- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-05
- Bylos Nr.
- II-274-486/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01336-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. M.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Rūtai Agnei Naujanei, dalyvaujant, Institucijos priėmusios nutarimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus atstovui D. M. (toliau – Institucija), pareiškėjui D. M., teismo posėdyje išnagrinėjo D. M. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. R. 2020 m. balandžio 25 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020-04-25 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo nutarimu buvo nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo teisena pagal D. M. pareiškimą dėl to, kad jo buvusi sutuoktinė S. F. neleidžia jam pasimatyti su jų vaiku K. M., slepia jį, nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-11 sprendimo, kuriuo nustatyta tėvo bei sūnaus bendravimo tvarka. Nutarime buvo konstatuota, kad S. F. nepadarė administracinių nusižengimų numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 72 straipsnyje ir 73 straipsnyje.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas pateikė skundą (3 skundai, b. l. 2; b. l. 32, b. l. 46) teismui. Skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas jau yra skyręs baudas buvusiai sutuoktinei už trukdymo vaikui naudotis savo teise bendrauti su tėvu. Pareiškėjas mano, kad jo vaiko motina toliau piktybiškai trukdo jam bendrauti su vaiku. Pareiškėjo manymu, nutarimas priimtas atmestinai, neatlikus jokio reikiamo tyrimo bei neišnagrinėjus esminių faktinių aplinkybių, neįvertinus jo pateiktų faktinių įrodymų, todėl nutarimą prašė panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas D. M. paaiškino, kad jo manymu pareigūnai patikrino visą pareiškėjo pateiktą informaciją bei vadovaujantis surinkta medžiaga priėmė sprendimą. Atstovo nuomone priimtas 2020-04-25 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo priimtą nutarimą palikti galioti, o pareiškėjo skundą atmesti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. M. paaiškino, kad su vaiko mama vyksta kova jau keli metai, vaiko teisių institucija prašo pateikti įrodymų, kad vaiko mama neleidžia matytis su vaiku, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl medžiagos surinkimo. Institucija žiūri į jo skundus atmestinai, nerenka jokių įrodymų, niekuo nesidomi. Tuo metu vaiko mama nevykdo teismo sprendimo ir neleidžia jam bendrauti su vaiku. Tai vyksta pastoviai. 2020 metų balandžio 7, 9, 10 dienomis, vaiko mama neleido matytis su vaiku, Institucija visai nesidomėjo situacija. Nesutarimai su vaiko motina buvo 2020 metų balandžio pradžioje, o pareiškėjas Italijoje buvo vasario mėnesį. Po to buvo išvykęs į Aziją, grįžo per Švediją, ir grįžęs karantinavosi kaip priklauso dvi savaites, tai buvo kovo pradžioje. Po jo saviizoliacijos jis norėjo susitikti su vaiku, bet vaiko motina jam neleido. Buvo reikalaujama koronos viruso testo atsakymo, teigiant, jog kol nepateiks testo atsakymo, tol neleis su vaiku susitikti. Kiek žino, dabar testo niekas nemokamai nedaro. Mano, kad tuokiu būdu buvusi sutuoktinė visais būdais stengiasi neleisti jam matytis su vaiku. Jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes buvusios žmonos draugei iškvietė policiją, ji lietė jo vaiką ir ji parašė pareiškimą, kad pareiškėjas ją sumušė, bet teisena yra nutraukta. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjas prašo panaikinti Institucijos 2020-04-25 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos bei ištirti visus jo nurodytus įvykius.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
LR ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Žemesnės instancijos teismas
LR ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas, tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.
LR ANK 72 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė asmenims už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiklą.
LR ANK 73 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams. Aptariama teisės norma yra blanketinė, todėl, pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad būtų galima tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis.
Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis).
Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014).
Patikrinus administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuotina, kad, priešingai nei teigiama D. M. skunde, Institucija byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai, vertinant tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą, išvados pagrįstos bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Administracinis nusižengimas yra pavojinga veika, atitinkanti administracinio nusižengimo požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Teismas mano, kad S. F. veiksmai neperduodant vaiko bijant Covid -19 rizikos nėra laikytini galimu LR ANK 72 straipsnio ir 73 straipsnio pažeidimu.
Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinių nusižengimų faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Išanalizavus pareiškėjo skundą, jo paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, pateiktą medžiagą, teismas daro išvadą, jog surinktų duomenų nepakanka konstatuoti buvus administracinėms nusižengimams. Teismas susipažinęs su pateikta medžiaga, išklausęs pareiškėjo argumentus bei rašytinę bylos medžiagą vertina, kad byloje nėra objektyvių įrodymų pagrindžiančių nors vienos šalies argumentus, todėl pagrįstai buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Kitaip vertinti bylos įrodymų, daryti kitokias išvadas, nei padarė Institucija, ar pripažinti, kad skundžiamame Institucijos nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo. Pareiškėjo skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia Institucijos padarytų išvadų šiuo klausimu.
Esant šioms aplinkybėms Institucijos nutarimas paliekamas nepakeistu, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. R. 2020 m. balandžio 25 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, palikti nepakeistą, o pareiškėjo D. M. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.