Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-113-949/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-12
Bylos Nr.
1-113-949/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23200-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Gudienė
Kaltinamasis
K. P.
Nukentėjusysis
R. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-113-949/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23200-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 12 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rima Gudienė,sekretoriaujant Livetai Balčiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Snieguolei Lukošienei,kaltinamajam K. P.,nukentėjusiajam R. N.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. P. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų:

Jis, 2020 m. birželio 13 d., apie 22:50 val., antro aukšto koridoriuje, adresu Taikos pr. 20 Klaipėdos m., būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu, rankos kumščiu sudavė du smūgius R. N. į veido sritį bei rankos delnu sugriebdamas ir tempdamas už lytinių organų, padarė smulkius išilginės juostos formos odos nubrozdinimus kairiame skruoste skruostikaulio nosinės ataugos projekcijoje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje, plėštinę odos žaizdą kairiame kapšelyje, kas sukėlė R. N. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis K. P. teisiamajame posėdyje nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, pripažino tik tai, kad buvo konfliktas su kaimynu, kuris jį puolė, o kaltinamasis gynėsi nuo kaimyno puolimo. Gindamasis, jis galėjo griebti kaimynui už veido ir jį perbrėžti ir griebė už kelnių, tačiau lytinių organų negalėjo sužaloti. Parodė, jog sukonfliktavus su kaimyne S., pastaroji pasikvietė R. N.. Atėjęs R. N. norėjo jam užlaužti rankas, jis jį nuvertė ant grindų, tačiau jo dešinės rankos nesugebėjo paimti, o jis su ta ranka jam ir griebė, nutempė kelnes, galėjo pagriebti ir už lytinių organų. Norėjo jį nusistumti nuo savęs ir pataikė jam į veidą. R. N. pradėjo šaukti „kviesk policiją“. Teigė tą vakarą buvęs girtas, nes buvo išgėręs alaus. Taip pat parodė, kad R. N. civilinio ieškinio nepripažįsta. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos nurodytą sumą pripažįsta. Teigė, kad uždirba apie 500-600 eurų per mėnesį, 200 eurų moka už nuomą.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. N. teisiamajame posėdyje parodė, jog jis dažniausiai būnu darbe, o jo sugyventinė daugiau būna namie, išgėręs K. P. kabinėjosi prie jos. Vieną kartą K. P. išlindo pusplikis, kitą kartą jis išlindo nuogas, S. B. parbėgo pas jį ir paprašė kaimyną nuraminti. Jis nuėjo iki jo ir susipyko, kadangi matė, kad jis gali pulti, čiupo jam už rankų, jis parkrito ir su veidu dėjo į žemę. O dar prieš tai K. P. su ranka dėjo jam per veidą, jis jį parsivertė ant žemės, vieną ranką sučiupo, o su kita K. P. čiupo jam už lytinių organų. Ekspertizėje po to jam pasakė, kad negalės turėti vaikų. Po įvykio išbėgo S. B., pasakė jai iškviesti policiją. Policija išsivežė K. P., o jį - greitoji. Jis įvykio metu buvo su baltais treningais, po to pamatė, kad tarpkojis visas kruvinas. Kitą dieną nuvažiavo į ligoninę ir ten daktaras-ekspertas nustatė viską. Taip pat parodė, kad yra pareiškęs civilinį ieškinį, prašo atlyginti žalą. Teigė, kad dėl to įvykio nebegalės turėti vaikų. Nori gauti 1200 eurų žalos atlyginimą. Už vaistus sumokėjo virš 200 eurų, įrodymų neturi. Kitą sumą sudaro nervų ištampymas, t. y. 1000 eurų neturtinė žala. Parodė, kad dažnai vakarais būna, kai eina miegoti, suspaudžia kojas ir skauda kairįjį kapšelį.

Liudytoja S. B. teisiamajame posėdyje parodė, jog dar prieš tą įvykį kaltinamasis pradėjo pulti ant jos. Jie net nesikalbėdavo, nežino, ką jam padarė. Dieną prieš jis atidarė duris būdamas visas nuogas ir sakė jai „tu ruske, važiuok pas Putiną“. Ji jam sakė, kad ramintųsi ir nuėjo į savo kambarį. Kitą dieną, jis vėl būdamas neblaivus, pradėjo kabinėtis prie jos, sugyventinio R. N. namuose tuo metu nebuvo. Jam grįžus, viską papasakojo ir sakė eiti nuraminti K. P.. R. N. kelis kartus su juo kalbėjo, ir trečią kartą jie „susikibo“. Po to R. N. jai sakė iškviesti policiją, ji prie lango buvo, laukė kol atvažiuos policija ir pačių muštynių nematė. Atvažiavus policijai, jai pasakė būti kambaryje, nematė, kas ten vyko. Po to atvažiavo greitoji, R. N. skaudėjo dantį, jį apžiūrėjo ir sakė jam važiuoti į ekspertizę. R. N. buvo su šviesiomis kelnės, sakė jam, kad jo tarpkojis kruvinas, jis nusimovė kelnės ir parodė, kad ten išplėšta žaizda ant lytinių organų. Prieš tą įvykį jie dar buvo susikibę su P., bet smūgių tada nebuvo. R. N. su kažkuo kitu nekonfliktavo. R. N. buvo ant veido įbrėžimai, nesmarkiai bėgo kraujas, dantis klibėjo ir išplėšti lytiniai organai.

Iš 2020 m. birželio 14 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, jog R. N. kreipėsi į policiją pranešdamas apie tai, kad 2020 m. birželio 13 d. apie 22.45 val., Taikos pr. 20 namo, Klaipėdoje, bendro naudojimo koridoriuje buvo sumuštas kaimyno. Kaimynas du kartus rankos kumščiu stipriai trenkė į veido sritį, pirmą kartą pataikė į kairįjį skruostą, antrą kartą - į priekinius viršutinius dantis (b. l. 1-3).

Iš 2020 m. liepos 17 d. – 2020 m. liepos 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo, nustatyta kad buvo apžiūrėti 2020 m. birželio 13 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinėmis vaizdo kameromis Nr. B0F1EC0E56C 2 padaryti vaizdo įrašai, kuriuose matyti kaip policijos pareigūnai lipa laiptais, atsidaro laiptinės durys ir juos pasitikta moteris ir visi eina koridoriumi bei šnekasi (b. l. 55-57).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. birželio 15 d. specialisto išvados Nr. G 937/2020 (03) nustatyta, kad R. N. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: smulkus išilginės juostos formos odos nubrozdinimas kairiame skruoste skruostikaulio nosinės ataugos projekcijoje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva viršutinėje lūpoje, plėštinė odos žaizda kairiame kapšelyje. Kairio skruosto sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio dinaminio kontakto su kietu smulkiu buku ar bukabriauniu ribotą paviršių turinčiu daiktu, viršutinės lūpos sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio traukinio kontakto su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, kairio kapšelio sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku ar bukabriauniu daiktu. Sprendžiant iš poodinės kraujosruvos spalvos ir ribų, odos nubrozdinimo šašo pavidalo, ir plėštinės žaizdos pavidalo, atsižvelgiant į pateiktų medicininių dokumentų duomenis, visi sužalojimai yra vienodo senumo, padaryti maždaug prieš 3 paras laiko iki objektyvios apžiūros, ankščiau kaip 2020 m. birželio 13 d. 23.34 val., kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui ir aplinkybėms. R. N. objektyvios apžiūros metu nustatytos 3 trauminių kontaktų žymės. Visi nurodyti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 62-63).

Iš ataskaitų žiūryklės ROIK 0120000297232 matyti, jog pranešėjas S. B. 2020 m. birželio 7 d. 23.23 val. pranešė apie agresyvų kaimyną, kuris puola muštis, konfliktuoja, keli vyrai jį laiko, kad nesimuštų, prašo skubios policijos pagalbos (b. l. 64-67).

Iš ataskaitų žiūryklės ROIK 0120000297465 matyti, jog 2020 m. birželio 8 d. 07.32 val. iš Klaipėdos universitetinės ligoninės gautas pranešimas, jog 2020 m. birželio 8 d., apie 02.05 val. GMP atvežė K. P., kuris medikams paaiškino, jog 2020 m. birželio 7 d., apie 14.00 val., prie Taikos pr. 20 namo, sumušė nepažįstamas. Nustatyta diagnozė – nosies kaulo lūžis, gydomas ambulatoriškai (b. l. 68-69).

Iš 2020 m. birželio 13 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjo Gintauto Dužino tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. birželio 13 d. patruliuojant AP L1714 kartu su vyr. patrule K. Toleikyte, 23.00 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje kaimynas užpuolė, trenkė kumščiu į nosį, kraujuoja, jį dabar laiko, GMP reikia. Atvykus nurodytu adresu, 23.02 val. bendrabučio koridoriuje pastebėjo konflikto dalyvius, vienas jų, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai K. P., buvo be viršutinių drabužių, pusiau nuogas, purvinomis kelnėmis. Nukentėjusysis R. N. paaiškino, kad kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buvo, K. P. bendro naudojimo koridoriuje pradėjo pulti, kabinėtis prie jo sugyventinės S. B. bei R. N. trenkė kumščiu į veidą, dėl to patyrė fizinį skausmą. Taip pat policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, kad būnant jiems įvykio vietoje, K. P. viešoje vietoje, bendrabučio koridoriuje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,49 promilių neblaivumas) pastoviai jų akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, tyčia įžeidžiamai kabinėjosi prie bendrabučio gyventojų. Paklaustas kodėl taip daro ir paprašius nusiraminti atsakė, kad nekenčia rusų tautybės piliečių (b. l. 77).

Iš 2020 m. birželio 13 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato vyriausiojo patrulio Kristinos Toleikytės tarnybinio pranešimo matyti, kad nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir tyrėjas Gintautas Dužinas (b. l. 78).

Iš 2020 m. rugsėjo 21 d. akistatos tarp kaltinamojo K. P. ir nukentėjusiojo R. N. matyti, jog į klausimą - Prašome papasakoti, kokiomis aplinkybės buvote sužalotas 2020-06-13 - R. N. atsakė- 2020-06-13 jo sugyventinė S. B., pasakė, kad bendro naudojimo koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), ją užgaulioja kaimynas vardu Kęstutis. Jis išėjo į koridorių Kęstutį perspėti, antrą kartą vėl užgauliojo sugyventinę Svetlaną, ji jam pasakė grįžusi į kambarį, trečią kartą, kai Svetlana jam pasakė, kad kaimynas užgaulioja, jis išėjo į koridorių. Kaimynui davė perspėjimą, jis jam atsakė "ateik čia", jis nieko nebijodamas pradėjo eiti link jo, jam einant link kaimyno, jis jį puolė, trenkė rankos kumščiu į veido sritį ir rankos pirštų nagais įbrėžė prie kairės akies. Jis norėjo kaimyną sulaikyti, kad nesimuštų ir sugriebė už kairės rankos, norėjo užlaužti, kad jis daugiau nebesimuštų. Kaimynas buvo stipriai išgėręs, jis nestipriai išgėręs, neišlaikė lygsvaros, krito ant grindų. Jis, kai abu buvo nugriuvę ant grindų, norėjo užlaužti dešinę ranką, kaimynas priešinosi, dešinė ranka jo išsprūdo ir jis sugriebė jam už lytinių organų ir suspaudė, po to ėmė tempti. Kai pajuto didelį skausmą, kaimyną paleido, tačiau jis dar tempė sugriebęs už lytinių organų. Jis sušaukė Svetlanai, kad kviestų policijos pareigūnus. Į klausimą - Ar girdėjote R. N. parodymus ir juos tvirtinate? - K. P. atsakė- taip girdėjo, su R. N. parodymais sutinka iš dalies. Nesutinka su R. N. parodymais toje dalyje, kai kaimynas pradėjo eiti link jo, buvo agresyviai nusiteikęs ir jis suprato, kad kaimynas puls jį mušti. Jis nieko nelaukdamas matydamas, kad kaimynas gali trenkti, užsimojo ir netyčia pataikė į veidą, ir traukdamas ranką galėjo įbrėžti ties kaire akimi. Kai kaimynas užlaužė jam kairę ranką ir abu buvo ant grindų nugriuvę, jis norėdamas išlaisvinti, kad kaimynas nesugriebtų už dešinės rankos ir jos neužlaužtų, griebė, jam už rūbų, nes norėjo nuo jo išlaisvinti. Jis nesuprato, kad sugriebė kaimynui už lytinių organų, manė, kad už rūbų. Į klausimą - Ar girdėjo K. P. parodymus ir juos tvirtina? - R. N. atsakė: Taip girdėjo, nesutinka su jo parodymais, pasilieka prie savo duotų parodymų. Į R. N. užduotą klausimą - Kodėl buvo kruvinos jo baltos sportinės kelnės? - K. P. atsakė - Jis nežino ir nematė, kokio lygio buvo kruvinumas, ar iš viso buvo. Į K. P. užduotą klausimą - Kodėl jūs prieš tai dieną su aukštu vyriškiu prie įėjimo į namą, adresu (duomenys neskelbtini), laukėte manęs ir vyriškiui rodėte pirštu į mane ir pasakėte "šitas"? R. N. atsakė - stovėjo su draugu ir kalbėjosi. Draugas, vardą, pavardę, nurodyti atsisakė, jo paklausė, koks ten pas jus skandalistas, jis pirštu parodė į kaimyną, kuris tuo metu ėjo pro šalį. Į K. P. užduotą klausimą - Kas jam 2020-06-07 sulaužė nosį koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini)? - R. N. atsakė: Jis jo nelietė, nes žino, kokios būna pasekmės, nenorėjo susidurti su policijos pareigūnais. Vieną kartą buvo susidūręs su policijos pareigūnais per savo sugyventinę S. B.. Į R. N. užduotą klausimą - Prašome paaiškinti "ką reiškia nenorėjau susidurti su policijos pareigūnais? - R. N. atsakė: Jis nenorėjo jo liesti, nes vėl būtų apkaltintas ir jam paskirta probacija. Į K. P. užduotą klausimą - Kaip aš turėjau gyventi adresu (duomenys neskelbtini) ir pereiti bendro naudojimo koridoriumi, jei jūs pastoviai mane užgauliojote bei grasinote man ant galvos išpilti išmatų kibirą? - R. N. atsakė: jis jo neužgauliojo, negrasino. Kiekvienas pasiliko prie savo duotų parodymų (b. l. 136-138, 139).

Iš pristatyto asmens kortelės išrašo matyti, kad 2020 m. birželio 13 d. K. P. buvo pristatytas į policijos komisariatą ir jam 2020 m. birželio 13 d., 23.29 val. nustatytas 2,46 promilių neblaivumas (b. l. 115-116).

BK 140 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, faktines aplinkybes – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir panaudotas priemones, padėtį, buvusią juos padarant, konflikto priežastį, eigą, kilusius padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-65-489/2018 ir kt.). Iš BK 140 straipsnio 1 dalies normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas neišskyrė nei veikos padarymo tikslo, nei motyvų kaip būtinųjų jos sudėties požymių, todėl į kaltininko motyvus ir tikslus gali būti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau nėra keliamas reikalavimas kiekvienu atveju konstatuoti, kad kaltininkas tam tikrus veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko būtent išimtinai siekdamas sukelti jam skausmą ar nežymiai sutrikdyti jam sveikatą (kasacinės nutartys Nr. 2K-23-895/2016, 2K-231-976/2017).

Kaltinamasis K. P. savo kaltės dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos teisme nepripažino, teigdamas, jog atėjęs R. N. norėjo jam užlaužti rankas, jis jį nuvertė ant grindų, tačiau jo dešinės rankos nesugebėjo paimti, o jis su ta ranka jam bandė griebti ir galėjo perbrėžti veidą, taip pat griebė už kelnių, jas griebdamas, galėjo pagriebti ir už lytinių organų, tačiau jų sužaloti negalėjo. Norėjo jį nusistumti nuo savęs ir pataikė jam į veidą. Taigi matyti, kad kaltinamasis K. P. iš esmės neneigia, kad trenkė nukentėjusiajam į veidą ir griebė už lytinių organų, tačiau parodė, kad tai padarė gindamasis, tuo pačiu nepripažįsta ir kad jo atlikti veiksmai galėjo sukelti kaltinime nurodytas pasekmes, t.y. nukentėjusiojo lytinių organų sužalojimą. Tokius kaltinamojo K. P. parodymus teismas vertina kaip pastarojo siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, nes šiuos kaltinamojo parodymus paneigia visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų.

Nukentėjusysis R. N. viso ikiteisminio tyrimo metu – į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams duotų paaiškinimų, vėlesnių apklausų, taip pat akistatos metu - nuosekliai nurodė savo sužalojimo aplinkybes, tvirtindamas, jog jis buvo sužalotas smurtiniais K. P. veiksmais. Viso proceso metu nukentėjusiojo R. N. nurodytos esminės konflikto su kaltinamuoju K. P. aplinkybės ir smurtiniai pastarojo veiksmai buvo papasakotos nuosekliai ir iš esmės tapačiai. Nukentėjusysis R. N. nurodė, kad išgėręs K. P. kabinėjosi prie jo sugyventinės. Vieną kartą K. P. išlindo pusplikis, kitą kartą jis išlindo nuogas, S. B. parbėgo pas jį ir paprašė jį nuraminti. Jis nuėjo iki K. P. ir susipyko, K. P. su ranka trenkė jam per veidą, kadangi matė, kad jis gali pulti, čiupo jam už rankų, K. P. parkrito ir su veidu trenkėsi į žemę. Jis vieną K. P. ranką sučiupo, o su kita K. P. čiupo jam už lytinių organų. Abejoti tokiais iš esmės nuosekliais nukentėjusiojo R. N. parodymais teismas neturi pagrindo. Nukentėjusiojo R. N. patirtus sužalojimus, jų mastą, susidarymo mechanizmą, visus trauminius poveikius, patvirtina ne tik pačio nukentėjusiojo parodymai, bet ir byloje esanti specialisto išvada Nr. G 937/2020 (03) (b. l. 62-63). Minėtoje išvadoje pažymėta, kad kairio skruosto sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio dinaminio kontakto su kietu smulkiu buku ar bukabriauniu ribotą paviršių turinčiu daiktu, viršutinės lūpos sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio traukinio kontakto su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, kairio kapšelio sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku ar bukabriauniu daiktu. Taip pat nurodyta, kad R. N. objektyvios apžiūros metu nustatytos 3 trauminių kontaktų žymės. Įvertinus nustatytas aplinkybes matyti, kad specialisto išvadoje G 937/2020 (03) nustatyti sužalojimai ir jų pobūdis patvirtina nukentėjusiojo duotus parodymus dėl sužalojimo aplinkybių. Nukentėjusiojo parodymus dėl kaltinamojo K. P. kabinėjimosi prie nukentėjusiojo sugyventinės patvirtino ir liudytojos S. B. parodymai, nors ji pačio konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nematė, tik girdėjo, kaip nukentėjusysis šaukė iškviesti policijos pareigūnus. Pagrindo netikėto liudytojos S. B. parodymais teismas neturi pagrindo. Be to, baudžiamojoje byloje esantis Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad kaltinamasis K. P. du kartus baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimą, adresu (duomenys neskelbtini), dėl kaimyninių būtų durų trankymo bei tyčinio įžeidžiamo kabinėjimosi prie žmonių.

Kaltinamasis K. P. viso tyrimo metu pasakodamas apie įvykį buvo nenuoseklus. 2020 m. liepos 16 d. įtariamojo apklausos metu K. P. parodė, kad kaimyną galėjo pastumti, tačiau rankos kumščiu netrenkė, pripažino, kad su kaimynu susistumdė, tačiau jo nemušė (b. l. 126-127). Iš esmės tas pačias aplinkybes parodė ir 2020 m. liepos 23 d. įtariamojo papildomos apklausos metu (b. l. 133). 2020 m. liepos 30 d. akistatos su nukentėjusiuoju metu kaltinamasis jau teigė, kad manydamas, jog kaimynas puls jį mušti, užsimojo ir netyčia pataikė į veidą ir traukdamas ranką galėjo įbrėžti ties kaire akimi. Kai buvo ant grindų abu nugriuvę, norėdamas išsilaisvinti griebė nukentėjusiajam už rūbų, tačiau nesuprato, kad sugriebė už lytinių organų (b. l. 136-137). Teisme kaltinamasis tvirtino, kad pirmiausia nukentėjusysis pradėjo jam spausti ranką, parvertė ant žemės, o jis su dešine ranka trenkė jam kur pakliuvo. Rankai nusprūdus griebė nukentėjusiajam už kelnių, galėjo pagriebti ir už lytinių organų (b. l. 192). Iš 2020 m. birželio 13 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjo Gintauto Dužino tarnybinio pranešimo matyti, kad ir atvykus policijos pareigūnams K. P. bendrabučio koridoriuje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,49 promilių neblaivumas) pastoviai jų akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, tyčia įžeidžiamai kabinėjosi prie bendrabučio gyventojų. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo K. P. parodymai nėra patikimi, jis tokiais parodymais arba siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, arba dėl savo neblaivumo įvykio metu tiksliai neprisimena įvykio aplinkybių, todėl teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiškai.

Įvertinęs tai, kad nukentėjusiojo R. N. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, išsamūs, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kurie kartu su liudytojos S. B. parodymais, specialisto išvada apie jo patirtų sužalojimų mastą, lokalizaciją ir padarymo laiką, taip pat kitais rašytiniais bylos duomenimis jungiasi į nuoseklią, chronologišką bei logišką įrodymų grandinę, kuri yra pakankama daryti išvadą, jog K. P. atliko kaltinime nurodytus veiksmus – tyčia mušdamas nežymiai sužalojo R. N..

Tokiu būdu, įvertinęs aukščiau nurodytų ir teismo tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų visumą, teismas sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis K. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. rankos kumščiu sudavė du smūgius R. N. į veido sritį bei rankos delnu sugriebdamas ir tempdamas už lytinių organų, padarė smulkius išilginės juostos formos odos nubrozdinimus kairiame skruoste skruostikaulio nosinės ataugos projekcijoje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje, plėštinę odos žaizdą kairiame kapšelyje, taip padarydamas R. N. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl bausmės

Motyvuojamoji dalis

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į bendrus bausmės skyrimo tikslus ir paskirtį, numatytus BK 41 straipsnyje, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus, nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias, lengvinančias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę.

K. P. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas dėl asmeninių priežasčių, anksčiau neteistas, eilę kartų baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, ne visos paskirtos baudos yra sumokėtos (b. l. 93-114), iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2020 m. du viešosios tvarkos pažeidimai padaryti bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpose - koridoriuje, taip pat pažymėtina, kad dauguma viešosios tvarkos pažeidimų padaryti kaltinamojo gyvenamojoje vietoje ir būnant neblaiviam. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis yra pasirinkęs visuomenei nepriimtiną gyvenimo būdą, nors ir baustas eilę kartų, tačiau išvadų dėl savo elgesio nedaro. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis savo kaltės dėl nusikalstamos veikos iš esmės nepripažino, nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl minėtų kaltinamojo veiksmų negrįžtamos pasekmės nekilo, tačiau kaltinamasis nukentėjusiojo neatsiprašė ir savo elgesio kritiškai nevertina.

Kaltinamojo K. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką K. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti šiam kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, artimą numatytos bausmės vidurkiui. Dėl to, kad padarytas smurtinis nusikaltinas, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4, 5 dalimis, kaltinamajam K. P. skirtini įpareigojimas – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei draudimas vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Dėl civilinių ieškinių

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 57,07 Eur ieškinį dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, nes tokia suma buvo sumokėta sveikatos priežiūros įstaigai už nukentėjusiajam R. N. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 46-47, 48). Ieškinys paremtas dokumentais, patvirtinančiais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, todėl yra pagrįstas ir tenkinamas.

Nukentėjusysis R. N. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1200 Eur žalos atlyginimo (b. l. 34). Nukentėjusysis R. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad turtinę žalą sudaro 200 Eur, nes tokią sumą sumokėjo už vaistus, o neturtinę žalą sudaro 1000 Eur, kurią grindžia tuo, kad kairysis kapšelis kartais skauda iki šiol, ekspertas jam nurodė, kad jis negalės turėti vaikų, be to, iki šiol kliba dantis.

Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiojo R. N. prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į nukentėjusiojo pateiktus motyvus dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos, pripažįsta, kad jis patyrė sužalojimus, jautė skausmą, patyrė įvairius kitus nepatogumus. Pažymėtina, kad nukentėjusiajam R. N. buvo padaryti smulkus išilginės juostos formos odos nubrozdinimas kairiame skruoste skruostikaulio nosinės ataugos projekcijoje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva viršutinėje lūpoje, plėštinė odos žaizda kairiame kapšelyje. Kairio skruosto sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio dinaminio kontakto su kietu smulkiu buku ar bukabriauniu ribotą paviršių turinčiu daiktu, viršutinės lūpos sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio traukinio kontakto su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, kairio kapšelio sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku ar bukabriauniu daiktu (b. l. 62-63). Tačiau teismo vertinimu, prašomas priteisti nukentėjusiojo neturtinės žalos dydis yra per didelis, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusysis po šio įvykio lankėsi pas gydytojus, psichiatrus ar psichologus dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, vartojo vaistus. Pagal bylos duomenis R. N. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, nors jis pats teigia, kad dėl patirtų sužalojimų negalės turėti vaikų, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų apie patirtų sužalojimų liekamuosius reiškinius. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad patyrė 200 Eur turtinę žalą, nes pirko vaistus, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių nurodytą aplinkybę, nepateikė ir nurodė, kad įrodymų, patvirtinančių kokių nors vaistų paskyrimą ir įsigijimą, nėra išsaugojęs.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl prašomos priteisti žalos bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuotina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti žala yra per didelė. Siekiant nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros, žalos dydis nukentėjusiajam R. N. mažintinas iki 300 Eur, ir nukentėjusiajam R. N. iš kaltinamojo K. P. priteistinas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Kita nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo, atmestina kaip nepagrįsta.

Dėl kitų klausimų

Iki bausmės vykdymo pradžios K. P. paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 130-131), pradėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena su body kamerų vaizdo įrašais iš įvykio vietos, saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 dalimis, kaltinamajam K. P. skirti įpareigojimą – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo K. P. Privalomojo sveikatos draudimo fondo naudai 57,07 Eur (penkiasdešimt septynių eurų 7 ct) žalą į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą LT 217300010002484333, AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Nukentėjusiojo R. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš K. P. 300 Eur (trijų šimtų eurų) žalos atlyginimą nukentėjusiojo R. N. naudai. Kitoje dalyje nukentėjusiojo R. N. civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti.

Iki bausmės vykdymo pradžios K. P. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną su body kamerų vaizdo įrašais iš įvykio vietos, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rima Gudienė