Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-589-1142/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-17
Bylos Nr.
1-589-1142/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36955-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Žilvinas Jaraminas
Kaltinamasis
G. V.
Advokatai
Petras Kontrimas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-589-1142/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36955-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.6. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 17 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas,sekretoriaujant Nijolei Mikaločienei,dalyvaujant prokurorei Danutei Rudienei,kaltinamajam G. V., jo gynėjui advokatui Petrui Kontrimui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kretingoje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis užadarojoje akcinėje bendrovėje „P. t. s.“ mechaniku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2021 m. spalio 23 d., apie 12 val. 44 min., Kretingos r., Tintelių k., Kaštonų g., prie Kurmaičių k. tvenkinio, G. V. vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio – alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0385, 2021 m. spalio 23 d. 13 val. 10 min. jam nustatytas 1,81 prom., 2021 m. spalio 23 d. 13 val. 25 min. – 2,09 prom. girtumas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. V. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad spalio 23 dieną, apie 10 val. ryto, jis išvažiavo iš namų prie pavėsinės, esančios prie Kurmaičių tvenkinio. Važiuodamas nusipirko 0,5 l. talpos slyvų trauktinės, kurios stiprumas apie 30 laipsnių. Išgėrė trauktinės, išsimaudė tvenkinyje. Buvo atvažiavusi žmona, paliko jam automobilio raktus, kad jis galėtų automobilyje pasišildyti. Tada jis sugalvojo automobiliu apsukti ratą pievoje. Buvo praėję apie 10-15 min. po alkoholio vartojimo, kai sėdo už vairo. Su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka. Automobilis registruotas žmonos vardu, bet juo naudojasi jis. Automobilis pirktas prieš 6 ar 7 metus santuokos metu. Žmona nežinojo, kad jis vairuos automobilį. Automobilis įvykio metu buvo sugadintas nepataisomai. Automobilio vertė galėtų būti 1 060 Eur. Šeimos pajamos per mėnesį yra jo atlyginimas ir žmonos minimalus atlyginimas. Turi namelį sodų bendrijoje, kreditorių neturi. Žmona sutinka būti jo laiduotoja, ji gali daryti teigiamą įtaką jo elgesiui. Konfliktas su žmona buvo vienetinis atvejis, santuokoje jie gyvena 12 metų, sutaria gerai.

Teisiamajame posėdyje laiduotoja pageidaujanti būti S. V. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Tą dieną atsikėlę ryte jie susipyko. Vyras sėdo į mašiną ir išvažiavo. Nesulaukusi vyro sugrįžtant, ji apie 12 val. išvažiavo jo ieškoti. Nuvažiavo į pavėsinę prie tvenkinio, ten rado sutuoktinį neblaivų, tai suprato iš jo elgesio. Atvykusi matė, kad mašinoje mėtėsi tuščios alaus skardinės. Vyras šoko maudytos į tvenkinį, po to jie vėl pradėjo pyktis. Ji paliko jam automobilio raktus tam, kad jis nesušaltų išsimaudęs. Jis pažadėjo, kad automobilio nevairuos. Išvažiavusi ji pamatė, kaip jos vyras važiuoja automobiliu ir ją aplenkė, nuvažiavęs apie 100 metrų automobilio nesuvaldė ir nuslydo link tvenkinio. Ji puolė jį gelbėti, kartu buvusios draugės paprašė, kad ji iškviestų tarnybas. Automobilis „VW Passat“ priklauso šeimai, ji nežino, kokia galėtų būti jo vertė. Jų santykiai su vyru yra geri, jis klauso jos nuomonės, įvykio dieną konfliktas buvo vienkartinio pobūdžio. Vyras ir visa šeima labai išgyveno dėl šio įvykio. Ji ką tik pradėjo dirbti, jos atlyginimas yra 700 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Vyro atlyginimas apie 100 Eur. Turi namą, kreditorių neturi. Ji šiuo metu neturi finansinės galimybės sumokėti užstato.

Kaltinamajam G. V. prisipažinus kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davus parodymus, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu BPK nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.

Iš Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK Reagavimo skyriaus pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. spalio 23 d. 12.44 val. iš Klaipėdos apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Kretingos r., Tintelių k., Kaštonų g., prie Kurmaičių tvenkinio apsivertė automobilis, kuris yra paniręs galu į vandenį. Nuvykus į įvykio vietą, pareigūnus pasitiko nuvažiavusio į griovį automobilio „VW Passat“, valst. (duomenys neskelbtini), savininkė S. V., kuri paaiškino, kad ryte susipyko su savo sutuoktiniu G. V., kuris po įvykusio konflikto išvyko į savo sodybą, esančią tame pačiame kaime. Tada ji važiavo jo ieškoti, rado sodyboje, sėdintį automobilyje ir vartojantį alkoholinius gėrimus. Sutuoktinė atėmė automobilio raktelius ir išvažiavo namo, nes G. V. pasakęs, kad liks čia per naktį miegoti, bet pagalvojusi, jog vyriškis per naktį sušals, parvežė raktelius ir atidavė jam. Išvykus iš sodybos ir važiuojant žvyruotu keliu šalia tvenkinio Kaštono gatvėje, pastebėjo kaip G. V., važiuodamas laukais su automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jas aplenkė, pervažiavo žvyruotą kelią, nuvažiavo nuo šalia kelio esančio tvenkinio skardžio. Pats nenukentėjo, tik dėl atšalusio kūno buvo pristatytas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. G. V. pirmu tikrinimu alkoholio matuokliu 13.10 val. nustatytas 1,81 promilių girtumas, antru bandymu 13.25 val. nustatytas 2,09 promilių girtumas (b. l. 1-2).

Iš 2021 m. spalio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotolentelės matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kretingos r., Tintelių k., Kaštonų g. nuvažiavęs nuo Kurmaičių tvenkinio skardžio, priekine dalimi į vakarų pusę. Ištraukus automobilis apžiūrėtas, išorėje buvo matoma, kad jo rėmas deformuotas, be priekinio bamperio (b. l. 15-29).

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad iš Kretingos r., Tintelių k. 2021 m. spalio 23 d. 14.10 val. į UAB „Okreta“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią Tiekėjų g. 32, Kretingoje, nuvežtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14).

Iš alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0385 šaknelių matyti, kad 2021 m. spalio 23 d. 13.10 val. pirmuoju tikrinimu G. V. nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, 13.25 val. antruoju tikrinimu – 2,09 promilių neblaivumas (b. l. 12). Alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. lapkričio 25 d. (b. l. 13).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja – savininkė yra S. V. (b. l. 36-37). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė 1997 metų gamybos transporto priemonės „VW Passat“ 1,9 TDI kaina Lietuvoje yra 1 060 Eur su PVM (b. l. 38). Automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas S. V., automobilio saugojimo ir transportavimo išlaidos apmokėtos (b. l. 39-47).

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis G. V. pripažįsta, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, sutinka su alkotesteriu užfiksuotais duomenimis apie jo neblaivumą. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo faktą taip pat patvirtina Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK Reagavimo skyriaus pareigūno tarnybinis pranešimas, alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0385 šaknelės, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, liudytojos S. V. parodymai ir kiti byloje surinkti duomenys. Byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma patvirtina, kad kaltinamasis G. V. 2021 m. spalio 23 d., apie 12 val. 44 min., Kretingos r., Tintelių k., Kaštonų g., prie Kurmaičių k. tvenkinio vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio – 2021 m. spalio 23 d. 13 val. 10 min. jam nustatytas 1,81 prom. neblaivumas. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suprato, kad vartojo alkoholį, žinojo, kad negalima vairuoti, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir atitinka šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma.

Byloje buvo gautas kaltinamojo sutuoktinės S. V. prašymas atleisti G. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį S. V. atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 85-86). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. V., jo gynėjas ir asmuo, prašantis perduoti jai kaltinamąjį pagal laidavimą, S. V. prašymą palaikė, prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė nurodė, jog sutinka, kad teismas taikytų laidavimo institutą ir atleistų G. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, mano, jog laiduotojos kandidatūra yra tinkama.

Kaltinamojo sutuoktinė S. V. sutinka būti G. V. laiduotoja, posėdžio metu patvirtino, jog supranta laidavimo instituto esmę. Teisiamojo posėdžio metu S. V. nurodė, kad su sutuoktiniu sutaria gerai, daug metų gyvena kartu, augina dvi nepilnametes dukras, sutuoktinis jos klauso, todėl mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką G. V.. Liudytoja teigė, kad įvykio dieną įvykęs konfliktas buvo atsitiktinio pobūdžio. S. V. neteista, per pastaruosius 5 metus vieną kartą bausta administracine tvarka už sąlyginai nedidelio pavojingumo administracinio nusižengimo padarymą (b. l. 97, 99). Iš bylos duomenų matyti, kad S. V. dirba, darbovietės yra charakterizuojama teigiamai (b. l. 90). Duomenų, kurie ją charakterizuotų neigiamai, byloje nėra. Byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad S. V. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir yra verta teismo pasitikėjimo būti laiduotoja (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis G. V. pirmą kartą padarė nusikaltimą, kuris priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 54-58). Duomenų apie naujus ikiteisminius tyrimus byloje nėra. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai dėl jo gailisi, teisiamojo posėdžio metu savo elgesį vertino kritiškai. Dirba, darbovietės yra charakterizuojamas teigiamai (b. l. 91). Įvertinus aptartas aplinkybes, yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis G. V. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, o jo padaryta nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo jo elgesio pasekmė.

Civilinių ieškinių dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo byloje nepareikšta.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą atleisti G. V. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą, perduodant G. V. laiduotojos S. V. atsakomybei, nustatant dvejų metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Įvertinus teisiamojo posėdžio metu S. V. pateiktus paaiškinimus ir turimus duomenis apie laiduotojos turtinę padėtį (dirba pardavėja, gauna minimalų darbo užmokestį, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, jos sutuoktinio darbo užmokestis nėra didelis), laidavimas paskirtinas be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 40 straipsnyje reglamentuotas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindas numatytas šio kodekso VI skyriuje, todėl atleidus G. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis padėti sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Teismas atsižvelgia į tai, kad G. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemonę, šia teise jis naudojosi šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 1,81 promilių neblaivumas. Atsižvelgtina ir į tai, kad vairuodamas transporto priemonę G. V. pavojingai manevravo, automobilio nesuvaldė ir dėl to nuslydo į tvenkinį. Akivaizdu, kad tuo jis sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vairuodamas transporto priemonę jis pavojingai manevravo, automobilio nesuvaldė, sukėlė realų pavojų kitų aplinkinių saugumui, taip pat įvertinus kitas G. V. atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes (nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas ir kt.), yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo momento, t. y. 2021 m. spalio 27 d. (b. l. 72-74). Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė skirti kuo trumpesnį teisės vairuoti uždraudimo terminą, tačiau byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą skirti minimalų šios teisės draudimo terminą. Teismo nuomone, BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo naudotis specialiąja teise termino, atitinkančio šiame straipsnyje numatytų terminų vidurkį, nustatymas pagal šios bylos aplinkybes yra proporcingas ir padės užtikrinti, kad G. V. šiuo laikotarpiu nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimo

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o vairuota transporto priemonė atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju G. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri registruota kaltinamosios sutuoktinės S. V. vardu. Ši transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota darant nusikalstamą veiką, todėl ši transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nors teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek jo sutuoktinė S. V. teigė, kad šis automobilis yra šeimos turtas, juo naudojasi kaltinamasis G. V., tačiau atsižvelgtina į tai, jog pagal šiuo metu byloje turimus duomenis transporto priemonė nėra tinkama eksploatuoti. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog konfiskuoti šį automobilį natūra nėra tikslinga (BK 72 straipsnio 5 dalis), todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimo.

Spręsdamas klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad vairuodamas transporto priemonę kaltinamasis nesuvaldė automobilio, nuslydo į tvenkinį, po šio įvykio automobilio rėmas yra deformuotas, nėra priekinio bamperio, automobilio galinis stiklas yra sudaužytas, šoniniai veidrodėliai nulaužti (b. l. 15-29). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, jog automobilis nėra tinkamas eksploatuoti. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina byloje esančios fotolentelės. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas yra išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, darytina išvada, jog turi būti išieškoma tokia transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, kuri atitinka transporto priemonės vertę sprendimo dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo priėmimo metu, t. y. po eismo įvykio sugadinto, o ne tokio paties nesugadinto automobilio vertė. Teismo nuomone, konfiskuojant nesugadinto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą kaltinamasis nepagrįstai atsidurtų blogesnėje padėtyje lyginant su ta, kuri būtų nusprendus taikyti turto konfiskavimą natūra, nes pastaruoju atveju transporto priemonė būtų konfiskuojama tokios būklės, kokia ji buvo po eismo įvykio, nenustatant kaltinamajam pareigos atkurti jos techninės būklės iki įvykio ar kompensuoti prarastos turto vertės pinigais.

Byloje nėra nustatyta, kokia yra tiksli automobilio vertė po eismo įvykio, tačiau VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė 1997 metų gamybos transporto priemonės „VW Passat“ 1,9 TDI kaina Lietuvoje yra 1 060 Eur su PVM. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra daugiau nei 20 metų senumo, įvertinus byloje esančius duomenis apie užfiksuotus transporto priemonės sugadinimus ir jų pobūdį, kaltinamojo pateiktus paaiškinimus apie dabartinę transporto priemonės būklę, teismas mano, jog šiuo atveju nebūtų tikslinga, ekonomiška ir proporcinga nustatinėti likutinės transporto priemonės vertės, todėl nustatytina 200 Eur suma, kuri išieškotina iš kaltinamojo kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Tokios pozicijos aptariamu klausimu yra laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-270-654/2019).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (b. l. 72-74) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vairuotojo pažymėjimas, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“, tuo užtikrinant baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vykdymą.

Proceso išlaidų šioje baudžiamojoje byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta.

Kompaktinis diskas, kuris pridėtas prie bylos, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos S. V. atsakomybei 2 (dvejų) metų terminui be užstato.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti G. V., kad jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti S. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Paskirti G. V. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 27 d.

Paskirti G. V. baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš G. V. transporto priemonės „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 200 Eur.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, G. V. vairuotojo pažymėjimą perduoti valstybės įmonei „Regitra“.

Kompaktinį diską, kuris pridėtas prie bylos, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas Žilvinas Jaraminas