Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1694-754/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-12
Bylos Nr.
1-1694-754/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alberta Baltušytė
Nukentėjusysis
A. M.
Kaltinamasis
T. S.
Advokatai
Silva Mardosaitė
Baudžiamoji byla Nr. 1-1694-754/2014
Procesinis Nr.1-10-00435-2012-0

Procesinė kategorija:1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.;1.1.8.2.; 1.1.8.12.; 1.1.8.13.;

1.2.14.5.1.; 2.3.2.2.; 2.3.4.; 2.3.6.4.5.;

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 12 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė,sekretoriaujant Teresai Nakienei, vertėjaujant L. V.,dalyvaujant prokurorei Rasai Lukaševič, nukentėjusiajam A. M.,gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei, kaltinamajam T. S. (T. S.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S. (T. S.) a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikos pilietis, išsituokęs, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), iš žodžių gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nenurodo), vidurinio išsilavinimo, dirbantis T. S. (T. S.) statybų įmonėje, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal LR BK 182 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. S. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą, nukentėjusiojo A. M. turtą - pinigines lėšas 3 600 eurų (kas sudaro 12 430 litų), melagingai sakydamas, kad verčiasi automobilių pirkimo - pardavimo verslu, 2011-08-23 apie 16.00 val. Vilniuje, 15-tame notarų biure adresu Šermukšnių g. 1/Vasario 16-osios g. 13, iš anksto žinodamas, kad automobilio nepirks ir paimtų pinigų negrąžins, piktnaudžiaudamas A. M. pasitikėjimu pasirašė sutartį, įsipareigodamas per 28 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos iš Jungtinių Arabų Emyratų į Lenkijos Respubliką pristatyti lengvąjį automobilį „Audi A 6“, VIN: WAUZZZ4F7BN030633, bei tą pačią dieną pagal pakvitavimą nurodyto automobilio pirkimui iš A. M. gavęs avansą - 3 600 eurų (12 430 litų), sutarties sąlygų neįvykdė, automobilio nenupirko ir gautų automobilio pirkimui pinigų negrąžino bei pasislėpė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, A. M. turtą - pinigines lėšas 3 600 eurų (12 430 litų).

T. S. (T. S.) kaltu neprisipažino ir parodė, kad per liudytoją A. M. susipažino su nukentėjusiuoju ir su juo kalbėjosi 3-4 kartus tik telefonu, dažniausiai tarpininkaujant liudytojui A. M.. Pirmą kartą su nukentėjusiuoju susitiko ir jį pamatė pas notarą Vilniuje, uždavinėjo nukentėjusiajam klausimus dėl 2010 m automobilio AUDI A6 pirkimo. Jis pateikė nukentėjusiajam savo sąlygas, prašė atkreipti dėmesį į nuotraukas, nes automobilis buvo pažeistas. Pagal pirmą versiją nukentėjusysis norėjo atvykti į Liubliną ir ten sudaryti sutartį, bet jis taip nenorėjo, nes matė, kad automobilis pažeistas. Praktikoje būdavo, kai klientai apžiūrinėdavo automobilį prieš perkant, tai būdavo kas nors ne taip, todėl dabar jis norėjo surašyti aktą. Kai liudytojas A. M. pasakė, kad jis turi nuvažiuoti į Vilnių, jis atsakė, kad nevažiuos, nes Vilniaus nepažįsta, tada liudytojas A. M. pasiūlė važiuoti kartu. Į Vilnių atvažiavo A. M. automobiliu ir susitiko su nukentėjusiuoju, susitikimas truko apie 30 minučių, nes notaras buvo pasiruošęs, visi dokumentai buvo jau sutvarkyti, reikėjo tik perduoti avansą. Jam būtų buvę patogiau viską sutvarkyti Vokietijoje. Nukentėjusysis sutiko, kad jam nebus problemų, jeigu automobilis bus registruotas Vokietijoje. Nukentėjusysis paprašė variklio identifikavimo WIN numerio, ten buvo kažkoks vienas skaičius neaiškus, jis jam pasakė, kad toks numeris jam buvo atsiųstas iš Dubajaus. Su nukentėjusiuoju susitarė, kad automobilis bus pristatytas po kokių 4 savaičių. Kalbėjosi ir apie automobilio remontą, jis sakė, kad dėl automobilio remonto nebus problemų, nes registruojant automobilį jis turi būti tvarkingas. Liudytojas A. M. sakė, kad jis irgi turi pažįstamų, kurie remontuoja tokius automobilius ir galės gauti detalių. Taip jie ir išsiskyrė. Jis iš Amerikos persisiųsdavo automobilius ir tarpininką pažinojo apie 5 metus. Liubline jis sudarė sutartį su tarpininku dėl dviejų naujų automobilių, nes gavo avansą, o likusią dalį savo pinigais sumokėjo. Jis 3 savaites, o gal ir daugiau nepalaikė su nukentėjusiuoju kontaktų, nesitarė, kur bus automobilis pristatytas. Nukentėjusysis turėjo pats atsiimti automobilį Lenkijoje. Pinigus jis perdavė tarpininkui M., nepagalvojo, kad jį apgaus, nes ankščiau M. duodavo ir skolindavo daug didesnės pinigų sumas, nes jis prekiauja nuo 2000 metų ir turėjo gerą finansinę padėtį. Liudytojas A. M. pasakė, kad Vilniuje yra gera rinka. Galėjo jis ir pats važiuoti į Dubajų, tačiau taip susiklostė situacija, kad pats negalėjo ten nuvažiuoti, todėl perdavė pinigus M. už 3 automobilius ir turėjo laukti. Kai po 3 ar 4 savaičių jis paskambino M., šis pasakė, kad automobiliai bus vietoje, gal užtruks pristatymas į Lenkiją. Su liudytoju A. M. jis palaikė kontaktus, nes turėjo bendrus interesus dėl statybos. Paskui taip atsitiko, kad A. M. vis rečiau atsakinėdavo į skambučius, bet jis nepagalvojo nieko bloga, nes tas automobilis nebuvo labai brangus. Jis prašė nukentėjusiojo truputį pakentėti, nes kažkas su automobilio kompiuteriu netvarkoje, ir su lenta. Žino, kad nukentėjusysis A. M. važiavo pas jį į Gižycko ir jo mama pasakė, kad jis ten nebegyvena keliolika metų. Neatsimena, ar po to jis paskambino nukentėjusiajam, bet atrodo, kad skambino ir sakė nesinervinti, nes automobilis bus truputį vėliau. Jis visiškai negalėjo pagalvoti, kad M. gali jį apgauti, nes pas jį aikštelėje buvo žymiai brangesnių automobilių. M. paskambino jam ir pasakė, kad automobiliai jau gabenami į Lenkiją, kad užvažiuos į Varšuvos autoservisą, nes su automobiliu AUDI kažkas ne taip. Automobilis nebuvo pristatytas nukentėjusiajam. Jis nukentėjusiajam iš Dubajaus turėjo pristatyti 2010 metų automobilį AUDI A6 į Lenkiją, tai buvo rugpjūčio 23 d., kai gavo avansą iš nukentėjusiojo 3600 eurų. WIN numerio neatsimena, bet sutartyje buvo nurodytas WIN numeris. Nuotraukos buvo persiųstos el. paštu. Jis tas nuotraukas gavo anksčiau, gal prieš mėnesį, tos nuotraukos turėjo būti darytos Dubajuje. Nežino, kur tuo metu buvo registruotas automobilis. Nukentėjusysis WIN numerius gavo ankščiau, negu buvo sudaryta sutartis. 2011-09-05 jis neturėjo jokio automobilio Audi A6, atvirai sako, kad jis negavo šio automobilio, jis jo ir neieškojo, pripažįsta, kad yra skolingas nukentėjusiajam, kad tuo metu negalėjo jam grąžinti pinigų, pripažįsta ieškinį. Jo manymu, galima patikrinti, kad 2011-2012 m. jis pats kreipėsi į policiją. M. pažįsta, tai N. M., gal 43-45 metų amžiaus. Automobilio Audi A6 kompiuterio niekas neremontavo, ten reikėjo jį perprogramuoti, M. taip aiškino. Jis pats gyveno Centkovo netoli Varšuvos, didesnę laiko dalį gyveno Vokietijoje. Tiesą sakant, to laiko neatsimena, nuomavo butą netoli Varšuvos. Adresas sutartyje su nukentėjusiuoju tikriausiai buvo nurašytas nuo asmens dokumento, bet jis tuo adresu negyvena nuo 2000 metų. Tuo metu niekas jo neklausė, kur jis gyvena, o jis sudarant sutartį negalėjo aiškinti, kad pase neteisingas adresas, nes tai būtų pasirodę nerimta. Lenkijoje pusę metų per savo kvailumą praleido suėmime, 6 mėnesius buvo areštuotas, nes buvo kaltinamas, kad savavališkai norėjo atgauti savo pinigus. Ne jis pirmas pasiūlė automobilį, su liudytoju A. M. kalbėjosi apie statybas, kai A. M. jam uždavė klausimą dėl automobilio. Jis jam pasakė, kad šiuo metu neturi, bet gali pasidomėti. Jis davė M. 70 000 dolerių 3 automobiliams pargabenti. Tai vienintelis jo gyvenime atvejis. Dėl Olštyno apygardos prokuratūros atsakymo į Vilniaus apygardos prokuratūros užklausimą (t. 1 b.l. 65), iš kuriuo matosi, kad Ilavoje, Ostrudoje, Liubline ir Varšuvoje prieš jį pradėti keli baudžiamieji tyrimai, gali pasakyti, kad dar jis užsiiminėjo kita veikla, o tuo metu bandė savo pinigus atgauti iš vieno asmens. Kad kaltinime nurodytas automobilis AUDI A6 2011 rugpjūčio mėn. buvo registruotas Vokietijoje, jis tai perskaitė tik kaltinamajame akte, jį tai apstulbino. M. jis pažįsta nuo 2008 m., kai pirko pas jį pirmą savo automobilį. Kai A. M. paklausė dėl automobilio, jis pasakė, kad neturi, bet gali paklausti, o po kažkiek laiko pasakė jam, kad yra Dubajuje AUDI A6 su pažeidimais. M. jis perdavė ir nukentėjusiojo pinigus. Lenkijoje yra pradėtas tyrimas dėl kitų dviejų automobilių. Jis buvo įpareigotas atlyginti nuostolius. Neturėjo tikslo nepristatyti automobilio, siūlydamas nukentėjusiajam pasirašyti sutartį. Tačiau jis turėjo pasakyti, kad ne jis yra automobilio savininkas. Liudytojui A. M. sakė, kad ne jis gabens automobilį, bet nukentėjusiajam nesakė. Yra rašęs pareiškimą policijai Poznanėje.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. parodė, jog pusbrolis jam pasakė, kad jo svainis A. M. Lenkijoje rekomendavo savo pažįstamą T. S. (T. S.), kuris pagal užsakymus iš Jungtinių Arabų Emyratų į Lenkiją veža automobilius, kurių kaina apie trečdalį pigesnė, nei analogiškų automobilių kainos Europoje. Liudytojas A. M. pats turėjo verslo reikalų su T. S.. Kadangi šį asmenį jam rekomendavo pažįstamas, patikindamas, kad jis gali T. S. pasitikėti, 2011-08-23 jis su kaltinamuoju T. S. pasirašė sutartį, pagal kurią pastarasis įsipareigojo pristatyti jam 2010 metų gamybos lengvąjį automobilį Audi A 6 iš Jungtinių Arabų Emyratų į Lenkiją už 66 000 zlotų. Minėta sutartimi kaltinamasis T. S. įsipareigojo sutvarkyti visus importo dokumentus, sutvarkyti automobilį, kadangi automobilio priekis buvo šiek tiek daužtas, o šios išlaidos turėjo būti įskaitomos į automobilio kainą. Pasirašant sutartį jis kaltinamajam T. S. sumokėjo 3 600 eurų dydžio avansą, o automobilį jis turėjo pristatyti per 28 kalendorines dienas. Sutartyje T. S. nurodė savo deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Vėliau paaiškėjo, kad šiuo adresu gyvena T. S. tėvas, kuris nurodė, kad sūnaus jau kelis metus nematė. Prieš pasirašydamas sutartį jis patikrino, ar iš tikrųjų toks automobilis egzistuoja, ar jis nėra vogtas. Suėjus sutartyje nurodytam terminui jis paskambino kaltinamajam T. S., tada jis pasakė, kad tik 2011 m. rugsėjo mėnesio 21-23 dienomis šis automobilis jūros transportu buvo pristatytas į Vokietiją, Bremenhofo uostą. Vėliau telefonu kaltinamasis T. S. nuolatos teigdavo, kad tvarko automobilį, kad kyla įvairių nenumatytų nesklandumų remontuojant automobilį, todėl vėluoja automobilio jam pristatymas. Taip pat minėjo, jog automobilį įregistravo Vokietijoje. 2011-10-14 jis paskutinį kartą telefonu bendravo su kaltinamuoju T. S., kuris pasakė, kad jam skirtą automobilį kartu su kitais automobiliais tralu atvežė į Lenkiją, kad pastarasis yra prie Gdansko miesto, kad kitą dieną automobilį atveš į Liubliną per Varšuvos priemiestyje esantį miestelį Janki, kur meistrai turėjo galutinai sutvarkyti jam skirtą automobilį. Kaltinamasis pažadėjo 2011-10-15 būti Liublino mieste, pas jų bendrą pažįstamą A. M. ir su A. M. pirmadienį parvaryti automobilį į Lietuvą, į Vilnių. 2011-10-15 paskambino kaltinamasis T. S. ir pasakė, kad yra Varšuvos priemiestyje Janki ir sekmadienį, t.y. 2011 -10-16 bus Liubline. Kadangi pirmadienį, t.y. 2011-10-17 kaltinamasis T. S. jam nepaskambino, jis pats skambino jo nurodytais telefonais, tačiau niekas į jo skambučius neatsiliepė, taip pat kaltinamasis T. S. neatsiliepė į jo pažįstamo A. M. skambučius. Vėliau jis sužinojo, kad A. M. kitas draugas, gyvenantis Liubline Lenkijoje, taip pat susitarė su kaltinamuoju T. S., kad pastarasis pristatys automobilį iš Jungtinių Arabų Emyratų ir už tai atidavė jam savo automobilį „Rover“, kad į šio asmens skambučius kaltinamasis T. S. taip pat neatsiliepdavo. Šis asmuo kreipėsi į policijos įstaigą pagal savo gyvenamąją vietą, buvo pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo. Paaiškėjo, kad kaltinamasis T. S. buvo paieškomas jau nuo 2011 m. vasaros Varšuvos ir Gižycko miestų policijos. Negavus iš kaltinamojo automobilio jam pavyko išsiaiškinti, kad jam pažadėtas automobilis Audi A 6 pirmą kartą buvo parduotas ir registruotas 2010 m. pabaigoje Vokietijoje, automobilių nuomos kompanijos vardu, kuri šį automobilį 2011 m. liepos mėn. grąžino į „Audi“ centrą ir automobilis buvo išregistruotas, todėl daugiau jokių duomenų apie šį automobilį nebuvo. Akivaizdu, kad minėtas automobilis niekada nebuvo Jungtiniuose Arabų Emyratuose, jo nuotraukos buvo darytos Vokietijoje, kokioje nors automobilių aikštelėje. Jis kaltinamąjį T. S. matė vieną kartą Vilniuje, kai buvo sudaryta notarinė sutartis. Konkrečios dienos neprisimena, tačiau, kaip ir buvo su kaltinamuoju susitarę, jis nuvažiavo į Gižycką tuo adresu, kur nurodytas sutartyje, tačiau kaltinamojo nerado, tada paskambino A. M., kad kaltinamasis T. S. dingo. Po kelių dienų jam paskambino pats T. S. ir pasakė, kad jis niekur nedingo, kad jo automobilį tvarko, sakė nepergyventi. Palaiko visus savo parodymus t. 1 b.l. 117, palaiko 12 430 Lt civilinį ieškinį, prašo priteisti. Nebandė prisiteisti žalos civilinio proceso tvarka todėl, kad šitas automobilis niekada nebuvo Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Kai nesutapo WIN numerio vienas skaičius kaltinamasis jam paaiškino, kad numerį telefonu diktavo arabas ir todėl galėjo neteisingai užrašyti vieną skaičių. Jam nerimas po sutarties sudarymo kilo, kai jau buvo sumokėtas avansas.

Teismas LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu pagarsino liudytojo A. R. M. (A. R. M.) parodymus, esančius (1 t., b.l. 100- 109), kur jis, 2013-03-06 apklaustas Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijų pareigūnų vykdant teisinės pagalbos prašymą, parodė, kad pažįsta asmenį vardu A. M., pastarasis yra jo svainio pusbrolis. A. M. yra (duomenys neskelbtini) teismo teisėjas. Susipažino su juo per savo svainį. Taip pat pažįsta T. S. (T. S.). 2009-2010 metais, kai dirbo Gdanske, kažkas jį informavo, kad yra toks asmuo, kuris atgabena užsakomus automobilius iš užsienio. Buvo kalba apie T. S.. Jis pastarajam paskambino, įvyko laisvo pobūdžio pokalbis, kalbėjo apie dalykus, susijusius su statyba. Šioje srityje pastarasis bendradarbiavo su norvegais. 2011 m., atsitiktinai susitiko kažkokiame bare, Gdansko-Varšuvos trasoje. Tai buvo pakelės baras. Kada tiksliai paskutinį kartą matė jį, neprisimena. Tai tikrai buvo 2011 metais, rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį. Paskutinį kartą su pastaruoju kalbėjo telefonu 2011 m. spalio mėnesį. Su svainiu kalbėjo apie galimybę atgabenti konkretų automobilį A. M., tai turėjo būti automobilis „Audi A 6“. Dėl galimybės atgabenti tokį automobilį jis susisiekė su T. S.. 2011-08-16, dar jam būnant Lietuvoje, T. S. jam persiuntė automobilio, kurį norėjo atgabenti A. M., nuotraukas. Tą pačią dieną tas nuotraukas jis persiuntė A. M.. 2011-08-18 A. M. jam į el. paštą atsiuntė pranešimą, klausdamas apie to automobilio kainą ir transporto priemonės technines detales, taip pat apie formalius reikalavimus, susijusius su to automobilio pirkimu. Klausimus el. paštu perdavė T. S.. Atsakymą iš T. S. gavo tą pačią dieną ir jį persiuntė A. M.. Tada A. M. davė ir T. S. telefono numerį. 2011-08-20 T. S. atsiuntė jam to automobilio VIN numerį, prašydamas perduoti A. M.. Tai buvo numeris WAUZZZ4F3BN030633. T. S. nežinojo A. M. el. pašto numerio. Žino, kad A. M. kalbėjo su T. S. ir susitarė susitikti dėl automobilio atgabenimo sutarties sudarymo. 2011-08-23 A. M. ir T. S. surašė to automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartis buvo parengta notarų biure Vilniuje. Tos sutarties kopiją iš A. M. jis gavo el. paštu. T. S. turėjo atgabenti automobilį A. M. iš Dubajaus į Vokietiją, pataisyti Vokietijoje ir vėliau apgabenti į Lenkiją, kur automobilį turėjo atsiimti pats A. M.. Jie susitarė, kad A. M. tą automobilį atsiims Gižycke. Nedaug žino, kas vyko toliau. 2011-09-20 jam paskambino A. M. ir pranešė, kad susitarė susitikti su T. S. ir atsiimti automobilį Gižycke. Jis apsidžiaugė, kad transakcija bus užbaigta. Po kelių dienų jam vėl paskambino A. M. ir pasakė, kad negali prisiskambinti T. S.. Jis taip pat negalėjo prisiskambinti, T. S. nekėlė ragelio. A. M. pasakė, kad yra Gižycke T. S. adresu, tačiau pastarojo nėra. Nėra ir automobilio. Klausė, ar jis susisiekė su T. S.. Jis su T. S. neturėjo jokio kontakto, pastarojo telefonas buvo išjungtas. Atsiliepdavo tik autoatsakiklis. A. M., laukdamas T. S., Gižycke praleido kelias valandas. A. M. sakė, kad kalbėjo su T. S. tėvu, kuris pasakė, kad sūnaus nematė kelerius metus ir neturi su sūnumi jokio ryšio. Tą pačią dieną jis išsiuntė T. S. žinutę į ei. paštą, klausdamas, kas su pastaruoju vyksta, kodėl neatvyko į susitikimą su A. M.. T. S. jam neatsakė. T. S. paskambino jam telefonu tik kitą dieną, pasakė, kad nieko tokio neatsitiko, kad uždelsti vieną dieną nieko nereiškia. Tai jį truputį nuramino. Į jo klausimą, kada pastarasis atveš automobilį, T. S. atsakė, kad Vokietijoje automobilį pataisė, tačiau atvažiavo ten ne su tokiu prietaisų skydeliu, koks turėtų būti. Pasakė, kad yra Lenkijoje, nes turi nupirkti tinkamą prietaisų skydelį ir nuvežti jį j Vokietiją, kad jį įrengtų automobilyje. T. S. nuo tos akimirkos rečiau skambindavo, galiausiai jį informavo, kad rado tą prietaisų skydelį ir jį veža į Vokietiją. Bendravimas jo su T. S. buvo retas, kadangi pastarasis dažniau neatsakydavo į telefono skambučius negu atsakydavo. Vieno pokalbio metu pasakė, kad prietaisų skydelio keitimas susijęs su kompiuterio keitimu ir užtruks apie savaitę ar dvi. Paskui sakė, kad automobilis veikia, bet netolygiai. Sakė, kad kompiuterio programa turi būti suderinta, o tam reikia profesionalaus serviso įsikišimo. Jis įkalbinėjo, kad T. S. atvažiuotų į Lenkiją automobiliu tokios būklės, kokia ji yra, ir, kad čia automobilį taisyti. T. S. pasakė, kad patyrė daug išlaidų ir, kad nori tai pabaigti ir pataisyti automobilį vietoje. Kito pokalbio telefonu metu T. S. pasakė, kad yra Dubajuje ir gabena automobilius jo pažįstamam L. A.. Taip pat pasakė, kad automobiliai bus atgabenti į Vokietiją, o paskui į Lenkiją, o tada ir A. M. automobilis bus atgabentas į šalį. Automobiliai turėjo būti šalyje iki 2011-10-17. Paskutinis T. S. skambutis buvo 2011 m. spalio mėn. T. S. tada pasakė, kad automobilį, skirtą A. M., nesutvarkė taip, kaip reikia, ir norėtų jį parodyti kokiam specialistui, gyvenančiam kokioje nors vietovėje prie Varšuvos. Taip pat sakė, kad turi problemų dėl automobilių L. A. pervežimo ir pristatymas vėluos. Paskui atėjo tyla, T. S. turėjo išjungtą telefoną. Į siunčiamas SMS T. S. neatsakydavo. Jis pranešė apie galimybę pranešti apie tai policijai. Siuntė T. S. pranešimus el. paštu, į kuriuos pastarasis neatsakydavo. Jokie automobiliai, taip pat L. A., neatvažiavo. Jis įkalbinėjo L. A. pranešti apie tai policijai. 2011-10-17 buvo pranešta Liublino Čechovo rajono policijos komisariatui. Jis pranešė policijai apie automobilį A. M.. Policijoje jam pasakė, kad A. M. turi parašyti pareiškimą Lietuvoje. T. S. buvo atvykęs į Liubliną pasikalbėti su L. A.. Tada ir jis susitiko. Tada jie pasirašė sutartį dėl to, kad T. S. automobilius atgabens. L. A. tada gyveno šalia jo namų esančiuose namuose. Tada T. S. nevairuodavo juodos spalvos automobilio „Audi A6“. Niekada nematė, kad pastarasis butų važiavęs tokiu automobiliu. T. S. vairuodavo automobilius: „Toyota Avensis" ir „Škoda Octavia“. T. S. neįvykdė įsipareigojimų A. M.. T. S. dingo kartu su pinigais. Žino T. S. telefono numerį: 664 643 286. Kur yra „Audi“ markės automobilis, kuris turėjo būti atgabentas A. M., jis nežino. Niekada nematė to automobilio, matė tik jo nuotraukas, kurias jam atsiuntė T. S.. Prie protokolo pridėjo susirašinėjimo el. paštu medžiagą. Tai viskas, ką gali pasakyti šioje byloje.

Nukentėjusysis A. M. pareiškė 12 430 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (11., b.l. 28-29).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. S. kaltę taip pat patvirtina: 2011-08-23 sutarties, sudarytos tarp A. M. ir T. S., kopija (1 t., b.l. 9-14); liudytojo A. R. M. susirašinėjimo su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju elektroniniu paštu medžiaga, kurią prie apklausos protokolo pateikė liudytojas A. R. M., kur pateiktos „Audi A6“ nuotraukos ir nurodyta preliminari kaina 14.000 JAV dolerių, pristatymo iš Emyratų į Bremenhafeną Vokietijoje terminas, nurodytas klaidingas WIN: WAUZZZ4F3BN030633, neva arabų kilmės savininkui neaiškiai padiktavus šį numerį (1 t., b.l. 110-139); 2011-04-18 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos duomenimis, automobilis „Audi A6“, VIN: WAUZZZ4F7BN030633, buvo registruotas Vokietijoje, laikotarpiu nuo 2010-10-25 iki 2011-04-21. Registruotas savininkas - Sixt GmbH & Co (1 t., b.l. 38, 41-42, 46, 43-44); Lenkijos Olštino apygardos prokuratūros pranešimai apie kaltinamajam T. S. pradėtus ikiteisminius tyrimus (1 t., b.l. 63-68, 72-75).

Teismas, išanalizavęs kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, byloje surinktus įrodymus, juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja, kad kaltinamojo T. S. kaltė dėl to, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: veikdamas tiesiogine tyčia ir turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą, nukentėjusiojo A. M. turtą - pinigines lėšas 3 600 eurų (kas sudaro 12 430 litų), melagingai sakydamas, kad verčiasi automobilių pirkimo - pardavimo verslu, 2011-08-23 apie 16.00 val. Vilniuje, 15-tame notarų biure adresu Šermukšnių g. 1/Vasario 16-osios g. 13, iš anksto žinodamas, kad automobilio nepirks ir paimtų pinigų negrąžins, piktnaudžiaudamas A. M. pasitikėjimu pasirašė sutartį, įsipareigodamas per 28 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos iš Jungtinių Arabų Emyratų į Lenkijos Respubliką pristatyti lengvąjį automobilį „Audi A 6“, VIN: WAUZZZ4F7BN030633, bei tą pačią dieną pagal pakvitavimą nurodyto automobilio pirkimui iš A. M. gavęs avansą - 3 600 eurų (12 430 litų), sutarties sąlygų neįvykdė, automobilio nenupirko ir gautų automobilio pirkimui pinigų negrąžino bei pasislėpė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, A. M. turtą - pinigines lėšas 3 600 eurų (12 430 litų), pilnai įrodyta, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 182 str. 1 d..

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo T. S. parodymus kaip pasirinktą gynybos poziciją ir jais netiki, nes jo parodymai prieštaringi, be to, juos paneigia nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai bei baudžiamosios bylos rašytiniai įrodymai. Kaltinamasis pripažino, kad pirminės apklausos Vokietijoje metu jis parodė, jog automobilį Audi A 6 jis pristatė į Lenkiją, kad jį nukentėjusysis A. M. apžiūrėjo Lenkijoje ir atsisakė jį imti, kadangi automobilis buvo per stipriai sudaužytas, bei paaiškino, kad jis A. M. pasakė, jog automobilio pristatymo išlaidos buvo didesnės negu jo sumokėto avanso suma (2 t., b.l. 5). Šioje apklausoje kaltinamasis nieko neminėjo apie tarpininką M., kuris neva jį apgavo. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis pripažino 2011-08-23 sudaręs su nukentėjusiuoju A. M. sutartį, įsipareigodamas per 28 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos iš Jungtinių Arabų Emyratų į Lenkijos Respubliką pristatyti lengvąjį automobilį „Audi A 6“, VIN: WAUZZZ4F7BN030633, bei tą pačią dieną pagal pakvitavimą nurodyto automobilio pirkimui iš A. M. gavęs avansą - 3 600 eurų (12 430 litų), tačiau parodė, kad šį automobilį iš Jungtinių Arabų Emyratų į Lenkijos Respubliką turėjo pristatyti ne jis pats, o tarpininkas M., su kuriuo Liubline jis sudarė sutartį dėl dviejų naujų automobilių pristatymo. Teisiamajame posėdyje jis iš pradžių parodė, kad perdavė pinigus tarpininkui M. už 2 automobilius, vėliau nurodė, kad už 3 automobilius. Kaltinamasis pripažino, kad pagal 2011-08-23 sutartį automobilis nebuvo pristatytas nukentėjusiajam A. M., kad 2011-09-05 jis, kaltinamasis, negavo ir neturėjo jokio automobilio Audi A6, kad šio automobilio jis net ir neieškojo. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje parodė, jog liudytojui A. M. pasakė, kad ne jis gabens automobilį iš Jungtinių Arabų Emyratų, bet nukentėjusiajam apie tarpininką nieko nesakė.

Nukentėjusysis A. M. ir liudytojas A. M. nepatvirtino kaltinamojo versijos apie tariamą tarpininką M., nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai iš esmės paneigia kaltinamojo parodymus. Nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2011-08-23 jis su kaltinamuoju T. S. pasirašė sutartį, pagal kurią pastarasis įsipareigojo pristatyti jam 2010 metų gamybos lengvąjį automobilį Audi A 6 iš Jungtinių Arabų Emyratų į Lenkiją už 66 000 zlotų, kad pasirašant sutartį jis kaltinamajam T. S. sumokėjo 3 600 eurų dydžio avansą, kad prieš pasirašydamas sutartį jis patikrino, ar iš tikrųjų toks automobilis egzistuoja, ar jis nėra vogtas. Suėjus sutartyje nurodytam terminui jis paskambino kaltinamajam T. S., kuris pasakė, kad tik 2011 m. rugsėjo mėnesio 21-23 dienomis šis automobilis jūros transportu buvo pristatytas į Vokietiją, Bremenhofo uostą. Vėliau telefonu kaltinamasis nuolat teigė, kad jis tvarko automobilį, kad kyla įvairių nenumatytų nesklandumų remontuojant automobilį, todėl vėluoja automobilio pristatymas jam, jog automobilį jau įregistravo Vokietijoje. 2011-10-14 jis paskutinį kartą telefonu bendravo su kaltinamuoju T. S., kuris pasakė, kad jam skirtą automobilį kartu su kitais automobiliais tralu atvežė į Lenkiją, Kadangi pirmadienį, t.y. 2011-10-17 kaltinamasis T. S. jam nepaskambino, jis pats skambino kaltinamajam, tačiau niekas į jo skambučius neatsiliepė, taip pat kaltinamasis T. S. neatsiliepė į A. M. skambučius. Vėliau jis sužinojo, kad kitas A. M. draugas, gyvenantis Liubline Lenkijoje, taip pat susitarė su kaltinamuoju T. S. dėl automobilio iš Jungtinių Arabų Emyratų pristatymo ir už tai atidavė jam savo automobilį „Rover“, kad į šio asmens skambučius kaltinamasis T. S. taip pat neatsiliepė, todėl tas asmuo kreipėsi į policijos įstaigą pagal savo gyvenamąją vietą ir buvo pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo ir tuomet paaiškėjo, jog kaltinamasis T. S. buvo paieškomas jau nuo 2011 m. vasaros Varšuvos ir Gižycko miestų policijos. Negavus iš kaltinamojo automobilio jam pavyko išsiaiškinti, kad jam pažadėtas automobilis Audi A 6 pirmą kartą buvo parduotas ir įregistruotas 2010 m. pabaigoje Vokietijoje, automobilių nuomos kompanijos vardu, kuri šį automobilį 2011 m. liepos mėn. grąžino į „Audi“ centrą ir automobilis buvo išregistruotas, todėl daugiau jokių duomenų apie šį automobilį nebuvo, kad šis automobilis niekada nebuvo Jungtiniuose Arabų Emyratuose, nors, kai nesutapo el. paštu nurodytas WIN numerio vienas skaičius, kaltinamasis jam aiškino, kad WIN numerį telefonu jam diktavo arabas ir todėl jis galėjo neteisingai užsirašyti vieną skaičių.

Liudytojas A. R. M. parodė, kad 2011-08-23 A. M. ir T. S. surašė automobilio Audi A6 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią T. S. įsipareigojo atgabenti automobilį A. M. iš Dubajaus į Vokietiją, pataisyti Vokietijoje ir vėliau apgabenti į Lenkiją, kur automobilį turėjo atsiimti pats A. M. Gižycke. Kai jam paskambino A. M. ir pasakė, kad negali prisiskambinti T. S., jis taip pat negalėjo prisiskambinti, T. S. nekėlė ragelio. A. M. pasakė, kad yra atvykęs į Gižycką T. S. adresu, tačiau pastarojo nėra, nėra ir automobilio. Jis išsiuntė T. S. žinutę į el. paštą klausdamas, kas vyksta, T. S. jam neatsakė, tačiau kitą dieną paskambino telefonu ir pasakė, kad uždelsti vieną dieną nieko nereiškia, kad jis Vokietijoje automobilį pataisė, tačiau ten ne toks prietaisų skydelis, koks turėtų būti, sakė, kad atvyko į Lenkiją, nes turi nupirkti tinkamą prietaisų skydelį ir nuvežti jį j Vokietiją, kad jį įrengtų automobilyje. Kito pokalbio metu pasakė, kad prietaisų skydelio keitimas susijęs su kompiuterio keitimu ir užtruks apie savaitę ar dvi. Paskui sakė, kad automobilis veikia, bet netolygiai. Sakė, kad kompiuterio programa turi būti suderinta, o tam reikia profesionalaus serviso įsikišimo. Paskutinis T. S. skambutis buvo 2011 m. spalio mėn., kai T. S. pasakė, kad automobilį, skirtą A. M., nesutvarkė taip, kaip reikia, kad norėtų jį parodyti kokiam specialistui, gyvenančiam kokioje nors vietovėje prie Varšuvos. Paskui T. S. telefonas buvo išjungtas, į siunčiamas SMS T. S. nebeatsakė. Liudytojas A. R. M. nenurodė, kad kaltinamasis jam būtų sakęs apie tarpininką.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, nes jie nuoseklūs, nukentėjusiojo parodymai pastovūs ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, be to, jų parodymus patvirtina rašytiniai įrodymai - 2011-08-23 sutarties kopija (1 t., b.l. 9-14); susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiaga (1 t., b.l. 110-139); 2011-04-18 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos duomenys (1 t., b.l. 38, 41-42, 46, 43-44); Lenkijos Olštino apygardos prokuratūros pranešimai (1 t., b.l. 63-68, 72-75). Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis jau sudarydamas 2011-08-23 sutartį su nukentėjusiuoju A. M. ketino šios sutarties nevykdyti ir apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiojo turtą – kaip avansą jam sumokėtus 3 600 eurų, nes iš byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų matyti, kad jis žadėjo automobilį „Audi A 6“, VIN: WAUZZZ4F7BN030633 nukentėjusiajam atgabenti iš Jungtinių Arabų Emyratų, kai šis automobilis tuo metu buvo Vokietijoje, niekada nebuvo Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Iš paties kaltinamojo parodymų bei iš nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų matyti, kad kaltinamasis dar prieš pasirašant sutartį teikė melagingas žinias nukentėjusiajam ir liudytojui, o pasibaigus 2011-08-23 sutarties vykdymo terminui teikė jiems melagingas žinias, jog automobilį „Audi A 6“ jau turi ir jį remontuoja. Kaltinamojo versijos apie neva jį apgavusį tarpininką nepatvirtino nei nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, nei kokie nors kiti įrodymai byloje. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis pripažino, kad niekada šio automobilio jis neturėjo ir neremontavo, nors būdamas sulaikytas Vokietijoje kaltinamasis teigė, jog automobilį „Audi A 6“ jis pateikė nukentėjusiajam, tačiau šis atsisakė jį priimti, kad transportavimo išlaidos viršiję iš nukentėjusiojo gauto avanso sumą. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis pareiškė, jog atvirai sako, kad jis negavo šio automobilio ir jo net neieškojo. Iš kaltinamąjį charakterizuojančios bylos medžiagos matyti, kad jis linkęs daryti tokio pobūdžio nusikalstamas veikas.

Teismas, už padarytą nusikaltimą skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo T. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis T. S. Lietuvos Respublikoje administracine tvarka nebaustas (2 t., b.l. 32-35) ir neteistas (2 t., b.l. 31), tačiau Lenkijos Respublikoje jis 3 kartus teistas (1 t., b.l. 72-75), jo atžvilgiu išduoti du arešto orderiai, pradėti penki baudžiamieji tyrimai (1 t., b.l. 63-68). Lietuvoje 2013-10-29 prokuroro nutarimu paskelbta įtariamojo T. S. paieška (1 t., b.l. 142), 2013-11-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam T. S. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas už akių (1 t., b.l. 154-155), 2013-11-25 išduotas Europos arešto orderis suimti T. S. (1 t., b.l. 159-165), pagal prašymą dėl ekstradicijos nuo 2014-01-05 iki 2014-02-25 T. S. buvo sulaikytas Vokietijoje (2 t., b.l. 37-43), nuo 2014-02-25 iki 2014-02-27 sulaikytas Vilniaus apsk. VPK VTV areštinėje (1 t., b.l. 172-176), 2014-02-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi palikta galioti 2013-11-11 d. T. S. skirta kardomoji priemonė - suėmimas ir nustatytas 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminas, terminą skaičiuojant nuo 2014-02-27 (2 t., b.l. 19-21), 2014-04-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, skaičiuojant nuo 2014-04-27 (2 t., b.l. 86-87). Jo padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų, padarytų iš savanaudiškų paskatų, todėl, teismo manymu, yra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant baudą ir įskaitant sulaikymo bei suėmimo laiką (LR BK 47, 65 ir 66 str.).

Nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys dėl 12 430 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai (LR BPK 115 str. 1 d.).

LR BPK 103 str. 6 p. pagrindu iš kaltinamojo T. S. (T. S.) Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai priteistina 3789,26 Lt ekstradicijos išlaidų (t. 1, b.l. 180-185).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra užsienio valstybės pilietis, gynėjas jam paskirtas LR BPK 51 str. 1 d. 1 ir 7 p. pagrindu, t.y gynėjo paskyrimas privalomas, nes kaltinamasis nemoka lietuvių kalbos bei yra suimtas, artimųjų Lietuvoje neturi, pats neturi lėšų advokato paslaugoms apmokėti, pripažintina, kad 586,68 Lt išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos jam suteikimo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendė:

T. S. (T. S.), a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius LR BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti 318 MGL (41340 Lt) baudą.

Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 2 p. “a” p.p., 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką: nuo 2014-01-05 iki 2014-02-25 sulaikymo Vokietijoje, nuo 2014-02-25 iki 2014-02-27 sulaikymo Lietuvoje ir nuo 2014-02-27 iki 2014-06-12 kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką, t.y. viso 159 paras, kas atitinka 318 MGL ir laikyti T. S. (T. S.) atlikusiu paskirtąją bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, 2014 m. birželio 12 dienos.

Kardomąją priemonę suėmimą panaikinti ir paleisti T. S. (T. S.) teismo posėdžių salėje.

Priteisti iš T. S. (T. S.) A. M. naudai 12 430 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš T. S. (T. S.) Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naudai 3789,26 Lt ekstradicijos išlaidų.

Nepriteisti iš T. S. (T. S.) 586,68 Lt išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Alberta Baltušytė