Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-05-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-155-298/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-05-27Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-05-27
Bylos Nr.
1-155-298/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12156-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaclavas Karšulis
Kaltinamasis
R. G.
Nukentėjusysis
J. G.

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-155-298/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12156-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos:(S)

1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.14.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.4.4.1.; 2.1.4.5.1.; 2.1.4.6.1.; 2.1.4.11.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.4.4.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.3.4.2.; 2.3.4.7.2.; 2.3.4.8.; 2.3.4.12.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.7.

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

VilniusVilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis,sekretoriaujant V. Ž.,dalyvaujant prokurorei V. M.,kaltinamajam R. G., jo gynėjui advokatui V. D.,nukentėjusiajai J. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G. (R. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2019-03-24 apie 18.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę J. G., tai yra išplėšęs iš J. G. rankų knygą, šia knyga tyčia trenkė sutuoktinei J. G. per veidą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 19 val., J. G. atsisėdus į prie namo, aukščiau minėtu adresu stovėjusį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mėgindamas atimti automobilio raktelius, pargriovė J. G. ant priekinės keleivio sėdynės ir jėga lenkė jos kairės rankos pirštus, po to dešinės rankos kumščiu trenkė J. G. į galvos sritį (kairę pusę), tokiu būdu ir šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais mažiausiai 2 (dviem) trauminiais poveikiais padarydamas J. G. odos nubrozdinimus kairiame žande, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairės plaštakos III piršte, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais R. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

K. R. G. apklaustas teisiamajame posėdyje savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Nurodė, kad gyvena kartu su nukentėjusiąja apie 21 m., santykiai iki to įvykio buvo geri. Rūpinosi žmona ir dukromis, statosi garažą savo rankomis. Pastebėjo, kad dingo jo automobilio raktai. Dirbo tą dieną prie garažo, dėjo ant grindų polisterolą. Jam tą dieną skaudėjo po darbų kojos, kai grįžo namo, žmona paprašė iš rūsio atnešti kompoto, pasakė, kad atneš vėliau ir eina pagulėti. Nežino, kas užėjo žmonai, pradėjo rėkti apačioje, kad atneštų tą kompotą. Visa pikta atbėgo į viršų, rėkė ant jo. Nenorėdamas konfliktų, nuėjo paėmė kompotą. Tada įsipylė pusė taurės vyno, žmona turėjo nueiti žemyn, kad atidarytų kompotą. Vėl atbėgo žmona į viršų, pradėjo įžeidinėti, kad jis alkoholikas, kad išpils jo alų ir vyną, nesusilaikė ir šliukštelėjo jai tą vyno likutį ant veido. Gal buvo kokie 0.5 m tarp jų, pataikė ant veido ir ant rūbų. Po to žmona nubėgo į vonią, atsinešusi indą, užpylė ant jo vandens, jis nesipriešino. Jie tada daugiau nešnekėjo. Sekančią dieną tvarkė automobilį. Žmona sėdėjo kambaryje, niekuo nesirūpino. Sėdėjo su knyga, per dieną perskaitė knygą. Lyg ji negyventų tuose namuose. Aiškino jai, kad darytų darbus, o ne sėdėtų. Bandė paimti tą knygą, rankos jo drėgnos, ji nenorėjo atiduoti ir knyga išsprūdo jai į veidą. Vaikščiojo, tikrai nepamena, kai ieškojo telefono, gal 4 surinko. Žmonos paėmė 2 telefonus, ir dukrų 2 telefonus. Nieko nereikėjo plėšyti iš rankų. Ką ji čia sako - tai melas. Paėmė telefonus ir užrakino juos miegamajame. Norėjo pakalbėti, kad taikiai gyventų. Norėjo be policijos pareigūnų išspręsti. Žmona paėmė automobilio raktus ir ji sėdėjo automobilyje. Automobilyje nieko neįvyko. Žmona sėdėjo vairuotojo sėdynėje, prisisėdo ant krašto tos sėdynės šalia žmonos. Prašė gražiai kalbėti, kad niekur nevažiuotų. Prašė grąžinti raktus, pakalbėti apie įvykį ramiai. Bet žmona nenorėjo atiduoti rakto. Atsigulė skersai vairuotojo sėdynės ant keleivio sėdynės. Kairę ranką užkišo už keleivio sėdynės, kad galbūt to rakto nepaimtų. Negalėjo fiziškai paimti tos rankos ir raktelių. Smūgio tikrai jokio nebuvo, neturėjo tikslo žmonos mušti. Išgirdo lyg raktas iškrito ant grindų ir tada J. G. pradėjo atsiprašinėti. Paėmė pavalė jos nubrozdinimą su savo rūbų rankove. Pradėjo sakyti žmonai, kad einam namo pasikalbėti, bet žmona per katilinę išbėgo, tada ji atvažiavo su policijos pareigūnais. Iškratė jį, ieškojo automobilio raktų.

Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus R. G. parodė, kad J. G. pratus manipuliuoti juo, vaikais; ji pati vairuoti nemoka, visada turi ją vežioti. Kiekvienas dėl šeimos gyvenam, galim daiktus atskirus turėti. Yra daug tokių dalykų, kurių ji nesupranta. Kai jam reikia 2 val. nakties keltis, tegu J. G. savo darbu pati pasirūpina. Į patį darbą turi ją nuvežti. Ji pati pasirinko Renault automobilį. Moka vairuoti, bet iki to nesugebėjo vairuoti. Gyvena pas tėvus tą laiką, nes neturėjo kur gyventi. J. G. pati rašinėjo, kad grįžtų. Grįžo greičiau nei prokurorė leido. Sau, vaikams dabar kol kas gyvena, jis nežinomybėje. Kol kas nenori skirtis, nebent žmona nori. Galbūt ji pati nori skirtis. Iš jo pusės nebuvo jokių kalbų apie skyrybas. Savo rankomis pastatė namą, o dabar žmona reikalauja, kad nupirktų jai naują butą. Buvo atsiprašymai už tuos įvykius. Nors ji ir pati turi jo atsiprašyti. Nebuvo jokių įvykių daugiau, fizinio smurto jokio nenaudojo. Kiek jis ją pažįsta, gali kalbėti visai ką kita. Iš jo reikalauja, kad nupirktų butą, jam to buto nereikia. (duomenys neskelbtini) paėmė grynus pinigus ir padalino, savo sąskaitoje irgi turi pinigų. Paaiškino, kad knyga galbūt galėjo būti užversta. Nepamena to, žmona sėdėjo tuo metu ant sofos ir laikė knygą abiem rankomis. Dėl automobilio paaiškino, jog nežino, durys buvo prie namo iškarto, todėl ir atsisėdo šalia. Žmona nenorėjo atiduoti raktų ir užkišo kaire ranka. Jis nematė kurioje rankoje buvo raktai. Žmona krovė telefoną, nebuvo jokių veiksmų. Buvo kitame kambaryje, kai ji krovė telefoną. Telefonas kaip atsarginis. Už žmoną jis negali atsakyti. Žmona pati atidavė tą telefoną, ji pati išplėšė laidą nusisukus. Tas laidas įsitempė ir plyšo. Dėl nubrozdinimų parodė, kad galbūt knyga buvo užversta ir pataikė aštriu kampu. Kai knyga užversta turi du aštrius kampus; du kampai pataiko ir gaunasi du nubrozdinimai. Žmona neatidavė knygos ir knyga išsprūdo jai iš rankų. Jis nebuvo išplėšęs knygos. Žmona visada aiškino, kad eitų prisipažinti dėl visų šitų nebūtų dalykų kuo yra kaltinamas. Negali, jei netyčia taip įvyko prisiimti atsakomybės. Taikantis J. G. reikia buto 3 kambarių. J. G. buvo užkišusi kairę ranką už keleivio sėdynės, o ten yra bėgeliai kuriais sėdynė juda ir ko gero ten kur nors užsikabino ranka. Jokio smurto nenaudojo prieš žmoną. Nežino kaip ten tyrėja užrašė, iš rankų jam iškrito telefonas, tai tikrai, specialiai nieko nelaužė. Prašo jį išteisinti.

Nukentėjusioji J. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena kartu su kaltinamuoju 22 metus, buvo normalūs santykiai. Dar buvo 2 smurtiniai epizodai 2019 m. pasikartoję, buvo pasigailėjusi ir atleidusi jam, bet sulaukė 3 karto. Visko buvo šeimyniniuose santykiuose, smurto nebuvo iki to laiko. Net nežino, kas pas jį gyvenime pasikeitė, gal darbe problemos, tiesiog jis nemoka valdyti agresijos. Šeimoje viskas buvo gerai, gal stresinė situacija buvo jo darbe. Viskas prasidėjo kovo 23 dieną, statosi garažą, (duomenys neskelbtini) gyvena. Buvo eilinė diena, šeštadienis, skalbėsi, avietes nukarpė. Vakare suėjo į namus, turi 2 dukras - 8 m. ir 14 m. Paprašė kompoto mažoji dukra, jis atsisakė atnešti, o atsinešė sau vyno, o dukrai paprašius neatnešė kompoto. Tada jis tą vyno taurę šliukštelėjo jai į veidą. Jis ją apkaltino tuo, kas įvyko. Sekmadienį 24 dieną, ji su juo nekalbėjo, pagrinde ji viršuje sėdėjo. Skaitė knygą, ta knyga buvo dukros, gauta dovanų, pavadinimu „Heroinas“, stora apie 300 lapų. Iš karto nekreipė dėmesio, į vakarą pradėjo vyras kabintis, kad ji sėdi ir nieko nedaro, užgauliojo ją. Nuėjo prie automobilio, tada sako jai ultimatumą, kad jei nieko nedarys, jis jos neveš ir turės važiuoti viešuoju transportu į darbą. Nors turi 2 automobilius, bet vienas iš jų sugedęs. Raktai nuo automobilio gulėjo prie akvariumo, sudėjo juos į spintą, kad R. G. negalėtų paimti. Jis pamatė, kad raktai dingo, pasakė, kad važiuos kartu. Jei nevažiuos kartu, tai jis tada tegul pats važiuoja su viešuoju transportu. R. G. išplėšė jai iš rankų knygą ir metė jai į veidą, pataikė į kairį skruostą. Vietoje to, kad atsiprašytų, jis ją pradėjo kaltinti dėl visko. Turėjo šalia telefoną, jis atėmė, po to ji iš rankinės paėmė savo darbinį telefoną, bet vyras atėmė irgi iš jos. Tą patį padarė su vaikų telefonais. Turėjo seną telefoną, bet jį (duomenys neskelbtini) sudaužė mesdamas, kad niekam neskambintų. Turėjo raktus nuo automobilio ir galvojo važiuoti pas tėvus, jie gyvena 3 km nuo jų. Viskas vyko 18.30 val., prieš 19 val. sėdo į automobilį ir R. G. atėjo, ji nespėjo užvesti automobilio. Atėjo vyras, pradėjo reikalauti, kad atiduotų raktus. Jis pargriovė ją ant sėdynes keleivio pusėje. Trenkė į pakaušį į kairę pusę, nuo to smūgio raktus paleido, iškrito po sėdyne gale. Bandė atskleisti jos pirštus, raktus laikė kairėje rankoje. Nuo tokių veiksmų galėjo atsirasti įdrėskimai piršte. Ją R. G. ištraukė iš automobilio, liepė eiti namo. Vyrui sakiusi, kad vis tiek eis pas mamą. Automobilis buvo prie paradinių durų, išėjo iš katilinės ir ėjo pas savo tėvus. Mąstė, kad toli iki jų eiti ir jau vakaras, todėl nuėjo pas kaimynus, toliau gyvenančius. Paprašė telefono, nepaaiškino jiems situacijos, kodėl jai reikalingas telefonas. Skambino 112, operatoriui paaiškino visą situaciją, grįžo namo kai jau policijos pareigūnai buvo atvažiavę. Taip ji vyrui leido grįžti. Jos vyras užsispyręs, mato visi kaip R. G. elgiasi. Iš jo pusės nieko negauna, gyvena nuosavuose namuose, reikalingas vyras, kad padėtų buityje. Jai šeima svarbi, vaikai jai yra didelė vertybė. Kai vyras gyveno atskirai, susiskambindavo. Buvo išsivežęs visus raktus. Jam sakė, kad prisipažintų dėl savo poelgių, galima išspręsti viską taikiai. Vyrui trūksta drąsos už savo poelgius atsakyti. Dėl įleidimo į namus skambino po 2 savaičių, jie susitaikė, atsiprašė. Atleido ir pasakė, kad gali grįžti, toliau dirbs ir rūpinsis buitimi. Vyras pasakė tik žodį atsiprašau, nieko daugiau nesakė. Tą laiką jis gyveno pas savo tėvus. Jo tėvai palaiko savo sūnų. Buvo atvažiavęs jo tėvas ir pasakė, kad ir jis yra mušęs savo žmoną, motina jo ją apkaltino, kad ji dėl visko kalta. Namų biudžetą iš jo sąskaitos apmoka, ji savo pinigus taupo išsigryninus. Jai vyras pareiškė, kad jis jokių pinigų neduos, taip nebus kaip buvo. Pasakė, kad mokės lygiomis dalimis, jis prisideda prie jų biudžeto papildomai 200 Eur, nes nedaro namų darbų. Pareiškė, kad jis nieko nedarys, jokio garažo nebestatys. Nieko nedarė, rūpinasi tik savimi, savo malonumais ir poreikiais, tik kūrena pečių. Manipuliuoja civiliniu ieškiniu, kad R. G. pasieks, kad ją išmestų iš darbo. S. R., kad atsistotų ir prisipažintų, jai iš jo pinigų nereikia. Turi sąžinę ir nenori, kad jis būtų teisiamas, užsispyręs. Civilinis ieškinys už dvasinius išgyvenimus, sužalojimus jos sveikatos. Savo šeimos labui ji atsisako nuo civilinio ieškinio.

Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus J. G. parodė, kad ji laikė knygą ir vyras negalėjo paimti, o išplėšė staigiu smūgiu. Bandė ji knygą sulaikyti, bet vyras, stovėdamas gal 0,5 m nuo jos, nepaėmė ir nemetė kažkur į šoną knygos, o būtent su tuo tikslu, kad mesti knygą jai į veidą. Fizinį skausmą jautusi visą mėnesį; turėjo aiškinti visiems kas jai nutiko. Galva jai skaudėjo ir buvo širdies ritmas sutrikęs; matėsi nubrozdinimai. Ji nėjo į darbą 8 dienas, turėjo nedarbingumą, matėsi jos sužalojimai, net dabar dar matosi tas randas. Vyras ją kaltino, kad išsiskirs ir neigė visą laiką savo poelgį. Apie veiksmus automobilyje parodė, kad iki tol, kol pargriovė ją, ji raktą perkėlė iš dešinės į kairę ranką, o kai jai sudavė smūgį į galvą kumščiu, paleido ji tą raktą, išsigando. R. G. sakė, kad ji nieko neįrodys ir paėmęs jos ranką, ja sau daužėsi į galvą. Jie turi dar vienus raktus, tada užrakino kitu raktu automobilį. R. G. aiškino policijos pareigūnams, kad pats automobilis užsirakino. Po galine keleivio sėdyne ji rado tuos raktus. Papildomai parodė, kad vyras kai įlipo į automobilį irgi sugebėjo atsisėsti ant priekinės vairuotojo sėdynės. Paguldė ją ant keleivio pusės sėdynės. Sutilpo kartu ant vienos sėdynės. Sudavė smūgį ir atiminėjo raktus. Buvo smūgis ir tada paleido raktus. Buvo pasvirusi į keleivio pusės sėdynę, turėjo atsitraukti ir rankas atitraukė. Sudavė tą smūgį ir pradėjo atiminėti raktus. Kairė ranka buvo tarp priekinių ir galinių sėdynių. Kai ji bandė kviestis pagalbos išėjusi, vyras paėmė nuo seifo raktus ir paėmė grynuosius pinigus; išsivežė visus jų sutaupytus pinigus. Pinigus grąžino atvažiavęs namo. Pasakiusi, kad dalinamės tuos sutaupytus pinigus. Dėl sklypų, turi seną butą, pirktą bendrai. Be teismų pasidalinam visus turtus ir viskas. Šita kalba buvo po to įvykio, kai pradėjo skambinėti. Gyvena labai įtemptą gyvenimą, ji tikrai nefiksavo tokių įvykių, viskas prasidėjo kovo mėnesį 2019 m., gal sausio mėnesį prasidėjo viskas, buvo 2 smurto atvejai. Skyrybų ir turto pasidalinimo klausimo dar pilnai nesprendė. Vyrui palieka namus, nes tie namai yra jo tėvų žemėje, o jie tą sklypą parduoda ir nuperka butą jai ir ji išeina. Vyras visą gyvenimą kalba apie skyrybas, dėl dalybų turto - tai tik po šio įvykio pradėjo kalbėtis.

Liudytojas L. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis vakare, apie 19 val., sėdėjo namie po darbo, J. G. beldė į jo terasos langus. Buvo keista, nes nepažįstamas žmogus. J. G. paprašė, kad duotų telefoną paskambinti policijos pareigūnams, surinko numerį ir (duomenys neskelbtini) pati kalbėjo, paėjusi toliau. Girdėjo vieną kitą žodį, kai ji baigė pokalbį pasiūlė pagalbą, bet J. G. pagalbos atsisakė. Moteris išsigandusi buvo, nuo verkimo raudona (taip manantis). Girdėjo, lyg J. G. minėjo kalbėdama telefonu, kad ją sumušė vyras. Atsakydamas į klausimus parodė, kad J. G. neaiškino, kodėl ji neskambino iš savo telefono numerio.

R. G. ikiteisminio tyrimo metu 2019-03-25 įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. padarymo pareiškė, kad atsisako duoti parodymus, į klausimą ar prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas, neatsakys (b. l. 73-74). 2019-04-05 papildomai apklaustas kaip įtariamasis R. G. parodė, kad neprisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. 2019-03-23 su sutuoktine J. G. buvo buitinis konfliktas. Jis ilsėjosi miegamajame, atėjo J. G. ir, vietoj to, kad pati nueitų į rūsį ir paimtų stiklainį kompoto, šaukė ant jo, kad eitų kompoto. Nenorėdamas konflikto, jis nuėjo ir paėmė kompotą bei vyno sau. Tada jis gulėjo miegamajame, vienas žiūrėjo televizorių, po kiek laiko vėl atėjo J. G., atsigulė į lovą, pradėjo šaukti, kad jis yra girtuoklis, negeras, išpils jo vyną ir alų į kanalizaciją. Jis paprašė J. G. duoti jam pailsėti ir ramybės, kad ji nešauktų, tačiau J. G. nereagavo į jo prašymus, tuomet jis nesusivaldė ir taurėje esančius vyno likučius, apie vieną gurkšnį, šliūkštelėjo į J. G. pusę – vyno papuolė ant pagalvės bei J. G. veido. Ji atsikėlė ir keršydama nuėjo į vonios kambarį, pripylė plastikinį indą vandens, kurį miegamajame išpylė ant jo galvos. 2019-03-24 visą dieną ji skaitė knygą ir neprisidėjo prie buities darbų. Jis sutvarkė automobilį, raktus padėjo prie akvariumo virtuvėje. Po kiek laiko pastebėjo, kad raktų nėra, pasakė J. G. grąžinti raktus, tačiau ji nereagavo į jo prašymą. Nuo minėto automobilio yra ir antras raktas, tačiau jis suskilęs, nenaudojamas. Apie 19 val. bandė paimti jos skaitomą knygą, kuri buvo kietu viršeliu, labai stora, raudonos spalvos viršeliu, pavadinimo nepastebėjo. Tuo metu J. G. sėdėjo ant sofos svetainėje, o jis stovėjo prie sofos. Jis paėmė iš J. G. rankų minėtą knygą ir traukė, tačiau J. G. knygos nepaleido, taip pat traukė knygą į savo pusę. Jam betraukiant knygą į savo pusę, ji išsprūdo jam iš rankų, kadangi J. G. buvo pasilenkusi, knyga iš inercijos atsitrenkė J. G. į kairį skruostą. Tada jis atsiprašė J. G., sakė, kad nenorėjo, kad taip atsitiktų, kad tai įvyko netyčia. J. G. pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Jis, norėdamas ramiai susitaikyti, surinko visus telefonus, buvusius namuose, kad J. G. nepaskambintų į policiją. J. G. paėmė savo seną telefoną, kurio baterija neveikia ir juo galima naudotis tik pajungus pakrovėją, įjungė į elektros lizdą. Šį telefoną jis numetė ant grindų ir jis išsiardė ar plyšo pakrovėjo laidas, jis neatsimena, neatkreipė dėmesio. Tada jis nuėjo į miegamąjį, padėjo visus surinktus telefonus, užrakino raktu miegamojo duris, leisdamasis laiptais nuo antro aukšto į svetainę pamatė, kad J. G. sėdi automobilyje vairuotojo vietoje. Jis nuėjo prie minėto automobilio – vairuotojo durelės buvo atidarytos, variklis dar nebuvo užvestas, jis bandė paimti iš J. G. automobilio raktą, tačiau ji buvo užkišusi rankas po automobilio sėdyne keleivio pusėje, kad jis nepaimtų rakto bei negalėtų prisiliesti prie jos rankos. Po kiek laiko jis išgirdo kaip raktas nukrito ant dugno. Tada jis pradėjo atsiprašinėti J. G., pasakė, kad duotų pasižiūrėti nubrozdinimą nuo knygos, jis su megztinio rankove nuvalė J. G. kraują nuo žaizdelės, bet tuo metu ji pradėjo abiejų rankų kumščiais daužyti jam per galvą – sudavė tarp 10 ir 20 smūgių. Smūgiai nebuvo stiprūs, todėl jokių žymių neliko, nors jam ir skaudėjo. Jis pasakė, kad jeigu jis toks blogas, ji gali duoti jam per veidą, ir J. G. tris kartus sudavė jam per veidą. Jis nebuvo sudavęs J. G. ne vieno smūgio kumščiu. Po to jis ir J. G. išlipo iš automobilio – ji nubėgo į namus ir iš karto per katilinę išbėgo iš namų – kur ji nubėgo jis nežino, jis paskui ją nėjo. Po kiek laiko, kiek tiksliai nežino, namo atėjo J. G. ir atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Dar nori pasakyti, kad 2019-03-31 vakare jam skambino J. G. ir sakė, kad jam atleido, prašė grįžti į namus, padėti prižiūrėti vaikus bei buityje, tačiau jis to negali padaryti dėl jam paskirtos kardomosios priemonės, todėl prašo panaikinti draudimą bendrauti su J. G. ir draudimą lankytis jų namuose, esančiose (duomenys neskelbtini) – patikslina, kad dabar adresas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 90-91). 2019-05-24 įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. padarymo apklaustas kaip įtariamasis R. G. parodė, kad jis su įtarimu susipažino, jo esmę suprato, neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Jis lieka prie ankstesnių savo parodymų, bet nori papildyti. Priešingai nei nurodyta įtarime, jis nebuvo pargriovęs J. G. ant priekinės automobilio „Toyota“ sėdynės ir jėga nelenkė jos kairės rankos pirštų, taip pat netrenkė kumščiu J. G. į galvos sritį (b. l. 107-108).

Nukentėjusioji J. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad vakar, 2019-03-23 apie 20 val. tarp jos ir jos vyro R. G. įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad jis nenorėjo atnešti jų dukrai B. G. kompoto. Po kai kurio laiko jos vyras pradėjo gerti vyną, ir ji jam pasakė, kad pats gerti vyną gali, o dukrai atnešti kompoto negali, dėl ko jis paėmė taurę vyno ir išpylė vyną jai į veidą. 2019-03-24 jie visą laiką nebendravo. Apie 18.55 val. tarp jos ir vyro įvyko dar vienas žodinis konfliktas, kurio metu jis paėmė knygą ir ja trenkė jai per veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kai ji jam pasakė, kad iškvies policiją, jis iš jos atėmė mobiliojo ryšio telefoną ir paslėpė. Kadangi ji negalėjo iškviesti pagalbos, ji paėmė raktus nuo automobilio ir atsisėdo į automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir norėjo važiuoti, bet atbėgo jos vyras ir kumščiu trenkė jai į pakaušio šoną – šiais veiksmais jis taip pat sukėlė jai fizinį skausmą. Po smūgio į pakaušio šoną, jis paėmė jos ranką ir su ja pradėjo sau smūgiuoti į veido sritį. Savo veiksmus jis argumentavo tuo, kad taip jis pasakys atvykusiems policijos pareigūnams, kad ji taip pat naudojo fizinį smurtą prieš jį. Po kiek laiko jai pavyko pabėgti pas kaimyną ir iškviesti 112. Su savo vyru jau 21 metus veda bendrą ūkį ir turi du nepilnamečius vaikus – (duomenys neskelbtini). Anksčiau buvo smurtas artimoje aplinkoje, bet į policiją ji nesikreipė. Patikslina, kad jai skaitant knygą, vyras išplėšė ją jai iš rankų ir su knyga sudavė jai į veidą. Šis konfliktas įvyko dėl to, kad vyras prašė atiduoti automobilio raktus, o ji pasakė: „Neatiduos. Arba rytoj važiuoja kartu. O jeigu jis nenori, ji vyks su vaikais, o jis autobusu“. Ir taip pat iš automobilio jis ją ištempė jėga ir atitempė į namus, pradėjo grasinti, kad ji negalės niekam paskambinti ir, kad jis jos niekur neišleis, bet ji sugebėjo pabėgti pro katilinę. Vyras kai kurį laiką bėgo paskui ją, bet paskui grįžo. Iš pradžių ji norėjo eiti pas savo motiną, bet pagalvojo, kad per didelis atstumas, dėl to nuėjo pas kaimyną ir iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 4-7, 21-22, 23).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji J. G. parodė, kad ji lieka prie ankstesnių savo parodymų, bet nori juos papildyti. Kaip minėjo, 2019-03-23 apie 20 val. konflikto metu jos sutuoktinis R. G. šliūkštelėjo taurę raudono vyno jai į veidą – vynas išsipylė taip pat ant lovos paklodės ir pagalvės, nuo tos akimirkos ji nustojo kalbėtis su R. G., tačiau kitą dieną R. G. vis ieškojo prie ko prisikabinti, ji su juo nekalbėjo. R. G. pasakė, kad ji turi nustoti skaityti ir eiti atlikinėti namų ruošos darbus, o jeigu ji jam nepaklus, rytoj ryte į darbą važiuos autobusu, o jis važiuos automobiliu su vaikais. Apie 18 val. ji pamatė, kad automobilio raktai guli virtuvėje ant stalviršio prie akvariumo, paėmė šiuos raktus. R. G. apie 18.30 val. pasakė, kad ji atiduotų jam raktą nuo automobilio, tačiau ji atsakė, kad arba jie visi kartu su vaikais važiuoja rytoj ryte į darbus, arba ji važiuoja viena su vaikais, o jis važiuoja su autobusu. Tuomet R. G. jėga išplėšė jos skaitomą knygą iš jos rankų ir visa jėga trenkė tą knygą jai į veidą, po ko knyga nukrito. R. G. knyga jai praskėlė kairį skruostą dviejose vietose – pradėjo bėgti kraujas. Knyga yra storais viršeliais, apie 300 psl. Tuomet ji pasakė, kad kvies policiją. Paėmė savo telefoną, tačiau R. G. išplėšė telefoną jai iš rankų ir pasakė, kad nieko ji nekvies. Tada ji iš svetainės nubėgo į koridorių, paėmė iš savo rankinės tarnybinį telefoną, tačiau šitą telefoną R. G. irgi išplėšė jai iš rankų. Tuomet ji nubėgo į vyresnės dukros kambarį (dukters tuo metu kambaryje nebuvo, ji buvo vonios kambaryje), paėmė dukros telefoną, kurį R. G. taip pat išplėšė jai iš rankų. Taip pat R. G. paėmė ir kitos dukros telefoną, kol ji jo nespėjo paimti. Kitos dukros kambaryje taip pat nebuvo. Tada ji nubėgo į virtuvę, paėmė savo seną telefoną ir pajungė krautis, nes jis buvo visiškai išsikrovęs. Tada atbėgo R. G. ir tai pamatęs, ištraukė iš krovėjo telefoną, sviedė iš visų jėgų telefoną į grindis – telefonas sudužo, o pakrovėją ištraukė iš elektros lizdo ir suplėšę jį, po to numetė ant grindų. Ji pasakė R. G., kad vis tiek policija bus iškviesta. Paėmė automobilio raktus, apsirengė, nuėjo link automobilio, įsėdo į jį, norėjo užvesti variklį, bet tuomet pribėgo R. G., atidarė vairuotojo dureles, pasakė: „Atiduodi raktus, niekur nevažiuosi, nieko nekviesi, jei iškviesi policiją aš su tavim išsiskirsiu“. Tačiau ji atsakė, kad šį kartą policija bus iškviesta. Automobilio raktai buvo jos rankoje. R. G. pargriovė ją ant šalia esančios keleivio sėdynės, stengėsi atspausti jos pirštus, kad paimtų raktus, bet ji neleido jam to padaryti. Tuomet jis dešinės rankos kumščiu trenkė jai į galvos kairę pusę. R. G. pasakė, kad ji nieko neįrodys, kad jis ją mušė ir paėmė jos dešinę ranką, pradėjo jos ranka mušti sau į kairę galvos pusę, veidą, neva ji jį (R. G.) sumušė. Ji paleido raktus, jie nukrito. R. G. jėga ištraukė ją iš automobilio ir jėga nutempė į namus. Tuomet ji pasakė, kad eina pas mamą ir vis tiek iškvies policiją, išbėgo pro namo katilinės duris, R. G. apie 20 m bėgo iš paskos, sakė, kad niekur ji neis. Ji bėgo toliau, R. G. nustojo vytis, nuėjo namo. Ji ėjo tiesiai iki žvyrkelio, pasuko į kairę link tėvų namų. Buvo tamsu, ji pagalvojo, kad reikia užeiti pas kokius nors kaimynus, paprašyti telefono ir iškviesti policiją, nes iki tėvų namo apie 3 km. Ėjo tiesiai ir iš kairės pamatė, kad viename name dega šviesa, ten ir nuėjo, pastukseno į duris, atidarė vyras apie 30-40 m. amžiaus, visiškai jai nepažįstamas. Pasakė jam, kad jai atsitiko nelaimė, paprašė duoti jai telefoną, kad galėtų iškviesti policiją. Vyras padavė jai telefoną, ji paskambino 112 ir papasakojo visą situaciją. Grąžino telefoną kaimynui, jis paklausė ar gali jai padėti, tačiau ji pasakė, kad eina namo. Grįžo namo, po kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Prieš išvažiuojant policijos pareigūnams, ji paprašė R. G. atiduoti jai automobilio raktus ir dokumentus, tačiau jis atsakė, kad raktų neturi, o automobilis pats užsirakino. Policijos pareigūnas pasakė, kad automobilis pats neužsirakina, pasakė atrakinti automobilį, R. G. atrakino automobili antru raktu, ji nuėjo prie automobilio ir po sėdyne rado pamestus automobilio raktus. Apie 22 val. policijos pareigūnai išvažiavo, išvežė R. G.. Tada ji nutarė patikrinti jų santaupas seife, kur buvo grynieji pinigai, jų turėjo būti nuo 15000 iki 20000 Eur. Atidariusi seifą pamatė, kad jokių pinigų nėra, nors seifas buvo užrakintas, raktai gulėjo ten kur visada. Kur guli raktai, žino tik ji ir R. G., be jo niekas kitas paimti pinigų negalėjo. Namuose rasti minėtų pinigų jai nepavyko. Šie grynieji pinigai buvo jos ir R. G. santaupos, buvo deklaruoti už 2017 m., tačiau per 2018 m. pridėjo dar. R. G. vėliau skambino jai, prašė kad ji eitų į policiją, meluotų, kad neva jis jos nemušė, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas, kad ji atsiimtų pareiškimą. R. G. ji atsakė, kad jeigu jam dar yra svarbi jų šeima, jis turi jos atsiprašyti, ko dar nepadarė, gailėtis to, ką padarė, bei nueiti pas tyrėją, prisipažinti ir viską nuoširdžiai papasakoti, sutikti kreiptis pas psichologą ar psichiatrą, kad padėtų sukontroliuoti jo agresiją, nevaldomą pyktį ir smurtą. Jei R. G. tai padarys, norės taikytis, ji jam atleis su aukščiau paminėtomis sąlygomis, be to jis turi įsipareigoti, kad gerbs tiek ją, tiek savo dukras, neįžeidinės, nepravardžiuos, grąžins į namus paimtas santaupas, niekada daugiau nekels rankos nei prieš ją, nei prieš vaikus, jei po sužalojimų jai liks randai ant veido, apmokės jai plastinę operaciją. Turi sutikti, kad jam ir jai priklausantis nekilnojamas turtas: 1 kambario butas (duomenys neskelbtini), 1 aro žemės sklypas, 0,5 h žemės sklypas, esantis Vilniaus r., būtų parduoti, o gauti pinigai, kartu su jo paimtais pinigais ir pinigais, kurie yra jų abiejų sąskaitose, būtų panaudoti įsigyti naujos statybos 3 kambarių butui (duomenys neskelbtini). Jei po susitaikymo smurtas pasikartotų, minėtas butas atitektų jai su vaikais, o jam ji paliktų namą ir garažą Vilniaus r. (b. l. 41-43).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji J. G. parodė, kad ji sutinka, kad jos sutuoktinis R. G. grįžtų gyventi į jų bendrus namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namo adresas pasikeitė ir dabar yra (duomenys neskelbtini), tačiau tai yra tas pats namas. R. G. pats jos prašė, kad paimtų jį namo (b. l. 55-56).

2019-03-24 pareiškimu nustatyta, kad J. G. nuo 19.38 val. iki 19.41 val. pareiškė, kad 2019-03-24 apie 19 val. jos vyras R. G. paėmė knygą ir knyga jai trenkė į veidą, taip sukėlė fizinį skausmą (b. l. 1).

2019-03-24 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu ir fotonuotraukomis užfiksuota įvykio vietos apžiūra, kuria nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros atlikimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas – kambariai ir automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad kambariuose bendra tvarka nepažeista, grumtynių pėdsakų ir dėmių, panašių į kraują nėra. Automobilis „Toyota“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), stovi šalia įėjimo į namą. Įvykio vietos apžiūros metu paimta knyga kietu viršeliu ir supakuota į paketą Nr. 343321 (b.l. 2-6).

Liudytojas L. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019-03-24 apie 19 val. į jo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (tikslus adresas nurodytas) terasos duris kažkas pasibeldė. Jis atidarė duris ir pamatė moterį, kuri paprašė paskolinti telefoną. Jis padavė šiai moteriai savo mobiliojo ryšio telefoną, ji paklausė kaip paskambinti policijai, jis parodė kaip surinkti numerį. Moteris nuėjo už jo namo kampo, girdėjo, kad moteris kalba, išgirdo, kad ji pasakė, kad ją sumušė vyras ir adresą – (duomenys neskelbtini), toliau neišgirdo. Moteris grįžo, grąžino jam jo telefoną. Jis pasakė, kad šiek tiek girdėjo jos pokalbį, paklausė ar jis gali jai padėti, pasiūlė užeiti ir išgerti kavos ar arbatos, bet moteris atsisakė. Gali pasakyti, kad moteris atrodė išsigandusi, susijaudinusi – nepastebėjo ar ji buvo apsiverkusi, kai pamatė ją pagalvojo, kad gal įvyko avarija. Sužalojimų jos jis nematė, nieko nepastebėjo, bet jai atėjus jau buvo prieblanda. Moteris jam nepasakojo visiškai kas atsitiko. Šios moters vardo jis nežino, jos asmeniškai nepažįsta. Daugiau nieko pasakyti negali (b. l. 62-63).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 968/2019(01), kad J. G. padaryta odos nubrozdinimai kairiame žande, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairės plaštakos III piršte, kietu buku, ribotą paviršių ar briauną turinčiu daiktu (daiktais), 1- 1,5 paros laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2-iem trauminiais poveikiais. Makromorfologinių požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį, neužfiksavo. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui ant kieto paviršiaus. Patiriant sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (b.l. 26-27).

2019-08-20 apžiūros protokolu, kad teismo medicinos ekspertas V. K. susipažinęs su jam pateikta asmens sveikatos istorija Nr.G-3934 iš VšĮ Antakalnio poliklinikos ir bylos Nr. 01-1-12156-19 medžiaga, pateikė išvadą, kad pateiktoje asmens sveikatos istorijoje nerastas 2019-03-25 įrašas, tačiau pateiktos bylos medžiagoje, I t. 29 l., yra išrašas iš VšĮ Antakalnio poliklinikos apie J. G. ambulatorinį apsilankymą 2019-03-25 11.46 val. Pagal šį išrašą matyti, kad pacientei J. G. išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2019-03-25 iki 2019-04-01 bei nurodytos diagnozės: kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas; kiti ir nepatikslinti širdies ritmo sutrikimai; imunizacijos nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės (TKR) poreikis. Specialisto nuomone, nedarbingumo pažymėjimo pagrindas buvo galvos sričių paviršiniai sužalojimai, kurie pagal aprašymą sietini su buitiniu konfliktu 2019-03-24 (b. l. 140-141).

2019-04-15 daiktų apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis, kuriomis užfiksuota knygos, paimtos 2019-03-24 apžiūrint įvykio vietą, apžiūra. Knyga kietu viršeliu, supakuota į paketą Nr. 343321. Atidaromas plastikinis paketas Nr. 343321, išimama knyga kietu viršeliu, kurios dydis yra 22x14,7x2,5 cm, ant viršelio pavaizduotas žmogaus delnas, yra užrašai: „M. B. HEROINAS Alma littera“, kitoje pusėje knygos aprašymas. Knygą sudaro 301 puslapis. Jokių tyrimui reikšmingų žymių nenustatyta (b. l. 39).

2019-04-01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kad J. G. pateikė pagalvės užvalkalą, mobiliojo ryšio telefono „Nokia“, pakrovėją su laidu (b. l. 44).

2019-04-15 daiktų apžiūros protokolu, fotonuotraukose užfiksuota J. G. pateiktų pagalvės užvalkalo, mobiliojo ryšio telefono „Nokia“ ir pakrovėjo su laidu, pateiktų nukentėjusiosios J. G. apžiūra. Nurodyta, kad pagalvės užvalkalas, kurio dydis yra 65x70 cm, gelsvos spalvos su baltos ir pilkos spalvos gėlių piešiniais, pagaminta iš medžiagos, panašios į medvilnę. Viršutinėje dešinėje priekinėje pagalvės dalyje yra labai silpnai matoma šviesiai rausvos spalvos netaisyklingos formos dėmė, kurios plotis yra 23 cm, ilgis 5 cm, o dėmės kairėje pusėje ilgis yra 20 cm. 5 cm į apačią nuo ilgojo dėmės krašto yra viena šalia kitos dvi (viena - aukščiau, kita - žemiau) labai silpnai matomos šviesiai rausvos spalvos apskritos formos 3 cm skersmens dėmės. 2 cm į kairę nuo jų yra viena labai silpnai matoma šviesiai rausvos spalvos apskritos formos 1,5 cm skersmens dėmė. 1,5 cm aukščiau ir 1,5 cm kairiau šios dėmės yra viena šalia kitos dvi (viena – aukščiau, kita – žemiau) labai silpnai matomos šviesiai rausvos spalvos apskritos formos 1,5 cm skersmens dėmės. Kitų dėmių ant pagalvės užvalkalo nėra.

Kitas apžiūrimas daiktas yra mobiliojo ryšio telefonas 17x4,5x1,3 cm dydžio, juodos spalvos, priekinės dalies viršuje yra garsiakalbis, po kuriuo yra užrašas „NOKIA“, žemiau yra 3,7x3 cm ekranas, žemiau ekrano yra telefono valdymo mygtukai. Ekrano stiklas yra įtrūkęs, dviejų mygtukų dešinėje kraštai yra nuskilę. Nugarinės telefono dalies viršuje yra užrašas „NOKIA“, po užrašu yra vaizdo kameros akutė ir garsiakalbis. Žemiau yra įstatyta standartinė baterija, išėmus bateriją, matosi aparato (duomenys neskelbtini) bei kiti duomenys. Telefono korpusas yra subraižytas, matosi naudojimo žymės, dešinio šono apdailos detalė bei kita dešinio apatinio kampo apdailos detalė yra atšokusios nuo korpuso. Telefono aparato baterijos dangtelis yra subraižytas, matosi naudojimo žymės. Laidas yra juodos spalvos, 180 cm ilgio, viename gale yra metalinis kištukas, kitame gale laidas yra nupjautas arba nutrūkęs, kraštas lygus, matosi po apsauginiu guminiu sluoksniu esančios metalinės vielutės. Pakrovėjas yra juodos spalvos, 5,02x2,08x7,04 cm dydžio, ant korpuse yra užrašas „NOKIA“. Pakrovėjo apatiniame kampe yra guminė detalė, iš kurios išeina 22 mm ilgio laidas, kurio kitas galas nupjautas arba nutrūkęs – kraštas lygus, matosi po apsauginiu guminiu sluoksniu esančios metalinės vielutės (b. l. 45-49).

2019-04-30 kitų objektų apžiūros protokolu, jog užfiksuota vaizdo įrašo pavadinimu „VID_20190324_191858“ (priedas prie 2019-03-24 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo) apžiūra. Apžiūros eiga: IBPS sistemoje atidarius ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-12156-19 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, apačioje skiltyje „Dokumento priedai“ matomas pridėtas vaizdo įrašas, kuris išsaugomas PC „Fujitsu“ aplankale „Downloads“. Vaizdo peržiūros programinės įrangos „Windows M. P.“ pagalba paleidžiamas vaizdo įrašas pavadinimu „VID_20190324_191858“. Viršutiniame kairiajame ekrano kampe yra užrašas „VID_20190324_191858“, patamsyje matosi dviejų asmenų nugaros, asmenys pro duris užeina į kambarį, kuriame yra įjungta dirbtinė šviesa. Matosi, kad vienas iš minėtų asmenų yra vyras, dėvintis policijos pareigūno uniformą, kitas asmuo – moteris, apsirengusi oranžinės spalvos sportinį džemperį ir tamsios spalvos sportines kelnes. Moteris atsisėda ant kambaryje esančios sofos ir sako (pradžia neaiški): „... na, tiesiog vyras... vaikas prašė kompoto atnešti iš rūsio ir aš sakiau jam atnešti, o jisai, vienu žodžiu, ne, jisai neneš ir viskas. Paėmė sau vyniuką /neaiškus žodis/, mes sėdėjom viršuj ten ir gerai. /Neaiškus žodis/ šliukštelėjo man į veidą /neaiškus žodis/ supykau, su juo šiandien nesikalbėjau. Va čia sėdėjau ir skaičiau šią knygą“, moteris dešinės rankos delnu parodo į apačią ir tęsia: „Vienu žodžiu, tada jis nusileido iš viršaus ir be to mes turim mašiną, kol kas pas mus tik viena veikianti, ir jisai pasako, kad rytoj važiuoja vienas, o mane paliks namuose, dėl to aš paėmiau raktus, jisai atėjo, sako: „Duok raktus“, aš sakau: „Nieko neduosiu, tu važiuoji su autobusu, aš su vaikais važiuosiu su mašina“. Moteris dešinės rankos delnu parodo į dešinėje pusėje esantį langą ir kalba toliau: „Jisai paėmė tą knygą ir trenkė man va čia“. Moteris dešinės rankos rodomuoju pirštu parodo į apačią, o paskui į savo kairį skruostą ir sako: „Va šita linija, o čia kraujas, žinokit... Taip ir buvo“. Vaizdo įrašo pabaiga. Trukmė: 1 min. 00 sek. (b. l. 16-17).

2019-03-26 Bendrojo pagalbos centro (toliau – Centras) Vilniaus skyriaus atsakymu į paklausimą Nr. 41D(V)-657, kad 2019-03-24 Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas pranešimas dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini). Skambinta iš telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Skaitmeninė šio garso įrašo kopija išsiųsta elektroninio pašo adresu (b. l. 58).

2019-04-03 kitų objektų apžiūros protokolu, kur užfiksuota garso įrašo iš BPC apžiūra. Apžiūrint garso įrašą 2019-03-24 19:01:51, kurio trukmė 01:12 min. nustatyta, kad skambinanti moteris Centro darbuotojai prisistato J. G. ir nurodo, kad ją sumušė vyras, ji norinti, kad policija atvažiuotų į namus. Nurodo adresą – (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodo, kad iš jos atėmė visus telefonus, dabar skambina iš kaimyno. Centro darbuotojai pasitikslinus ar ją sumušė vyras, atsako teigiamai. Pasiteiravus ar reikalinga greitoji, atsako, kad nereikalinga. Paklausus ar yra nepilnamečių namuose, nurodo, kad dvi mergaitės – keturiolikos ir aštuonių metų. pasitikslinus iš kokio adreso skambina, dar kartą pabrėžia, kad iš kaimyno, nes iš jos atėmė telefonus, kad ji negalėtų paskambinti policijai, nurodo, kad grįš prie namų laukti pareigūnų (b. l. 59-60).

2019-04-17 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kad R. G. pateikė plastikinį indą, iš kurio, pasak R. G., J. G. išpylė jam ant galvos vandenį (b. l. 99).

2019-04-17 daiktų objektų apžiūros protokolu, fotonuotraukomis, kuriais užfiksuota R. G. pateikto plastikinio indo apžiūra. Nurodyta, kad indas yra platėjančio viršuje cilindro formos, pagamintas iš bespalvio permatomo plastiko, aukštis 11 cm. Jokių ikiteisminiam tyrimui reikšmingų pėdsakų nenustatyta (b. l. 100-103).

J. G. pareikštu 10000 Eur civiliniu ieškiniu ir pripažinta civiline ieškove nurodytai sumai dėl jai padarytos neturtinės žalos (b. l. 50-52).

2019-05-06 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius, atstovaujamas Informacinės sistemos eksploatavimo ir veiklos administravimo skyriaus vedėjos V. S. pareikštu 246,55 Eur civiliniu ieškiniu ir pripažintu civiliniu ieškovu nurodytai sumai dėl ligos išmokos nukentėjusiajai J. G. (b.l. 35-38).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Pats kaltinamasis neginčijo, kad buvo sutuoktinės prašytas atnešti iš rūsio kompotą, tačiau to nepadaręs ir tarp sutuoktinių kilo žodinis ginčas, ko pasėkoje sutuoktinę jis apliejo vynu, o ji jį – vandeniu. Tačiau kaltinamasis neigė tyčia metęs knygą sutuoktinei į veidą, taip pat neigė atėmęs iš sutuoktinės telefonus pagalbai iškviesti ir jėga lenkiant sutuoktinės rankos pirštus sudavęs jai smūgius į galvos sritį tikslu automobilyje atimti raktus. Apklausiamas teisme paaiškino, kad įvykio dieną sutuoktinė visą dieną niekuo nesirūpino ir jis vaikščiodamas surinkęs gal kokius 4 telefonus bei norėjęs atimti knygą iš nukentėjusiosios, tačiau ši jam išsprūdo ir netyčia pataikė sutuoktinei į veidą. Taip pat sutuoktinei sėdint automobilyje norėjęs tik su ja gražiai pasikalbėti, todėl prisėdo automobilyje ir jis, ir galimai, kad neatimti raktų, sutuoktinė pati ranką užkišo už keleivio sėdynės; kaltinamojo teigimu, sutuoktinei smūgio jokio nebuvo ir jis neturėjo jokio tikslo mušti sutuoktinę. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai ir juos atmeta, nes jie paneigti kitomis įrodinėjimo priemonėmis (nukentėjusiosios J. G. duotais parodymais tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu; liudytojo L. K. duotais parodymais tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu; kita rašytine įrodomąja bylos medžiaga).

Analizuodamas nukentėjusiosios parodymus, teismas juos vertina pagal savo vidinį įsitikinimą kartu su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, t. y. tiek, kiek jie neprieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Pažymėtina tai, kad iš karto po įvykio nukentėjusioji teigė, jog R. G. trenkė jai knyga per veidą, o įlipus jai į automobilį, nes norėjo išsikviesti pagalbą atėmus sutuoktiniui telefonus, atbėgęs sutuoktinis į automobilį atimti užvedimo raktų, jai lenkė jėga pirštus ir sudavė keletą smūgių į galvą. Iš esmės tokias pačias aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir teismo posėdžio metu. Nukentėjusiosios parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, detalėse atitinka kitus byloje surinktus ir aukščiau aptartus įrodymus. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju L. K. nurodė, kad jam būnant namie vakare įvykio dieną, apie 19 val. J. G. beldė į jo terasos langus, prašė duoti paskambinti policijos pareigūnams. Surinkus numerį 112 ir kalbant J. G., liudytojas girdėjo vieną kitą žodį, kad sumušė ją vyras, o jai baigus pokalbį - pasiūlė pagalbą, kurios moteris atsisakė. Liudytojas moterį apibūdino kaip išsigandusią, nuo verkimo raudonu veidu. Tokias pačias aplinkybes liudytojas nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu duodant parodymus. Taigi šis liudytojas nors ir tiesiogiai nedalyvavo įvykyje, tačiau jis reikšmingas bylai aplinkybes sužinojo iš nukentėjusiosios išgirsto pokalbio telefonu kviečiant pagalbą – ją sumušė vyras ir buvo pirmas asmuo, su kuriuo bendravo nukentėjusioji įvykio dieną. Todėl šių aptartų įrodymų visuma leidžia teismui pagrįstai tikėti nukentėjusiosios, o ne kaltinamojo parodymais ir būtent jais vadovautis priimant sprendimą byloje.

Teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusioji ar liudytojas, pasakodami apie įvykio aplinkybes, turėjo tikslą apkalbėti kaltinamąjį, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais; taip pat byloje nėra duomenų ir apie tai, kad kuris nors iš pareigūnų byloje būtų šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi ir veiktų priešingai kaltinamojo interesams. Be to, nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai apie naudoto smurto pobūdį ir suduotų smūgių lokalizaciją yra patvirtinti specialisto išvada, teismo medicinos eksperto V. K. pateikta išvada, Bendrojo pagalbos centro pateiktais garso įrašo apžiūros duomenimis, kuriais abejoti teismui taip pat nėra jokio pagrindo.

Visi kartu aptarti ir teismo įvertinti įrodymai sudaro nuoseklią įrodomąją grandinę, sutampa esminėse detalėse. Bylos nagrinėjimo teisme metu, ištyrus byloje surinktus įrodymus, nebuvo nustatyta, kad nukentėjusiąją J. G. sužalojo kas nors kitas ar ji susižalojo pati. Pažymėtina tai, kad nukentėjusioji J. G. teisme parodymų nekeitė, nors ir kaip ji teigė, jos buvo prašoma atsiimti savo pareiškimą, keisti parodymus, kad tai neva nelaimingas atsitikimas.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad byloje yra nustatyta, jog R. G. 2019-03-24 apie 18.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę J. G., tai yra išplėšęs iš J. G. rankų knygą, šia knyga tyčia trenkė sutuoktinei J. G. per veidą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 19 val., J. G. atsisėdus į prie namo, aukščiau minėtu adresu stovėjusį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mėgindamas atimti automobilio raktelius, pargriovė J. G. ant priekinės keleivio sėdynės ir jėga lenkė jos kairės rankos pirštus, po to dešinės rankos kumščiu trenkė J. G. į galvos sritį (kairę pusę), tokiu būdu ir šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais mažiausiai 2 (dviem) trauminiais poveikiais padarydamas J. G. odos nubrozdinimus kairiame žande, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairės plaštakos III piršte, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, jog kaltinamasis įvykdė vieną nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę, bei į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau nebuvo teistas, nėra baustas administracine tvarka, dirbantis, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis artimas šiame įstatyme numatytam minimaliam bausmės dydžiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Nuteistajam skirtini įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte. Teismas mano, kad paskirtu įpareigojimu bus pasiekti bausmės tikslai. Nuteistajam skirtina ir BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Minėti įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonė gali padaryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019-03-24 19.18 val. iki 2019-03-25 16.05 val.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus pareikštas 246,55 Eur civilinis ieškinys yra įrodytas ir tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus - panaikintina.

Vadovaujantis BPK 91 straipsniu, 94 straipsniu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmena su garso įrašu iš BPC bei vaizdo ir garso įrašu iš įvykio vietos (priedas prie 2019-03-24 protokolo), saugoma su bylos medžiaga - nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-303 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. G. (R. G.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą arba būti užsiregistruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, į R. G. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2019-03-24 19.18 val. iki 2019-03-25 16.05 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu R. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant įvykdyti bausmės atlikimo laikotarpiu.

P. R. G. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus - panaikinti.

Priteisti iš R. G. 246,55 Eur gydymo išlaidų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui, kodas 193086158, adresas J. K. g. 10, Vilnius (atsiskaitomoji sąskaita – Luminor Bank AB (duomenys neskelbtini), gavėjo kodas – 193086158, įmokos kodas – 282).

Priimti nukentėjusiosios J. G. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą šioje dalyje nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmeną su garso įrašu iš BPC bei vaizdo ir garso įrašu iš įvykio vietos (priedas prie 2019-03-24 protokolo), saugomą su bylos medžiaga - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

I. R. G., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Vaclavas Karšulis