Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-12-28 · Civilinė byla Nr. eB2-1943-863/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-28
Bylos Nr.
eB2-1943-863/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Suinteresuotas asmuo
BUAB „Saulės grupė“, D. N.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. gruodžio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Conlista“ prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Saulės grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys BUAB „Saulės grupė“, D. N. (D. N.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-4389-275/2018 (dabartinis bylos Nr. eB2-299-863/2022), UAB „Saulės grupė“ (toliau dar vadinama įmone, bendrove) iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas Mykolas Remeikis. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2018 m. spalio 5 d.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja UAB „Conlista“, turėdama BUAB „Saulės grupė“ kreditorės statusą, 2022 m. kovo 28 d. pateikė teismui prašymą dėl BUAB „Saulės grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu . Savo prašymą iš esmės grindė įmonės buvusio vadovo netinkamu pareigų atlikimu, sąmoningai siekiant įmonės bankroto. Be kita ko akcentavo, kad bendrovės vadovas D. N. nevykdė teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus, dėl ko Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi jam buvo paskirta bauda. Nurodė, jog buhalterinės apskaitos duomenimis, D. N. iš bendrovės kasos yra paėmęs 37 995,19 Eur, iš bendrovės banko sąskaitos be teisėto pagrindo išgryninęs 38 422,47 Eur ir tos sumos nėra grąžintos bendrovei; taip pat D. N. neperdavė bankroto administratoriui bendrovei priklausančio turto (atsargų) už 7 261,24 Eur. Be to nurodė, kad bendrovės nemokumo administratoriui dalį bendrovės dokumentų gavus iš buvusių bendrovės kontrahentų, paaiškėjo, jog buvęs bendrovės vadovas 2017 m. pabaigoje bendrovės naudai iš UAB „Ginota“ atskaitingo asmens priėmė dideles piniginių lėšų sumas – viso 55 000 Eur, tačiau administratoriui nebuvo pateikta šios piniginių lėšų sumos išleidimą bendrovės naudai patvirtinančių dokumentų; todėl tikėtina, jog vadovas šią piniginių lėšų sumą pasisavino. Dėl šio fakto administratorius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, pateikdamas ieškinį D. N. dėl žalos atlyginimo; šioje civilinėje byloje buvo sudaryta taikos sutartis, kurios pagrindu D. N. įsipareigojo sumokėti dalį ieškiniu reikalaujamos pinigų sumos, t. y. 10 000 Eur. Pareiškėjos įsitikinimu, aptariamos bendrovės bankrotą lėmė ne verslo nesėkmė, bet sąmoningas blogas įmonės valdymas bei kreditorių teises ir interesus pažeidžiančių sandorių sudarymas. Atkreipė dėmesį, kad D. N., nors ir turėdamas teisės aktais nustatytą pareigą kasmet juridinių asmenų registrui pateikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, tai paskutinį kartą padarė tik 2017 m., pateikiant 2016 m. duomenis. Mano, kad prašyme nurodytos aplinkybės patvirtina Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nustatytus tyčinio bankroto požymius. Bendrovės valdymo organai (vadovas D. N.) netinkamai atliko savo pareigas, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, sudarinėjo nuostolingus sandorius ir netinkamai vedė buhalterinę apkaitą, tuo pačiu įmonės veiklą organizavo tokiu būdu, kad kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą.

Atsiliepimas

3. BUAB „Saulės grupė“ nemokumo administratorius atsiliepimu prašė pareiškėjos pateikto prašymo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.

4. Suinteresuotas asmuo D. N. atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjos prašymą dėl BUAB „Saulės grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo atsiliepime paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos UAB „Saulės grupė“ iškėlimo buvo įmonės direktorius bei vienintelis akcininkas; jo vadovavimo laikotarpiu įmonė vykdė veiklą, susijusią su statybos rangos darbais, t. y. įmonė, veikdama kaip subrangovas, atlikinėjo įvairius statybos rangos darbus. Dėl veiklos specifikos užsakovai už darbus atsiskaitydavo dalimis, tik priėmę konkrečius darbus, o jis (D. N.) pirkdavo įvairias įmonės statybos objektams reikalingas prekes ir paslaugas, tam tikslui naudodamas ne tik įmonės lėšas, bet ir savo asmenines lėšas, t. y. iš savo asmeninių lėšų dažnai finansuodavo įmonės reikmėms perkamas prekes. Siekiant projektus įvykdyti kuo mažesnėmis sąnaudomis, tam tikros prekės būdavo perkamos iš atitinkamų skelbimų portalų be apskaitos dokumentų, dėl ko tam tikrų prekių įsigijimo būdavo neįmanoma apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje. Įmonėje taip pat neoficialiai dirbo ir Ukrainos piliečiai, kuriems atlyginimas būdavo išmokamas grynaisiais pinigais, neapskaitant jų įmonės buhalterinėje apskaitoje. Pažymėjo, kad iki pat 2017 m. įmonė dirbo pelningai, ką patvirtina 2017 m. gruodžio 31 d. sudaryta įmonės pelno (nuostolių) ataskaita. Įmonės finansiniai sunkumai prasidėjo 2017 m. pabaigoje – 2018 m. pradžioje. 2017 m. rugsėjo 13 d. įmonė sudarė statybos rangos sutartį su UAB „AA Baltic Group“; UAB „Saulės grupė“ buvo pasitelkta kaip subrangovas atlikti remonto darbus Vilniaus Juzefo Ignacijaus Krašnevskio gimnazijoje, adresu Rugiagėlių g. 15, Naujoji Vilnia, Vilnius. Už faktiškai atliktus darbus įmonei turėjo būti sumokėta 47 000 Eur su PVM (38 842,98 Eur be PVM); statybos rangos sutarties vykdymo metu taip pat buvo atlikta papildomų darbų už apytiksliai 12 000 Eur be PVM. Kadangi atliktinų darbų apimtis buvo didelė, dalį medžiagų darbams atlikti dėl apyvartinių lėšų stygiaus įmonė iš tiekėjų ėmė su atidėjimais. Nors įmonė visus darbus faktiškai atliko ir UAB „AA Baltic Group“, pridavusi darbus užsakovui, gavo pinigus, UAB „AA Baltic Group“ su UAB „Saulės grupė“ visiškai taip ir neatsiskaitė. UAB „AA Baltic Group“ tebuvo atlikusi avansinius mokėjimo pavedimus 12 667,24 Eur sumai, liko skolinga 38 175,74 Eur be PVM. Pažymėjo, kad prie įmonės finansinių sunkumų prisidėjo ir pati pareiškėja, vadovaujama UAB „AA Baltic Group“ akcininko L. B.. Pagal 2017 m. liepos 25 d. tarp pareiškėjos ir UAB „Saulės grupė“ sudarytą statybos rangos sutartį, kuri buvo sudaryta dar tuomet, kai pareiškėjos vadovu buvo L. B., UAB „Saulės grupė“ turėjo gauti 32 299,26 Eur be PVM už faktiškai atliktus darbus, tačiau UAB „Conlista“ taip ir liko skolinga 6 000 Eur. Tokiu būdu įmonė susidūrė su finansinėmis problemomis; neturėjo lėšų nei padengti įsipareigojimų tiekėjams, iš kurių medžiagas Krašnevskio gimnazijos darbams įsigijo su atidėjimais, nei imtis naujų projektų, kadangi pastariesiems reikėjo apyvartinių lėšų, kurių įmonė neturėjo, nes visas turėtas lėšas buvo skyrusi minėtos gimnazijos darbams atlikti. Be to, kaip ir kasmet pradėjo augti užsakymams įvykdyti reikalingų medžiagų kainos, dėl ko įmonė negalėjo pasiūlyti itin mažų kainų, kurios būtų leidusios gauti užsakymų, tačiau tai būtų lėmę nuostolingą įmonės veiklą. Įmonės vadovas stengėsi gelbėti įmonę, ieškojo rangovų, kurie būtų sutikę už atitinkamus darbus mokėti avansu, tačiau paieškos buvo nesėkmingos. UAB „AA Baltic Group“ 2019 m. birželio 5 d. taip pat buvo iškelta bankroto byla. Nurodė, kad UAB „Saulės grupė“ iškėlus bankroto bylą jis (D. N.) vėl (duomenys neskelbtini), kurią jau gydėsi 2006 – 2011 m. Išimtinai dėl vėl užklupusios (duomenys neskelbtini) vengė bendravimo ir su teismo paskirtu nemokumo administratoriumi, taip pat nustatytais terminais neperdavė įmonės dokumentų, kurie buvo jo žinioje. Dalis dokumentų buvo perduoti įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusios buhalterės. Kiti dokumentai, kurie buvo įmonės vadovo žinioje, vėliau taip pat buvo perduoti nemokumo administratoriui. Nors įmonės buhalterinėje apskaitoje taip pat buvo apskaitytas trumpalaikis turtas, bankroto bylos iškėlimo dieną įmonė jokio turto, kurį būtų galima perduoti nemokumo administratoriui, nebeturėjo. Pažymėjo, kad pareiškėjos pareiškime nurodomos aplinkybės negalėjo būti ir nebuvo įmonės bankroto priežastis – tikroji ir vienintelė įmonės bankrotą nulėmusi priežastis buvo pačios pareiškėjos bei UAB „AA Baltic Group“ neatsiskaitymas su įmone už faktiškai atliktus darbus. Dėl iš UAB „Ginota“ gautos sumos, pažymi, kad klausimas jau išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartimi; be to, ta pati iš UAB „Ginota“ gauta 55 000 Eur suma atsispindi avansinėje apyskaitoje. Mano, jog nėra pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktų nuostatas. Be kita ko akcentavo, kad įmonės nemokumo administratorius teismui pateikė prašymą dėl UAB „Conlista“ išbraukimo iš kreditorių sąrašo, nustačius, kad ne UAB „Saulės grupė“ yra skolinga UAB „Conlista“, o UAB „ Conlista“ vis dar yra skolinga UAB „Saulės grupė“. Mano, kad patenkinus tokį prašymą, pareiškėja UAB „Conlista“ nebeteks ĮBĮ nustatytos teisės kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu (t. y. anksčiau turėta teisė išnyks), kas sudarys pagrindą atmesti pareiškėjos pareiškimą išnagrinėjus bylą iš esmės vien dėl šios priežasties, nes bus konstatuota, kad su pareiškimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu į teismą kreipėsi tokios teisės neturintis asmuo.

Šalies argumentai

5. Suinteresuotas asmuo D. N. 2022 m. gruodžio 28 d. papildomai pateikė teismui prašymą dėl bylos nutraukimo, tokį prašymą iš esmės motyvuodamas tuo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi išbraukė UAB „Conlista“ iš BUAB „Saulės grupė“ kreditorių sąrašo. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjos patirtas 2 870,36 Eur bylinėjimosi išlaidas (už suteiktas teisines paslaugas), kadangi išimtinai pareiškėja yra kalta dėl to, kad suinteresuotas asmuo tokias išlaidas patyrė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

6. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi UAB „Saulės grupė“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė Mykolą Remeikį; nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 5 d. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi buvo patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėliau buvo tikslinamas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d., 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartys). Į įmonės kreditorių sąrašą taip pat buvo įtraukta ir UAB „Conlista“ (pareiškėja), su 23 111,21 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.

7. 2022 m. kovo 28 d. teisme gautas UAB „Conlista“ prašymas dėl BUAB „Saulės grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

8. Šiuo metu juridinių asmenų nemokumo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ), kurio 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Remiantis JANĮ 155 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi šio įstatymo 153 straipsnyje nurodyti įstatymai. Teismų praktikoje pažymėta, kad atsižvelgiant į teisės normų, reglamentuojančių tyčinį bankrotą, pobūdį (materialiosios teisės normos), prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu, todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis Nr. e3K-3-210-313/2021). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankroto procesas buvo inicijuotas galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (ĮBĮ), pareiškėja tyčinio bankroto požymius atitinkančius veiksmus nurodo buvus atliktus taip pat galiojant ĮBĮ. Taigi, ir nagrinėjamu atveju įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas nagrinėtinas pagal ĮBĮ nuostatas.

9. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalį, teismas, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Taigi, aptariamu atveju, bylą dėl BUAB „Saulės grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu iniciavo (prašymą pateikė) į įmonės kreditorių sąrašą įtraukta pareiškėja, kuri, minėtų ĮBĮ nuostatų nustatyta tvarka turėjo tokią teisę savo prašymo pateikimo metu.

10. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (civilinė byla Nr. eB2-2447-275/2022), įmonės nemokumo administratorius, patikrinęs įmonės dokumentus ir nustatęs, kad teismo patvirtintas UAB „Conlista“ kreditorinis reikalavimas yra ne tik nepagrįstas, bet UAB „Conlista“ dar yra skolinga BUAB „Saulės grupė“, 2022 m. gegužės 6 d. pateikė teismui prašymą dėl įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo, išbraukiant kreditorę UAB „Conlista“ iš BUAB „Saulės grupė“ kreditorių sąrašo. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs minėtą nemokumo administratoriaus prašymą, 2022 m. spalio 18 d. nutartimi jo netenkino. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs BUAB „Saulės grupė“ atskirąjį skundą dėl minėtos Vilniaus apygardos teismo nutarties, 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1219-407/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – patikslino BUAB „Saulės grupė“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą ir išbraukė iš jo kreditorę UAB „Conlista“ su 23 111,21 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnį, civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Dėl to kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias teisę į teisminę gynybą, yra pabrėžęs, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta būtent jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Taigi pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, jog jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 365/2009).

12. Aptariamu atveju, pašalinus pareiškėją iš BUAB „Saulės grupė“ kreditorių sąrašo, ji neteko suinteresuotumo šioje byloje, taigi, neteko ir anksčiau turėtos teisės kreiptis į teismą dėl BUAB „Saulės grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Tokiu būdu tapo neaktualus pareiškėjos prašymo dėl aptariamos įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas, kadangi pareiškėja nėra laikoma subjektu, galinčiu teikti tokį prašymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, paminėtas teisės normas, teismų praktiką, pareiškėjos prašymas atmetamas būtent dėl to, kad pareikštas netinkamo asmens, kuris neįrodė, jog turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko. Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį, kad aptariamos įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu nei teismas, nei įmonės nemokumo administratorius nematė pagrindo inicijuoti įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimo nagrinėjimo, todėl šioje nutartyje plačiau dėl to nepasisakoma.

13. Pareiškėjos prašymą atmetus, suinteresuotam asmeniui D. N. iš pareiškėjos priteistinos jo patirtos 2 870,36 Eur bylinėjimosi išlaidos (už suteiktas teisines paslaugas), kurios yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Conlista“ prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Saulės grupė“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Priteisti suinteresuotam asmeniui D. N. (D. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Conlista“, juridinio asmens kodas 302315841, 2 870,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Kristina Lysionok