Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiam ir civiliniam ieškovui-K. B., jo atstovui adv. K. R. ir įstatyminiam atstovui-A. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Kauno m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) universiteto studentas, gyv(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. rugsėjo 6 d., apie 19.52 val., (duomenys neskelbtini)gatvių nelygiareikšmių kelių sankryžoje, S. M. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) “ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 158 punktus, tai yra nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių bei sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, išvažiuodamas iš šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės, nedavė kelio pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve važiavusiam mopedui „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam K. B. , su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu mopedo (duomenys neskelbtini) “ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui K. B. dėl dešiniojo šlaunikaulio išnirimo, dešinės rankos III piršto sumušimo, žaizdos dešinio kelio srityje buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Teismui yra pateiktas kaltinamojo motinos V. M. prašymas dėl atleidimo jos sūnaus S. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, kuriame nurodoma, kad ji laiduoja už savo sūnų S. M., kuris anksčiau nebaustas, neteistas , dėl padarytos nusikalstamos jam inkriminuojamos veikos nuoširdžiai gailisi, pergyvena, padarė reikiamas išvadas , nukentėjusiam dalis padarytos žalos atlyginta draudimo kompanijos, taip pat už S. M. pervedant jai į nepilnamečio nukentėjusiojo atstovo sąskaitą bankiniu pavedimu, todėl yra pagrindas manyti, kad sūnus ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Nurodo, kad sūnus sėkmingai studijuoja užsienio universitete, ji jam yra autoritetas, ji pati nėra teista, nebausta, dirbanti ir gerai darbdavio charakterizuojama, todėl mano, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir galinti padaryti teigiamą įtaką sūnui ( b. l. 42-44, 2 t.). Prašyme dėl jos skyrimo laiduotoja nurodytas aplinkybes V. M. patvirtino 2018-06-25 teismo posėdyje apklausta liudytoja, dėl jos kaip laiduotojos nurodomų aplinkybių. Minėtame teismo posėdyje V. M. paaiškino, kad apie eismo įvykį sužinojo su vyru būdami išvykę į užsienį. Grįžus sūnus pasakojo, kad iš karto po eismo įvykio skambino močiutei ir jos(V. M.) seseriai O., kurios buvo nuvykę iš karto į eismo įvykio vietą ir tą pačią dieną į ligoninę, sužinoti nukentėjusiojo būklės .Grįžus į Lietuvą sulaukė nukentėjusiojo tėčio skambučio dėl susitikimo, susitikus buvo klausiama, kaip atlygins žalą, susitarė, kad nukentėjusioji pusė paskambins kai turės daugiau informacijos apie sūnaus sveikatą, numatomą tolesnį gydymą. Nurodo, kad nesulaukus informacijos iš nukentėjusiojo tėvų , jos vyras skambino rudenį, vėliau žiemą nukentėjusio tėvams, teiravosi apie jų sūnaus sveikatą, klausė kiek patyrė finansinių nuostolių, buvo atsakyta, kad dar atliekami tyrimai, konsultuojamasi su gydytojais ar bus reikalinga sūnui operacija, konkretaus atsakymo dėl nuostolių dydžio, negavo. Sūnaus vairuotas automobilis apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, nepriklausomai nuo automobilį vairavusio asmens amžiaus. Nurodo, kad negali nurodyti padarytos nukentėjusiam moralinės žalos atlyginimo dydžio, tačiau jos nuomone, ieškinio suma yra neadekvačiai didelė, be to, turėtų būti įvertintos draudimo bendrovės išmokėtos nukentėjusiam išmokos.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaltinamajam S. M. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje, kurią teismas pripažįsta įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenims, priskiriama prie neatsargių nusikaltimų (BK 16 straipsnis). Asmuo , pateikęs prašymą skirti ją kaltinamojo S. M. laiduotoja, V. M. yra neteista, charakterizuojama teigiamai( b. l. 43,45, 2t.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 47-48, 2 t.), todėl laikytina asmeniu vertu teismo pasitikėjimo, perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą.

Kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra nurodytos BK 40 straipsnio 2 dalyje. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo

baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad S. M. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu kitų ikiteisminių tyrimų nebuvo pradėta ( b. l. 153, 1 t.), jis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi ją padaręs . Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo S. M. vairuotas automobilis (duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi “If P&C Insurance AS” filiale Lietuvoje (b.l. 143, 1 t.), todėl esant draudiminiam įvykiui trečiajam asmeniui padarytą žalą atlygina draudikas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau- CK , 6.987 straipsnis). Draudikas informavo teismą, kad dėl 2017-09-06 eismo įvykio nukentėjusiam K. B. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo išmokėta 1500 Eur draudimo išmoka už patirtą neturtinę žalą ( b. l. 24-25, 2 t.). Teisminio bylos nagrinėjimo metu , civilinio atsakovo AB ”(duomenys neskelbtini)” atstovas adv. Jonas Stankevičius pateikė teismui gautą pranešimą iš minėto draudiko, kad K. B. papildomai išmokėta 928,85 Eur draudimo išmoka kaip turtinės žalos atlyginimas ( b. l. 101, 2 t.), šią aplinkybę pripažino ir nukentėjusiojo atstovai. Pateikusi prašymą skirti ją kaltinamojo S. M. laiduotoja, V. M., prie prašymo pateikė ir 2018-04-11 lėšų pervedimo nurodymą (b.l.44, 2 t.), iš kurio matyti, kad ji pervedė į nepilnamečio nukentėjusiojo K. B. įstatyminio atstovo A. B. sąskaitą banke 300 Eur sumą, nurodydama , kad tai yra dalinis moralinės žalos atlyginimas už S. M.. Aukščiau nurodytos aplinkybės aiškiai rodo, kad nukentėjusiam K. B. dalis padarytos žalos dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų atlyginta, kaip nurodė nukentėjusiojo atstovas, nukentėjusiam atlyginta turtinė žala , pripažįsta, kad atlyginta ir dalis neturtinės žalos, taip pat teismo posėdyje 2018-06-25 nurodė, kad mažina civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo sumą iki 12700 Eur sumos, įvertinus draudiko sumokėtą 1500 Eur draudimo išmoką dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaltinamojo motinos sumokėtus 300 Eur, bei 500 Eur draudimo išmoką, kurią išmokėjo AB “Lietuvos draudimas“. Nukentėjusiojo atstovas adv. K. R. 2018-07-26 teisiamajame posėdyje nurodė, kad nekeičia nukentėjęs savo pozicijos dėl pateikto ieškinio reikalavimo sumažinimo iki 12700 Eur sumos, nors gauti duomenys iš AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 100, 2 t.), kad pagal CK 6.20 straipsnio 2 dalį savanoriško draudimo išmokos į atlygintinos žalos dydį neįskaitomos, o nelaimingų atsitikimų draudimo atveju draudikas neįgyja subrogacijos teisės į žalą padariusį asmenį (CK 6.1015 straipsnis).

Sprendžiant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų sąlygų buvimo, sprendžiant dėl galimo kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant ginčui tarp nukentėjusiojo atstovo, prokuroro ir kaltinamojo gynėjo išsakytų argumentų dėl šių sąlygų buvimo(nebuvimo), pasisakytina dėl pateikto nukentėjusiojo civilinio ieškinio pagrįstumo ir kaltinamojo pareigos buvimo/ nebuvimo neturtinei žalai atlyginti, kadangi šie klausimai laikytini susijusiais.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Pagal CK 6.246 – 6.248 straipsnius,

civilinė atsakomybė už padarytą žalą atsiranda esant neteisėtiems asmens veiksmams, asmens kaltei ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, nusikalstamos veikos pasekmes, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinius išgyvenimus, depresiją, praradimus ir kt.. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas pilna apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Specialisto išvada Nr. G1236/2017(05) patvirtinta, kad K. B. dėl dešiniojo šlaunikaulio išnirimo, dešinės rankos III piršto sumušimo, žaizdos dešinio kelio srityje buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ( b. l. 87-88, 1 t.). Tačiau iš tiriamosios specialisto išvados dalies matyti, kad 2017-09 07 bendrinėje nejautroje, rentgeno kontrolėje nukentėjusiam atliktas uždaras šlaunikaulio išnirimo atstatymas.2017-09-07 atliktoje klubo sąnario rentgenogramoje dešiniame klubo sąnaryje ir palei šlaunikaulio galvą matyti 10 vnt. įvairaus dydžio kaulinių fragmentų potrauminės kilmės, dalis fragmentų intrasąnariniai ir atskilę nuo šlaunikaulio galvos, stambiausi kauliniai fragmentai 14x5 mm,15x5 mm, 15x13 mm kiti kauliniai fragmentai iki 9 mm. 2017-09-13 išleidžiant nukentėjusįjį iš stacionaro nuspręsta taikyti konservatyvų gydymą, gulimas rėžimas 6 savaites, po 6 savaičių kontrolė, spręsti dėl reabilitacinio gydymo.

Pateiktame civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (b. l. 53-54,1 t.), nukentėjęs nurodo, kad nors jam dėl eismo įvykio padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, tačiau ambulatoriškai jis tebesigydo iki šiol. Pateikti nukentėjusiojo įstatyminio atstovo 2018-06-04 ir 2018-06-18 kvitai, patvirtinantys jog nukentėjęs K. B. iki šiol turi dalyvauti ir individualiose treniruotėse dėl dešinės pusės klubo sąnario ( b.l. 97, 2 t.), už ką, kaip nurodė nukentėjusiojo atstovas apmoka draudikas “If P&C Insurance AS” filiale Lietuvoje( b. l. 101, 2 t.) iki šiol , rodo, kad nukentėjusiojo sveikata, kurios sužalojimai padaryti eismo įvykio metu, dar nėra atsistačiusi iki turėtos prieš eismo įvykį. Iš pateikto byloje išrašo iš medicininių dokumentų (b. l. 50-51, 1t.) matyti, kad nukentėjęs dėl jam nustatyto gulimo rėžimo namuose, turėjo mokytis namuose 6 savaitės, t.y. iki 2017-11-01, dėl dešinio kirkšnio-klubo skausmų buvo atleistas nuo pamokų nuo 2017-11-28 iki 2017-12-01. Nurodyta, jog vyko konsultacijoms ir planinei operacijai į LSMUL klinikas (2018-01-09 ir 2018-01-16 bei 2018-01-30-operacija atidėta dėl kvėpavimo takų uždegimo). Šie duomenys patvirtina nukentėjusiojo atstovo nurodytus argumentus dėl galimai nukentėjusiam ateityje reikalingos operacijos, jeigu, kaip paaiškino atstovas, dabar taikomomis individualiomis treniruotėmis, mankšta, nebus pasiekta, kad dešiniajame klubo sąnaryje esantys atskilę kauliniai fragmentai, kurie nurodyti specialisto išvadoje, nekeltų nukentėjusiam nepatogumų, skausmo, kad jų nereikėtų pašalinti.

Teismų praktika nustato neturtinės žalos atlyginimo ribas, atsižvelgiant į tai, koks sveikatos sutrikdymas buvo padarytas. Eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 580 iki 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys: 2K-461/2010; 2K-215/2010; 2K-200/2010; 2K-401/2009, 2K-372/2015 ir kt.). Nukentėjęs ir jo atstovas nurodė mažinantys civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iki 12700 Eur, prašydami ją priteisti iš automobilio, kurį vairavo S. M., draudiko, likusią sumą solidariai iš automobilio savininko AB ”Rokiškio sūris” ir kaltinamojo S. M..

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus laikytina, kad reikalaujama nukentėjusiojo priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma, laikytina per didele, jos priteisimas pažeistų formuojamą teismų praktiką, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą, ja nesiekiama nubaudimo ar nukentėjusiojo turtinės padėties pagerinimo. Tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus matyti, kad nors nukentėjusiam dėl eismo įvykio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau jau praėjus 10 mėnesių po eismo įvykio nukentėjęs dėl to iki šiol jaučia nepatogumų, kadangi kaip jau buvo nurodyta aukščiau, turi lankyti individualias treniruotes dėl dešinio klubo sąnario pažeidimo, būtina nustatyti didesnį priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį nei įprastai priteisiama už padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Akivaizdu, kad iki eismo įvykio aktyviai sportavęs, savo ateitį siejęs su profesionaliu sportu, nukentėjęs iki šiol aktyviai sportuoti, dalyvauti treniruotėse, varžybose kaip buvo iki eismo įvykio, negali. Be to, po eismo įvykio, grįžus iš ligoninės jis negalėjo 6 savaites lankyti mokyklos, dalyvauti įprastame mokyklos ir bendraamžių gyvenime, nes turėjo laikytis nustatyto gulimo rėžimo namuose. Medicininiais duomenimis patvirtinta, kad S. M. buvo siunčiamas planinei klubo operacijai 2018 m. sausio mėnesį 3 kartus, tačiau operacijas buvo atidėta dėl kvėpavimo takų uždegimo (b. l. 50-51, 1t.), todėl suprantama, kad nukentėjęs iki šiol jaučia įtampą , nerimą dėl galimai ateityje jam reikalingos operacijos, jeigu individualiomis treniruotėmis nebūtų pasiekta laukiamų rezultatų. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad nors nukentėjusiam dėl eismo įvykio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau nukentėjusiojo jaučiamos sveikatos sutrikdymo pasekmės ir dėl to jam sukelti nepatogumai, įprasto gyvenimo ritmo sutrikimas, negalėjimas dalyvauti aktyviame sportiniame gyvenime, trunka nepalyginai ilgiau, nei įprastai esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui. Dėl išdėstyto laikytina, kad teisingą kompensaciją, atitinkančią nukentėjusiojo K. B. vertybėms padarytą neturtinę žalą, įvertinus aukščiau nurodytus individualius šioje byloje nustatytus kriterijus, atitiktų 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Įvertinus tai, kad nukentėjusiam 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo išmokėjo draudikas-“If P&C Insurance AS” filialas Lietuvoje bei 300 Eur sumokėjo kaltinamojo motina V. M., nukentėjusiam K. B. priteistina iš -“If P&C Insurance AS” filialo likusi neatlyginta neturtinės žalos atlyginimo dalis- 3200 Eur (CK , 6.987 straipsnis, Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Likusioje dalyje pateiktas ieškinys netenkintinas.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes laikytina, kad vien tai, kad dalį padarytos žalos nukentėjusiam atlygina ne pats kaltininkas, o draudimo bendrovė, ar kaltinamojo motina jo interesais, neeliminuoja galimybės kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tuo tarpu BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta ne tik žalos atlyginimo sąlyga (bent dalinis žalos atlyginimas ar jos pašalinimas), bet ir alternatyva-įsipareigojimas ją atlyginti. Dėl išdėstyto laikytina, kad esant iš dalies atlygintai nukentėjusiajam neturtinei žalai-1800 Eur, teismui priteisiant iš draudiko likusią neatlygintos neturtinės žalos atlyginimo dalį- 3200 Eur, laikytina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimas įgyvendintas, nes kaltinamajam S. M. ( ar transporto priemonės savininkui AB “Rokiškio sūris“), nekyla pareiga atlyginti daugiau žalos nei nustatytinas nuosprendžiu atlygintinos žalos dydis. Tokia teisminė praktika dėl BK 40 straipsnyje numatytų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindų vertinimo yra nurodoma formuojamoje teismų praktikoje (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2018-05-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1A-134-354/2018).

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis anksčiau jokių teisės pažeidimų nebuvo padaręs (b. l. 153-154, 1 t.), mokosi (b. l. 157-158, 1 t.; b. l. 76-79, 2t.), kaltinamasis yra jauno amžiaus, padaryta jo nusikalstama veika dėl neatsargumo, dalyvaudamas teisiamuosiuose posėdžiuose atsiprašė nukentėjusiojo, kas rodo, kad jis išgyvena dėl atsiradusių nukentėjusiam pasekmių, todėl laikytina, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo, kad ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

Dėl išdėstyto laikytina, kad yra visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai, kuriems esant S. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje , perduodant jį laiduotojos V. M. atsakomybėn , nustatant minimalų įstatymu nustatytą laidavimo terminą be užstato (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamajam S. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Nukentėjęs pateikė rašytinius įrodymus, kad dėl teisinių paslaugų jam suteikimo (procesinio dokumento surašymo, atstovavimo ikiteisminiame tyrime ir teisme) turėjo 650 Eur proceso išlaidų (b. l. 52, t 1; b. l. 65, 2 t.), kurias prašo priteisti iš kaltinamojo. BPK 105 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo prašomos priteisti jo turėtos išlaidos už advokato suteiktas teisinės paslaugas laikytinos pagrįstomis atitinkančiomis advokato darbo laiko sąnaudas, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo S. M. nukentėjusiojo K. B. naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Iš kaltinamojo S. M. priteistina 19 Eur teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su proceso dalyvių iškvietimu į teismo posėdį, kurios pripažintinos proceso išlaidomis, valstybei ( BPK 103 straipsnio 6 punktas,105 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307-308 straipsniais teismas

nusprendžia:

S. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir perduoti jį laiduotojos V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą, vienerių metų terminui be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti S. M., kad jei jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Priteisti nukentėjusiam K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

-iš “If P&C Insurance AS” filialo Lietuvoje (juridinio asmens kodas 302279548, buveinė T. N. g.5 ,Vilniaus m.) 3200 Eur (tris tūkstančius du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo;

-iš S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų atlyginimui.

Likusioje dalyje pateikto K. B. civilinio ieškinio netenkinti.

Priteisti iš S. M. 19 Eur (devyniolika eurų) proceso išlaidų valstybei, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ( juridinio asmens kodas 188659752) vieną iš surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660 , mokėjimo paskirtyje privalomai nurodant baudžiamosios bylos Nr.1-662-233/2018 .

S. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.