- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-13
- Bylos Nr.
- e2YT-9-1010/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00420-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Pareiškėjas
- E. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio minsterijos atstovei R. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio minsterijos, S. A., A. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šilalės rajono apylinkės teisme 2016 m. gegužės 26 d. gautas pareiškėjos N. M. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjos teisių ir pareigų perėmėju pakeistas E. M.. Pareiškėjas E. M. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad iki nacionalizacijos (1940-07-22) A. E., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 16.00 ha žemės Kamščių k., Pajūrio sen., Šilalės r. sav. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-02-12 sprendimu, administracinėje byloje Nr. el-481-386/2016, pareiškėjai N. M. buvo atnaujinti praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės A. E. iki nacionalizacijos valdytą žemę ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti. N. M. notariškai įgaliotas asmuo E. M. 2016-03-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus vedėjui pateikė prašymą grąžinti žemę, kartu pridėdamas giminystės ryšį bei nuosavybės teisę patirtinančius dokumentus. Tačiau 2016-05-04 raštu Nr. 33SD-977-(14.33,104.) pareiškėja buvo informuota, kad pateiktų dokumentų nepakanka, nes nėra galimybės nustatyti, kas buvo šios žemės savininkais iki 1940 m. liepos 22 d.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja N. M. 2016 m. kovo 18 d. raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrių dėl žemės grąžinimo. Šilalės skyrius 2016 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 33SD-977-(14.33.104) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ informavo N. M., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, turimų dokumentų nuosavybės teisėms į buvusios savininkės A. E. turėtą žemę 16 ha Kamščių kaime, Vainuto valsčiuje, Tauragės apskrityje (pagal dabartinį administracinį suskirstymą - Kamščių kaime, Pajūrio seniūnijoje, Šilalės rajono savivaldybėje) atkurti nepakanka, kadangi pagal pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti, kas buvo šios žemės savininkas iki 1940 m. liepos 22 d. Pasiūlyta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šilalės skyrius taip pat pažymėjo, kad pagal 2016 m. balandžio 13 d. savininko turėtos žemės valdos ribų nustatymo aktą nustatytas 16,00 ha turėtos žemės valdos plotas. Kitų pretendentų į šią žemę nėra. Šilutės apskrities Vainuto valsčiaus Žvingių apylinkės DŽDT vykdomojo komiteto 1945-1946 metu Kamščių ir Laumenų kaimų ūkinės knygos ištraukose yra žinių, kaip manoma, apie A. (R.) A. šeimos sudėtį ir turėtą 16 ha žemės Kamščių kaime. Juose nurodoma, kad tuo metu žemė pasiskirstė sekančiai: sodybinės žemės plotas 1,50 ha (tame skaičiuje 1,00 ha užstatytos kiemais ir trobesiais; 0,50 ha užsodintos daržais), už sodybos 14,50 ha (tame skaičiuje 10,00 ha ariamos, 2,00 ha pievos, 2,5 ha varyklos ir ganyklos). Nėra galimybės įvertinti fakto, kada buvo sudaryta A. (R.) A. santuoka, kada sutuoktinis mirė ir kokį nekilnojamąjį turtą iki nacionalizacijos turėjo jos sutuoktinis, kadangi nėra pateikta teismui tokių duomenų. Suinteresuoto asmens atstovė nurodo, kad nėra pakankamai duomenų apie tai, kad iki nacionalizacijos (1940-07-22) A. E., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 16,00 ha žemės Kamščių k., Pajūrio sen., Šilalės r. sav. Tačiau teismui nustačius, kad yra visos sąlygos juridinio fakto nustatymui, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, kad pareiškėjo E. M. pareiškimas būtų patenkintas.
Suinteresuoti asmenys S. A. ir A. M. į posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai. Atsiliepime sutiko su pareiškėjos prašomu prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims S. A. ir A. M. nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti pareiškime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Liudytojas P. A. paaiškino, kad jis yra Adolfinos ir P. E. sūnus. Tėvai jam pasakojo, kad mamos brolis S. R. tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir už tarnybą gavo apie 11 ha žemės. Dar 5 ar 6 ha buvo mamos žemė, mama buvo gavusi palikimą. R. iš kartos į kartą perimdavo palikimą. Mano, kad žemės nuosavybės dokumentus savininkai turėjo, tačiau sunaikino sąmoningai, nes bijojo, kad neištremtų į Sibirą.
Liudytojas A. E. paaiškino, kad yra A. E. anūkas. Močiutė sakydavo, jog A. E. brolis S. R. turėjo apie 11 ha žemės, dar apie 4 ha močiutė turėjo paveldėjusi kaip palikimą iš savo tėvų. Žemės dokumentų nebeturėjo. S. R. savo vaikų neturėjo, nebuvo vedęs. Tėvai slapstėsi, bijojo represijų, kad neišvežtų į Sibirą, todėl žemę paliko likimo valiai ir išėjo gyventi kitur.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Tokios aplinkybės nustatytos šioje byloje, todėl nagrinėtinas juridinę reikšmę turintis faktas dėl žemės nuosavybės valdymo.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnyje bei jį detalizuojančio Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 punkte išvardyti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises.
Pareiškėjas neturi dokumento, kuris patvirtintų aplinkybes dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą – žemę, įpėdiniams paveldėjus palikimą.
Pažymėtina, kad, nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, taip pat ir dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011), atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šios kategorijos (dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo) bylose, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama apie ką tik įvykusius faktus, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. v. J. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2011).
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl įrodymų leistinumo bylose dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, nurodant, kad leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pripažįstami rašytiniai įrodymai; teismas, spręsdamas dėl juridinio fakto nustatymo, įrodymais, patvirtinančiais nuosavybės teisę, gali pripažinti ne tik Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 ir 13 punktuose nurodytus dokumentus, bet ir kitus bet kokius faktinius duomenis, kurie pagal CPK atitinka sąsajumo ir leistinumo reikalavimus; CPK nedraudžiama žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodinėti dokumentais, surašytais jau po žemės nacionalizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-28/2007).
Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; <...>; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento <...> sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, - į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) - į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį ir t. t. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėjas E. M. yra tinkamas nuosavybės teisių atkūrimo subjektas į jo prosenelės A. E. iki nacionalizacijos Kamščių k., Pajūrio sen., Šilalės r. sav., nuosavybės teisėmis valdytą žemę.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-02-12 sprendimu, administracinėje byloje Nr. el-481-386/2016, N. M. atnaujinti praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės A. E. iki nacionalizacijos valdytą žemę ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti.
Iš pareiškėjo E. M. pareiškimo, rašytinės civilinės bylos medžiagos, liudytojų parodymų nustatyta, kad pirminės pareiškėjos N. M. močiutė A. E. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 16,00 ha žemės Kamščių kaime, Vainuto valsčiuje, Tauragės apskrityje. Lietuvos TSR Šilalės rajono likviduotų apylinkių DŽDT vykdomųjų komitetų nepilnai išlikusio archyvinio fondo, Šilutės apskrities Vainuto valsčiaus Žvaginių apylinkės DŽDT vykdomojo komiteto 1945-1946 metų Kamščių kaimo ūkinės knygos ištraukos kopijoje matyti, kad P. A. vardu, kurio sutuoktinė A. A. (pagal dabartinį registrą E.) turėjo 16,00 ha žemės. Žemė pasiskirstė sekančiai: sodybinės žemės plotas 1,50 ha (tame skaičiuje 1,00 ha užstatytos kiemais ir trobesiais; 0,50 ha užsodintos daržais); už sodybos - 14,50 ha (tame skaičiuje 10,00 ha ariamos, 2,00 ha pievos, 2,50 ha varyklos ir ganyklos).
Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus 2016-05-04 rašto Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Nr. 33SD-977-(14.33.104.) matyti, kad pagal 2016 m. balandžio 13 d. savininko turėtos žemės valdos ribų nustatymo aktą nustatytas 16,00 ha turėtos žemės plotas. Kitų pretendentų į šią žemę nėra. Iš ribų nustatymo akto matyti, kad buvusi valda iki nacionalizacijos susidėjo iš trijų atskirų sklypų, kurių plotai beveik atitinka archyvinėje pažymoje nurodytiems plotams, t. y. archyvinėje pažymoje išskiriamas sodybinis sklypas (1,50 ha) ir už sodybos (14,50 ha, tame skaičiuje 10,00 ha ariamos, 2,00 ha pievos, 2,50 ha varyklos ir ganyklos), o dabartiniame ribų paženklinimo akte matomi trys atskiri žemės sklypai, kurių plotai susideda iš 11,50 ha, 2,10 ha ir 2,40 ha. Šie plotai beveik atitinka 1945 metais nurodytus matmenis.
Apie A. E. turėtas žemes patvirtino ir jos sūnus P. A., gim. (duomenys neskelbtini) bei liudytojas A. E., gim. 1950-11-12. Šie liudytojai 2016 m. balandžio 13 d. dalyvavo nustatant savininko turėtos žemės valdos ribas. Tai, kad P. A. gali atsiminti ir patvirtinti esamus faktus įrodo ir archyvinė pažyma „Visasąjunginis 1959 metų gyventojų surašymas, Surašymo lapas Nr. 10“. Šiame lape nurodyta, kad šeimos galva yra našlė A. E., 60 metų amžiaus. Taip pat, ūkyje gyvena sūnus P. E., Prano, 17 metų amžiaus. Kadangi surašymas darytas 1959 m., tai iš šių metų atėmus vaiko amžių matyti, kad jis buvo gimę apie 1942 m. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo metu daugelis asmenų buvo neraštingi, tad nurodytos pavardės ir datos gali neatitikti, tačiau kalbama apie tuos pačius asmenis ir tą patį ūkį.
Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjo E. M. promočiutė A. (R.) E. buvo K. R. duktė. Pareiškėjo močiutė E. L. žinojo, kad jos senelis iki nacionalizacijos valdė 25 ha žemės Kamščių kaime. Prasidėjus nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinimo procesui, pareiškėjos N. M. mama E. L. kartu su broliu P. E. 1991-11-27 Šilalės rajono Pajūrio apylinkės Agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą grąžinti žemę. Prašyme nurodė, kad buvęs savininkas K. R. valdė 25,00 ha žemės Šilalės rajone Pajūrio apylinkės Kamščių kaime. Pagal minėtą prašymą nuosavybės teisės į žemę atkurtos nebuvo, nes 1992-04-17 Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjime Nr. 15-449-R nurodyta pastaba, kad „žinių, jog K. R. Kamščių kaime turėjo 25 ha žemės, archyvo dokumentuose nerasta“. Toje pačioje pažymoje pateikiamas naujas faktas, jog „Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde, Tauragės apskrities Vainuto valsčiaus Kamščių kaimo gyventojų rėžiuose žemės ploto savininkų 1933 10 10-11 sąraše įrašytas savininkas R. S. įpėd. (įpėdiniai (is) neįvardinti), kuriam priklausė 11,48 ha žemės. Sąraše yra pastaba: „R. S. mirė 1921 m., niekam dokumentaliai žemės nepalikęs. Įpėdinystės teisės tebėra nepatvirtintos.“<...>“. Iš šios archyvinės pažymos matyti, jog S. R. iki savo mirties (1921 m.) valdė 11,48 ha žemės. Pareiškėjai N. M. yra žinoma, kad vienintelė S. R. įpėdinė buvo E. L. mama - A. E.. Iš liudytojų pasakojimų yra žinoma, kad S. R. buvo nevedęs, vaikų neturėjo. Mirus tėvams Veronikai ir K. R., S. R. liko tėvų ūkyje ir prižiūrėjo nepilnametę seserį A. R.. Po brolio S. R. mirties A. R. (po santuokos E.) faktiškai priėmė jo palikimą ir teisėtai jį valdė. Stanislovo ir Adolfinos giminystės ryšį patvirtina Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos 2008-08-27 Nr. (Pl-7946) P2-7759 ir 2014-07-01 Nr. (Pl-4564) P2-5792, iš kurių matyti, kad jie abu yra K. ir V., iki santuokos V., R. vaikai. Nors 1933 m. S. R. įpėdiniai nebuvo aiškūs, tačiau gauti archyviniai duomenys patvirtina faktą, jog A. R. (po santuokos E.) po brolio mirties ir toliau valdė jo žemę laikydama save tikra savininke. Kadangi dokumentai neišliko, yra tikimybė, kad po santuokos paveldėta žemė buvo užrašyta E. arba jos sutuoktinio P. E. vardu. 2014 m. užklausus archyvus dėl Radavičių turėtos žemės, buvo gautas atsakymas, kad 1945-1946 metų Kamščių ir Laumenų kaimų ūkinės knygos ištraukų kopijose yra nurodyta, kad prie P. A. (taip nurodyta archyviniame dokumente) šeimos sudėties nurodyta sutuoktinė A. A. ir įrašyta, kad šeima naudojasi 16 ha žemės.
Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad nėra išlikęs pagrindinis S. R. įpėdinės (A. E.) nuosavybės teisę įrodantis dokumentas - žemės perleidimo aktas ar notarinė sutartis, taip pat nėra išlikęs žemės nacionalizavimą patvirtinantis aktas. Tačiau iš dokumentų visumos ir liudytojų parodymų galima daryti išvadą, jog A. E. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 16,00 ha žemės dabartiniame Kamščių kaime, Pajūrio seniūnijoje, Šilalės r. sav. (CPK 178 str., 185 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad A. E., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 16.00 ha žemės Kamščių k., Pajūrio sen., Šilalės r. sav., todėl pareiškimas tenkintinas.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą (CPK 444-445 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 - 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 445 – 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki nacionalizacijos (1940-07-22) A. E., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 16.00 ha žemės Kamščių k., Pajūrio sen., Šilalės r. sav.
Juridinę reikšmę turintis nustatytinas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.