- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2025-02-12
- Bylos Nr.
- 1A-132-1049/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-0-00247-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Audrius Meilutis, Vaida Baumilė
- Nuteistasis
- E. Š.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, pakeitus 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę į 30 (trisdešimt) dienų laisvės atėmimo, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, bausmes visiškai sudedant, ir E. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 10 (dešimt) mėnesių ir 24 (dvidešimt keturios) dienos laisvės atėmimo, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 25 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. Š. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje 9-to korpuso patalpoje Nr. 211, į mazgą surištoje užuolaidoje laikė 1,0446 g tabako, kuriame yra psichotropinių medžiagų – sintetinio kanabinoido MDMB FUBINACA, kurio grynasis kiekis nenustatytas, iki kol 2024 m. balandžio 30 d. apie 19.15 val., neplaninės kratos metu šias psichotropines medžiagas surado ir paėmė Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai nuosprendyje konstatavo, kad nors E. Š. neigia kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, jo kaltė įrodyta nuosekliais liudytojo L. V. parodymais, jo tarnybiniu pranešimu, 2024 m. liepos 22 d. apžiūros protokolu, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1103(24) ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Nuteistasis E. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nuosprendį ir priimtą naują – išteisinamąjį nuosprendį arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Atliktas įrodymų tyrimas nebuvo išsamus. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo nurodytas aplinkybes, kad nebuvo atliktas DNR tyrimas, nebuvo pilnai filmuojamas kratos atlikimas, nenufilmuotas pats psichotropinių medžiagų radimo faktas. Nuteistasis teigia, kad jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų nėra, o byla sufabrikuota.
4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis E. Š. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teigia, kad byla išnagrinėta neišsamiai, bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija byloje dėl šių aplinkybių pasisako atskirai.
Dėl teismo šališkumo ir prašymo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui
6. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ir perdavimo bylą iš naujo nagrinėti teismui pagrindai. Vienas iš jų, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Būtent šiuo pagrindu grindžiamas nuteistojo E. Š. prašymas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
7. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2010, Nr. 2K-193/2010, Nr. 2K-132/2015, Nr. 2K-7-124-648/2015 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr.42095/98; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016).
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių realių faktų, kurie keltų abejonių dėl bylą pirmąja instancija nagrinėjusio teismo šališkumo ar asmeninio tendencingumo. Taip pat iš teisiamojo posėdžio protokolo įrašų nėra pagrindo daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo procesas buvo organizuojamas ir proceso veiksmai atlikti tokiu būdu, kuris rodytų, jog kaltinamajam buvo reiškiamas išankstinis nepalankumas. Nuteistasis, liudytojai buvo apklausti viešame teismo posėdyje, suteikiant galimybę užduoti jiems klausimus, komentuoti ir ginčyti šių proceso dalyvių parodymus, peržiūrėtas byloje esantis pataisos pareigūno vaizdo registratoriumi darytas vaizdo ir garso įrašas, kuriame užfiksuotas ir neplaninės kratos atlikimas, paketėlio su neaiškios kilmės augaline medžiaga radimo momentas. Prokurorė įpareigota organizuoti papildomą detalią vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo ir garso įrašo peržiūrą, taigi, teismas ne tik nagrinėjo jam pateiktus įrodymus, tačiau ir buvo aktyvus pats juos rinkdamas. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti visi teismo procese patikrinti įrodymai, atlikta gana išsami analizė, atskleidžianti jų turinį bei nustatytas faktines aplinkybes, išdėstyti pakankami motyvai, kodėl teismas vadovavosi nuteistąjį kaltinančiais įrodymais, o jį teisinančius įrodymus atmetė. Nėra pagrindo išvadai, kad dėl to, jog nebuvo atliktas DNR tyrimas, pilnai nenufilmuotas kratos atlikimas ir psichotropinių medžiagų radimo faktas, byla išnagrinėta neišsamiai, darytina išvada, kad tai tėra subjektyvios apeliacinio skundo prielaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, kadangi teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014), o ir pas įrodymų rinkimas negali būti begalinis, kadangi jų turi būti tiek, tiek pakanka teismo vidiniam įsitikinimui sauformuoti. Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų žemesniosios instancijos teismui pakako nuteistojo E. Š. kaltei dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pagrįsti ir baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti apygardos teismo teisėjų kolegija su tuo sutinka. Vien tai, kad įrodymai įvertinti kitaip ir padarytos kitokios išvados, nei to norėtų nuteistasis, savaime nereiškia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.
9. Šiuo atveju išskyrus iš esmės deklaratyvius apelianto teiginius apie pirmosios instancijos teismo šališkumą, vertinant įrodymus bei priimant sprendimą byloje, jokių kitų objektyvių faktinių duomenų ar aplinkybių, liudijančių pirmosios instancijos teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, tendencingą proceso organizavimą ar byloje surinktų faktinių duomenų vertinimą, šioje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog E. Š. baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Todėl nėra pagrindo tenkinti ir nuteistojo prašymą grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ar aukštesniosios instancijos teismui įrodymus vertinti kaip nors kitaip dėl ko pasisakoma žemiau.
Dėl įrodymų vertinimo
10. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys) Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju teismas tyrė bei analizavo tiek E. Š. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir išsamius motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė E. Š. teisinančius įrodymus. Nors nuteistasis turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tai nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai juos įvertino ir padarė nepagrįstas išvadas dėl E. Š. kaltės įvykdžius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
11. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina ir ginčo dėl to nėra, kad 2024 m. balandžio 30 d. apie 19.15 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje 9-to korpuso patalpoje Nr. 211 buvo rastas paketėlis su 1,0446 g tabako, kuriame yra psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB FUBINACA, kurios grynasis kiekis nenustatytas. Ginčas kyla dėl to, kam šis paketėlis su jo viduje esančiu tabaku, kuriame yra psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB FUBINACA, priklauso, kas jį neteisėtai laikė gyvenamojoje 9-to korpuso patalpoje Nr. 211 įsuktą į užuolaidos mazgą.
12. Nuteistasis E. Š. viso proceso metu kategoriškai neigė, kad šis paketėlis priklauso jam, aiškino, kad nežino, kaip jis atsidūrė prie jo lovos kabančios naktinės užuolaidos mazge, tikino nieko bendro su tuo neturintis. Iškėlė versiją, kad pareigūnai ar su jais bendradarbiaujantys nuteistieji galėjo pakišti šį paketėlį, taip pat aiškino, kad jis ten galėjo būti užsilikęs iš seniau. Tuo metu, kai į kamerą užėjo pareigūnas, jis buvo prie užuolaidos, kurioje rastas paketėlis, ir atrišinėjo mazgus, kadangi norėjo nukabinti ir išskalbti ilgą laiką kabančias ir labai dulkėtas užuolaidas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokie nuteistojo parodymai yra pasirinkta jo gynybos pozicija, kuri neatitinka objektyvių byloje surinktų įrodymų visumos ir sudaro pagrindą nesivadovauti jo duotais parodymais.
13. Teismų praktikoje pažymima, kad vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo / nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir tokiu būdu siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamos nusikalstamos veikos aplinkybių. Kaltinamasis nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą, kas leidžia pagrįstai teigti, jog sakyti tiesą atitinkamos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos jo neįpareigoja. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti / paneigianti asmens kaltę.
14. Nors nuteistojo E. Š. parodymus apie ketinimus skalbti užuolaidas teisme patvirtino ir liudytojas E. E., tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo tiek nuteistojo, tiek liudytojo E. E., taip pat ir liudytojo V. M. parodymais, kadangi šių asmenų parodymuose yra prieštaravimų, kurie išsamiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje, be to, juos paneigia nuoseklūs liudytojo L. V. parodymai, jo tarnybiniame pranešime ir vaizdo registratoriumi darytame vaizdo ir garso įraše, jo apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys.
15. Liudytojas L. V., dirbantis (duomenys neskelbtini) padalinyje, paaiškino, kad 2024 m. balandžio 30 d. apie 19.15 val., apėjimo metu, 9 korpuso antrame aukšte, užėjęs į patalpą Nr. 211, pastebėjo, kad nuteistasis E. Š. kažką slepia užuolaidoje, jo rankos buvo uždėtos ant užuolaidos surišimo mazgo. Pastebėjęs pareigūną, E. Š. patraukė rankas nuo tos vietos, kur buvo surišta užuolaida. Liudytojas parodė, kad atlikęs apžiūrą, rado popierėlį su neaiškios kilmės augaline medžiaga. Pasiteiravus, kas čia yra, E. Š. atsakė, kad gal iš anksčiau likę. Šios jo nurodytos aplinkybės esminėse detalėse sutampa su tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nėra duomenų, kurie leistų abejoti tarnybines pareigas atlikusio pareigūno parodymų teisingumu, nenustatyta, kad jis būtų suinteresuotas duoti neteisingus, nuteistajam E. Š. nepalankius parodymus. Be to, jo parodymai neprieštarauja vaizdo registratoriumi darytame vaizdo ir garso įraše bei jo apžiūros protokoluose užfiksuotiems duomenims, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti.
16. 2024 m. rugsėjo 27 d. papildomame vaizdo registratoriaus įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad užėjus į gyvenamąją patalpą, patalpos tolimajame kairiame kampe fiksuojamas nuteistasis E. Š., kuris abi savo rankas laiko prie lango užuolaidos mazgo ir šneka patalpos gyventojams, nematydamas atėjusio pareigūno į gyvenamąją patalpą – 19:17:23 val.: „nelaiko, tu supranti, tokia juosta karoče, kad išvis nelaiko. Bandau sumazgint visaip aš ją“. 19:17:29 val. iš patalpos (tikėtina vienas iš nuteistųjų) balsu pasako: „tuoj tau padės“, o 19:17:30 val. prie pat E. Š. priėjęs pareigūnas klausia: „nesilaiko kažko“, į ką E. Š. atsako: „ne, nesilaiko“. Užfiksuota, kaip kažkieno balsas iš patalpos komentuoja: „tuoj išsiaiškins, kas čia nelaiko“ ir girdimas vyro juokas. „Kažką slėpė užuolaidoj“ ir neaiškios frazės. Apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnas prie staliuko išlankstytame popieriuje nufilmuoja birią rudą medžiagą ir konstatuoja, kad tai „tabokėlis“. Pareigūnui paklausus E. Š., kam šis slepiantis, E. Š. atsako: „čia jūs radot nežinau iš kur“ ir nusijuokia, antrina balsui iš patalpos „nuo senų laikų, kai dar tabako nebuvo galima“. Pareigūnui paklausus E. Š., ar jis nežino, iš kur ji atsirado, šis atsako: „ne, baik tu. Ne, nu gal ir mano, bet iš senų senų laikų, kai dar rūkyt nebuvo galima gal“ (2 t., b. l. 23). Pareigūnui jau išeinant iš kameros nuteistasis dar prisiveja pareigūną ir paklausia, kodėl išsineša tabaką (2 t., b. l. 22-24). Taigi, jokios kalbos apie užuolaidų nukabinimą, kaip ir tokių veiksmų atlikimą, ar ketinimą juos skalbti, priešingai nei nuteistasis nurodo savo apeliaciniam skunde – nėra.
17. Liudytojo L. V. parodymai bei vaizdo registratoriumi daryto vaizdo ir garso įrašo duomenys paneigia nuteistojo E. Š. ir liudytojo E. E. parodymus apie tai, kad E. Š. prie užuolaidos buvo, nes norėjo ją nuimti ir išskalbti, kadangi apie tokius ketinimus jis į patalpą patikrinimui užėjusiam pareigūnui nieko neužsiminė, pokalbis vyko apie tai, kad kažkas nesilaiko ir apie užuolaidoje rasto paketėlio turinį bei kam jis priklauso. Kad E. Š. prie užuolaidos buvo siekdamas joje paslėpti paketėlį, o ne ją nukabinti, galima spręsti ir iš vaizdo registratoriumi užfiksuoto nuteistųjų pokalbio, kuomet dar E. Š. buvo nepastebėjęs į gyvenamąją patalpą įėjusio pareigūno. Vaizdo ir garso įraše užfiksuota, kaip E. Š., laikydamas rankas prie užuolaidos mazgo, kalba, jog juosta nelaiko ir kad jis bando ją visaip sumazgyti. Akivaizdu, jog norint nuimti užuolaidas ir jas skalbti, aplinkybė, jog juosta kažko nelaiko, yra visiškai nereikšminga ir nėra jokio poreikio stengtis ją dar labiau sumazgyti. Užmazgant užuolaidos juostą kaip tik siekiama, kad šia juosta būtų suteikiamas tvirtumas. Vaizdo ir garso įraše užfiksuota, kad į gyvenamąją patalpą įėjus pareigūnui ir priėjus prie E. Š., kažkuris iš tuo metu kameroje buvusių asmenų juokdamasis komentuoja, jog „tuoj išsiaiškins, kas čia nelaiko“, girdimas balsas „kažką slėpė užuolaidoj“. Užfiksuota, kad pareigūnas išskleidžia popieriaus gabalėlį, kuriame randama ruda biri medžiaga. Liudytojas L. V. nurodė, kad šį paketėlį ištraukė būtent iš to užuolaidos mazgo, prie kurio E. Š. laikė rankas ir bandė užmazgyti tuo metu, kai liudytojas įėjo į gyvenamąją patalpą. Nors liudytojai E. E. ir V. M. teisme aiškino, kad nematė, iš kur pareigūnas ištraukė popieriaus paketėlį, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog pareigūnas jį rado užuolaidos mazge, kas atitinka liudytojo L. V. parodymus. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad liudytojai V. M. ir E. E. atliko bausmę kartu su E. Š., padarė pagrįstą išvadą, kad jie gali turėti suinteresuotumą duoti nuteistajam E. Š. palankius parodymus ir nesivadovavo šių asmenų teisme duotais parodymais.
18. Iš nuteistojo E. Š. pareigūnui išsakytų teiginių matyti, kad jis iš esmės pripažino, kad rastas paketėlis yra jo ir kad jame yra tabakas „nu gal ir mano iš senų laikų, kai dar rūkyt nebuvo galima“, domėjosi, kodėl pareigūnas jį pasiima „tai čia tabakas, kodėl dabar jūs išnešat jį?“. Toks elgesys leidžia spręsti, jog rastas paketėlis išties priklausė E. Š.. Priešingu atveju būtų logiškai nepaaiškinamas jo domėjimasis, kodėl paketėlis išnešamas, kas bus su juo toliau daroma, kai tuo tarpu kiti du toje pačioje kameroje gyvenę nuteistieji E. E. ir V. M. jokio intereso dėl tolimesnio paketėlio likimo nerodė. Tad nors E. Š. vėliau ėmė tvirtinti, kad yra niekaip nesusijęs su minėtu paketėliu, aukščiau aptartų įrodymų visumos vertinimas sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad būtent E. Š. užuolaidos mazge slėpė popierinį paketėlį, kurį paėmęs pareigūnas, jame rado rudą birią augalinės kilmės medžiagą.
19. Šios išvados nekeičia ir nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė dėl DNR tyrimo neatlikimo. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl atlikto ikiteisminio tyrimo ir bylos išnagrinėjimo neišsamumo, teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta užduotis atsakyti į klausimą, ar ant popieriaus paviršių yra biologinės kilmės pėdsakų (DNR) ir ar jie tinkami identifikavimui, tačiau Lietuvos teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 293/2024(01) konstatuota, kad ant popieriaus lapo DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta (1 t., b. l. 29). Nežiūrint to, kad atliekant DNR tyrimą, nebuvo gautas tinkamas DNR profilis, tinkamas tolimesniam asmens identifikavimui, kitų byloje esančių įrodymų, o būtent liudytojo L. V., kurio suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis apkaltinti E. Š. nebūtos nusikalstamos veikos padarymu, nenustatytas, parodymų, jo tarnybiniame pranešime bei vaizdo registratoriumi darytame vaizdo ir garso įraše užfiksuotų duomenų pakanka išvadai, kad ne kas kitas, o būtent E. Š. disponavo pareigūno užuolaidos mazge rastu popieriniu paketėliu.
20. Atsižvelgus į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jau kurį laiką nebegaliojo draudimas nuteistiesiems gyvenamosiose patalpose turėti tabako, o E. Š. vis dėlto užuolaidos mazge slėpė paketėlį su tabaku, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad jis žinojo, kad minėtame paketėlyje yra ne tik tabakas, bet ir draudžiamos medžiagos. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. gegužės 15 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1103(24) konstatuota, kad voke Nr. 1 tirti pateikta rudos spalvos augalinė medžiaga yra tabakas, kurio masė 1,0446 g. Šiame tabake yra psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido MDMB-FUBINACA. (1 t., b. l. 22–23). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2024 m. balandžio 25 d. apie 17.20 val. prevencijos tikslais greito tyrimo priemone (testu) patikrinus E. Š. dėl galimai psichoaktyvių medžiagų vartojimo, buvo nustatytas ABP, FYL, MTD vartojimo faktas. Kad jo šlapime rasta sintetinio kanabinoido, patvirtina ir specialisto išvada Nr. T-N 1289/2024(01). (1 t., b. l .133, 139). Tai rodo, kad E. Š. turi polinkį vartoti psichotropines (narkotines) medžiagas ir kelios dienos iki aptariamos nusikalstamos veikos padarymo jo šlapime rasta sintetinio kanabinoido, tai yra, tos pačios psichotropinės medžiagos, kaip ir užuolaidos mazge rastame popieriniame paketėlyje.
21. Jungiant pirmiau nurodytų įrodymų analizės pagrindu nustatytus faktus ir padarytas išvadas į vientisą grandinę, vertinant tai, jog nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje vartojo psichotropines medžiagas, o paketėlis su tabaku, kuriame buvo ir psichotropinių medžiagų, buvo rastas būtent prie jo lovos kabančios užuolaidos mazge ir būtent prie šio mazgo E. Š. laikė rankas, kai į kamerą patikrinimui netikėtai įėjo pareigūnas L. V., galima daryti apibendrinančias išvadas, jog rastomis psichotropinėmis medžiagomis disponavo būtent nuteistasis E. Š.. Visų šių duomenų kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį E. Š. atžvilgiu dėl jo įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, kurie neabejotinai patvirtina, kad jis padarė inkriminuotą veiką. Nors, nuteistojo vertinimu, byloje nebuvo atlikti visi būtini procesiniai veiksmai, kaip jau minėta anksčiau, šioje byloje surinktų duomenų pagrindu laikytina, kad E. Š. kaltė yra įrodyta, o įrodinėjimo procesas negali būti begalinis. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nuteistojo apeliacinio skundo argumentais paneigti pirmosios instancijos teismo išvadų, pripažįstant E. Š. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Visi byloje surinkti duomenys pirmosios instancijos teismo įvertinti, laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, o visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos, sprendžiant dėl nuteistojo baudžiamosios atsakomybės, nustatytos, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių. Nuosprendžio motyvai dėl baudžiamojo įstatymo taikymo yra teisingi ir pagrįsti. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keiti ar naikinti nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl proceso išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
22. Kauno apygardos teisme 2025 m. vasario 5 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. vasario 5 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-01570, kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam E. Š.. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 112,50 eurų dydžio išlaidas.
23. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Tačiau prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį), suteikiant kitiems proceso dalyviams galimybę pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Kauno apygardos teismo posėdis nagrinėjamoje byloje vyko 2025 m. sausio 29 d. Tuo tarpu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma teismui pateikta tik 2025 m. vasario 5 d. Taigi minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma buvo pateikta jau po Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. posėdžio, t. y. teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl ji negali būti nagrinėjama.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. vasario 5 d. prašymą priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas palikti nenagrinėtą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.