarp kurių yra namas (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovui M. T. B. priklauso 365,48 kv m ploto negyvenamosios patalpos ir 57,20 kv m ploto rūsio patalpos.
Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-17 sprendimu už akių UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir atmesta reiklavimo dalis dėl skolos už paslaugas laikotarpiu nuo 2012-04-01 iki 2016-02-04. Teismas buvo netenkinęs ieškinio dėl 2 720,42 Eur sumos už minėtą laikotarpį dėl to, kad ieškovė praleido Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą kreditoriams pareikšti reikalavimus palikėjo palikimą priėmusiems įpėdiniams. Vilniaus apygardos teismas 2017-01-18 nutartyje konstatavo, jog ieškovė minėto termino nepraleido ir ieškovė turi teisę reikalauti skolos už laikotarpį nuo 2012-04‑01 iki 2016-02-04 iš atsakovo M.T. B., priėmusio savo motinos L. B. palikimą. Todėl, teismui pripažinus, kad ieškovė nėra praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto 3 mėnesių termino, teismas dėl tų aplinkybių nepasisako.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjant ginčą iš naujo esminiai atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentai susiję su skolos dydžiu, t.y. atsakovas teigė, kad ieškovė, apskaičiuodama atsakovo skolą be teisėto pagrindo neįtraukė V. B., F. Z., R. T. ir E. M. name (duomenys neskelbtini), priklausančių patalpų.
Dėl trečiajam asmeniui V. B. priklausančių patalpų ploto įtraukimo apskaičiuojant mokesčius už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą
Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovui M.T. B. name (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso negyvenamos 418,14 kv m ploto patalpos - 365,48 kv m ploto kitos paskirties patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtos indeksais nuo Nr. 24-1 iki 24-4 ir nuo Nr. 24-7 iki 24-19 bei 52,66 kv m ploto patalpos rūsyje, pažymėtos indeksais R-25 ir R-26 su bendro naudojimo patalpa, pažymėta indeksu R-24 (46/100 iš 9,83 kv m), t.y. 4,54 kv m – iš viso 57,20 kv m patalpų rūsyje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Trečiajam asmeniui V. B. name (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso negyvenamos 449,95 kv m ploto parduotuvės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). F. Z. name (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 57,70 kv butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 63,18 kv m ploto neįrengtos pastogės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). R. T. name (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 148,69 kv m ploto neįrengtos pastogės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). E. M. name (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 36,15 kv butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir negyvenamos 35,20 kv m ploto parduotuvės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtos indeksais R-8 ir R-9.
Ieškovė nurodė, kad apskaičiuodama patalpų name (duomenys neskelbtini), savininkams mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą tuo laikotarpiu, kai susidarė atsakovo skola, neįtraukė V. B. priklausančios negyvenamos 449,95 kv m ploto parduotuvės patalpos. Taip buvo nuspręsta dėl tos priežasties, kad V. B. savo jėgomis ir asmenimis lėšomis atliko jam priklausančios namo dalies, kuriame yra ir bendrojo naudojimo konstrukcijos, remontą. Ieškovė su 2017-09-11 rašytiniais paaiškinimais pateikė V. B. 2015-04-07 prašymą, kuriame jis UAB „Senamiesčio ūkis“ direktoriui pranešė, jog už asmenines lėšas atliko pastato (duomenys neskelbtini), dalies (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kapitalinį remontą, kuriam leidimas buvo išduotas laikotarpiui nuo 2001-02-19 iki 2011-02-14. Remonto metu buvo pakeista stogo konstrukcija ir danga, stogas apšiltintas, pakeista rekuperacijos ir vėdinimo sistema. Kartu pateiktos namo remonto eigos ir suremontuoto stogo foto nuotraukos. Taip pat ieškovė pateikė Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų planą, kur nurodytos V. B. vandentiekio ir nuotekų eksploatacijos ribos. V. B. priklausančių patalpų remonto aplinkybes jis paaiškino bylos nagrinėjimo metu nurodydamas, kad dėl remonto atlikimo jis buvo gavęs visų namo (duomenys neskelbtini), savininkų rašytinius sutikimus. Ieškovė 2017-09-11 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad dėl to, jog V. B. didesne dalimi, nei jam priklausytų, prisideda prie objekto išlaikymo bei dėl to, kad atliko pastato pagerinimus, už ką neturėjo mokėti kitų patalpų savininkai ieškovės sprendimu (ne rašytiniu) 2012 m. 04 mėn. – 2016 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu buvo atleistas nuo mokėjimų už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą, t.y. V. B. patalpos nebuvo įtrauktos apskaičiuojant mokesčius. Ieškovė 2017-11‑15 rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad V. B. apmokestinimas, kai nei atsakovas, nei kitų patalpų savininkai neprisidėjo prie V. B. atlikto kapitalinio remonto, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Sutikti su šiuo ieškovės argumentu teismas neturi pagrindo.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
Nėra ginčo dėl to, kad ieškovė reikalauja iš atsakovo sumokėti skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, kurią išlaikyti ir išsaugoti patalpų savininkai privalo proporcingai savo turimai nuosavybės daliai apmokėti (CK 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalys). Vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Pagal CK 4.85 straipsnio 3 dalį sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutarties dalyvių arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sudarytą bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant name esančių butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ar balsuojant raštu priimtų sprendimų, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, ir yra privalomi tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams. Remiantis CK 4.85 straipsnio 8 dalimi namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams.Teismo nuomone, esant tokiam teisiniam reglamentavimui pripažintina, kad dėl vieno ar kelių patalpų savininkų atleidimo nuo mokėjimų už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą nuspręsti teisę turi ne bendrojo naudojimo objektų administratorius, bet patalpų savininkai išreikšdami savo valią balsavimu. Šiame ginče yra akivaizdu, kad ieškovė UAB „Senamiesčio ūkis“ savo iniciatyva, be namo (duomenys neskelbtini), visų patalpų savininkų sutikimo nusprendė dėl V. B. atleidimo nuo mokėjimų už namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų išlaikymą. Tokie administratorės veiksmai, teismo nuomone, prieštaravo anksčiau išvardintoms Civilinio kodekso nuostatoms. Šiuo atveju ieškovė UAB „Senamiesčio ūkis“ nenustatė, kad yra grėsmė bendrojo naudojimo objektams, o V. B., pažymėtina, atliko jam priklausančių patalpų kapitalinį remontą. Nepaneigta V. B. nurodyta aplinkybė, kad jis gavo visų kitų patalpų savininkų sutikimus kapitaliniam V. B. patalpų remontui atlikti, tačiau tie sutikimai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad kitų patalų savininkai sutiko, jog atlikęs savo patalpų remontą V. B. būtų atleistas nuo mokesčių už viso namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų išlaikymą. Tą bylos nagrinėjimo metu patvirtino teismo posėdžiuose dalyvavę trečiojo asmens UAB „Dzūkija“ atstovas, E. M. ir N. I. Ieškovė UAB „Senamiesčio ūkis“ neorganizavo visų namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimo, kad patalpų savininkai nuspręstų dėl mokesčių skaičiavimo įvertinus V. B. patirtas išlaidas jo patalpų remontui. Ieškovė taip pat nesudarė su V. B. jokios rašytinės sutarties, kurioje būtų aptarta, kokiu pagrindu, kokia apimtimi ir kokiam laikotarpiui V. B. yra atleidžiamas nuo mokėjimų už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą. Kaip minėta, ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, jog V. B., remontuodamas jam priklausančias patalpas suremontavo kai kuriuos bendrojo naudojimo objektus (pvz. virš V. B. patalpų esantį stogą) dėl jiems kilusios žalos atsiradimo grėsmės. Teismo nuomone, administratoriui savo valiniu sprendimu atleidus vieną savininką nuo mokėjimų už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą buvo pažeisti kitų namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų interesai, nes su savininkais visiškai nebuvo derintos atleidimo nuo prievolės, kuri susijusi su kitų bendraturčių prievolėmis išlaikyti bendrojo naudojimo objektus, sąlygos. Tokiu atveju, patalpų savininkai, o ne bendrojo naudojimo objektų administratorė turėjo teisę priimti sprendimą dėl mokesčių už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą skaičiavimo V. B. Nesant savininkų daugumos pritarimo dėl vieno ar kelių savininkų atleidimo nuo mokėjimų už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą susidaro prielaidos iš piktnaudžiavimui. Ieškovė teigė, kad V. B. prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo prisidėjo didesne dalimi, nei jam priklausė, tačiau jokiuose dokumentuose tai neįforminta, neatlikti apskaičiavimai, kokia dalimi V. B. prisidėjo (suremontavo, pagerino ir pan.) namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektus ir kokia dalimi bei kokiam laikotarpiui jis gali būti atleistas nuo mokesčių. Pažymėtina, kad V. B. pagrindinis tikslas buvo suremontuoti jam asmeninės nuosavybės patalpas ir namo stogą toje dalyje, kur yra V. B. patalpos, todėl V. B. atleidimas (nežinia kokiam laikotarpiui) nuo prievolės mokėti už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą prieštarauja kitų (duomenys neskelbtini), savininkų interesams, nes toks sprendimas priimtas nesilaikant CK 4.85 straipsnyje numatytos savininkų sprendimų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, tvarkos. Nekilnojamojo turto registre V. B. 449,95 kv m ploto parduotuvės patalpos nėra įregistruotos kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, o yra sudėtinė namo (duomenys neskelbtini), patalpų, kurių bendras plotas yra 2145,92 kv m, dalis. Teigtina, kad V. B. patalpos yra susiję su namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektais. Ieškovei nesiėmus jokių veiksmų inicijuoti namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimo, nemėginant inicijuoti balsavimo raštu ir nesant priimto jokio patalpų savininko sprendimo darytina išvada, kad nustatant atsakovo skolos dydį reikia vadovautis ieškovės pateiktais paskaičiavimais, kuriuose nustatant mokėtinas sumas yra įtrauktos V. B. negyvenamos 449,95 kv m ploto parduotuvės patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad V. B. 2015-04-07 pareiškime UAB „Senamiesčio ūkis“ nesuformulavo prašymo jį atleisti nuo mokesčių ir teigtina, kad V. B., esant tokiai situacijai turi teisę reikšti ne tik kitiems namo patalpų savininkams pretenzijas dėl patirtų išlaidų, susijusių su namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo išlaikymu, atlyginimo, bet ir ieškovei dėl netinkamo savo, kaip namo administratorės funkcijų atlikimo.
Dėl tretiesiems asmenims F. Z., R. T. ir E. M. priklausančių patalpų ploto įtraukimo apskaičiuojant mokesčius už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą
Ieškovė pateikė dokumentus, susijusius su F. Z. inicijuotu namo (duomenys neskelbtini), stogo dalies remontu. Pateikė 2010-11-29 J. M. aiškinamąjį raštą, kuriame nurodyta, jog projekte numatyta dalies stogo rekonstrukcija nėra racionali, o racionali būtų viso stogo – nuo bromos iki 61 namo brandmauerinės sienos rekonstrukcija. Taip pat nurodyta, kadangi dalis pastogės priklauso F. Z. galima būtų taikyti supaprastintą sprendimą - rekonstruoti laikančias konstrukcijas, pakeisti asbocementinę dangą į keraminę čerpių dangą su dubliuojančia difuzinės plėvelės danga, rekonstruoti kritulių nuvedimo sistemą. 2011-11-09 F. Z. sutarties su UAB „Tagritas“ 1.1 punkte nurodyta, kad UAB „Tagritas“ įsipareigoja atlikti buto (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbus. UAB „Dasfa ir Ko“ 2011-03-04 sąmatoje nurodyta 269,60 kv m, nurodyta stogo dangos (čerpių) kaina, sandarinimo ir šiltinimo priemonių, stogo konstrukcinių ir dangos elementų bei skardinės lietaus nuvedimo sistemos dalių kainos. UAB „Tagritas“ 2012-01-31 PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytas buto (duomenys neskelbtini), stogo remontas, tačiau nenurodyta, koks stogo plotas buvo remontuotas. F. Z. 2015-03-26 prašyme, adresuotame UAB „Senamiesčio ūkis“ direktoriui nurodė, jog savo 16-to buto rekonstrukcijos metu už savo lėšas pakeitė 120 kv m ploto stogo dangos, sutvarkė perdengimą ir laikančią sieną, todėl prašė dabar ir ateityje atleisti nuo bet kokių mokesčių, susijusių su namo (duomenys neskelbtini), stogo ar kitų konstrukcijų remontu, nes prie to nėra prisidėję nei kitų patalpų savininkai, nei UAB „Senamiesčio ūkis“. Teismas pripažįsta, kad kaip ir V. B. atveju, Nekilnojamojo turto registre F. Z. priklausantis butas bei kitos patalpos nėra įregistruotos kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, o yra sudėtinė namo (duomenys neskelbtini), patalpų dalis, t.y. savo konstrukcijomis yra susijusios su namo bendromis konstrukcijomis. F. Z. siekė suremontuoti (rekonstruoti) savo butą ir, tikėtina, suremontavo dalį stogo virš savo buto. Iš ieškovės pateiktų įrodymų negalima tiksliai nustatyti, kokia dalis stogo buvo suremontuota F. Z. iniciatyva, kadangi F. Z. 2015-03-26 prašyme nurodytas suremontuotas plotas nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu remonto atlikimo tokia apimtimi faktą. Sprendžiant F. Z. atleidimo nuo mokesčių už namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų (ar tik už stogo) išlaikymą klausimą, kaip ir V. B. atveju, turėjo būti priimtas visų namo (duomenys neskelbtini), savininkų sprendimas balsuojant. Ieškovė, kuri turėjo veikti kaip namo patalpų bendraturčių atstovė (CK 4.85 straipsnio 8 dalis), nesiėmė veiksmų sušaukti namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimo, nemėgino inicijuoti namo patalpų savininkų balsavimo raštu, todėl namo administratorė neturėjo teisės vienašališkai nuspręsti dėl F. Z. atleidimo nuo mokesčių, nes tai prieštarauja CK 4.75, 4.82 ir 4.85 straipsnių nuostatoms. Kaip minėta, tokiu atveju sudaromos sąlygos namo administratorės subjektyviems sprendimams nesant išreikštai pastato bendraturčių (bendrojo naudojimo objektų) valiai, kai kiti savininkai nežino, kokia apimtimi vienas iš savininkų prisidėjo prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo ir savininkai nėra priėmę sprendimo apie tai, kokia dalimi vienas savininkas gali būti (arba ne) atleistas nuo bendrojo naudojimo objektų (jų dalies) išlaikymo.
Ieškovė nurodė, kad F. Z. ir R. T. priklausančios neįrengtos pastogės ir E. M. priklausančias negyvenamas patalpas į apskaitą mokesčiams apskaičiuoti įtraukė tuomet, kad ieškovei buvo pateikti duomenys iš Nekilnojamojo turto registro. Atsakovo atstovė pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą, iš kurio matyti, kad F. Z. negyvenamos neįrengtos pastogės 1201/10 000 dalių iš 63,18 kv m ploto patalpos 26-1 priklauso nuo 2011-02-18. R. T. 642/10 000 dalių iš 148,69 kv m ploto neįrengtos pastogės patalpos 28-1 priklauso nuo 2011-04-18, o E. M. – 35,20 kv m negyvenamosios parduotuvės patalpos R-8 ir R-9 priklauso nuo 2003-03-13. Dėl nurodyto pripažintina, kad ieškovė UAB „Senamiesčio ūkis“, kaip namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė turėjo pareigą laiku gauti duomenis apie F. Z., R. T. ir E. M. priklausančias patalpas ir jas įtraukti į apskaitą apskaičiuojant mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą priežiūrą ir išlaikymą. Todėl teismas daro išvadą, kad nustatant atsakovo M.T. B. skolos dydį yra pagrindas vadovautis ieškovės su 2018-01-02 rašytiniais paaiškinimais lentelėse nuo Nr. 1-3 iki 10-11-3 esančiais duomenimis, kuriose yra įtrauktos V. B., F. Z., R. T. ir E. M. priklausančios patalpos.
Dėl atsakovo M.T. B. turimos nuosavybės ploto, nuo kurio skaičiuotini mokesčiai už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir skolos dydžio
Ieškovės 2018-01-02 rašytiniuose paaiškinimuose lentelėse nuo Nr. 1-3 iki 6-3, kur įtraukti V. B. priklausančios parduotuvės, F. Z. ir R. T. priklausančios neįrengtos pastogės bei E. M. priklausančių rūsio patalpų plotai, atsakovo skolos dalis litais pridėjus paaiškinimų 6 lape 1 265 Lt sumą dėl atliktų darbų pagal 2012 m. gruodžio aktą C-108, kurie buvo atlikti L. B. ir F. Z. prašymu, iš viso susidaro 3 550,88 Lt suma (2285,88 Lt = 662,04 Eur + 1265 Lt (366,37 Eur)). Minėta suma eurais sudaro 1028,41 Eur sumą. Lentelėse nuo Nr. 7-3 iki 10-11-3 suma eurais sudaro 1 426,24 Eur. Sudėjus abi sumas gauname 2 454,65 Eur (1028,41 + 1 426,24) sumą. Atsakovas 2018-02-08 prieštaravimuose į ieškovo apskaičiavimus nurodė, kad iš 2 454,65 Eur sumos už remontus turėtų būti minusuota 203,35 Eur suma, apskaičiuota atsakovui už jam priklausančią 57,20 kv m rūsio patalpą, nes atsakovas rūsio patalpų savininku tapo tik 2016 m. vasario 4 d. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo atsakovo argumentu. Tai, kad atsakovas priėmė motinos L. B. palikimą reiškia, kad jis paveldėjo ir turtines prievoles, atsiradusias iki motinos mirties (CK 5 straipsnio 2 dalis) Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis L. B. 52,66 kv m ploto negyvenamoji su 4,54 k m bendro naudojimo rūsio patalpa (iš viso 57,20 kv m) asmeninės nuosavybės teise priklausė nuo 2001-12-17. Todėl pripažintina, kad atsakovui priklausanti 57,20 kv m patalpa turi būti vertinama (įtraukta) proporcingai turimai nuosavybės daliai (kaip ir V. B., F. Z., R. T. ir E. M. priklausančių, bet nepagrįstai neįtrauktų į apskaitą patalpų plotai), apskaičiuojant mokėtinas sumas ir 2012 m. – 2016 m. susidariusios skolos dydį. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką apskaičiuojant mokesčius, skirtus bendrosios dalinės nuosavybės priežiūrai ir išlaikymui, nėra reikšminga aplinkybė, savininkas naudojasi ar nesinaudoja jam priklausančiomis patalpomis. Dėl nurodyto, darytina išvada, kad atsakovo skolą sudaro 2 454,65 Eur suma, nurodyta ieškovės 2018-01-02 rašytinių paaiškinimų lentelėse nuo Nr. 1‑3 iki 10-11-3 pridėjus paaiškinimų 6 lape nurodytą 1 265 Lt sumą pagal atliktų darbų 2012 m. gruodžio aktą C-108. Pažymėtina kad pagal lentelėse pateiktus duomenis atsakovo 2 454,65 Eur yra skola už namo bendrojo naudojimo objektų remonto ir avarijų padarinių šalinimo darbus.
Atsakovas 2017-02-24 prašyme prašė išreikalauti iš ieškovės dokumentus, susijusius su namo (duomenys neskelbtini), 2012 m. šalto vandens trasos avarijos padarinių pašalinimu bei įrodymus, susijusius su minėto pastato stogo remontu. Ieškovė 2017-03-21 pateikė sąskaitų detalizaciją ir įrodymus, patvirtinančius teiktas paslaugas – sutartis, atliktų darbų aktus, sąskaitas ir pan. Tokia atsakovo pozicija sudarė pagrindą manyti, kad jis ginčijo iš viso kai kurias ieškovės suteiktas paslaugas. Tačiau vėliau atsakovo 2017-11-20, 2018-01-16 ir 2018-02-08 pateiktuose prieštaravimuose atsakovas nurodė argumentus išimtinai dėl V. B., F. Z., R. T. ir E. M. priklausančių patalpų būtino įtraukimo į apskaitą apskaičiuojant mokėtinas sumas už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą. Dėl nurodyto teismas pripažįsta, kad atsakovas skolos susidarymo pagrindo neginčijo, o jo nesutikimo su ieškiniu argumentai iš esmės susiję tik su apskaičiavimais proporcingai nustatant savininkų dalį nuo turimos nuosavybės dalies, t.y. nuo kokių patalpų ploto turi būti skaičiuojami mokesčiai. Todėl sprendžiant ginčą teismas nurodė argumentus, susijusius su namo (duomenys neskelbtini), turimų patalpų įtraukimu į apskaitą proporcingai turimai nuosavybės daliai apskaičiuojant mokesčius už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą. Pažymėtina, kad ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovo 4 048,97 Eur skolos. Ieškinyje nurodyta, kad iki 2016 m. rugsėjo mėn. atsakovo skola sudarė 3 771,99 Eur ir ši suma nurodyta ieškovės su ieškiniu pateikto Apyvartos žiniaraščio už paslaugas grafoje „Likutis mėnesio pabaigoje“ ties data 2016-08. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovo skola už 57,20 kv m ploto patalpas nuo 2016 m. vasario mėn. padidėjo 171,99 Eur (už namo administravimo ir techninės priežiūros paslaugas), o pagal 2016-07-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 00136520 ir 2016-07-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 00135108 susidarė 105,65 Eur (91,35+14,30) nesumokėtų kaupiamųjų lėšų skola, iš viso 277,64 Eur. Teismas pažymi, kad nuo ieškovės nurodyto skolos susidarymo pradžios laikotarpio (2012 m. balandžio mėn.) atsakovo motina L. B. nors ir ne kiekvieną mėnesį, už namo administravimo ir techninės priežiūros paslaugas už vieną mėnesį mokėjo pastovaus dydžio įmoką - 49,75 Eur (12,70+37,05 pagal Apyvartos žiniaraštį už paslaugas), o nuo 2015-01-01 tarifas padidėjo ir ieškovė apskaičiuodavo L. B. mokėti 49,78 Eur (12,72+37,06) už administravimo ir techninės priežiūros paslaugas. L. B. kartais nesumokėdavo, o vėliau vienu mokėjimu sumokėdavo už kelis mėnesius, kaip pvz. 348,26 (49,75*7) arba 99,50 (49,75*2 - Apyvartos žiniaraščio už paslaugas grafa „Apmokėjimai“). Remiantis ieškovės pateikto Apyvartos žiniaraščio už paslaugas duomenimis skolos susidarymo laikotarpiu (nuo 2012 m. balandžio mėn.) L. B. (po 2016 m. vasario mėn., manytina, 49,78 Eur įmoką atliko atsakovas M.T. B.) už administravimo ir techninės priežiūros paslaugas iš viso sumokėjo 2 096,65 Eur, o ieškovė už tą laikotarpį priskaičiavo mokėtiną sumą 2 537,82 Eur. Skirtumas tarp mokėjimų už administravimo ir techninės priežiūros paslaugas ir apskaičiuotos sumos sudaro 441,17 Eur, kas laikytina atsakovo skola už minėtas paslaugas. Ieškovė nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2016 m. liepos mėn. imtinai nurodė atsakovo 171,99 Eur skolą pagal 2016-07-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 00136521 už atsakovui priklausančios 57,20 kv m rūsio patalpos administravimo ir techninės priežiūros paslaugas (mėnesio mokestis 7,79 Eur (1,99+5,80)). Taip pat ieškovė apskaičiavo 105,65 Eur kaupiamųjų lėšų skolą už visas atsakovui priklausančias patalpas (365,48+57,20 kv m) pagal 2016-07-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 00136520 ir 2016-07-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 00136521. Iš viso atsakovo skola už administravimo, techninės priežiūros paslaugas ir nesumokėtos kaupiamosios įmokos sudaro 277,64 Eur (171,99+105,65). Laikytina, kad atsakovo skola susidarė iki 2016 m. liepos mėn. imtinai, nes už liepos mėn. išrašytos 2016-07-31 PVM sąskaitos – faktūros Nr. 00136520 ir Nr. 00136521 ir iki 2016 m. liepos mėn. apskaičiuotos įmokos administravimo ir techninės priežiūros paslaugas (paskutinė 49,78 Eur, 2016-07, Apyvartos žiniaraštis už paslaugas). Atsakovo skola už remonto darbus ir avarijų padarinių šalinimą susidarė iki 2016 m. liepos mėn., nes ieškovės 2018-01-02 rašytinių paaiškinimų lentelėje 10 paskutinė nurodyta 2016-06-30 PVM sąskaita – faktūra 2 357,78 Eur sumai už statybos, santechnikos, remonto ir pan. darbus, kuri buvo paskirstyta patalpų savininkams.
Pažymėtina, kad ieškovė 2016-05-11 teiktoje atsakovui pretenzijoje nurodė 2 756,30 Eur įsiskolinimą, 2016-07-13 pretenzijoje 30,50 Eur skolą, o 2016-08-11 pretenzijoje – 164,20 Eur skolą, kas reiškia, jog laikotarpiu nuo 2016-05-11 iki 2016-08-11 ieškovė atsakovui reiškė pretenzijas dėl bendros 2 951 Eur sumos, tačiau ieškinyje už laikotarpį iki 2016 m. rugpjūčio mėn. imtinai ieškovė nurodė 4 048,97 Eur skolą ir tokio skolos dydžio nepagrindė bylos nagrinėjimo metu.
Dėl nurodyto teismas pripažįsta, kad atsakovo skolą sudaro 2 454,65 Eur skola už remonto, avarijų padarinių šalinimo ir panašaus pobūdžio kitus darbus, 441,17 Eur skola už administravimo ir techninės priežiūros paslaugas ir 277,64 Eur nesumokėtų kaupiamųjų įmokų bei už administravimo ir techninės priežiūros paslaugas iki 2016 m. liepos mėn. imtinai, iš viso – 3 173,46 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinį tenkinant iš dalies, iš atsakovo, kuris remiantis CK 4,76 straipsniu, 4.82 straipsnio 3 dalimi, 4.84 straipsnio 9 dalimi proporcingai turimai nuosavybės daliai turi apmokėti administravimo ir kitas išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, priteistina 3 173,46 Eur (2 454,65+441,17+277,64) suma ieškovės naudai.
Dėl procesinių palūkanų
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, ieškinį tenkinant iš dalies, iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 78 %) ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 118,56 Eur (152*78%) žyminio mokesčio. Iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai (atmesta 22 %) atsakovui priteistina 253 Eur (800+350*22%) atstovavimo išlaidų ir 2,84 Eur (12,93*22%) išlaidų už duomenų iš registro įstaigos gavimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai valstybės naudai priteistinos 72,45 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 ir 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 3 173,46 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (3 173,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 118,56 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“, į. k. 121452134, naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“, į. k. 121452134, 255,84 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo M. T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“, į. k. 121452134, 15,94 Eur ir iš atsakovo M. T. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 56,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660 ).
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.