Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti Vokietijos Federacinei Respublikai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. (T. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 318 MGL dydžio bauda. Minėtu nuosprendžiu iš nuteistojo T. S. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) taip pat priteista 1097,45 Eur (3789,26 Lt) ekstradicijos išlaidų.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. birželio 19 d. gautas Policijos departamento teikimas, kuriame prašoma T. S. atžvilgiu išduoti liudijimą dėl piniginės sankcijos, vykdymo Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 342 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – bauda arba baudžiamojo poveikio priemonės – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą arba turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas, arba teismas iš nuteistojo nusprendė išieškoti proceso išlaidas, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba konfiskuotinas turtas yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teismas savo iniciatyva arba bausmę (baudžiamojo poveikio priemonę) vykdančios institucijos teikimu gali šią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę arba sprendimą dėl proceso išlaidų išieškojimo perduoti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Sprendimas priimamas šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų ir sprendimų konfiskuoti perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisykles patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos BPK 362 straipsnio 3 dalis numato, kad klausimus dėl baudos, turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo, įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo vykdymo ar proceso išlaidų išieškojimo perdavimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai pagal šio Kodekso 342 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 219 patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 dalį (redakcija nuo 2014 m. balandžio 3 d.) Piniginė sankcija – fiziniam ar juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikos teismo priimtu ir įsiteisėjusiu nuosprendžiu ar nutartimi nustatyta pareiga sumokėti pinigų sumą, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 172 straipsnyje. Piniginė sankcija apima baudos bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 ir 90 straipsnius, baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą pagal Baudžiamojo kodekso 71 straipsnį, taip pat pagal Baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnį priimtus sprendimus dėl proceso išlaidų išieškojimo.

Minėtų Taisyklių 3 dalis numato, kad jeigu piniginės sankcijos priverstinio vykdymo metu nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės, tačiau yra duomenų, kad pinigine sankcija nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, piniginę sankciją vykdanti institucija privalo pateikti baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam teismui teikimą perduoti piniginės sankcijos vykdymą kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Kartu su šiuo teikimu teismui pateikiamas liudijimo projektas, antstolio surašytas išieškojimo negalimumo aktas, dokumentai, galintys patvirtinti, kad nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Teikime teigiama, kad T. S. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacinė Respublika, kad antstolė B. P. nurodė, jog dėl skolininko gyvenamosios vietos, esančios už jos aptarnaujamos teritorijos ribų, negali priimti vykdomojo dokumento vykdyti. Iš teismui pateikto A. B. P. kontoros 2019 m. gegužės 24 d. rašto Nr. 29/GRĄŽ matyti, kad 2019 m. gegužės 17 d. gautą prašymą priimti vykdyti 2019 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-1694-754/2014 dėl skolos išieškojimo iš T. S. Policijos departamento naudai atsisakyta priimti CPK 590 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Teismas pažymi, kad, kaip minėta, viena iš privalomų sąlygų norint perduoti piniginę sankciją vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei yra CPK 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytų aplinkybių nustatymas, teismui, be kita ko, pateikiant antstolio surašytą išieškojimo negalimumo aktą, dokumentus, galinčius patvirtinti, kad nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikoje išieškojimas nebuvo vykdomas, kadangi net nebuvo priimtas vykdomasis dokumentas, teismui nėra pateiktas antstolio surašytas išieškojimo negalimumo aktas, patvirtinantis, kad nuteistasis neturi turto ar pajamų Lietuvos Respublikoje ar dėl kitų aplinkybių išieškojimas jo atžvilgiu negalimas. Tokių aplinkybių teismas savarankiškai konstatuoti negali. Antstolės atsisakymas priimti vykdomąjį dokumentą nėra pagrindas teismui konstatuoti, kad išieškojimas Lietuvos Respublikoje yra negalimas. Be to, teismas pažymi, kad teismui taip pat nėra pateikti jokie dokumentai, galintys patvirtinti, kad nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, šiuo atveju, kaip Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko, iš nuteistojo T. S. Policijos departamentui priteista 1097,45 Eur (3789,26 Lt) ekstradicijos išlaidų, įžanginės dalies matyti, kad T. S. deklaruota gyvenamoji vieta – Lenkijos Respublika, (duomenys neskelbtini), o gyvenamoji vieta – Vokietija, (duomenys neskelbtini).

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į pateiktus teismui duomenis sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti Policijos departamento teikimo, išduoti liudijimą dėl piniginės sankcijos vykdymo Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsniu,

nutaria:

Netenkinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimo dėl T. S. (T. S.) piniginės sankcijos perdavimo vykdyti Vokietijos Federacinei Respublikai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.