- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-43-440/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01308-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
- 2.5.8.9Sutarčių vykdymas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1455-922/2015, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. B. 1710,55 Eur skolą, kurią sudaro 769,93 Eur negrąžinto kredito, 401,44 Eur palūkanų, kurias sudaro 13,50 Eur palūkanos, priskaičiuotos pradinio kreditoriaus iki duomenų fiksavimo prieš reikalavimo perleidimą ieškovui, ir 387,94 EUR palūkanos, kurias ieškovas priskaičiavo per 2134 dienų nuo duomenų fiksavimo 2009-06-26 iki 2015-04-30, 287,64 Eur delspinigių, kuriuos sudaro 10,46 Eur delspinigiai, priskaičiuoti pradinio kreditoriaus iki duomenų fiksavimo prieš reikalavimo perleidimą ieškovui, ir 277,18 Eur delspinigiai, kuriuos ieškovas priskaičiavo per 360 dienų nuo 2009-06-26 iki 2015-06-21, 8,5 % metinių palūkanų už 769,93 Eur skolą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal pradinio kreditoriaus AB „Swedbank“ (buvęs pavadinimas – AB bankas „Hansabankas“) ir atsakovo 2006-11-20 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 06-093242-VA (toliau – Sutartis), 144,80 EUR palūkanų delspinigių, kuriuos sudaro 0,28 EUR palūkanų delspinigiai, priskaičiuoti pradinio kreditoriaus iki duomenų fiksavimo 2009-06-26 prieš reikalavimo perleidimą ieškovui, ir 144,52 EUR palūkanų delspinigiai, kuriuos ieškovas priskaičiavo per 360 dienų nuo 2009-06-26 iki 2015-06-21, 106,74 Eur nuostolių, ieškovo patirtų kaip ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 38 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė reikalavimą grindžia su pradiniu kreditoriumi 2009-05-21 sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 09-20-54. Taip pat ieškovė prašė grąžinti 12 Eur žyminio mokesčio permoką. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento.Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsniu, tačiau atsakovo atsiliepimas per nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Akmenės rajono apylinkės teismas 2015-09-02 sprendimu už akių ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo R. B. 769,93 Eur negrąžinto kredito, 13,50 Eur mokėjimo palūkanų, 216,22 Eur delspinigių, 14,48 Eur netiesioginių nuostolių, 5% metinių palūkanų už priteistą 1014,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23 Eur žyminio mokesčio ieškovei UAB „Gelvora“. Netenkino ieškinio dalyje dėl likusių delspinigių, kompensacinių palūkanų ir netiesioginių nuostolių priteisimo. Nusprendė grąžinti ieškovei UAB „Gelvora“ 12,00 Eur žyminio mokesčio permoką. Teismas remdamasis byloje pateiktais duomenimis nustatė, kad pagal pradinio kreditoriaus AB „Swedbank“ ir atsakovo 2006-11-20 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 06-093242-VA atsakovui suteiktas 10000,00 Lt vartojimo kreditas, kurį atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2009-11-17, mokėti 8,5 % metines palūkanas, 0,10 % delspinigius už kiekvieną pradelsto mokėjimo dieną. Atsakovas 2009-06-01 buvo įsiskolinęs pradiniam kreditoriui AB „Swedbank“ 2701,29 Lt, todėl pradinis kreditorius įspėjo atsakovą apie vienašališką Sutarties nutraukimą, jei įsiskolinimas nebus likviduotas iki 2009-06-19. 2009-05-21 pradinis kreditorius AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 09-20-54. 2009-06-26 pradinis kreditorius reikalavimo teisę į 2742,13 Lt skolą, kurią sudarė 2658,43 Lt kredito likutis, 36,12 Lt delspinigiai, 46,62 Lt palūkanų skola ir 0,96 Lt delspinigiai, atlygintinai perleido ieškovei. Ieškovas 2009-07-02 pranešimu dėl reikalavimo teisės perleidimo informavo atsakovą apie įgytą į jį reikalavimo teisę. Toliau ieškovas per 2134 dienų, praėjusių nuo duomenų fiksavimo 2009-06-26 iki 2015-04-30 priskaičiavo 387,94 Eur palūkanas už pagrindinę 769,93 Eur skolą pagal Sutartį. Taip pat ieškovas per 360 dienų nuo 2009-06-26 iki 2015-06-21 priskaičiavo 277,18 Eur delspinigius už pagrindinę 769,93 Eur skolą. Be to, ieškovas per 360 dienų nuo 2009-06-26 iki 2015-06-21 priskaičiavo 144,52 Eur delspinigius už 401,44 Eur palūkanų. Teismas sprendė, kad pagal reikalavimo perleidimo sutartis naujasis kreditorius (ieškovė) perėmė iš pradinio kreditorių visas reikalavimo teises, įskaitant teisę į įstatymų nustatytas palūkanas, prievolės įvykdymui užtikrinti Sutartyje nustatytas teises bei kitas papildomas teises. Kadangi atsakovas neatsiskaitė su pradiniu kreditoriumi nustatytais terminais, ne tik pažeidė Sutarties nuostatas, nesumokėdamas nustatytų kredito grąžinimo įmokų ir priskaičiuotų palūkanų, bet ir neįvykdė savo piniginės prievolės reikalavimą pareiškusiam naujajam kreditoriui – ieškovui, tai ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo negrąžintą kredito likutį ir tą reikalaujamų palūkanų dalį, kurią sudaro mokėjimo (pelno) palūkanų skola, priskaičiuota dar pradinio kreditoriaus, yra pagrįstas ir tenkintinas. Todėl ieškovei priteistina iš atsakovo R. B. 769,93 Eur negrąžinto kredito, 13,50 Eur mokėjimo palūkanų. Teismas nurodė, kad LR CK 6.71 straipsnio 1 dalis ir 6.258 straipsnio 1 dalis leidžia sutartyje susitarti, jog prievolės neįvykdžiusi arba ją netinkamai įvykdžiusi sutarties šalis privalo sumokėti kitai šaliai netesybas – baudą arba delspinigius. Sutartyje numatyti 0,1% dydžio per dieną delspinigiai, skaičiuojami už įsiskolinimo sumą. Ieškovas reikalauja 36,5% (365 x 0,1%) metinių delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Teismas atsižvelgęs į LR CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog aiškiai per dideles netesybas teismas gali sumažinti, tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Atsižvelgdamas į LR CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, įvertindamas delspinigių ir reikalaujamų priteisti pagrindinių skolų santykį, remdamasis LR CK 1.5 straipsniu sprendė, kad ieškovei priteistina dvigubai mažesnė delspinigių suma, 216,22 Eur. Dėl ieškovės reikalaujamų palūkanų, priskaičiuotų po Sutarties nutraukimo, teismas sprendė, kad įvertinus tai, kad pradinio kreditoriaus parengtose vartojimo Sutartyje, prie kurių prisijungė atsakovas, aiškiai susitarta tik dėl mokėjimo (pelno) palūkanų taikymo ir nėra aiškiai išreikšto susitarimo dėl kompensacinių palūkanų taikymo atsakovui (kredito gavėjui, skolininkui) pažeidus Sutartį, tai nagrinėjamu atveju gali būti taikomos tik LR CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio įstatyminės kompensacinės palūkanos. Vien dėl šios aplinkybės ieškovo priskaičiuotos kompensacinės palūkanos mažintinos, atsižvelgiant į sutartinių ir įstatyminių palūkanų santykį: atsakovo R. B. atveju 1,70 (8,5/5). Teismas sprendė, kad pats ieškovas nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Teismas nurodė, kad atsakovo atžvilgiu visi įmokų mokėjimo terminai suėjo dar 2009 m., o jos taip ir nebuvo sumokėtos, po reikalavimo teisės įgijimo ieškovas beveik šešerius metus skaičiavo 8,5 % metines palūkanas. Kadangi ieškovas delsė beveik penkis kartus ilgiau nei buvo būtina ((2134-360)/360=4,93), tai atitinkamai dar tiek pat kartų mažintinos iš atsakovo priteistinos kompensacinių palūkanų sumos. Tokiu būdu jos iš viso mažintinos atsakovo R. B. atveju 8,38 karto (1,70x4,93). Ieškovo reikalaujama priteisti net iki 91,40 Eur suma susidarė ieškovui neprotingai ilgai, t.y. puspenktų metų, atliekant nerezultatyvius ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmus. Teismas sprendė, kad ieškovui priteistinos netiesioginių nuostolių sumos, neviršijančios 14,48 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 8,5 % sutartines palūkanas už pagrindinę skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas nurodė, kad nesant rašytinio susitarimo dėl kompensacinių palūkanų dydžio ir jų mokėjimo, ieškovo reikalavimu taikytinos įstatyminio dydžio kompensacinės palūkanos, todėl antrą kartą nebepriteisiamos.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Gelvora“ prašo panaikinti 2015-09-02 Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškovo reikalavimas dėl 387,94 Eur mokėjimo palūkanų priteisimo ir iš atsakovo papildomai priteisti 387,94 Eur mokėjimo palūkanų. Panaikinti dalyje, kurioje atmestas ieškovo reikalavimas dėl 8,5 proc. dydžio mokėjimo palūkanų, skaičiuojamų nuo kredito likučio (pagrindinės skolos sumos), priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir papildomai iš atsakovo priteisti 8,5 % dydžio mokėjimo palūkanas nuo 769,93 Eur skolos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisti iš atsakovo ieškovo bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios teisme bei visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šias argumentais :
4.1. Nesutinka su teismo sprendimu dalyje, kurioje atmestas ieškovės reikalavimas dėl 387,94 Eur sutartinių mokėjimo palūkanų iš atsakovo priteisimo bei dalyje, kurioje atmestas reikalavimas dėl 8,5 % dydžio mokėjimo palūkanų, skaičiuojamų nuo kredito likučio, priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad LR CK 6.872 straipsnio 1-2 d. numato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu o, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta. Susitarimas dėl paskolos sutarties objekto, mokėjimo terminų bei palūkanų yra galiojantis ir jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pradinis kreditorius bankas AB „Swedbank“ (buvęs Hansabank) su atsakovu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 06-093242-VA, kurioje susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių 8,5 % dydžio metinių palūkanų. Sutartyje numatyta, kad paskola gražinama ir palūkanos mokamos pagal numatytą grafiką nuo paskolos likučio už faktinį naudojimosi paskola laikotarpį, o sutartinės atsakovo prievolės dėl paskolos, palūkanų ir netesybų sumokėjimo galioja iki visiško atsiskaitymo. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas turi pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu, t.y. mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas klaidingai laikė kompensacinę funkciją atliekančiomis palūkanomis. Palūkanos, nagrinėjamu atveju, yra mokestis už naudojimąsi paskolos davėjo pinigais, ir jos skaičiuojamos nuo paskolos sumos gavimo iki pilnutinio paskolos sumos grąžinimo.
4.2. Apeliantas, perėmęs reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus įgijo visas jam priklausančias reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu tokia pačia apimtimi, kokia jos priklausė pradiniam kreditoriui, t.y. įgijo teisę atsakovui pateikti reikalavimą ne nuo Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-54 sudarymo datos, bet už visą laikotarpį, kuomet apeliantas naudojosi paskolos pinigais (nuo paskolos gavimo iki paskolos visiško grąžinimo). Todėl, apelianto reikalavimas priteisti mokėjimo palūkanas turėjo būti tenkinamas pilna apimtimi. Dėl tų pačių argumentų, pirmosios instancijos teismas privalėjo tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti 8,5 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo kredito likučio, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, kadangi minėtos mokėjimo palūkanos yra paskaičiuotos tik ieškinio parengimo dienai, tuo tarpu kredito sumos teismo sprendimo priėmimo dienai nėra grąžintos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis).
6. Nagrinėjamu atveju apeliantas kelia klausimą dėl palūkanų priteisimo pagrįstumo ir palūkanų dydžio. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta sumažinti ieškovei iš atsakovo priteistinas pagal vartojimo kredito sutartį šalių sutartas 8,5 proc. dydžio metines palūkanas, taip pat su sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 8,5 proc. dydžio mokėjimo palūkanų, skaičiuojamų nuo kredito likučio (pagrindinės skolos sumos), priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
7. Vadovaujantis LR CK 6.71 straipsnio 1 dalimi netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). LR CK 6.37 straipsnio 3 dalis numato, kad tais atvejais, kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją ir kompensuojamąją funkciją, kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą. Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas – reikalavimu prievolę įvykdyti natūra (LR CK 6.213 straipsnio 1 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015). LR CK 6.872 straipsnio 1 dalis numato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.
8. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų (Vartojimo kredito ir Reikalavimo perleidimo sutarties) vertinimą - nevertino ir neanalizavo byloje esančių įrodymų visapusiškai. Dėl apelianto argumentų pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 dalį vartotojas – fizinis asmuo, kuris pareiškia savo valią pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugą asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros; preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju, pasirašydami kredito sutartį, susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, su tokiu palūkanų dydžiu sudarydamas kredito sutartį kredito gavėjas susipažino ir savo parašu patvirtino, kad su ja sutinka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-916/2015).
9. Byloje nustatyta, kad pagal pradinio kreditoriaus AB „Swedbank“ ir atsakovo 2006-11-20 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 06-093242-VA atsakovui suteiktas 10000,00 Lt vartojimo kreditas, kurį atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2009-11-17, mokėti 8,5 % metines palūkanas, 0,10 % delspinigius už kiekvieną pradelsto mokėjimo dieną. Atsakovas 2009-06-01 buvo įsiskolinęs pradiniam kreditoriui AB „Swedbank“ 2701,29 Lt, todėl pradinis kreditorius įspėjo atsakovą apie vienašališką Sutarties nutraukimą, jei įsiskolinimas nebus likviduotas iki 2009-06-19. 2009-05-21 pradinis kreditorius AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 09-20-54. 2009-06-26 pradinis kreditorius reikalavimo teisę į 2742,13 Lt skolą, kurią sudarė 2658,43 Lt kredito likutis, 36,12 Lt delspinigiai, 46,62 Lt palūkanų skola ir 0,96 Lt delspinigiai, atlygintinai perleido ieškovui. Ieškovas 2009-07-02 pranešimu dėl reikalavimo teisės perleidimo informavo atsakovą apie įgytą į jį reikalavimo teisę.
10. Nagrinėjamu atveju minėtoje Vartojimo kredito sutartyje buvo susitarta dėl 8,5 % dydžio palūkanų normos, nesant byloje kitų duomenų spręstina, kad šios sutarties šalys, įgyvendinusios sutarties laisvės principą, palūkanų dydį nustatė savo abipusiu susitarimu (LR CK 6.872 straipsnio 1 dalis), šalių sutartis sudaryta laikantis sutarties laisvės principo (LR CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šios palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios (pelno) palūkanos, kurių paskirtis, kaip jau minėta, nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad, mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne LR CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, bet taikant sutarčių teisės normas. Remiantis įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti LR CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai konkrečiu atveju įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus. Pažymėtina, kad CK 6.228 straipsnio 1 dalyje šaliai suteikta teisė atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą.
11. Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudarytoje sutartyje nurodytas 8,5 % normos dydis, teismo vertinimu, nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad palūkanos skaičiuojamos nuo 2009 m., bei kiti teismo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo sutartinių palūkanų mažinimui, kadangi atsakovas, pasirašydamas aiškią sutartį, pats prisiėmė sutartinių įsipareigojimų nevykdymo riziką ir iš to kilsiančius neigiamus padarinius. Iš esmės sutinkant su apeliacinio skundo argumentais, atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo palūkanos negali būti mažinamos nei LR CK 1.5 straipsnio, LR CK 6.73 straipsnio 2 dalies bei 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindų, kadangi šie straipsniai numato tik kompensuojamųjų palūkanų mažinimą, yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino paskaičiuotas sutartines pelno palūkanas. Aplinkybė, kad atsakovas yra vartotojas – silpnesnioji sutarties šalis, taip pat nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).
12. Sutiktina su apelianto argumentais, kad pagal Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54, pradinis kreditorius (bankas) perleido apeliantui reikalavimo teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų tokia suma ir apimtimi, kiek tokią teisę suteikia įstatymai. Remiantis LR CK 6.101 straipsnio 2 dalimi, reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Pagal LR CK 6.101 straipsnio nuostatas bei Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54, apeliantas įgijo reikalavimo teisę ne tik į pagrindinę skolą, bet ir papildomą teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Apeliantas, perėmęs reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus įgijo visas jam priklausančias reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu tokia pat apimtimi, kokia jos priklausė pradiniam kreditoriui, t.y. įgijo teisę atsakovui pateikti reikalavimą ne nuo Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-54 sudarymo datos, bet už visą laikotarpį, kuomet apeliantas naudojosi paskolos pinigais (nuo paskolos gavimo iki paskolos visiško grąžinimo). Todėl, apelianto reikalavimas priteisti mokėjimo palūkanas pilna apimtimi, pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo argumentus ir esmės sutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomų priteisti palūkanų dydį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, padidinat priteistų pelno (mokėjimo) palūkanų sumą iki ieškiniu prašomos priteisti sumos, t. y. iki 387,94 Eur.
13. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 8,5 % sutartines palūkanas už pagrindinę skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmetė motyvuodamas tuo, kad sutartyje yra numatytos tik mokėjimo (pelno) palūkanos, kurios po Sutarties nutraukimo toliau nebetaikomos, kad dėl kompensacinių palūkanų dydžio ir jų mokėjimo Sutartyje nėra susitarta, tik numatytas netesybų mokėjimas delspinigių pavidalu. Teismo vertinimu nesant rašytinio susitarimo dėl kompensacinių palūkanų dydžio ir jų mokėjimo, ieškovo reikalavimu taikytinos įstatyminio dydžio kompensacinės palūkanos, kurios kaip procesinės palūkanos ieškovui jau yra priteistos, todėl antrą kartą nebepriteisiamos. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, nurodydama, kad kredito suma sprendimo priėmimo metu nebuvo grąžinta, todėl ieškovė turi teisę į mokėjimo palūkanas iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Prašo papildomai iš atsakovo priteisti 8,5 proc. dydžio mokėjimo palūkanas nuo 769,93 Eur skolos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliacinio skundo argumentai pagrįsti, vadovaujantis LR CK 6.221 straipsnio 3 d., sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). LR CK 6.872 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja tol, kol kredito gavėjas grąžins visą kreditą, sumokės palūkanas, banko nustatytus mokesčius ir netesybas, kas patvirtina atsakovo pareigą mokėti pelno palūkanas iki visiško kredito grąžinimo. Tai atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol naudojimasis pinigais tęsiasi. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas visos kredito sumos negrąžino, apeliantės reikalavimas priteisti 8,5 proc. dydžio mokėjimo palūkanas nuo 769,93 Eur skolos nuo ieškinio padavimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas spręsdamas mokėjimo palūkanų priteisimo bei jų mažinimo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
15. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus apelianto skundą ir pakeitus skundžiamą sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgus į ieškovės patenkintų reikalavimų dalį, apeliantui iš atsakovo priteistinas 32 Eur žyminis mokestis pirmosios instancijos teisme ir 15 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (LR CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1455-922/2015, pakeisti ir išdėstyti jį taip:
Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 769,93 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 93 ct) negrąžinto kredito, 401,44 Eur (keturis šimtus vieną eurą 44 ct) mokėjimo palūkanų, 216,22 Eur (du šimtus šešiolika eurų 22 ct) delspinigių, 14,48 Eur (keturiolika eurų 48 ct) netiesioginių nuostolių, 8,5 % (aštuonis su puse procento) mokėjimo palūkanų nuo 769,93 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt devynis eurų 93 ct) skolos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 % (penkis procentus) metinių palūkanų už priteistą 1402,07 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dviejų eurų 7 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32 Eur (trisdešimt du eurus) žyminio mokesčio ieškovui UAB „Gelvora“ (įmonės kodas 125164834).
Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB „Gelvora“ , įmonės kodas 125164834, 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kitoje dalyje palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.