- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-07-28
- Bylos Nr.
- A5.-818-548/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00078-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Ričardas Juodis (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. D.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. D. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2020 m. spalio 8 d. 10.26 val. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai R. B. ir A. P. atliko neplaninį patikrinimą pas individualią veiklą vykdantį V. D., adresu (duomenys neskelbtini), ir jo metu V. D. priklausančio namo kieme buvo nustatytas dirbantis V. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris taisė vandens talpyklą, prikabintą prie V. D. priklausančio traktoriaus Nr. (duomenys neskelbtini). V. Ž. paaiškino, kad pataisęs vandens talpyklą, veš vandenį su vandens talpykla, V. D. gyvuliams pagirdyti. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, jog tarp individualia veikla besiverčiančio V. D. ir V. Ž. nėra sudarytos darbo sutarties ar paslaugų teikimo sutarties. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais V. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies l punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. D. kaltės administracinio nusižengimo padaryme nepripažino ir paaiškino, kad V. Ž. pažįsta. Papildomai paaiškino, kad įvykio dieną, t. y. 2021 m. spalio 8 d., ryte, pas jį į namus atėjo V. Ž. ir paprašė vandens talpyklos su vandeniu dėl kurios buvo sutaręs su juo prieš kelias dienas. Vandens talpykla V. Ž. buvo reikalinga dėl to, kad sesuo A. Ž. – M., gyvenanti prie miško, neturėjo vandens, o jai reikėjo skalbti ne tik savo, bet ir V. Ž. rūbus. Jis leido pasinaudoti šia vandens talpykla, tačiau V. Ž. nurodė, kad jis, vakare grįžęs iš gydymo įstaigos, pats tą talpyklą kartu su vandeniu nuveš jo seseriai. Jis tiksliai nepamena, ar jis ar V. Ž. užkėlė vandens talpyklą ant lentų ir prikabino ją prie traktoriaus. Tačiau mano, kad galėjo pats V. Ž. tą talpyklą užsikelti ir prisikabinti prie traktoriaus. Pati talpykla yra lengva, yra pagaminta iš aliuminio, todėl vienas žmogus gali lengvai ją pakelti. Šią talpyklą jis turi jau labai seniai, ją gavo iš dėdės gyvenančio Kaune. Seniau ji buvo naudojama namuose buitiniams reikalams, bet kai įsivedė vandentiekį, tai vandens talpyklą pradėjo naudoti daržų bei kelių laistymui. Tą vakarą jis taip ir negrįžo iš gydymo įstaigos, o namo grįžo tik kitą rytą, kadangi užtruko pas gydytojus. Jam grįžus iš gydymo įstaigos, V. Ž. papasakojo, kad buvo atvykę darbo inspekcijos pareigūnai, jį filmavo, liepė pasirašyti paaiškinimą, kurį parašė, kadangi buvo išsigandęs, jog jam iškvies policiją. Jis negali pasakyti, kodėl darbo inspekcija būtent pas jį atliko patikrinimą, tačiau mano, kad jį paskųsti galėjo specialiai, nes gal kitiems žmonėms nepatinka, kad jis tvarkosi, gerina aplinką, stengiasi, kad viskas būtų tvarkinga ir gražu. Taip pat negali pasakyti, kodėl V. Ž. darbo inspekcijos pareigūnams nurodė, kad jis jo nurodymu sutaisęs vandens talpyklos vamzdį ir veš vandenį girdyti jam priklausančius gyvulius. Mano, kad taip galėjo nutikti dėl V. Ž. neblaivumo, nes kai jis būna neblaivus, tai gali prikalbėti daugybę dalykų. Nurodo, jog likus porai dienų iki patikrinimo, jis sutiko einantį V. Ž. ir jam pasakė, kad vandens talpyklos vamzdis yra prakiuręs ir reikia pakeisti, bei tuo pačiu jis nuvežtų jo seseriai A. Ž. – M. vandens, kad ši galėtų išsiskalbti rūbus. Joks atlygis nebuvo susitartas už šio vamzdžio pataisymą. Net jei V. Ž. būtų dirbęs pas jį, jis nebūtų turėjęs iš ko mokėti atlygio, nes gauna nedidelę pensiją. Taip pat paaiškino, kad jis jokių gyvulių neaugino ir neaugina, jokia ūkine veikla neužsiima. Nors turi traktorių ir jį vairuoja, tačiau traktorius jam yra reikalingas nuvažiuoti į mišką malkų atsivežti. Patį traktorių jis gavo iš buvusios darbovietės, kaip kompensaciją už atlyginimo nemokėjimą. Nors iš buvusios darbovietės traktorių gavo prieš 20 metų, tačiau traktorius registruotas jo vardu tik 2015 m. Taip nutiko dėl to, kad tuos 15 metų traktorius buvo be jokių dokumentų, tik vėliau susitvarkė nuosavybės dokumentus. Taip pat jis nėra joks ūkininkas, neturi nei dirbamos, nei nuomojamos žemės.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. Ž. paaiškino, kad pas V. D. paprašė vandens talpyklos su vandeniu, kadangi jo sesuo A. Ž. – M. neturėjo vandens išskalbti savo ir jo drabužius. Patikrinimo dieną V. D. jam sakė, kad reikia sutvarkyti talpos vamzdį, o jis vėliau grįžęs iš Kauno, nuveš jo seseriai vandens. Pas V. D. ant kiemo buvo kokias 15 minučių, taisė talpos vamzdį, t. y. seną vamzdį keitė į naują bei turėjo uždėti, taip vadinamą „chamutą“. Keičiant vandens talpos vamzdį, į V. D. kiemą atėjo darbo inspekcijos pareigūnai, jo pradėjo klausinėti, ką jis veikia, taip pat jį gąsdino policijos iškvietimu, jeigu nepateiks paaiškinimo. Jis paaiškinime nurodė, kad V. D. paliepimu, vandenį veš V. D. gyvuliams girdyti. Jis taip pasakė, nes norėjo, kad greičiau darbo inspekcijos pareigūnai išvažiuotų, taip pat buvo išsigandęs ir neblaivus. Be to, jis net nežino, ar iš vis V. D. turi gyvulių. Po to, kai išvyko darbo inspekcijos pareigūnai, tai jis viską paliko ir išėjo namo, nes buvo išsigandęs. Įvykio dieną seseriai vanduo nebuvo atvežtas, tačiau jį nuvežė V. D. praėjus kelioms dienoms po darbo inspekcijos pareigūnų apsilankymo. Taip pat paaiškino, kad jis jokio nelegalaus darbo pas V. D. nedirbo ir su juo nebuvo tartasi dėl atlygio už vamzdžio pakeitimą. Nurodė, kad anksčiau seniūno nurodymu tvarkė prie V. D. namų esančio kelio augančius krūmus, bet už tai jokio atlygio negavo, kadangi turėjo atidirbinti už „valandas“. Tuo metu jam V. D. traktoriumi atvežė tas iškirstas krūmų šakas, kurias panaudotojo kaip malkas.
Institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. spalio 5 d. buvo gautas anoniminis pranešimas apie nelegalų darbą. Šiame pranešime nurodytas adresas buvo (duomenys neskelbtini), taip pat buvo nurodytas telefono numeris. Aprašyme apie nelegalų darbą buvo nurodyta, kad dirba trys asmenys – L., A. Ž. – M. ir V. Ž.. Taip pat buvo nurodyta, kad šie asmenys dirba žemės ūkio darbus, vairuoja žemės ūkio techniką, atlieka miško pjovimo darbus. Darbo metu būna dažnai neblaivūs. Taip pat nurodomas darbdavys – V. D.. Taigi, darbo inspekcija, reaguodama į šį anoniminį pranešimą, Sodros duomenų bazėje patikrino šių aukščiau paminėtų asmenų duomenis, iš kurių buvo matyti, kad darbo inspekcijai nėra pranešta apie šių asmenų priėmimą į darbą. Turint šiuos duomenis, nuvyko aukščiau minėtu adresu. Nuvykus į vietą, rado kieme dirbantį V. Ž., kuris pasakė, kad taiso vandens talpyklą ir pakeitęs vamzdį, vandenį nuveš V. D. gyvuliams girdyti. Tą dieną, V. Ž. neatrodė jog yra neblaivus, nuo jo nesklido alkoholio kvapas, kitaip tą būtų pastebėję. Taip pat, V. Ž. jiems minėjo, kad dėl atlygio dar iki galo su V. D. nėra susitaręs. Be to, jie nesiaiškino, ar tikrai V. Ž. veš vandens talpyklą V. D. gyvuliams girdyti, taip pat nesidomėjo, ar V. D. turi gyvulių. Jiems užteko tai, kad V. Ž. atliko darbo funkcijas, t. y. taisė vandens talpyklą, traktoriaus durys buvo atidarytos, matėsi išdėstyti įrankiai, keitė vandens talpyklos vamzdį. Taip pat pas V. Ž. neklausė, ar jis seniau yra dirbęs pas V. D., bei kitų asmenų, nurodytų anoniminiuose pranešimuose, - L. ir A. Ž. – M, neieškojo ir neapklausinėjo, nes jų nerado kartu dirbančių su V. Ž.. Taip pat paaiškino, kad įvykio dieną V. Ž. niekas nediktavo, ką jam reikia parašyti paaiškinime, niekas jo negąsdino. Visa tai gali patvirtinti vaizdo ir garso įrašas, kuris buvo darytas įvykio dieną.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. S. paaiškino, kad V. D. pažįsta nuo 2014 metų. Kiek jam žinoma, V. D. gyvena savo uošvio namuose kartu su žmona ir sūnumi. Mano, kad V. D. užsiima individualia veikla, t. y. pardavinėja elektros variklius. Tačiau V. D. neturi jokių galvijų ar dirbamos žemės. Iš kitų gyventojų jis nėra gavęs jokių skundų, kad pas V. D. yra vykdomas nelegalus darbus. Be to, jis pažįsta L., A. Ž. – M. ir V. Ž., nes jie pas juos gauna paramą maisto produktams iš Europos Sąjungos. Dėl šios priežasties, jiems reikia už tai atidirbti, t. y. atlikti visuomenei naudingą veiklą. Dėl šių asmenų seniūnija yra gavusi skundų dėl jų piktnaudžiavimo alkoholiu. Minėtiems asmenims yra priskirta tvarkyti bendro naudojimo kelią bei kitus darbus. Kartą jiems buvo liepta sutvarkyti kelią, kuris yra seniūnijos balanse ir turi būti prižiūrimas. L., A. Ž. – M. ir V. Ž. buvo duoti įrankiai, kad augančius krūmus, esančius prie kelio, apgenėtų, nes važiuojant automobiliams, išsikišusios krūmų šakos, braižydavo automobilių šonus. Kiek jam žinoma, tuo metu V. D. jiems buvo davęs didesnius pjūklus skirtus išpjauti didesnes šakas. Po to, tas šakas, jie parsivežė namo malkoms naudoti. V. D. už tai jokios naudos negauna, joks jam atlygis už tai nėra mokamas, kad jiems padeda. Taip pat tokio dalyko, jog V. D. būtų sumokėta už tai, kad L., A. Ž. – M. ir V. Ž. apgenėjo krūmų šakas, nėra.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. P. paaiškino, kad 2021 m. spalio 8 d. apie 10 val., pagal anoniminį pranešimą, kartu su kolege R. B. nuvyko į vietą patikrinti nelegalaus darbo. Atvykę į vietą, pamatė, kad prie traktoriaus yra prikabinta vandens cisterna, kurią taiso V. Ž.. Jis jiems nurodė, kad keičia vandens vamzdį. V. Ž. buvo paprašyta pateikti paaiškinimą, kuriame jis nurodė, kad V. D. paliepimu, jis nuveš vandens cisterną V. D. gyvuliams girdyti. Nurodydamas V. Ž. kur važiuos, tiesiog ranka nurodė ir pasakė „ten“. Tuo metu paties V. D. namie nebuvo. Bendraujant su V. Ž. jis neatrodė, jog būtų apsvaigęs nuo alkoholio, tik minėjo, kad jam reikia važiuoti į teismą. Taip pat paaiškino, kad jie nesiaiškino, ar tikrai V. D. turi gyvulius ir, kad V. Ž. vandens cisterną tikrai veš V. D. gyvuliams girdyti. Jiems užteko to fakto, kad buvo atliekamas nelegalus darbas prie vandens cisternos. Taip pat, V. Ž. nieko neminėjo, kad vandens cisterną turi nuvežti pas savo seserį, kuri vandens neturi.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. Ž. – M. paaiškino, kad prieš kelias dienas pas V. D. paprašė, kad atvežtų vandens, nes šulinys pradėjo sekti ir ji neturėjo vandens. V. D. sutiko ir pasakė, kad vandenį atveš. Jokio atlygio už vandens atvežimą su V. D. nebuvo susitarta, kadangi šis padėjo kaimyniškai. Jos brolis V. Ž. niekada nėra vairavęs traktoriaus ir vežęs vandens. Be to, V. D. jai ne pirmą kartą veža vandenį, anksčiau jai vežė gal kokius 4-5 kartus. Nurodo, kad ji V. D. už vandens atvežimą nebuvo mokėjusi atlygio, nors ji yra klausius, ar nereikalinga jam kokia nors pagalba. V. D. atsakydavo, kad nieko padėti nereikia. V. D. atvežė jai vandenį sekančią dieną, kai jam buvo surašytas protokolas. Mano, kad V. Ž. darbo inspekcijos pareigūnams pasakė, kad veš vandenį V. D. gyvuliams girdyti dėl to, kad buvo neblaivus, o kai V. Ž. yra neblaivus, tai jis gali prišnekėti visokiausių dalykų. Nurodo, kad ji pati pas V. D. nėra dirbusi, taip pat nematė, kad V. Ž. vairuotų traktorių ir dirbtų kokius nors darbus pas V. D.. Ji žino, kad V. D. neužsiima jokia gyvulininkyste ir jokiu galvijų nelaiko.
Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad V. D. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, jog 2020 m. spalio 8 d. 10.26 val. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai R. B. ir A. P. atlikę neplaninį patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini), Miško g. 11, rado V. D. priklausančio namo kieme V. Ž., kuris taisė vandens talpyklą, prikabintą prie V. D. priklausančio traktoriaus Nr. (duomenys neskelbtini). V. Ž. paaiškino, kad pataisęs vandens talpyklą, veš vandenį V. D. gyvuliams pagirdyti. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, jog tarp individualia veikla besiverčiančio V. D. ir V. Ž. nėra sudarytos darbo sutarties ar paslaugų teikimo sutarties. Protokole nurodoma, kad tokiais savo veiksmais V. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies l punktą.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalies nusižengimo faktą ir V. D. kaltę įvykdžius protokole nurodytą teisės pažeidimą grindžia kartu su protokolu pateiktais duomenimis: Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2020 m. spalio 8 d. tyrimo veiksmų protokolu (b. l. 5); integracijos su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos – užklausos rezultatais, iš kurių matyti, kad V. D. nuo 2009 m. sausio 1 d. vykdo individualią veiklą (b. l. 6); integracijos su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos – užklausos rezultatais, iš kurių matyti, kad įrašų nerasta apie V. Ž. (b. l. 7); darbuotojų saugos ir sveikatos informacinės sistemos duomenimis, kuriuose nurodyta, kad duomenų apie V. Ž. nerasta (b. l. 8); 2020 m. spalio 8 d. V. Ž. paaiškinimu, kuriame jis nurodo, kad V. D. jo paprašė nuvežti vandens V. D. gyvuliams (b. l. 9); Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus raštu „Dėl informacijos suteikimo“, kuriuo prašoma suteikti informaciją apie traktoriaus Nr. (duomenys neskelbtini) savininką ir naudotojus (b. l. 11); VĮ žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro raštu „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, kad traktorius Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki dabar priklauso V. D. (b. l. 12-13); fotonuotraukomis, kuriose matyti V. D. traktorius Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba bei V. Ž. taisantį V. D. priklausančio traktoriaus vandens cisterną (b. l. 14-18); 2020 m. lapkričio 2 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-20); užduoties kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 2020 m. spalio 5 d. yra gautas anoniminis pranešimu dėl nelegalaus darbo pas V. D.. Pranešimo turinyje nurodyta, kad pas V. D. dirba trys asmenys: L., A. Ž. – M. ir V. Ž., kurie dirba žemės ūkio darbus, vairuoja žemės ūkio techniką, atlieka miško pjovimo darbus (b. l. 31); Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktu vaizdo ir garso įrašu (b. l. 43), kuriame matyti, jog darbo inspekcijos pareigūnai išlipo iš automobilio ir priėję prie V. Ž. prisistato esantys iš darbo inspekcijos. 10 val. 26 min. 36 sek. matosi stovintis V. Ž., kuris vilki darbo rūbus. Tuo metu darbo inspekcijos pareigūnas jo klausia: „Sakykite, pas ką dirbate Jūs ?“. V. Ž. atsako: „Aš gi, noriu gyvuliam vandenį nusivežti“, o darbo inspekcijos pareigūnas klausia: „O pas ką Jūs čia padedat ?“, o V. Ž. atsako: „Aš čia nieko nepadedu. Va, vandenį nusivežt“. Tada darbo inspekcijos pareigūnas klausia: „Kam vandenį nuvežt?“, o V. Ž. ranka ištiesęs parodo ir sako: „Gyvuliam, va čia“. Tada darbo inspekcijos pareigūnė V. Ž. sako: „Taigi, namukas tai ne Jūsų šitas“, o V. Ž. į tai atsako: „Žinau“. 10 val. 26 min. 55 sek. darbo inspekcijos pareigūnai V. Ž. klausia kas yra namo savininkas, kieno vandenį gyvuliams nuveš, o V. Ž. į tai atsako: „Jo pačio, savininko“. 10 val. 26 min. 06 sek. darbo inspekcijos pareigūnai V. Ž. nurodo, kad jis turės parašyti jiems paaiškinimą. 10 val. 27 min. 13 sek. darbo inspekcijos pareigūnė eina pasižvalgyti po kiemą, kuriame matosi stovintis traktorius prie kurio prikabinta vandens talpykla. 10 val. 27 min. 28 sek. darbo inspekcijos pareigūnė klausia pas V. Ž.: „O tai, kaip Jūs čia tą vandenį paskui supylinėsite iš šito rezervuaro ? Į kur ? Į kibirus ?“. V. Ž. ateina ir rodydamas ranka tiesiai sako: „Ne, ten yra vonia pastatyta pievoj“. Tada darbo inspekcijos pareigūnė klausia: „O tai ką čia karves girdysite?“, o V. Ž. atsako: „Taip, karves“. 10 val. 27 min. 40 sek. darbo inspekcijos pareigūnė V. Ž. nurodo, kad jis turės trumpai parašyti paaiškinimą, ką jis veikia šiame kieme. Į tai V. Ž. mosikuodamas ranka sako: „Aš čia nieko nerašysiu, ba aš ....“, tada darbo inspekcijos pareigūnė jam sako: „Nu žinokit, ponas, reikia, negalima taip“. Tada V. Ž. nurodo, kad jis bėdų turi užtektinai ir nenori nieko rašyti. 10 val. 27 min. 58 sek. matosi, jog V. Ž. prieina prie vandens talpyklos ir pasiėmęs įrankį toliau taiso žarną. Po to darbo inspekcijos pareigūnė V. Ž. paklausia vardo ir pavardės, bet į tai V. Ž. atsako: „Nėra nei mano vardo, nieko“. Tada darbo inspekcijos pareigūnė sako: „Nu bet žinokite, ponas, problemų gal geriau daugiau nebeturėti“. Tada V. Ž. nurodo, kad jis ir taip turi užtektinai tų problemų. Tada kitas darbo inspekcijos pareigūnas V. Ž. sako, kad jeigu nevykdys jų nurodymų, tai turės daugiau problemų, nes reikės kviesti policiją ir turės eiti į teismą. Taip pat ir darbo inspekcijos pareigūnė nurodo V. Ž., kad turi jo klausyti, nes jie su juo draugiškai bendrauja. 10 val. 28 min. 25 sek. V. Ž. taisydamas vandens talpyklos žarną darbo inspekcijos pareigūnams nurodo, kad šeimininkai yra dabar išvažiavę ir, kad jo paprašė nuvežti vandens. Taip pat nurodo, kad jam nulūžo žarna, todėl ją dabar turi sutaisyti. 10 val. 28 min. 31 sek. vaizdo ir garso įraše girdisi, kaip kitas darbo inspekcijos pareigūnas V. Ž. nurodo, kad jis paaiškinime taip ir turi parašyti, jog jis turi nuvežti vandens gyvuliams. Tuo metu darbo inspekcijos pareigūnė V. Ž. duoda rašyti paaiškinimą. 10 val. 28 min. 53 sek. V. Ž. reiškia nepasitenkinimą ir sako: „Aš neturiu kada, man iki pietų reikia būti Kaišiadoryse, teisme“. Tada darbo inspekcijos pareigūnas sako: „Tai va, kelias minutes parašysite, nes žinokit, jeigu nerašysit, tai į jokį teismą dar ....“, bei nurodo, kad bus iškviesta policija. Tuo tarpu viso pokalbio metu buvo matyti, kaip V. Ž., pasiėmęs lazdą, bando seną vandens talpyklos žarną nuimti. 10 val. 29 min. 07 sek. V. Ž. sako: „Aš, žinokit, be akinių neįžiūriu“. Tuo tarpu darbo inspekcijos pareigūnė sako: „Nu tai, nu tai gerai, aš tada Jums truputį padėsiu ir Jūs tada parašysite“. 10 val. 29 min. 16 sek. darbo inspekcijos pareigūnė sako: „Nu ką daryti ? Imkit, davai, greitai parašot ir, ir skirstomės.“ Tada kitas darbo inspekcijos pareigūnas sako: „Po to galėsite pakeisti kokią žarną ir, ir, ir, ir ....“. 10 val. 29 min. 21 sek. vaizdo ir garso įraše matosi, jog V. Ž. rašo paaiškinimą, o darbo inspekcijos pareigūnė V. Ž. nurodo, kur ir kokius duomenis jam reikia įrašyti. Taip pat matyti, jog traktoriaus variklis nėra užvestas. Aplink gyvenamąjį namą nesimato jokių gyvulių, tik matyti, kad netoli gyvenamojo namo yra medinis pastatas. 10 val. 32 min. 57 sek. darbo inspekcijos pareigūnė nurodo V. Ž. kur reikia pasirašyti, o į tai V. Ž. atsako: „Ai, nesirašysiu, jau gana, vienam pasirašiau“. Tada darbo inspekcijos pareigūnė klausia: „O ką Jūs pasirašėt vienam?“. V. Ž. nepatenkintas atsako: „Nu taigi už tą namą ! Dabar, b..., man tie teismai“, o darbo inspekcijos pareigūnė sako: „Baikit, ponas, mes čia dėl namo nesiaiškinsim“. Tuo tarpu V. Ž. sako: „Sakau, gana tų parašų čia man dėti, ir visko“. Tada kitas darbo inspekcijos pareigūnas V. Ž. sako: „Taigi žinokit, ponas, dabar vietoj to, kad ....“, šio pareigūno žodžius pertraukia kita darbo inspekcijos pareigūnė, kuri sako: „Kviesimės pareigūnus, tai kažkaip gal ne....“. Tada pradeda kalbėti kitas darbo inspekcijos pareigūnas, kuris V. Ž. sako, jog bus kviečiami policijos pareigūnai už reikalavimų nevykdymą bei dėl to jis gaus baudą. Tada V. Ž. vėl teigia, kad jis turi užtektinai bėdų ir daugiau jų nenori turėti. Tuo tarpu darbo inspekcijos pareigūnai patikina, kad V. Ž. nebus jokių bėdų. 10 val. 33 min. 41 sek. V. Ž., nurodydamas kam bus problemų, sako; „V., V. bus“. Tada darbo inspekcijos pareigūnas jam sako: „Klausėm ką darot ? Atvažiavot vandenį....“, o į tai V. Ž. sako: „Nu tai va, atvažiavom, va tik vandenį nuvežu, pastatau traktorių ir....“. Tuo metu darbo inspekcijos pareigūnas sako: „Nu tai va, tik tiek ir parašyti reikia. Klausiam, ką veikėt ? „Atvažiavau nuvežti vandens.“ Viskas“. Tada įsiterpia darbo inspekcijos pareigūnė ir priduria: „Taip, mum gi pasakėt. Nu“. Tuo metu V. Ž. darbo inspekcijos pareigūnų klausia: „Tai dar reiks ir, ir, ir rašyt, kad reiks vandenį nuvežt“. Darbo inspekcijos pareigūnas atsako jam: „Nu taip, gi taip sakėt“. Taip pat ir darbo inspekcijos pareigūnė pakartoja tą patį, kad V. Ž. nurodė jiems, jog turi vandenį nuvežti gyvuliams girdyti. Taip pat darbo inspekcijos pareigūnė nurodo, kad jiems reikalinga, kad V. Ž. savo paaiškinime apie tai ir parašytų, ir nurodo kurioje vietoje tai nurodyti. 10 val. 34 min. 15 sek. V. Ž. klausia: „O ką čia dar rašyt ?“, o darbo inspekcijos pareigūnė atsako: „Tai mes Jūsų ir klausėm, ką Jūs čia atvažiavote nuveikti ? Tai Jūs sakėt, kad atvažiavot nuvežti gyvuliams vandenį“. Tuo tarpu V. Ž. sako: „Nu paprašė, ba jie išvažiavę“, o darbo inspekcijos pareigūnė sako: „Nu tai parašykit: „Paprašė, paprašė....“, o tuo metu pradeda kitas darbo inspekcijos pareigūnas kalbėti sakydamas, jog V. Ž. paaiškinime ir turi nurodyti, kad jo paprašė vandenį gyvuliams nuvežti. 10 val. 34 min. 31 sek. vaizdo ir garso įraše matyti, kaip darbo inspekcijos pareigūnas praeina pro šalį ir trumpam pasižiūri į gyvenamosios vietos aplinką, tačiau daugiau niekur nesižvalgo. 10 val. 35 min. 03 sek. V. Ž. baigia rašyti pasiaiškinimą ir tada sako: „Nu va, viskas“, o darbo inspekcijos pareigūnė jam sako: „Gyvuliams, ar ne. Tai dabar taškas. Mhm, kas paprašė ?“. V. Ž. atsako: Nu tai va, D. V.“. Darbo inspekcijos pareigūnė jam tada sako: „Nu tai čia man parašykite: „Paprašė...“. 10 val. 35 min. 13 sek. vaizdo įrašas baigiamas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas, darbdaviui ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis), minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad V. Ž. iš tiesų 2020 m. spalio 8 d. apie 10.26 val., V. D. priklausančio namo kieme, taisė vandens talpyklos žarną, kuri buvo prikabinta prie V. D. priklausančio traktoriaus Nr. (duomenys neskelbtini). Šios faktinės aplinkybės užfiksuotos 2020 m. lapkričio 2 d. nelegalaus darbo tyrimo akte, nurodytos kaip pažeidimo esmė protokole, taip pat jas, teismo posėdžio metu, pripažino bei nurodė tiek V. D., tiek V. Ž.. Tačiau byloje kilo ginčas, ar tarp šalių buvo susiklostę darbo santykiai ir V. Ž. dirbo individualia veikla besiverčiančio V. D. ūkyje, nesudarius darbo sutarties ar paslaugų sutarties.
Pagal formuojamą teismų praktiką nelegalaus darbo bylose pagrindiniai įrodymai jose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju parodymai. Kadangi nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Tačiau, tai jokiu būdu nereiškia, kad galima nebesivadovauti viena iš esminių įrodymų vertinimo taisyklių – kad įrodymai turi būti įvertinami tiek atskirai, tiek ir jų visuma, ir tik tada galima daryti teisiškai reikšmingas išvadas dėl asmens kaltės ar jo nekaltumo. Atsižvelgiant į tai kas aptarta, neabejotina, jog ir šiuo atveju, sprendžiant V. D. kaltės klausimą, būtina atidžiai patikrinti tiek jo paties ir galimai nelegaliai dirbusio asmens parodymus bei paaiškinimus, juos įvertinti visų byloje surinktų duomenų visumoje, tiek institucijos atstovo fiksavusio nelegalaus darbo faktą bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus ir tik tuomet vertinti, ar yra V. D. veikoje administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį sudėtis.
Nagrinėjamu atveju, V. D. tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek teismo posėdžio metu, kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo nepripažino. Paaiškino, kad įvykio dieną V. Ž. nors ir taisė vandens talpyklos vamzdį, tačiau vanduo buvo skirtas ne jo gyvuliams girdyti, o nuvežti V. Ž. seseriai A. Ž. – M., kuri neturėjo vandens. Jis pats tą vandenį, grįžęs iš gydymo įstaigos, vandenį būtų nuvežęs V. Ž. seseriai. Be to, V. D. nurodė, kad jis jokių gyvulių neaugina ir jokios dirbamos žemės neturi. Šiuos teiginius patvirtino teismo posėdžio metu apklausta A. Ž. – M., kuri paaiškino, kad likus porai dienų iki įvykio, ji pas V. D. paprašė, kad jai atvežtų vandens, nes neturi, kadangi jos šulinys buvo išsekęs. V. D. jokio atlygio už vandens atvežimą neprašė, nes padėjo kaimyniškai, kadangi kaimynystėje gyvena. Taip pat teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. S. paaiškino, kad V. D. jokio ūkio neturi ir gyvulių nelaiko. Visus šiuos paaiškinimus patvirtina ir byloje esantys Valstybinės įmonės Registrų centro raštas „Dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo“ (b. l. 44) bei VĮ žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 52), kuriuose nurodyta, kad V. D. savo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto neturi ir nuomos teise valdomų nekilnojamųjų daiktų neturi. Taip pat ūkinių gyvūnų registre nėra ir nebuvo įregistravęs. Taigi, vertinant šias aplinkybes, galima teigti, jog tarp šalių susiklostė kaimyniški savitarpio pagalbos santykiai.
Pažymėtina, kad V. Ž. 2020 m. spalio 8 d. paaiškinime nurodė, jog vandens talpyklą su vandeniu veš V. D. gyvuliams girdyti. Tai patvirtina ir teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, jog darbo inspekcijos pareigūnams V. Ž. nurodo, kad V. D. paprašytas, vandenį turi nuvežti V. D. gyvuliams girdyti. Tuo tarpu teismo posėdžio metu apklaustas V. Ž. nurodė, kad jis taip pasakė, nes įvykio dieną buvo neblaivus, išsigandęs, jam darbo inspekcijos pareigūnai grasino policijos iškvietimu. Taip pat norėjo, kad darbo inspekcijos pareigūnai greičiau išvažiuotų, nes skubėjo vykti į teismą. Tačiau vertinant vaizdo ir garso įrašą jame matyti, kad darbo inspekcijos pareigūnai jokios įtakos V. Ž. nedarė, jam nenurodinėjo, ką jis turi parašyti paaiškinime, o tiesiog padėjo užpildyti paaiškinimą. Visgi, teismas būdamas aktyvus nagrinėjant šią bylą, teismo posėdžio metu apklausė vyriausiąją darbo inspektorę R. B., kuri kartu su vyriausiuoju darbo inspektoriumi A. P. fiksavo pažeidimo faktą ir pasirašė nelegalaus darbo tyrimo aktą. Vyriausioji darbo inspektorė teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji nesiaiškino, ar V. Ž. tikrai vandens talpyklą veš gyvuliams girdyti, ir ar jis tikrai vairuos V. D. priklausantį traktorių Nr. (duomenys neskelbtini), nes užteko, jog V. Ž. atliko darbo funkcijas. Tai nurodė ir teismo posėdžio metu apklaustas vyriausiasis darbo inspektorius A. P., jog nebuvo tikslinga aiškintis tolimesnes įvykio detales, nes jiems užteko, kad V. Ž., taisydamas vandens talpyklos žarną, V. D. priklausančio namo kieme, atliko darbo funkcijas. Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. spalio 5 d. pateiktame darbo inspekcijai anoniminiame pranešime buvo paiminėti ir kiti asmenys tariamai nelegaliai dirbantys V. D., t. y. L. ir A. Ž. – M.. Kaip nurodė teismo posėdžio metu vyriausioji darbo inspektorė R. B., šių minėtų asmenų taip pat neišieškojo ir neapklausinėjo, nes jie nebuvo rasti dirbantys V. D. kieme. Taigi, kaip matyti iš paaiškinimų, administracinio nusižengimo tyrimą atlikę vyriausieji darbo inspektoriai apklausė tik V. Ž. ir daugiau į bylą nerinko jokių reikšmingų įrodymų, kad būtų galima patikrinti jo iškeltą versiją, kas, teismui sudaro pagrindą teigti, kad administracinio nusižengimo tyrimas nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtas.
Atkeiptinas dėmesys į tai, kad nors V. Ž. įvykio vietoje duoti paaiškinimai, užfiksuoti vaizdo įraše, ir jo teisme duoti paaiškinimai nėra visiškai nuoseklūs ir tapatūs (skiriasi jo parodymai dėl to, kam vandens talpyklą su vandeniu veš – V. D. gyvuliams girdyti ar seseriai A. Ž. – M.), tačiau byloje surinkti duomenys bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų A. S. ir A. Ž. – M. paaiškinimai patvirtina, kad iš tikrųjų V. Ž. niekada nedirbo pas V. D.. Kaip nurodė teismo posėdžio metu liudytojas A. S., V. Ž., A. Ž. – M. ir L., gauna pašalpą maisto produktams iš Europos Sąjungos. Už tai jiems reikia atlikti visuomenei naudingus darbus. Be to, kartą jiems buvo nurodyta prie bendro naudojimo kelio, priklausančio seniūnijai, sutvarkyti augančius krūmus, o V. D. jiems davė pjūklus šiems krūmams nupjauti. Tačiau V. D. jokio atlygio už tai negavo. Taip pat paaiškino, kad minėti asmenys niekada nedirbo ir nedirba V. D. naudai. Kita vertus, jei ir nesivadovauti liudytojo V. Ž. paaiškinimais, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad V. Ž. iš tikrųjų, taisydamas vandens talpyklą V. D. kieme, dirbo jo naudai už atlygį. Dar kartą pabrėžtina, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnai nesurinko neginčytinų įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog V. Ž. dirbo už atlygį V. D. naudai.
Teismo posėdžio metu vyriausioji darbo inspektorė R. B. teigė, jog tokiuose ūkiuose yra plačiai paplitęs nelegalus darbas, taip pat jeigu pas ūkininką randa dirbantį žmogų be paslaugų sutarties ar rašytinės darbo sutarties, dirbantį to ūkininko naudai, visada yra traktuojama kaip nelegalus darbas. Tačiau teismas negali sutikti su tokiu supaprastintu nelegalaus darbo aiškinimu, nes teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Taigi vien fakto, kad pas ūkininką ar individualia veikla besiverčiantį asmenį rastas dirbantis žmogus jo naudai be paslaugų sutarties arba be rašytinės darbo sutarties, nepakanka, kad darbas būtų pripažįstamas nelegaliu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalies prasme. Šioje nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų konstatuoti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Tuo tarpu teikti prioritetą institucijos atstovės paaiškinimams atsietai nuo kitų įrodymų nevertinant visos įrodymų visumos, būtų pažeista Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio 5 dalyje numatyta įrodymų vertinimo taisyklė įrodymus ištirti vadovaujantis įstatymu bei išsamiai ir nešališkai išnagrinėjant visas bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad įrodymus renka pareigūnai atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Taigi, institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitiems, taip pat ir teismui.
Taigi, kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad Valstybinė darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesurinko pakankamai patikimų ir abejonių nekeliančių duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, kurie patvirtintų, jog V. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje. Byloje surinkti duomenys neleidžia nustatyti nelegalaus darbo požymių, t. y. byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų apie tai, jog buvo sudarytas sutarimas dėl darbo santykių tarp V. D. ir V. Ž., taip pat nėra duomenų apie susitarimą dėl darbo sąlygų ir užmokesčio.
Nesant visų nelegalaus darbo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių, negalima inkriminuoti V. D. administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Išnagrinėjus bylą, byloje esantį Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovo pateiktą kompaktinį diską (CD), kuriame įrašyta vaizdo ir garso medžiaga (b. l. 43), nutarimui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalis 2 punktu, teismas
nutaria:
Administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, V. D. atžvilgiu nutraukti.
Byloje esantį Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės pateiktą kompaktinį diską (CD), kuriame įrašyta vaizdo ir garso medžiaga, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.