Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-550-485/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-29
Bylos Nr.
1S-550-485/2020
Teisminio proceso Nr.
1-33-3-00012-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
T. P.
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-550-485/2020Teisminio proceso Nr. 1-33-3-00012-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 18 d. nutarimą Nr. 95-289 taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. P. (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo įstatymo (1902) 162 pirmo skirsnio, trečiojo skirsnio pamojo punkto, penktojo skirsnio, 60 a. pažeidimus ir, vadovaujantis 62 pirmuoju skirsniu, nuteistas galutine 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.

1.1. Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendis buvo pripažintas ir nuspręsta jį vykdyti Lietuvos Respublikoje suderinus su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi, nustatant T. P. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 metų.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. gegužės 3 d., bausmės pabaiga – 2025 m. sausio 15 d. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2020 m. gegužės 14 d., buvo 4 metai 8 mėnesiai 1 diena.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2020 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 95-289 priimtas sprendimas taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga dar nėra pakankama lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikyti.

4. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2020 m. gegužės 18 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra grindžiama formaliais, šabloninio pobūdžio argumentais ir prielaidomis, pateikta medžiaga įvertinta selektyviai. Teismas nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė išlieka pavojinga visuomenei.

4.2. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis nuo 2019 m. vasario 5 d. atlieka bausmę Pusiaukelės namuose, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, per visą šį laikotarpį nepadarė nei vieno pažeidimo, vykdo visas komisijos rekomendacijas, yra atlikęs daugiau kaip pusę paskirtos bausmės. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 11 balų (žema), ji po pirmojo vertinimo sumažėjo nuo 43 balų, kas rodo ypatingai dideles nuteistojo pastangas pasitaisyti ir reabilituotis. T. P. bausmės atlikimo metu buvo penkis kartus paskatintas, nebaustas drausmine tvarka, nuo 2019 m. perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę. Be to, jis turi draugę, su kuria išėjęs į laisvę ketina vesti bendrą ūkį.

4.3. Pasak nuteistojo, šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymą sieja išimtinai su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, tai yra vertinamos nuteistajam taikytos reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Teismas negali atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą motyvuodamas padarytų nusikaltimų sunkumu, kadangi tai yra statiniai veiksniai, kurie negali būti keičiami ir neišnyks viso bausmės atlikimo metu, šios aplinkybės vertinimas prilygsta asmens baudimui antrą kartą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Marius Venskūnas prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo T. P. skundas atmetamas.

7. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BVK 157 straipsnio redakcija, tačiau sprendžiant dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neišeinant už skundo ribų, kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio skundžiamos nutarties priėmimo metu, nuostatomis (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, LApT nutartis byloje Nr. 1S-180-1076/2019).

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) buvo numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

9. Nuteistasis T. P. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės), ir yra pateikęs prašymą jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (11 balų), kuri bausmės atlikimo metu sumažėjo nuo 43 balų, tačiau, įvertinus tai, kad ji vis dar sudaro santykinai didesnis dinaminių svertinių taškų skaičius (7 balai), kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu bausmės atlikimo metu turi galimybę sumažinti, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo pažangos šią riziką mažinant pataisos proceso metu svarbą. Aukštesnysis teismas, pritardamas šiems skundžiamos nutarties teiginiams, pažymi, jog esant reikšmingam dinaminių riziką didinančių svertinių taškų kiekiui, nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad jis galimos probacijos laikotarpiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

10. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis.

11. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – jis nėra baustas drausmine tvarka, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tęsia darbo veiklą. Be to, jis nuo 2019 m. lapkričio 22 d. buvo perkeltas į lengvąją grupę, nuo 2019 m. vasario 5 d. – į Pusiaukelės namus. Bausmės atlikimo metu jis buvo keturis kartus paskatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, drauge. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir, kaip pagrįstai teigiama skunde, rodo jo norą pasitaisyti, tačiau, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, vien jų nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui taikyti ir jis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

12. Nors nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje kriminogeniniai veiksniai neišskiriami, tačiau apibūdinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kaip dinaminiai duomenys nurodomi: turima maža darbo patirtis, taip pat tai, kad nuteistasis dažnai užsiima veikla, kuri skatina nusikalstamumą, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, konkretus, nelankstus mąstymas. Apibūdinant šias problemines sritis, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis, teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažinęs tik iš dalies, savo vaidmenį nusikalstamoje veikoje vis dar minimizuoja. Be to, jis nesugeba išskirti neigiamų savo būdo bruožų, yra linkęs vadovautis savo tiesioginiu patyrimu, priežiūrą pataisos proceso metu vertina dviprasmiškai, kas, nepaisant skunde dėstomų teiginių, sudaro pagrindą spręsti, kad iki šiol T. P. dar nėra visiškai įsisąmoninęs savo veiksmų ir jų įtakos visuomenėje priimtoms normoms bei įstatymų reikalavimams ryšio. Tai atsispindi ir socialinio tyrimo išvadoje, kurioje detalizuojama, jog nuteistasis, nors ir žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina.

13. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, įvykdyto organizuotoje grupėje, padarymą. Neabejotinai, pastarasis veiksnys yra priskiriamas prie statinių, kurie negali kisti viso bausmės atlikimo metu, tačiau, vertinant nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, į jį būtina atsižvelgti sprendžiant dėl nuteistojo pažangos pataisos proceso metu pakankamumo. Kaip minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Šiuo atveju, priešingai nei tvirtinama skunde, nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis – neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, siekiant turtinės naudos, veikiant organizuotoje grupėje, ir pavojingumas (įvykdytas labai sunkus nusikaltimas) sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Į nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą atsižvelgiama ir vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką aprobuota OASys metodika ir tai, priešingai nei teigiama skunde, draudimo bausti už tą pačią veiką du kartus principo nepažeidžia.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo pastangos eliminuojant finansinės naudos siekį kaip nusikalstamumą sąlygojantį veiksnį nepakankamos. Nors jis pataisos įstaigoje dirba, tačiau, turėdamas tik vidurinį išsilavinimą, jis visą bausmės atlikimo laikotarpį jokių naujų specialybių, kurios padidintų jo galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje, neįgijo ir nesiekė įgyti. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nors nuteistasis ir turi ateities planų, tačiau jiems trūksta konkretumo. Kaip minėta, maža darbo patirtis vis dar sudaro dinaminius jo riziką nusikalsti didinančius veiksnius, todėl probacijos metu nuteistajam neįsidarbinus ir neužsitikrinus legalaus pragyvenimo šaltinio, tai sudaro prielaidas galimam jo nusikalstamumui būnant nestruktūruotoje aplinkoje. Taigi socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad, nepaisant išklausytų socialinės reabilitacijos programų, vykdomos darbo veiklos, nuteistojo pažanga pataisos proceso metu dar negali būti vertinama kaip sudaranti pagrindą spręsti, kad probacijos laikotarpiu nuteistasis laikysis jam nustatytų pareigų, o tuo pačiu ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Aptartos aplinkybės rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, kadangi pagrindo manyti, jog nuteistasis lygtinio paleidimo atveju laikysis įstatymų ir pakartotinai nusikals, šiuo metu dar nėra.

15. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsisakęs patvirtinti Komisijos nutarimą apylinkės teismas visapusiškai, išsamiai bei pagrįstai įvertino visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, skunde akcentuoja teigiamai jį apibūdinančias aplinkybes, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinama nuteistąjį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančių duomenų visuma. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nuteistojo pastangos sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį koreguoti teigiama linkme pataisos proceso metu iki šiol nebuvo pakankamos probacijai taikyti. Esminės nuteistojo pažangos nuo paskutiniojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo svarstymo Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartimi nestebima. Jo elgesys socialinio tyrimo išvadoje išskirtose probleminėse riziką nusikalsti didinančiose srityse nėra koreguojamas pakankamai efektyviai, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, šiuo metu dar nėra. Pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nuteistojo elgesys, nors ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Daiva JankauskienėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika