Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Baudž. byla Nr. 1A-891-174/2013

Teisėja Laimutė Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01858-2012-3

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2013 m. gruodžio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už vagystę įsibrovus į Ž. M. automobilį) – dvejų metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (už nedidelės vertės Ž. M. priklausančio turto sugadinimą) – 30 parų arešto bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už vagystę įsibrovus į A. S. automobilį) – dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujanti BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį už Ž. M. turto pagrobimą įsibrovus į automobilį ir turto sugadinimą, subendrintos apėmimo būdui ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už vagystę įsibrovus į A. S. automobilį, ir G. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo faktinio G. V. sulaikymo bausmės atlikimui momento.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Nuosprendžiu priteista iš G. V. 300 Lt turtinės žalos atlyginimo Ž. M..

Procesas dėl nukentėjusiojo A. S. pareikšto civilinio ieškinio 100 Lt turtinei žalai atlyginti nutrauktas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: rankos pėdsaką ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 1 nuo automobilio „Volkswagen Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Ryšininkų g. 2, Klaipėdoje, saugomą byloje voke, CD diską su nuotraukomis apžiūrint įvykio vietą Jotvingių g. 20, Klaipėdoje, saugomą byloje voke, daktiloplokštelę su pirštinės pėdsaku, paimtu apžiūrint įvykio vietą Jotvingių g. 20, Klaipėdoje, saugomą byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta palikti saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, būtent: G. V. laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 6 d. 18.00 val. iki 2012 m. gruodžio 7 d. 10.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Klaipėdoje, Ryšininkų g. 2 namo kieme, išdaužęs ten stovinčio Ž. M. priklausančio automobilio „Volkswagen Caravelle”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 300 litų vertės dešinės pusės šoninį lango stiklą, įsibrovė į automobilį ir iš automobilio „Volkswagen Caravelle” salono pagrobė 400 litų vertės autogrotuvą „Silver Crest”. Tokiu būdu G. V. įsibrovęs į automobilį (saugyklą) pagrobė Ž. M. priklausantį turtą už 400 litų ir sugadino Ž. M. priklausantį nedidelės vertės turtą už 300 litų.

Be to, G. V. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, o būtent: G. V. laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 6 d. 18.00 val. iki 2012 m. gruodžio 7 d. 07.50 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Klaipėdoje, prie Jotvingių g. 20 namo, įsibrovė į ten stovintį A. S. priklausantį automobilį „Volkswagen Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš automobilio salono pagrobė 200 litų vertės automagnetolą, 50 litų vertės automagnetolą „JVS”, 70 litų vertės navigaciją, 100 litų vertės keitiklį. Tokiu būdu G. V. pagrobė A. S. priklausantį turtą už 420 litų.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplin­kybėmis, turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam G. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, pagrįstai G. V. pripažino kaltu padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą. Apeliantas deklaratyviai teigia, kad jo kaltės pagrobus svetimą turtą įsibrovus į saugyklą (automobilius „Volkswagen Caravelle” ir „Volkswagen Passat”) bei sugadinus nedidelės vertės svetimą turtą nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, nes išvadą apie tai patikimai patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas, kurį sudaro nukentėjusiųjų A. S., Ž. M., liudytojo V. V. (V. V.) parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, daiktų patikrinimo ir apžiūros protokolai, specialisto išvados bei kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patvirtinantys neteisėtus G. V. veiksmus.

Nuteistojo prašymas panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, ir jį išteisinti, nes, G. V. teigimu, jis neįvykdė vagysčių iš A. S. priklausančio automobilio „Volkswagen Passat“ ir Ž. M. priklausančio automobilio „Volkswagen Caravelle“ bei šio automobilio nesugadino, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertinio byloje surinktus įrodymus ir nustatė, kad G. V. kaltė dėl svetimo turto pagrobimo įsibrovus į patalpą – automobilius „Volkswagen Passat“ ir „Volkswagen Caravelle“ – bei sugadinus nedidelės vertės svetimą turtą yra įrodyta.

Nuteistojo G. V. versija, kad jis nepadarė jam inkriminuotų nusikaltimų neatitinka tikrovės, pirmosios instancijos teismo yra motyvuotai, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu.

Nuteistasis G. V. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas be pagrindo nesirėmė N. B. parodymais, kurie patvirtina jo parodymus apie tai, kad 3 automagnetolas ir 1 navigaciją į lombardus UAB „Adverto“ ir UAB „Lombardika“ jis nunešė paprašytas dviejų nepažįstamų asmenų. Tačiau vien tai, kad liudytojas N. B. patvirtino G. V. nurodytas aplinkybes apie tai, kad žiemą, eidami kartu J. J. gatve, prie lombardo jie sutiko du nepažįstamus vaikinus, kurie kažką turėjo rankose, nepaneigia G. V. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Be to, pažymėtina, kad liudytojo N. B. parodymai yra prieštaringi, t. y. apklausiamas teisme jis nurodė, kad eidamas kartu su G. V. J. J. gatve prie lombardo sutiko du nepažįstamus vaikinus, jie kažką turėjo rankose, jis neturėjo laiko kalbėti ir nuėjo pietauti, o G. V. pasiliko su jais ir tik vėliau jam papasakojo, kad vaikinai, kuriuos jie kartu buvo sutikę, davė jam 20 Lt, kad užstatytų daiktus lombarde (t. 2, b. l. 43). Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė, jog einant kartu su G. V. J. J. gatve link Lietuvininkų aikštės jie sutiko du nepažįstamus jaunuolius, kurie rankose turėjo maišelį, vienas iš vaikinų paklausė, ar jie turi dokumentą ir gal gali užstatyti daiktus (nenurodė kokius), už tai pasiūlė 20 litų. Jis dokumento neturėjo, todėl atsisakė, o G. V. turėjo, todėl su vaikinų pasiūlymu sutiko, o jis, palikęs juos, nuėjo pietauti (t. 1, b. l. 41–42). Paminėti liudytojo N. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, rodo, kad šis liudytojas skirtingai aiškino įvykio aplinkybes, todėl remtis prieštaringais šio liudytojo parodymais nebuvo pagrindo. Be to, liudytojas N. B. patvirtino, jog jis su G. V. yra draugai, todėl akivaizdu, kad jis buvo suinteresuotas duoti parodymus G. V. naudai. Kita vertus, liudytojo N. B. parodymai nėra informatyvūs ir turintys esminės reikšmės sprendžiant G. V. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo klausimą, nes byloje nėra duomenų, kad G. V. inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu jis buvo kartu su N. B., to nenurodė ir pats nuteistasis, taigi reikšmingų bylai aplinkybių liudytojas N. B. nenurodė. Taigi, priešingai apelianto tvirtinimui, liudytojo N. B. parodymai nepaneigia G. V. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo.

Be to, nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad nors teismas nurodė, kad jo kaltę, be kitų nuosprendyje išvardytų įrodymų, patvirtina ir įvykio vietoje rastas jo pirštų atspaudas, tačiau, nuteistojo nuomone, neatmestina, kad turėdami duomenų apie jo ankstesnius teistumus dėl nusikaltimų nuosavybei pagal BK 178 straipsnį padarymą, policijos pareigūnai, norėdami atskleisti vagystes iš dviejų automobilių aplinkybes, jo piršto pėdsaką galėjo paim­ti nuo daiktų, t. y. automagnetolų ar navigacijos, kuriuos jis, paprašytas dviejų nepažįstam asmenų, nunešė į lombardus, jį nukopijuoti ant daktiloplokštelės ir įforminti taip, kad neva šis pėdsakas buvo rastas automobilyje „Volkswagen Caravelle“. Tačiau tokius nuteistojo G. V. apeliacinio skundo argumentus kolegija vertina kaip pastarojo siekį sušvelninti savo teisinę padėtį, dėl to apeliantas daro tik prielaidą, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, priešingai – ją paneigia. Įvykio vietos apžiūros metu Ž. M. priklausančio automobilio „Volkswagen Caravelle“ viduje, ties dešinės pusės galinėmis durelėmis, nuo keturkampio stiklo, pastatyto ant grindų, stiklo vienas kampas nuskilęs, buvo paimtas rankos pėdsakas. 2013-02-12 specialisto išvadoje Nr. Nr. 30-19-IS1-61 nurodyta, kad vienas piršto pėdsakas, rastas ant Ž. M. priklausančio automobilio „Volkswagen Caravelle“ dešinės pusės šoninio lango stiklo, yra paliktas G. V. kairės rankos smiliumi. Šioje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajam Ž. M. priklausančio automobilio „Volkswagen Caravelle“ apžiūra buvo atlikta pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus bei įrodymų rinkimo leistinumo taisykles, apžiūros protokolas pasirašytas įvykio vietos apžiūroje dalyvavusių tyrėjo, specialisto bei nukentėjusiojo Ž. M.. Pastarasis bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad jis dalyvavo savo automobilio „Volkswagen Caravelle“ apžiūroje ir matė, kaip policijos pareigūnai paėmė antspaudus nuo stiklo šukės, fotografavo. Byloje nėra duomenų, kad Ž. M. priklausančio automobilio „Volkswagen Caravelle“ apžiūros metu rastas rankos piršto atspaudas buvo paimtas pažeidžiant nustatytas procedūras, pakuotė nepažeista. Be to, kaip minėta, nukentėjusysis Ž. M. taip pat dalyvavo jam priklausančio automobilio apžiūroje bei patvirtino, kad policijpos pareigūnai paėmė antspaudus nuo stiklo šukės ir pagal ištirtus rankos piršto atspaudus specialistas padarė kategorišką išvadą, kad įvykio vietoje rastas vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas ant daktiloplokštelės Nr. 1, yra paliktas G. V. kairės rankos smiliumi. Todėl apelianto teiginiai, kad policijos pareigūnai galėjo sukeisti jo piršto pėdsakus, paimdami juos nuo daiktų, kuriuos jis, paprašytas dviejų nepažįstamų asmenų, nunešė į lombardus, atmestina kaip nepagrįsta. Kita vertus, neįtikėtina, kad G. V., paprašytas jam nepažįstamų asmenų, sutiko atiduoti savo vardu į lombardą tris magnetolas ir navigaciją, nešiojo šiuos daiktus po miestą ir atidavė į skirtingus lombardus. Be to, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, vieną autogrotuvą, pagrobtą iš Ž. M. priklausančio automobilio „Volkswagen Caravelle“, kurio apžiūros metu buvo aptiktas būtent G. V. piršto pėdsakas, jis taip pat atidavė į lombardą, tai paneigia pastarojo parodymus, kad jis tris magnetolas ir navigaciją gavo iš atsitiktinai sutiktų asmenų. Apeliantas kitų argumentų, paneigiančių jo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, savo skunde nenurodė.

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas G. V. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo pagrindė nuosekliai išnagrinėtais įrodymais, kurie nuosprendyje išsamiai aptarti, remdamasis jais teismas padarė teisingą išvadą dėl apelianto G. V. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus. Visi šių nusikalstamų veikų požymiai byloje buvo nustatyti, bylos aplinkybės pripažintinos įrodytomis, išsamiai aprašytos, byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti kiti įrodymai, bei nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai išdėstyti, padarytos išvados nėra prieštaringos. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais nuteistojo kaltės klausimu ir papildomai jų nekartoja bei konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis, neperžengiant nuteistojo G. V. apeliacinio skundo ribų, yra pagrįstas ir teisėtas, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniuose skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.