Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Pareiškėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu bausmę atliko Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje. Teigė, kad ginčo laikotarpiu jam tiektas dietinis maitinimas neatitiko reikalavimų, kadangi būdavo atšalęs, jo temperatūra nesiekdavo nustatytos 68°C. Be to, tvirtino, kad kamerose buvo šalta, drėgna, langai buvo sulūžę, neveikė dieninis apšvietimas, dienos metu buvo paimamas minkštasis inventorius, todėl buvo priverstas sėdėti ant metalinio gulto. Teigė, kad pasivaikščiojimo kiemelis daug metų neremontuotas, kiemelio mažas plotas, todėl jame buvo neįmanoma judėti, kiemelyje būdavo drėgna, sienos buvo grublėtos, apaugusios kerpėmis ir pelėsiu, nelygi betoninė danga. Nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į pataisos namų administraciją, tačiau administracija į jo skundus nekreipė dėmesio. Atlikdamas bausmę netinkamomis sąlygomis, patyrė moralinę žalą, t. y. jautė emocinį nestabilumą, dvasinius bei kitus išgyvenimus, pablogėjo sveikata ir savijauta (b. l. 1).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš kalinimo Pravieniškių PN-AK teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog Pravieniškių PN-AK administracija neužtikrino jam tiekiamo dietinio maisto reikiamos temperatūros.

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas; maistu nuteistieji aprūpinami nemokamai. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Būtinybė užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą įtvirtinta ir tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos M. K. rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 p.).

Pravieniškių PN-AK suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės).

Maitinimo organizavimo taisyklės nustato, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija (5 punktas); kamerose laikomiems nuteistiesiems maistas į kameras arba specialias gamybines patalpas pristatomas termosuose; dalijant maistą nuteistiesiems, prie kamerų privalo būti kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas arba kitas šios įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas pareigūnas ir prižiūrėtojai (24 punktas). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN15:2005 „Maisto higiena“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. V- 204 redakcija) 23 punkte numatyta, jog pagamintas maistas, kuris patiekiamas karštas, turi būti laikomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose, esant juose ne žemesnei kaip +68°C temperatūrai, ir suvartotas pagaminimo dieną.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK su VšĮ „Bruneros“, laimėjusią viešojo pirkimo konkursą, 2019 m. sausio 29 d. sudarė Maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-11 (toliau – Sutartis) teikti nuteistųjų maitinimo paslaugas pagal techninę specifikaciją (b. l. 31-46). Sutarties 5.1.1 punkte numatyta, jog paslaugos teikėjas įsipareigoja teikti paslaugą, kurios kokybė ir kiti kriterijai pilnai atitinka Sutarties 1 priede nurodytus reikalavimus, kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugos teikimą pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudojant visus reikiamus įgūdžius, žinias. Pagal Maitinimo paslaugos techninę specifikaciją, VšĮ „Bruneros“ įsipareigojo tiekti ir dietinį maitinimą (b. l. 39); nuteistuosius (suimtuosius) maitinti, vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis fiziologinės mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose; pateikiamas maistas turi atitikti Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintame valgiaraštyje nustatytas normas ir kiekius; paskirti asmenis pagaminto maisto išdalinimui (b. l. 41); maistą pagaminti likus 20-30 min. iki išdavimo ar supylimo į šilumą palaikančius įrenginius (b. l. 42).

Atsakovės atstovas 2020 m. rugpjūčio 28 d. rašte Nr. S-18169 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ nurodė, kad pagamintas dietinis maistas, prieš patiekiant jį nuteistiesiems, tikrinamas, ar atitinka nustatytas normas; nuteistiesiems reikalaujant, pagaminto maisto temperatūra tikrinama prie nuteistojo; ginčo laikotarpiu pagamintas maistas į kamerų tipo patalpas buvo pristatomas termodėžėse ir termokrepšiuose, į šias talpas pagaminti patiekalai sudedami tik prieš juos išnešant (b. l. 96).

Pravieniškių PN-AK ir VšĮ „Bruneros“ 2019 m. sausio 29 d. sudarytos Sutarties vykdymui kontroliuoti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. V-654 buvo sudaryta Nuteistųjų (suimtųjų) maitinimo paslaugos tiekimo kokybės tikrinimo komisija (toliau – Komisija) (b. l. 98-99). Byloje nėra pateikta duomenų, kad ginčo laikotarpiu Komisija būtų nustačiusi nuteistųjų maitinimo reikalavimų pažeidimų. Atsakovės atstovo pateikti artimi ginčo laikotarpiui Nuteistųjų maitinimo paslaugos teikimo patikrinimo aktai patvirtina, kad Komisija vykdė patikrinimus, tarp jų – ir dietinio maitinimo tiekimo, kurių metu buvo tikrinta ir pagaminto bei patiekto maisto temperatūra, surašyti aktai (b. l. 101-104, 114, 123). Be to, atsakovės atstovas pateikė 2019 m. kovo 22 d. reikalavimą, adresuotą VšĮ „Bruneros“ dėl tinkamo Sutarties vykdymo, 2019 m. gegužės 9 d., 2019 m. spalio 23 d. pretenzijas VšĮ „Bruneros“ dėl nustatytų pažeidimų su reikalavimu šiuos trūkumus pašalinti, bei kitus su VšĮ „Bruneros“ patikrinimo atvejais susijusius dokumentus, artimus ginčo laikotarpiui (b. l. 108-113, 115-122, 124-125). Be to, 2019 m. balandžio 5 d. Pravieniškių PN-AK iniciatyva buvo organizuotas VšĮ „Bruneros“, Pravieniškių PN-AK administracijos ir nuteistųjų susitikimas dėl nuteistųjų pareikštų nusiskundimų VšĮ „Bruneros“ teikiamų mitinimo paslaugų kokybe (b. l. 105-106); Pravieniškių PN-AK 2019 m. sausio 29 raštu kreipėsi į VšĮ „Bruneros“ ir šiam maitinimo paslaugos teikėjui nurodė apie gautus nuteistųjų nusiskundimus nepakankama tiekiamo maisto temperatūra bei pareikalavo, kad į kamerų tipo patalpas maistas būtų pristatomas šilumą palaikančiuose induose (b. l. 100).

Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Pravieniškių PN-AK sistemingai domėjosi nuteistųjų (suimtųjų) maitinimu, ėmėsi aktyvių veiksmų, skirtų užtikrinti, kad nuteistiesiems teikiamos maitinimo paslaugos būtų kokybiškos. Apibendrinus tai, kas nurodyta, bei atsižvelgus, kad ginčo laikotarpiu maitinimo paslaugų teikimo, tarp jų – ir pareiškėjui tiekto dietinio maitinimo, pažeidimų nebuvo nustatyta, teismas sprendžia, jog ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK užtikrino pareiškėjui tinkamą dietinį maitinimą.

Vertinant pareiškėjo teiginius dėl jam tiekto dietinio maitinimo, atsižvelgiama, jog pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, kai jam buvo patiektas netinkamos temperatūros maistas, kokias konkrečias žalingas pasekmes dėl tokio maisto patyrė. Todėl šie pareiškėjo teiginiai vertinami kaip nepagrįsti bylos duomenimis ir atmetami.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad kameroje buvo šalta ir drėgna.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Higienos norma HN 134:2015) 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą bei pateiktoje Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 6 d. pažymoje Nr. 77-1573 nurodė, kad užtikrina tinkamą temperatūrą gyvenamosiose patalpose; esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai (b. l. 23-24, 50).

Pareiškėjo teigimu, neturtinė žala jam kilo dėl sulūžusio kameros lango ir neveikiančio dienos apšvietimo.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.6 punktą, gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas; gyvenamuosiuose kambariuose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą (11.5 punktas). Higienos normos HN 134:2015 14 punkte nurodyta, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina nustatytą patalpų bendrą apšvietą ir tinkamą langų būklę, gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Atsakovės atstovas teigė, kad kameroje gyvenantys nuteistieji nuolat gadina ir laužo elektros instaliaciją, išiminėja langus ir taip juos sugadina – sudaužo stiklo paketus, sulaužo rankenėles, sugadina langų rėmus, nuteistųjų sugadintas inventorius operatyviai remontuojamas.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą patyrė dėl dienos metu paimamos patalynės.

Pareiškėjas teigė, kad neturtinė žala kilo ir dėl to, jog pasivaikščiojimo kiemelis ilgą laiką neremontuotas, jo plotas per mažas, kiemelyje drėgna, betoninės sienos grublėtos, apaugusios kerpėmis ir pelėsiu.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad drėgmė pasivaikščiojimo kiemelyje priklauso nuo oro sąlygų; pasivaikščiojimo kiemelių grindys ir sienos yra betoninės, kiemeliai kasdien, pasibaigus nuteistųjų pasivaikščiojimo laikui, valomi.