- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-03-17
- Bylos Nr.
- A15.-576-1034/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00361-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. J.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
- Advokatai
- Augustinas Vaičiūnas
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 16.9.8Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti (ANK 424 str.)
- 16.9.11Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 427 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. J., jo atstovui advokatui Augustinui Vaičiūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. 2020 m. sausio 24 d., apie 14.02 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,58 prom. neblaivumas, neturėdamas teisės vairuoti, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda šioje dalyje šio kodekso 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo. Vairuodamas automobilį buvo neatsargus, neatsižvelgė į kelio dangos būklę ir meteorologines oro sąlygas, nesilaikė saugaus atstumo tarp savo ir priekyje sustojusio automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į jį atsitrenkė ir taip sugadino abi transporto priemones.
Taip R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 9, 14, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J. savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad tą dieną žmona su dukra buvo išvykusios, o jam pasibaigė vaistai. (duomenys neskelbtini) jam pažeidė ausis, dar atsirado (duomenys neskelbtini), ištino kojos, todėl nutarė nuvažiuoti iki vaistinės nusipirkti vaistų. Alkoholį buvo vartojęs iš vakaro, su kaimynu išgėrė vyno butelį, tačiau jautėsi normaliai. Galėjo pripūsti dėl išgerto alkoholio, tačiau galėjo turėti įtakos ir vaistai, nes išgėrė vaistų rytinę dozę. Vaistai, kuriuos jis geria yra stiprūs. Nuo 2014 m. jau nedirba, tada kai susirgo. Prašo nekonfiskuoti automobilio, nes jis reikalingas dėl ligos, viešuoju transportu ir taksi gydytojai važiuoti nerekomenduoja, nes imuninė sistema yra nusilpusi, todėl jį vežioja žmona. Dėl įvykio gailisi.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu R. J. atstovas adv. A. Vaičiūnas pateikė prašymą dėl švelnesnės nei įstatymo numatyta nuobaudos paskyrimo. Jame nurodyta, kad nuo 2014 m. jam yra diagnozuoti (duomenys neskelbtini), dėl kurių gydymo pasitelkiant (duomenys neskelbtini) neturėjo galimybės atlikti teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo procedūrų. Prašymo priede yra pridėti dokumentai, kurie patvirtina nurodytą liga: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės santaros klinikos išrašai iš medicininių dokumentų. Prašyme nurodyta, kad šiuo metu taip pat yra taikomas gydymas ir transporto priemonė šeimoje yra reikalinga važinėti į gydymo įstaigas, (duomenys neskelbtini) kursus, ko negalima padaryti nei viešuoju transportu, nei taksi paslaugomis, nes dėl (duomenys neskelbtini) nusilpus imunitetui asmuo gali būti vežiojamas tik tuo automobiliu, kurio salonas yra nuolat dezinfekuojamas, kad nesusirgtų kokia bakterine infekcija. Be to, prašyme nurodyta, kad kai būna gydomas stacionare, ligoninėje, savo automobiliu leidžia pasinaudoti Žvėryno seniūnijos bendruomenei. Prašymo priede Žvėryno seniūnijos rašte nurodyta, kad paskolindamas automobilį R. J. pagelbsti visuomeninėje veikloje. Prašymo priede yra pateikti išrašai iš medicininių dokumentų, neįgaliojo pažymėjimas, darbo lygio pažyma, sprendimas dėl nedarbingumo lygio, išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, taip pat mokėjimo orderis, kuris patvirtina, kad eismo įvykio metu padaryta žala yra visiškai atlyginta. Prašyme nurodoma, kad visi išdėstyti argumentai sudaro pagrįstą pagrindą svarstyti klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo ir švelnesnės nuobaudos paskyrimo (b. l. 28-40).
Žemesnės instancijos teismas
Be minėto R. J. paaiškinimo teismo posėdžio metu, jo kaltė grindžiama ir kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis, kurie teismo pripažinti įrodymais. R. J. savo paaiškinime nurodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į automobilį „Mercedes Benz“. Nurodė, kad eismo įvykio priežastis yra ta, kad buvo apsvaigęs nuo per stiprios vaistų dozės (b. l. 13). E. Š. savo paaiškinime nurodė, kad 2020 m. sausio 24 d., apie 11 val., vairavo automobilį „Mercedes Benz“ priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Vėliau stovėdamas laukė, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas ir staiga pajuto kaip jo automobilis sujudėjo ir išgirdo triukšmą. Suprato, kad į jo automobilio galą atsitrenkė kitas automobilis. Išlipęs pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis „Porsche“. Šią situacija nufotografavo, pradėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją ir atsitrenkusio automobilio savininkas pareiškė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Tada buvo iškviesti policijos pareigūnai (b. l. 12). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės E. Č. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. sausio 24 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. P., apie 14.02 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, vienas vairuotojas neturi vairuotojo pažymėjimo. Atvykus minėtu adresu pamatė du susidūrusius automobilius. Tai automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį kaip vėliau paaiškėjo vairavo E. Š., jis paaiškino, kad važiavo su savo žmona J. Š. (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ir sustojo ties sankryža, o vėliau pajuto smūgį į savo automobilio galinę dalį. Abiem įvykio dalyviams pradėjus pildyti eismo įvykio deklaraciją, įvykio kaltininkas jam pasakė, kad su savimi neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl buvo iškviesta policija. Automobilio „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai R. J. Jis paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į priekyje sustojusio automobilio „Mercedes Benz“ galinę dalį, o teisę vairuoti jis buvo praradęs ir vairuotojo pažymėjimo neturi. Kadangi iš „Porche“ vairuotojo burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli ir jis svirduliavo, alkotesteriu buvo patikrintas jo blaivumas, ko pasėkoje nustatytas 0,58 promilių girtumas. Jis paaiškino, kad serga vėžiu ir vartoja vaistus, o alkoholio yra nevartojęs. Jam buvo pasiūlyta kreiptis į PLC. Forminant eismo įvykį ir patikrinus vairuotojo duomenis per cdb, paaiškėjo, kad R. J. 2018 m. buvo atimta teisė vairuoti, o visos sąlygos yra neįvykdytos, vairuotojo pažymėjimo yra neatsiėmęs (b. l. 6). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio V. P. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir vyriausiosios patrulės E. Č. tarnybiniame pranešime (b. l. 7). BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse nurodyta, kad 2020 m. sausio 24 d., 14.06 val., buvo gautas pranešimas, jog gatvėje susidūrė „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vienas dalyvis neturi vairuotojo pažymėjo (b. l. 8-9). Eismo įvykio vietos schema (b. l. 10), papildomi duomenys apie eismo įvykį, kur yra nurodyti transporto priemonės „Porsche“ ir „Mercedes Benz“ apgadinimai (b. l. 11), nuotraukos, iš kurių matyti transporto priemonių apgadinimai (b. l. 19-23), alkotesterio rodmenys, kuriuose užfiksuota, kad 2020 m. sausio 24 d., 14.50 val. R. J. buvo nustatytas 0,58 promilių girtumo laipsnis (b. l. 15).
Išdėstytų byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad R. J. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. J. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Padarytą nusižengimą ir R. J. kaltę įrodo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys byloje esantys įrodymai, kuriais nustatyta, jog R. J., būdamas neblaivus, apgadino dvi transporto priemones. Be to, ištyrus bylos aplinkybes bei įvertinus surinktus įrodymus darytina pagrįsta išvada, kad R. J. vairavo automobilį „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir taip padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje. ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, ir už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už, be kita ko, ir šio kodekso 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2020 m. sausio 24 d. R. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,58 prom. girtumas, ir būdamas baustas 2018 m. balandžio 30 d. nutarimu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, jam skirtą baudą sumokėjo 2018 m. birželio 20 d., o administracinio poveikio priemonės vykdymas pasibaigė 2019 m. balandžio 24 d. Tokiu būdu darytina išvada, kad R. J., 2020 m. sausio 24 d. vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, tai darė nepraėjus vieneriems metams po to, kai buvo baigtas vykdyti jam paskirtas specialiosios teisės atėmimas. Remiantis ANK 40 straipsnio nuostatomis, tam, kad būtų pripažinta, jog asmuo administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą (ANK 427 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo plotmėje), būtina nustatyti ne tik administracinės nuobaudos (šiuo atveju piniginės baudos), bet ir administracinio poveikio priemonės (šiuo atveju specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo) įvykdymo terminą (Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-173-594/2018). Taigi R. J. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje. Be to, R. J. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, įrodyta jo paties parodymais (neneigė, kad įvykio dieną vairuodamas automobilį „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį „Mercedes Benz“), administracinio nusižengimo protokolu, kuriame užfiksuotos visos įvykio aplinkybės (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 10), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 6, 7) bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu buvo sugadintos abi transporto priemonės. R. J. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje.
Skirdamas R. J. nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – administracine tvarka baustas (b. l. 2-5), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteistas, turi neįgalumo pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad jo darbingumo lygis yra 45 proc., serga (duomenys neskelbtini). R. J. prašyme dėl švelnesnės nei įstatymo numatyta nuobaudos paskyrimo prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad 2019 m. kovo 26 d. įstatymo Nr. XIII-2027 redakcija numatė šio straipsnio pakeitimus, įsigaliojusius 2020 m. sausio 1 d., kur nurodyta, kad švelnesnės nei įstatymo numatyta nuobaudos paskyrimas reglamentuojamas ANK 34 straipsnio 6 dalyje.
R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apibūdinančius duomenis, darytina išvada, kad net ir minimalios sankcijoje numatytos baudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo kriterijams ir nepasiektų nuobaudai keliamų tikslų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais ir ANK 34 straipsnio 6 dalimi, darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti R. J. paskyrus mažesnes nei ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje numatytas minimalias baudas. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, R. J. už kiekvieną padarytą administracinį nusižengimą skirtinos nuobaudos atskirai, o galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
ANK 423 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas, teises vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 427 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų bei privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Atsižvelgiant į tai, R. J. skirtinas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurio terminas nustatytinas 3 (trejiems) metams.
Bylos duomenimis, automobilis „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. J. (b. l. 11). Atsižvelgiant į visas byloje nurodytas aplinkybes ir į tai, kad įstatyme yra nustatyta pareiga konfiskuoti transporto priemonę, nagrinėjamu atveju automobilis „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas. Teismas pažymi, kad R. J. ir jo atstovo prašymas netaikyti automobilio konfiskavimo, tačiau išieškoti jo vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, yra nepagrįstas. Konfiskuotino turto vertės išieškojimas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnio 5 dalyje ir gali būti taikomas tik nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Galimybės išieškoti konfiskuotino turto vertę nei ANK 29 straipsnis, nei kiti ANK straipsniai nenumato. Pažymėtina, kad ANK nuostatos leidžia teismui taikyti BK nuostatas tik ANK nustatytais konkrečiais atvejais (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-323-1020/2018).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 417 straipsnio 7 dalimi, 423 straipsnio 3 dalimi, 424 straipsnio 2 dalimi, 427 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti jam 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.
R. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti jam 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.
R. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti jam 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.
R. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 10 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, R. J. paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 4 dalimi, 427 straipsnio 2 dalimi, R. J. paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsniu, konfiskuoti R. J. priklausantį automobilį „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20110044342.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.