- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-24
- Bylos Nr.
- 2S-760-440/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03174-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Suinteresuotas asmuo
- J. I.
- Kategorijos
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.21.1Išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto teismo 2023 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5759-512/2023 pagal pareiškėjo M. S. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys J. I., antstolė L. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į antstolę L. P. (toliau – ir antstolė) su skundu, kuriuo prašė: atnaujinti terminą dėl 306,39 Eur lėšų sugrąžinimo; panaikinti antstolės 2023 m. gegužės 9 d. patvarkymą Nr. S-23-109-17590; grąžinti 306,39 Eur socialinės pašalpos lėšas. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. gegužės 3 d. gavo akcinės bendrovės (toliau – AB) banko „Swedbank“ sąskaitos išrašus ir iš gautų duomenų nustatė, kad antstolė iš banko sąskaitos nurašė 306,39 Eur. Pareiškėjas banko sąskaita nesinaudoja, iš banko nebuvo gavęs jokių duomenų apie lėšų judėjimą, bankas nesuteikė jokios informacijos dėl socialinių išmokų gavimo į sąskaitą ir 306,39 Eur nurašymo į antstolės sąskaitą. Antstolė neįteikė jokių procesinių dokumentų, susijusių su vykdomąja byla. Antstolė ir bankas žinojo, jog tai yra socialinės pašalpos pinigai, todėl turėjo šią aplinkybę įvertinti.
2. Antstolė 2023 m. gegužės 23 d. patvarkymu Nr. S-23-109-19553 pareiškėjo skundą dalyje dėl termino atnaujinimo 306,39 Eur lėšų susigrąžinimui bei dėl piniginių lėšų grąžinimo atsisakė priimti suėjus 90 dienų naikinamajam terminui skundui dėl antstolio veiksmų paduoti; pareiškėjo skundą dalyje dėl antstolės 2023 m. gegužės 9 d. patvarkymo Nr. S-23-109-17590 panaikinimo atsisakė tenkinti ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė Klaipėdos apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad skolininkas per nustatytą terminą nepateikė nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų. Patvarkymas, priimtas vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punktu, yra teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo. Atkreipė dėmesį, kad paskutinės lėšos iš skolininko sąskaitos nurašytos 2021 m. liepos 30 d., pareiškėjas procesinį veiksmą galėjo skųsti iki 2021 m. spalio 28 d., tačiau teise skųsti antstolio veiksmus nepasinaudojo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
4. Teismas nurodė, kad pasisako tik dėl teismui perduoto klausimo, tai yra dėl antstolės 2023 m. gegužės 9 d. patvarkymo Nr. S-23-109-17590 (ne)teisėtumo, kadangi antstolės 2023 m. gegužės 23 d. patvarkymo Nr. S-23-109-19553 dalies dėl atsisakymo atnaujinti terminą skundui dalyje dėl 306,39 Eur lėšų grąžinimo pareiškėjas neskundė.
5. Teismas nustatė, kad antstolės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0109/17/00280, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-11736-637/2016 dėl skolos išieškojimo iš skolininko M. S. išieškotojo J. I. naudai. 2017 m. kovo 23 d. priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-109-4948. Laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. liepos 30 d. iš pareiškėjo sąskaitos į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta iš viso 306,37 Eur. 2023 m. gegužės 5 d. antstolės kontoroje gautas pareiškėjo prašymas grąžinti 306,39 Eur nurašytas socialinės pašalpos lėšas, kuris 2023 m. gegužės 9 d. antstolės patvarkymu netenkintas.
6. Teismas pažymėjo, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punktą, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Sprendimų vykdymo instrukcijos 96–97 punktuose nustatyta tvarka (Sprendimų vykdymo instrukcijos 101 punktas).
7. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas nevykdė pareigos bendradarbiauti su antstole, nebuvo pakankamai aktyvus, per Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą terminą antstolei nepateikė rašytinių įrodymų apie nurašytų lėšų kilmę. Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką antstolio galimybės sužinoti skolininko turimo turto, lėšų kilmę vykdymo procese skolininkui nebendradarbiaujant yra ribotos. Būtent skolininkas, siekdamas kuo greitesnio vykdymo proceso pabaigos, yra (turi būti) suinteresuotas atitinkamų duomenų antstoliui atskleidimu ir dokumentų pateikimu, ypač tais atvejais, kai iš atitinkamo turto, lėšų nėra galimas išieškojimas. Tuo atveju, jeigu antstolis areštavo ir (ar) nurašė lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau skolininkas nepasinaudojo teise pateikti antstoliui dokumentus, patvirtinančius, kad į šias lėšas negalima nukreipti išieškojimo, šios lėšos turi būti išmokamos išieškotojui. Antstoliui nėra palikta kitokio elgesio diskrecijos. Kadangi tokios lėšos nurodytu atveju (skolininkui nepateikus antstoliui dokumentų, patvirtinančių, kad į jas negalima nukreipti išieškojimo) turi būti išmokėtos išieškotojui, tai tokių antstolio veiksmų (šių lėšų išmokėjimo išieškotojui) negalima pripažinti neteisėtais.
8. Teismas, įvertinęs tai, jog piniginės lėšos iš pareiškėjo banko sąskaitos buvo nurašomos laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. liepos 30 d., o 2020 m. spalio 19 d. antstolės kontoroje gautas pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo prašymas dėl pažymos ir vykdomojo rašto kopijos išdavimo, padarė išvadą, kad pareiškėjui turėjo būti žinoma apie prasidėjusį vykdymo procesą ir atliekamus vykdymo veiksmus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. S. prašo: panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; panaikinti antstolės 2023 m. gegužės 9 d. patvarkymą Nr. S-23-109-17590; panaikinti antstolės 2023 m. gegužės 23 d. patvarkymą Nr. S-23-109-19553; įpareigoti antstolę grąžinti 306,39 Eur socialinės pašalpos lėšas. Pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas tokiais motyvais:
9.1. Teismas nevertino faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas antstolės 2023 m. gegužės 23 d. patvarkymą gavo tik 2023 m. birželio 7 d., tai yra po pareiškėjo skundo išnagrinėjimo. Pareiškėjas nuo 2023 m. gegužės 18 d. iki 2023 m. birželio 17 d. gydėsi Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, todėl negalėjo realizuoti savo teisių ir kreiptis į teismą dėl 2023 m. gegužės 23 d. patvarkymo vertinimo šioje byloje.
9.2. Antstolės 2023 m. gegužės 23 d. patvarkyme nėra pateikta nei vieno įrodymo, nei vienos aplinkybės, kad pareiškėjas iki 2023 m. gegužės 3 d. galėjo žinoti apie socialinės pašalpos lėšų nusavinimo aplinkybes. Apie socialinės pašalpos lėšas žinojo tik bankas ir antstolė, tačiau nė vienas apie šias aplinkybes neinformavo skolininko. Akivaizdu, kad pareiškėjas negalėjo atlikti reikiamų procesinių veiksmų ginant savo įstatymo ginamą interesą, todėl terminas praleistas dėl svarbių ir nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių.
9.3. Teismas skundą nagrinėjo formaliai, neatskleidė bylos esmės. Teismas neatskleidė, ar antstolė, vykdydama išieškojimo veiksmus, griežtai laikėsi reglamentuojamų taisyklių, tai yra įteikdavo procesinius dokumentus ar teisėti jos veiksmai areštuojant socialinės pašalpos lėšas. Kaip traktuoti antstolės veiksmus areštuojant neareštuotinas lėšas ir taip pažeidžiant skolininko teises į socialinės pašalpos lėšas.
9.4. Nors nutartyje konstatuota, kad antstolė 2017 m. kovo 23 d. patvarkymu Nr. S-17-109-4948 nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas, antstolė šio patvarkymo pareiškėjui neįteikė. Antstolė nėra įteikusi nė vieno procesinio dokumento.
9.5. Pervedamos lėšos susijusios su Covid-19 pandemijos aplinkybėmis. Akivaizdu, kad antstolei buvo žinoma, jog tai socialinės pašalpos lėšos. Neatskleistos kitos svarbios aplinkybės, iš kokių šaltinių antstolė sužinojo apie lėšas, neatskleisti patvarkymai, kurių pagrindu buvo vykdomi priverstiniai veiksmai.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo antstolė atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutinka su pareiškėjo pozicija, prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, nurodo, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, skundas atmestinas. Antstolė palaiko visus argumentus išdėstytus patvarkyme Nr. S-23-109-19553 dėl skundo netenkinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 straipsnio 1 dalis)). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – Respublikinės Klaipėdos ligoninės 2023 m. birželio 20 d. pažymėjimą Nr. 38, kuriame užfiksuota, kad pareiškėjas gydėsi ligoninėje nuo 2023 m. gegužės 19 d. iki 2023 m. birželio 16 d., bei Klaipėdos apylinkės teismo voko, ant kurio užrašyta, jog pareiškėjui perduota 2023 m. birželio 7 d., kopijas. Nors atskirajame skunde pareiškėjas nenurodo konkrečių tokių duomenų teikimo motyvų, tačiau iš skundo turinio galima daryti išvadą, kad šiais duomenimis pareiškėjas įrodinėja tai, jog jis dėl svarbių priežasčių negalėjo apskųsti antstolės 2023 m. gegužės 23 d. patvarkymo.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teikiamų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat į tai, kad pareiškėjas šių įrodymų neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui (Respublikinės Klaipėdos ligoninės 2023 m. birželio 20 d. pažyma išduota jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo 2023 m. birželio 6 d.), o šių naujų įrodymų priėmimas nagrinėjamos bylos neužvilkins (nauji įrodymai antstolei buvo pateikti susipažinti kartu su pareiškėjo atskiruoju skundu), teikiamus naujus įrodymus priima ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas nevykdė pareigos bendradarbiauti su antstole, nebuvo pakankamai aktyvus, per Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą terminą antstolei nepateikė rašytinių įrodymų apie nurašytų lėšų kilmę. Teismas, įvertinęs tai, jog piniginės lėšos iš pareiškėjo banko sąskaitos buvo nurašomos laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. liepos 30 d., o 2020 m. spalio 19 d. antstolės kontoroje gautas pareiškėjo atstovo advokato padėjėjo prašymas dėl pažymos ir vykdomojo rašto kopijos išdavimo, padarė išvadą, kad pareiškėjui turėjo būti žinoma apie prasidėjusį vykdymo procesą ir atliekamus vykdymo veiksmus.
18. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamos nutarties išvadomis, be kita ko, akcentuodamas, kad jis antstolės 2023 m. gegužės 23 d. patvarkymą gavo tik 2023 m. birželio 7 d., tai yra po pareiškėjo skundo išnagrinėjimo. Pareiškėjas nuo 2023 m. gegužės 18 d. iki 2023 m. birželio 17 d. gydėsi Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, todėl negalėjo realizuoti savo teisių ir kreiptis į teismą dėl 2023 m. gegužės 23 d. patvarkymo vertinimo šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pareiškėjo argumentu.
19. Remiantis CPK 510 straipsnio 5 dalimi, antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų. Vadinasi, pareiškėjas net ir 2023 m. birželio 7 d. gavęs antstolės 2023 m. gegužės 23 d. patvarkymą, turėjo teisę kreiptis tiesiogiai į teismą dėl antstolės patvarkymo dalies, kuria antstolė atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl termino atnaujinimo 306,39 Eur lėšų susigrąžinimui bei dėl piniginių lėšų grąžinimo.
20. Pareiškėjas taip pat teigia, jog antstolė jam nėra įteikusi nei vieno procesinio dokumento vykdomojoje byloje, o antstolės 2023 m. gegužės 23 d. patvarkyme nėra pateikta nei vieno įrodymo, nei vienos aplinkybės, kad pareiškėjas iki 2023 m. gegužės 3 d. galėjo žinoti apie socialinės pašalpos lėšų nusavinimo aplinkybes. Apie socialinės pašalpos lėšas žinojo tik bankas ir antstolė, tačiau ne vienas apie šias aplinkybes neinformavo skolininko. Dar daugiau, pareiškėjas pateiktame skunde dėl antstolės veiksmų nurodė, kad jis banko sąskaita, į kurią buvo pervestos lėšos, nesinaudojo, AB „Swedbank“ pareiškėjui nesuteikė jokios informacijos ar duomenų dėl socialinių išmokų gavimo į sąskaitą ir 306,39 Eur nurašymo į antstolės sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pareiškėjo argumentai prieštarauja antstolės vykdomojoje byloje Nr. 0109/17/00280 esantiems duomenims.
21. Pirma, advokato padėjėjas M. C. pareiškėjo vardu 2020 m. spalio 12 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto kopijos, pažymos apie skolos likutį ir antstolio išlaidas pateikimo. Kartu su prašymu buvo pateikta ir 2020 m. spalio 12 d. Sutartis dėl teisinės pagalbos suteikimo Nr. MC-536/2020/10, sudaryta tarp pareiškėjo ir advokato padėjėjo (v. b. l. 43-46). Antstolės padėjėja A. A. pareiškėjo atstovui ir advokatui R. P. 2020 m. spalio 19 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo Nr. S-20-109-37494“ pateikė pareiškėjo atstovo prašomą informaciją (v. b. l. 51). Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas negalėjo nežinoti apie jo atžvilgiu vykdomą priverstinį išieškojimą.
22. Antra, vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Skolininkas turi suvokti, kad priverstinis vykdomojo dokumento vykdymas sukels jam papildomų neigiamų padarinių. Vadinasi, pareiškėjas, žinodamas apie jo atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą, turėjo ne tik teisę gauti antstolio procesinius dokumentus, bet ir pareigą bendradarbiauti su antstoliu, domėtis vykdomosios bylos eiga, o pasikeitus kontaktinei informacijai apie tai informuoti antstolį.
23. Trečia, pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnį visi apdraustieji asmenys, socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėjai socialinį draudimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laiku pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms teisingą informaciją, reikalingą socialiniam draudimui vykdyti ir išmokoms mokėti. Taigi, pats pareiškėjas nurodydamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai savo banko sąskaitos numerį, į kurią turėjo būti pervesta socialinės paramos išmokos, užtikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikiamų duomenų teisingumą. Todėl apeliacinės instancijos teismo neįtikino pareiškėjo argumentai, kad jis nurodyta banko sąskaita nesinaudojo ir apie socialinės paramos išmokos išmokėjimą nežinojo.
24. Galiausiai, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog antstolio galimybės sužinoti skolininko turimo turto, lėšų kilmę galimybės vykdymo procese, skolininkui nebendradarbiaujant, yra ribotos. Būtent skolininkas, siekdamas kuo greitesnio vykdymo proceso pabaigos, yra (turi būti) suinteresuotas atitinkamų duomenų antstoliui atskleidimu ir dokumentų pateikimu, ypač tais atvejais, kai iš atitinkamo turto, lėšų nėra galimas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021, 52 punktas). Be to, kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, nurodoma, kad net ir tuo atveju, jeigu antstolis areštavo ir (ar) nurašė lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau skolininkas nepasinaudojo teise pateikti antstoliui dokumentus, patvirtinančius, kad į šias lėšas negalima nukreipti išieškojimo, šios lėšos turi būti išmokamos išieškotojui. Antstoliui nėra palikta kitokio elgesio diskrecijos. Kadangi tokios lėšos nurodytu atveju (skolininkui nepateikus antstoliui dokumentų, patvirtinančių, kad į jas negalima nukreipti išieškojimo) turi būti išmokėtos išieškotojui, tai tokių antstolio veiksmų (šių lėšų išmokėjimo išieškotojui) negalima pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021, 51 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su antstole tinkamai nebendradarbiavo, neteikė antstoliui dokumentų, patvirtinančių, kad į pareiškėjo gautas lėšas negalima nukreipti išieškojimo, todėl tokių antstolės veiksmų, nuskaitytas lėšas išmokant išieškotojui, nėra pagrindo pripažinti neteisėtais.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.