Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-10-09 · Administracinė byla Nr. eI3-7227-422/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-10-09
Bylos Nr.
eI3-7227-422/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01283-2023-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-7227-422/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01283-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.15; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 9 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja viešoji įstaiga Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir VšĮ Kauno RATC) kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. balandžio 27 d. nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J08-1158/2023/J02 (toliau – ir Nutarimas) ir sumažinti Nutarime numatytos ekonominės sankcijos dydį nuo 14 000 Eur iki 1 400 Eur.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Departamento struktūrinis padalinys Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyrius 2022 m. gruodžio 22 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA-7248, kuriuo įformino 2022 m. gruodžio 22 d. atlikto planinio-išplėstinio patikrinimo rezultatus dėl VšĮ Kauno RATC eksploatuojamo nepavojingų atliekų sąvartyno, esančio (duomenys neskelbtini) Patikrinimo aktu nustatyta, jog VšĮ Kauno RATC, vykdydama atliekų tvarkymo veiklą, nesilaikė 2009 m. vasario 2 d. išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. 5/72 (2020 m. spalio 13 d. pakeistas Nr. 5/72/T-K.5-25/2020; toliau – ir TIPK leidimas) nustatytų sąlygų.

Nurodė, kad Departamentas 2023 m. kovo 28 d. surašė juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, kad VšĮ Kauno RATC, nesilaikydama TIPK leidime nustatytų sąlygų, viršydama leidime nurodytus didžiausius leistinų apdoroti atliekų kiekius, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 19 straipsnio 2 dalyje, 19¹ straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus. 2023 m. balandžio 27 d. Departamentas priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo VšĮ Kauno RATC paskyrė 14 000 Eur dydžio ekonominę sankciją.

Pažymėjo, kad bylos dėl ekonominės sankcijos nagrinėjimo metu pareiškėjos įgaliotas atstovas paaiškino priežastis, dėl kurių VšĮ Kauno RATC eksploatuojamame nepavojingų atliekų sąvartyne 2021 m. buvo viršyti naudojamų ir šalinamų atliekų kiekiai.

Tvirtino, kad, priimdamas skundžiamą Nutarimą, Departamentas į šias aplinkybes atsižvelgė ir nurodė, kad jos lengvina VšĮ Kauno RATC atsakomybę, tačiau, nustatydamas ekonominės sankcijos dydį, lengvinančia aplinkybe laikė tik VšĮ Kauno RATC bendradarbiavimą atliekant pažeidimo tyrimą.

Nurodė, kad su skundžiamo nutarimo dalimi dėl ekonominės sankcijos dydžio nesutinka, nes jis yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui, todėl neteisingas ir turi būti sumažintas, nes VšĮ Kauno RATC neviršijo TIPK leidime nurodyto leistino laikyti ar šalinti bendro atliekų kiekio. Be to, kai kurias atliekų rūšis VšĮ Kauno RATC priimti tiesiog privalėjo. Pareiškėja dar nuo 2019 metų dėjo visas pastangas, kad pakeistų tuo metu galiojusio TIPK leidimo sąlygas.

Pareiškėjos nuomone, skiriant ekonominę sankciją turi būti atsižvelgiama ne tik į formalų TIPK leidime nurodytą sąlygų laikymąsi, bet ir visų situacijai reikšmingų aplinkybių visumą, kuri rodo, kad VšĮ Kauno RATC padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį nėra piktybiškas ir itin pavojingas.

Pareiškėja pripažįsta, kad pagal 2021 metais turėtą TIPK leidimą buvo viršyti pirmiau nurodytų atskirų atliekų didžiausi vienu metu leistini naudoti ar šalintini atliekų kiekiai, tačiau atkreipia dėmesį, jog TIPK leidime nurodytas bendras 200 000 tonų per metus atliekų kiekis nebuvo viršijamas, priešingai – bendras atliekų kiekis palaipsniui mažėja.

Tvirtino, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, yra įtvirtintas imperatyvas, kuris numato, kad komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybių teritorijose susidariusios komunalinės atliekos, kurios yra šalinamos nepavojingų atliekų sąvartyne, yra šalinamos tik tame komunalinių atliekų tvarkymo regione įrengtame nepavojingų atliekų sąvartyne. Todėl VšĮ Kauno RATC Kauno regione įrengtame Lapių regioniniame atliekų sąvartyne iš esmės privalo priimti šalinti visas Kauno regione susidariusias atliekas. Tačiau pareiškėja objektyviai negali nuspėti, kokie tikslūs atskirų atliekų rūšių kiekiai bus atvežti (gali būti atvežti) panaudoti ir (ar) šalinti pamečiui.

Pareiškėjos nuomone, atsižvelgtina į tai, jog TIPK leidimo pakeitimo procedūros yra ne tik ilgą laiką užtrunkantis, bet ir labai sudėtingas bei papildomų kaštų reikalaujantis procesas. Todėl, pareiškėjos vertinimu, nebūtų racionalu kiekvieną kartą matant, kad gali būti viršijami TIPK leidime numatytų didžiausių leidžiamų naudoti ir (ar) šalinti atliekų atskirų atliekų kiekiai, inicijuoti išduoto TIPK leidimo pakeitimą kiekvienam atliekų kiekiui atskirai. Toks reikalavimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.

Atkreipė dėmesį, kad VšĮ Kauno RATC kai kurias atliekas, pavyzdžiui, turinčias asbesto, privalėjo priimti, kadangi ji yra vienintelė įmonė Kauno regione, galinti priimti tokias atliekas. Tuo atveju, jei VšĮ Kauno RATC atsisakytų priimti asbesto turinčias atliekas, kai jau yra pasiekusi TIPK leidime numatytą didžiausią leidžiamą šalinti atliekų metinį kiekį, pažeistų imperatyviai įtvirtintą atliekų turėtojų teisę naudotis nepertraukiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga bei galimai sukurtų sąlygas šalinti asbesto turinčias atliekas nelegaliai. Todėl, pareiškėjos teigimu, VšĮ Kauno RATC iš esmės veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, t. y. siekdama pašalinti visuomenės interesams bei aplinkai gresiantį pavojų.

Pažymėjo, kad pagal AAĮ 52 straipsnio nuostatas teismas turi teisę skirti mažesnę baudą, negu įstatymo nustatyta minimali bauda. Taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą.

Pareiškėjos įsitikinimu, egzistuoja išimtis taikyti VšĮ Kauno RATC švelnesnę, nei numato įstatymas, atsakomybę ir skirti mažesnę ekonominę sankciją. Tada nebūtų pažeisti nei visuomenės, nei valstybės interesai. VšĮ Kauno RATC vertinimu, teisingas ir protingas bei pažeidimo pobūdį atitinkančios ekonominės sankcijos dydis yra 1 400 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime prašė sprendimą dėl sankcijos mažinimo priimti teismo nuožiūra.

Nurodė, kad VšĮ Kauno RATC, viršydama didžiausius vienu metu leistinus apdoroti atliekų kiekius, nurodytus TIPK leidimo 37 ir 38 lentelėse, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalį.

Nurodė, kad Departamentas 2023 m. balandžio 27 d. nutarimu už tai, kad Kauno regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne (duomenys neskelbtini) , 2021 metais buvo apdoroti nepavojingų ir pavojingų atliekų kiekiai, kurie viršijo 2009 m. vasario 2 d. išduoto TIPK leidimo Nr. 5/72 (Nr. 5/72/T-K.5-25/2020) 37 ir 38 lentelėse nurodytus leistinus apdoroti kiekius daugiau kaip 25 tonomis, tuo pažeidžiant AAĮ 19¹ straipsnio 2 dalį, paskyrė minimalaus dydžio ekonominę sankciją, nustatytą už sunkesnį iš pažeidimų – 14 000 Eur dydžio baudą už pažeidimus, numatytus AAĮ (redakcijos, galiojusios pažeidimų padarymo metu) 80 straipsnio 5 dalyje ir 81 straipsnio 5 dalyje.

Departamentas pažymėjo, jog pareiškėja tiek bylos nagrinėjimo Departamente metu, tiek savo skunde visiškai pripažino padariusi teisės pažeidimus, bendradarbiavo su aplinkosaugos pareigūnais juos aiškinantis ir neginčijo jų padarymo aplinkybių, savanoriškai teikė informaciją. Departamentas, priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovavosi AAĮ nuostatomis. AAĮ 51 straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis aplinkybių, lengvinančių atsakomybę, sąrašas. Galimybė kitas, AAĮ 51 straipsnio 2 dalyje nenurodytas aplinkybes, pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, nėra numatyta.

Dėl pareiškėjos skunde nurodytų argumentų, jog VšĮ Kauno RATC veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, Departamentas atsiliepime nurodė, kad pareiškėja privalėjo ir galėjo numatyti, kad dėl šalyje vykdomos ir skatinamos plačios asbestinių stogų dangos keitimo programos eksploatuojamame nepavojingų atliekų sąvartyne gali didėti medžiagų, turinčių asbesto, šalinamas kiekis, ir pradėti iš anksto tam rengtis. Pareiškėja TIPK leidimo keitimo procedūras pradėjo ir vykdė nepakankamai operatyviai. Atsakovo nuomone, pareiškėjos nurodytų aplinkybių nėra pagrindo kvalifikuoti kaip veikimo būtinojo reikalingumo atveju.

Nurodė, jog Departamentas neginčija pareiškėjos skunde išdėstytų jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau pažymėjo, kad sankciją pareiškėjai paskyrė laikydamasis AAĮ 51 straipsnyje nustatytų imperatyvių ekonominės sankcijos skyrimo juridiniam asmeniui taisyklių. Nurodė, jog žala gamtai nepadaryta, pareiškėja stengiasi išvengti pažeidimų, deda pastangas koreguoti TIPK leidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. balandžio 27 d. nutarimo dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J08-1158/2023/J02, kuriuo pareiškėjai paskirta 14 000 Eur ekonominė sankcija, pakeitimo.

Pareiškėja neginčija Departamento 2023 m. kovo 28 d. surašytame Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokole Nr. J08-1158/2023 ir Departamento 2023 m. balandžio 27 d. nutarime nustatytų faktinių aplinkybių ir nustatyto pažeidimo. Tačiau prašo teismo sumažinti ekonominę sankciją.

Atkreiptinas dėmesys, jog Departamentas neprieštarauja dėl skunde nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir paskirtos sankcijos sumažinimo, prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

Byloje nustatyta, kad Departamento struktūrinis padalinys Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyrius 2022 m. gruodžio 22 d. patikrinimo aktu Nr. PA-7248 nustatė, kad VšĮ Kauno RATC, vykdydama atliekų tvarkymo veiklą, nesilaikė 2009 m. vasario 2 d. išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. 5/72 (pakeistas Nr. 5/72/T-K.5-25/2020) nustatytų sąlygų.

Departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriuje 2023 m. kovo 28 d. buvo surašytas Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. J08-1158/2023. Protokole nurodyta, kad, patikrinus Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – GPAIS) Kauno RATC vedamą atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitą, matyti, jog pagal VšĮ Kauno RATC išduotą TIPK leidimą 2021 metais buvo viršyti didžiausi leidžiamų naudoti ir (ar) šalinti atliekų kiekiai (toliau – DLK):

1) Atliekų kodu 10 01 01 (dugno pelenai, šlakas ir garo katilų dulkės) TIPK leidime DLK – 1 000 t/m., o pagal GPAIS ataskaitą už 2021 m. sunaudota – 1 808,720 t/m.;

2) Atliekų kodu 17 09 04 (mišrios statybinės ir griovimo atliekos, nenurodytos 17 09 01 17 09 02 ir 17 09 03 atliekų kodais) TIPK leidime DLK – 10 000 t/m., sunaudota – 19 685,320 t/m.;

3) Atliekų kodu 17 06 012 (izoliacinės medžiagos, kuriose yra asbesto) TIPK leidime DLK –500 t/m., o pagal GPAIS 2021 m. pašalinta – 873,580 t/m.;

4) Atliekų kodu 17 06 05 (statybinės medžiagos, turinčios asbesto) TIPK leidime DLK –800 t/m., o pagal GPAIS 2021 m. pašalinta – 2 923,780 t/m.;

5) Atliekų kodu 19 08 01 (grotų atliekos) TIPK leidime DLK – 500 t/m., o pagal GPAIS 2021 m. pašalinta – 585,000 t/m.;

6) Atliekų kodais 19 12 12 01 (kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos po elektros ir elektroninės įrangos atliekų apdorojimo), 19 12 12 07 (kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos po baterijų ir akumuliatorių atliekų apdorojimo), 19 12 12 08 (kitos mechaninio atliekų (įskaitant medžiagų mišinius) apdorojimo atliekos) TIPK leidime DLK – 10 000 t/m., o pagal GPAIS 2021 m. pašalinta – 21 878,090 t/m.

Byloje nustatyta, kad VšĮ Kauno RATC, viršydama didžiausius vienu metu leistinus apdoroti atliekų kiekius, nurodytus TIPK leidimo 37 ir 38 lentelėse, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį (fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų) ir 19¹ straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, jog fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis.

Departamentas 2023 m. balandžio 27 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J08-1158/2023/J02 pareiškėjai skyrė ekonominę sankciją – 14 000 Eur baudą.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog atliekų apdorojimas – atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti.

Atsakomybė už nepavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo (pažeidimo metu galiojusi įstatymo redakcija) 80 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad nepavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 81 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki trisdešimt tūkstančių eurų. Nutarimu už pažeidimus, numatytus AAĮ 80 straipsnio 5 dalyje ir 81 straipsnio 5 dalyje, pareiškėjai buvo paskirta ekonominė sankcija, nustatyta už sunkesnį iš pažeidimų – 14 000 Eur dydžio bauda.

Byloje ginčo nėra, jog pareiškėja, vykdydama atliekų tvarkymo veiklą, nesilaikė 2009 m. vasario 2 d. išduotame TIPK leidime Nr. 5/72 (pakeistas Nr. 5/72/T-K.5-25/2020) nustatytų sąlygų, todėl padarė Nutarime nurodytus pažeidimus.

Atsakovas, skirdamas ekonominę sankciją, vadovavosi AAĮ 51 straipsnyje nustatytomis ekonominės sankcijos skyrimo taisyklėmis ir įvertino pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. jog pareiškėja bendradarbiavo atliekant pažeidimo tyrimą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

Konstitucinio Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog institucijų priimtų sprendimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Sankcijos proporcingumą vertina teismas (žr., pvz., sprendimus administracinėse bylose Nr. A502-3056/2011, Nr. A662-2368/2011, Nr. A502-114/2012). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu, ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (žr., pvz.: 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-773/2007, 2015 m. vasario 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015, 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Konstatuotina, kad teismas turi diskreciją įvertinti, ar atsakovo paskirtos ekonominės sankcijos dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, yra adekvatus pareiškėjo padarytam teisės pažeidimui. Taip pat teismas įpareigotas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, priimti teisingą, o ne formaliai teisėtą sprendimą.

Lietuvos Respublikos aplinkos įstatymo 52 straipsnyje numatyta, jog skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda, yra teismo prerogatyva, diskrecijos teisė, tačiau toks mažinimas siejamas su atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, nustatymu.

Byloje ginčo nėra, jog VšĮ Kauno RATC pripažino padariusi teisės pažeidimus, bendradarbiavo su aplinkosaugos pareigūnais juos aiškinantis ir neginčijo jų padarymo aplinkybių, savanoriškai jiems teikė informaciją. Byloje kitais įrodymais nepaneigtos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog pažeidimų atsiradimą, be kita ko, lėmė ir objektyvios priežastys (privalėjo priimti didesnius atliekų kiekius, nes yra vienintelė įmonė Kauno regione), jog esminė žala gamtai pažeidimais nebuvo padaryta, jog pareiškėja stengėsi išvengti pažeidimų, koreguodama TIPK leidimą.

Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į pareiškėjos pastangas koreguoti veiklą, kad ateity būtų išvengta tokio pobūdžio pažeidimų, į tai, kad byloje nenustatyta, jog pažeidimu būtų padaryta esminė žala aplinkai, valstybės ekonominiams interesams, į tai, kad pareiškėja bendradarbiavo su institucija, kad pažeidimas nebuvo padarytas tyčiniais veiksmais, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, jog Nutarimu nustatyta sankcija yra aiškiai per didelė ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, jos taikymas pažeistų teisingumo bei proporcingumo principus. Tad mažesnio dydžio bauda nagrinėjamu atveju yra pakankama įstatymo numatyta ekonominio poveikio priemonė tikslui pasiekti.

Pareiškėja prašo teismo Nutarimą pakeisti ir skirti 1 400 Eur ekonominę sankciją, tačiau teismas, nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, sprendžia, kad ekonominė sankcija turi daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Be to, pareiškėja į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog paskirta ekonominė sankcija labai pablogintų bendrovės finansinę padėtį. Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjos skundas patenkinamas iš dalies, pakeičiant Departamento Nutarimą ir skiriant pareiškėjai 4 000 Eur ekonominę sankciją.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro skundą patenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. balandžio 27 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J08-1158/2023/J02 paskirtą 14 000 Eur ekonominę sankciją pakeisti į 4 000 Eur ekonominę sankciją.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Janina Vitunskienė