- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-04
- Bylos Nr.
- T-334-1145/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43272-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Kurauskaitė
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Asta Kurauskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – Policijos departamentas) teikimą dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti Ispanijos Karalystei baudžiamojoje byloje Nr. 1-552-1145/2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Utenos apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-552-1145/2025, B. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos) galutine subendrinta bausme – areštu šešiasdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas B. K. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2025 m. birželio 19 d. iki faktinio taikymo pabaigos. Policijos departamentui iš B. K. priteista 3 948,25 Eur proceso išlaidų. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. rugpjūčio 20 d.
Nuteistasis B. K. minėtu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę yra atlikęs 2025 m. rugpjūčio 18 d. Nuteistajam B. K. savanoriškai nesumokėjus priteistų proceso išlaidų, Policijos departamentui buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 3 948,25 Eur proceso išlaidų išieškojimo.
Teisme 2025 m. spalio 23 d. gautas Policijos departamento teikimas, kuriame prašoma spręsti klausimą dėl sprendimo įvykdymo metu gautų pinigų ar jų dalies atitekimo Lietuvos Respublikai ir išduoti liudijimą dėl B. K. paskirtos piniginės sankcijos (3 948,25 Eur) vykdymo Ispanijos Karalystėje. Teikime nurodoma, kad antstolis negali priimti vykdomojo dokumento priverstiniam vykdymui. Duomenų apie skolininko darbo vietą, gaunamas pajamas ar turtą Lietuvos Respublikoje nėra. Atsižvelgiant į vykdomajame rašte nurodytą skolininko gyvenamąją vietą, darytina išvada, jog skolininkas ne tik gyvena, bet ir dirba Ispanijos Karalystėje.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 342 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – bauda arba baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą arba teismas iš nuteistojo nusprendė išieškoti proceso išlaidas, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teismas savo iniciatyva arba bausmę (baudžiamojo poveikio priemonę) vykdančios institucijos teikimu gali šią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę arba sprendimą dėl proceso išlaidų išieškojimo perduoti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisykles patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
BPK 362 straipsnio 3 dalis numato, kad klausimus dėl baudos, turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo, įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo vykdymo ar proceso išlaidų išieškojimo perdavimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai pagal BPK 342 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.
Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinis sprendimas 2005/214/TVR, iš dalies pakeistas Tarybos 2009 m. vasario 26 d pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau ir – Pamatinis sprendimas) reglamentuoja abipusio pripažinimo principo taikymą teisminių arba administracinių institucijų skiriamoms finansinėms baudoms, siekiant palengvinti sprendimų dėl tokių baudų vykdymą valstybėje narėje, kuri nėra valstybė, kurioje baudos yra paskirtos. Pamatinio sprendimo 1 straipsnio b punkte išaiškinta sąvokos „finansinė bauda“ reikšmė – tai prievolė sumokėti: i) sprendime nustatytą pinigų sumą, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį už nusikaltimą; ii) tame pačiame sprendime nustatytą kompensaciją nukentėjusiesiems, kai nukentėjusysis negali būti civilinės bylos šalis, ir teismas vykdo jam priskirtą baudžiamąją jurisdikciją; iii) pinigų sumą už teismo proceso arba bylos nagrinėjimo administracine tvarka, kai buvo priimtas sprendimas, išlaidas; iv) tame pačiame sprendime nustatytą sumą į visuomeninį fondą arba nukentėjusių asmenų paramos organizacijai. Pamatinio sprendimo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimą kartu su šiame straipsnyje numatytu liudijimu galima perduoti valstybės narės, kurioje fizinis arba juridinis asmuo, dėl kurio buvo priimtas sprendimas, turi turto arba pajamų, kurioje fizinis asmuo įprastai gyvena arba kurioje yra juridinio asmens registruota buveinė, kompetentingoms institucijoms. Pamatinio sprendimo 13 straipsnyje numatyta, kad dėl sprendimų įvykdymo gauti pinigai atitenka sprendimą vykdančiajai valstybei, jei sprendimą priėmusi ir sprendimą vykdančioji valstybės nesusitarė kitaip, ypač 1 straipsnio b punkto ii papunktyje nurodytais atvejais.
Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 219 (toliau – Taisyklės), 2.2. punkte numatyta, kad piniginė sankcija – fiziniam ar juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikos teismo priimtu ir įsiteisėjusiu nuosprendžiu ar nutartimi nustatyta pareiga sumokėti pinigų sumą, kaip apibrėžta BPK 17² straipsnyje. Piniginė sankcija apima baudos bausmę pagal BK 47 ir 90 straipsnius, baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą pagal BK 71 straipsnį, taip pat pagal BPK 105 straipsnį priimtus sprendimus dėl proceso išlaidų išieškojimo.
Pagal Taisyklių 3 punktą jeigu piniginės sankcijos priverstinio vykdymo metu nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės, tačiau yra duomenų, kad pinigine sankcija nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, piniginę sankciją vykdanti institucija privalo pateikti baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam teismui teikimą perduoti piniginės sankcijos vykdymą kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Kartu su šiuo teikimu teismui pateikiamas liudijimo projektas, antstolio surašytas išieškojimo negalimumo aktas, dokumentai, galintys patvirtinti, kad nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
Policijos departamentas teismui kartu su teikimu pateikė liudijimo projektą, bet nesilaikė Taisyklėse nurodyto reikalavimo pateikti antstolio surašytą išieškojimo negalimumo aktą ir dokumentus, galinčius patvirtinti, kad nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Policijos departamentas teikime nurodė, kad antstolis negalėjo priimti vykdomojo dokumento priverstiniam vykdymui, kadangi skolininko gyvenamoji vieta yra Ispanijos Karalystėje, o duomenų apie skolininko darbo vietą, gaunamas pajamas ar turtą Lietuvos Respublikoje – nėra. Aplinkybės, kurioms esant antstolis atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, įtvirtintos CPK 651 straipsnio 2 dalyje. CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad vykdomasis dokumentas yra vykdytinas atitinkamo antstolio, t. y. antstolių vykdymo vieta yra numatyta antstolio veiklos teritorijoje (CPK 590 straipsnio 5 dalis). Darytina išvada, kad tais atvejais, kai skolininko žinoma paskutinė vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaujantis CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, nustatant skolininko gyvenamą vietą už Lietuvos Respublikos teritorijos – vykdomąjį dokumentą priimti atsisakoma. Vykdomojo dokumento nepriėmimas reiškia vykdomosios bylos neužvedimą ir tiesiogiai lemia, kad išieškojimo negalimumo aktas negalės būti surašytas ir pateiktas, dėl to, išieškojimo negalimumo akto pateikimas, kai vykdomasis dokumentas nevykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra neįmanomas. Nagrinėjamu atveju formalaus reikalavimo pateikti antstolio surašytą išieškojimo negalimumo aktą ir dokumentus, galinčius patvirtinti, kad nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungoje valstybėje narėje laikymasis pažeistų lex non cogit ad impossibilia (teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų) principą.
Utenos apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-552-1145/2025, iš nuteistojo B. K. Policijos departamentui priteistos 3 948,25 Eur išlaidos, susijusios su B. K. pargabenimu iš Ispanijos į Lietuvos Respubliką, pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį priskiriamos prie proceso išlaidų, priteistinų iš nuteistojo asmens.
Kaip jau minėta, nuteistasis B. K. Utenos apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nuosprendžiu Policijos departamentui priteistų 3 948,25 Eur proceso išlaidų savanoriškai nesumokėjo. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistojo B. K. gyvenamoji vieta yra Ispanijos Karalystėje – (duomenys neskelbtini). B. K. Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos neturi, nėra duomenų apie nuteistojo Lietuvos Respublikoje gaunamas pajamas ar turtą, į kurį galėtų būtų nukreiptas priteistų procesinių išlaidų išieškojimas.
Nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos aplinkybės, darančios proceso išlaidų išieškojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje negalimą, kadangi nuteistojo gyvenamoji vieta yra Ispanijos Karalystėje. B. K. yra nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų Pamatinio sprendimo 5 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas), padarymą, nuteistasis savanoriškai nesumokėjo Utenos apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-552-1145/2025, jam paskirtos piniginės sankcijos (proceso išlaidų) ir yra teisinis pagrindas šių priteistų procesinių išlaidų išieškojimą iš nuteistojo vykdyti priverstinai, iš nuteistojo priteista piniginė sankcija yra didesnė už Pamatinio sprendimo 7 straipsnio 2 dalies h punkte numatytą 70 Eur sumą, nėra Pamatinio sprendimo 7 straipsnyje numatytų pagrindų nepripažinti ir nevykdyti Utenos apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-552-1145/2025. Taigi yra visos Taisyklėse nurodytos sąlygos, kurioms esant piniginė sankcija gali būti perduota vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei.
Atsižvelgiant į nustatytas ir anksčiau aptartas aplinkybes, Utenos apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-552-1145/2025, iš B. K. Policijos departamentui priteistų 3 948,25 Eur proceso išlaidų išieškojimas perduotinas vykdyti Ispanijos Karalystės kompetentingai institucijai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 3 dalimi, 364 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą tenkinti.
Utenos apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-552-1145/2025, dalį dėl iš B. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteistų 3 948,25 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 25 ct) proceso išlaidų išieškojimo perduoti vykdyti Ispanijos Karalystės kompetentingai institucijai.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.