Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2020-10-15 · Administracinė byla Nr. I1-6648-283/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-15
Bylos Nr.
I1-6648-283/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01768-2020-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
Pareiškėjas
M. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-6648-283/2020Teisminio proceso Nr. 3-65-3-01768-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; (S) 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 15 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas, ir M. Š.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, ir atsakovės atstovas, ir pataisos įstaiga) priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų per 2019 m. gegužės 29 d. – 2019 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpį (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu bausmę atliko Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje. Teigė, kad ginčo laikotarpiu jam tiektas dietinis maitinimas neatitiko reikalavimų, kadangi būdavo atšalęs, jo temperatūra nesiekdavo nustatytos 68°C. Be to, tvirtino, kad kamerose buvo šalta, drėgna, langai buvo sulūžę, neveikė dieninis apšvietimas, dienos metu buvo paimamas minkštasis inventorius, todėl buvo priverstas sėdėti ant metalinio gulto. Teigė, kad pasivaikščiojimo kiemelis daug metų neremontuotas, kiemelio mažas plotas, todėl jame buvo neįmanoma judėti, kiemelyje būdavo drėgna, sienos buvo grublėtos, apaugusios kerpėmis ir pelėsiu, nelygi betoninė danga. Nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į pataisos namų administraciją, tačiau administracija į jo skundus nekreipė dėmesio. Atlikdamas bausmę netinkamomis sąlygomis, patyrė moralinę žalą, t. y. jautė emocinį nestabilumą, dvasinius bei kitus išgyvenimus, pablogėjo sveikata ir savijauta (b. l. 1).

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu į skundą prašė M. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. bausmę atliko Pirmojo sektoriaus 15-ojoje kameroje. Pravieniškių PN-AK tvirtino, kad užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamose patalpose, o esant būtinumui, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) Kauno departamentas ginčo laikotarpiu oro temperatūros matavimų neatliko. Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčą kelia dėl sąlygų šiltuoju metų laiku, todėl jo teiginiai, kad gyvenamojoje patalpoje buvo šalta, nepagrįsti. Atsakovės atstovas nurodė, kad pataisos namai 2019 m. sausio 29 d. sudarė maitinimo paslaugų pirkimo - pardavimo sutartį su viešąja įstaiga (toliau – VšĮ) „Bruneros“, kuri užtikrina nuteistųjų maitinimą, laikantis nuteistųjų maitinimą reglamentuojančių teisės aktų bei sutartyje numatytų sąlygų ir reikalavimų. Tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą langų būklę, o gavus informaciją apie atsiradusius trūkumus, jie šalinami. Pažymėjo, kad kamerų tipo patalpose kalintys nuteistieji langus išiminėja ir taip juos sugadina, todėl nuteistųjų sugadintas inventorius nuolat remontuojamas. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymu skirti lėšų langų pakeitimui. Pataisos įstaiga pradėjo rengti langų pakeitimui reikiamus dokumentus, atliekami keičiamų langų matavimo darbai, todėl patalpų langai, kuriuos būtina pakeisti, bus pakeisti. Tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina teisės aktuose nustatytą patalpų bendrą dirbtinę apšvietą, tačiau pažymėjo, kad nuteistieji nuolat gadina ir laužo elektros instaliaciją, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus. Nurodė, kad, gavus informaciją apie apšvietimo sistemos sugadinimą, nedelsiant atliekamas jų šalinimas. Atsakovės atstovas teigė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2019 m. liepos 30 d. atliko patikrinimą Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus kamerų tipo 15-ojoje patalpoje ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. patikrinimo akte Nr. (2-12 4.80)PA-5771 dirbtinio apšvietimo reikalavimų pažeidimų nenurodė. Atsakovės atstovas teigė, kad pasivaikščiojimo kiemelių grindys ir sienos betoninės, kiemeliai kasdien, pasibaigus nuteistųjų pasivaikščiojimo laikui, valomi, o pasivaikščiojimo kiemelyje drėgmė priklauso nuo oro sąlygų. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad minkštasis inventorius nuteistiesiems išduodamas tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, numatytas miego laikas yra nuo 22:00 val. iki 6:00 val. Pabrėžė, kad, Laisvės atėmimo vietų ligoninės duomenimis, ginčo laikotarpiu pareiškėjas į medikus dėl hemorojaus, kurį, tariamai, galėjo sukelti minkštojo inventoriaus neturėjimas, nesikreipė, be to, dėl psichinės sveikatos sutrikimų, emocinės depresijos, dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, diskomforto, įtampos, streso ar kitokių negalavimų, patirtų dėl netinkamų buitinių kalinimo sąlygų, nesikreipė ir į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus. Vertino, kad pareiškėjo teiginiai apie pataisos įstaigos galimai neteisėtus veiksmus, teisės aktų pažeidimus yra bendro pobūdžio, abstraktūs, o pareiškėjo neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu bausmės vykdymu (b. l. 23-27).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš kalinimo Pravieniškių PN-AK teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas, taikymas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

Išanalizavus pareiškėjo skunde nurodytas faktines aplinkybes, sprendžiama, jog pareiškėjas aiškiai ir konkrečiai apibrėžė, kad ginčo laikotarpis yra nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 1). Pravieniškių PN-AK pateiktais duomenimis, pareiškėjas 2019 m. gegužės 29 d. -2019 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpiu bausmę atliko šios pataisos įstaigos Pirmojo sektoriaus 15-ojoje kameroje (b. l. 30).

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog Pravieniškių PN-AK administracija neužtikrino jam tiekiamo dietinio maisto reikiamos temperatūros.

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas; maistu nuteistieji aprūpinami nemokamai. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Būtinybė užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą įtvirtinta ir tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos M. K. rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 p.).

Pravieniškių PN-AK suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės).

Maitinimo organizavimo taisyklės nustato, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija (5 punktas); kamerose laikomiems nuteistiesiems maistas į kameras arba specialias gamybines patalpas pristatomas termosuose; dalijant maistą nuteistiesiems, prie kamerų privalo būti kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas arba kitas šios įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas pareigūnas ir prižiūrėtojai (24 punktas). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN15:2005 „Maisto higiena“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. V- 204 redakcija) 23 punkte numatyta, jog pagamintas maistas, kuris patiekiamas karštas, turi būti laikomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose, esant juose ne žemesnei kaip +68°C temperatūrai, ir suvartotas pagaminimo dieną.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK su VšĮ „Bruneros“, laimėjusią viešojo pirkimo konkursą, 2019 m. sausio 29 d. sudarė Maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-11 (toliau – Sutartis) teikti nuteistųjų maitinimo paslaugas pagal techninę specifikaciją (b. l. 31-46). Sutarties 5.1.1 punkte numatyta, jog paslaugos teikėjas įsipareigoja teikti paslaugą, kurios kokybė ir kiti kriterijai pilnai atitinka Sutarties 1 priede nurodytus reikalavimus, kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugos teikimą pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudojant visus reikiamus įgūdžius, žinias. Pagal Maitinimo paslaugos techninę specifikaciją, VšĮ „Bruneros“ įsipareigojo tiekti ir dietinį maitinimą (b. l. 39); nuteistuosius (suimtuosius) maitinti, vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis fiziologinės mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose; pateikiamas maistas turi atitikti Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintame valgiaraštyje nustatytas normas ir kiekius; paskirti asmenis pagaminto maisto išdalinimui (b. l. 41); maistą pagaminti likus 20-30 min. iki išdavimo ar supylimo į šilumą palaikančius įrenginius (b. l. 42).

Atsakovės atstovas 2020 m. rugpjūčio 28 d. rašte Nr. S-18169 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ nurodė, kad pagamintas dietinis maistas, prieš patiekiant jį nuteistiesiems, tikrinamas, ar atitinka nustatytas normas; nuteistiesiems reikalaujant, pagaminto maisto temperatūra tikrinama prie nuteistojo; ginčo laikotarpiu pagamintas maistas į kamerų tipo patalpas buvo pristatomas termodėžėse ir termokrepšiuose, į šias talpas pagaminti patiekalai sudedami tik prieš juos išnešant (b. l. 96).

Pravieniškių PN-AK ir VšĮ „Bruneros“ 2019 m. sausio 29 d. sudarytos Sutarties vykdymui kontroliuoti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. V-654 buvo sudaryta Nuteistųjų (suimtųjų) maitinimo paslaugos tiekimo kokybės tikrinimo komisija (toliau – Komisija) (b. l. 98-99). Byloje nėra pateikta duomenų, kad ginčo laikotarpiu Komisija būtų nustačiusi nuteistųjų maitinimo reikalavimų pažeidimų. Atsakovės atstovo pateikti artimi ginčo laikotarpiui Nuteistųjų maitinimo paslaugos teikimo patikrinimo aktai patvirtina, kad Komisija vykdė patikrinimus, tarp jų – ir dietinio maitinimo tiekimo, kurių metu buvo tikrinta ir pagaminto bei patiekto maisto temperatūra, surašyti aktai (b. l. 101-104, 114, 123). Be to, atsakovės atstovas pateikė 2019 m. kovo 22 d. reikalavimą, adresuotą VšĮ „Bruneros“ dėl tinkamo Sutarties vykdymo, 2019 m. gegužės 9 d., 2019 m. spalio 23 d. pretenzijas VšĮ „Bruneros“ dėl nustatytų pažeidimų su reikalavimu šiuos trūkumus pašalinti, bei kitus su VšĮ „Bruneros“ patikrinimo atvejais susijusius dokumentus, artimus ginčo laikotarpiui (b. l. 108-113, 115-122, 124-125). Be to, 2019 m. balandžio 5 d. Pravieniškių PN-AK iniciatyva buvo organizuotas VšĮ „Bruneros“, Pravieniškių PN-AK administracijos ir nuteistųjų susitikimas dėl nuteistųjų pareikštų nusiskundimų VšĮ „Bruneros“ teikiamų mitinimo paslaugų kokybe (b. l. 105-106); Pravieniškių PN-AK 2019 m. sausio 29 raštu kreipėsi į VšĮ „Bruneros“ ir šiam maitinimo paslaugos teikėjui nurodė apie gautus nuteistųjų nusiskundimus nepakankama tiekiamo maisto temperatūra bei pareikalavo, kad į kamerų tipo patalpas maistas būtų pristatomas šilumą palaikančiuose induose (b. l. 100).

Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Pravieniškių PN-AK sistemingai domėjosi nuteistųjų (suimtųjų) maitinimu, ėmėsi aktyvių veiksmų, skirtų užtikrinti, kad nuteistiesiems teikiamos maitinimo paslaugos būtų kokybiškos. Apibendrinus tai, kas nurodyta, bei atsižvelgus, kad ginčo laikotarpiu maitinimo paslaugų teikimo, tarp jų – ir pareiškėjui tiekto dietinio maitinimo, pažeidimų nebuvo nustatyta, teismas sprendžia, jog ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK užtikrino pareiškėjui tinkamą dietinį maitinimą.

Vertinant pareiškėjo teiginius dėl jam tiekto dietinio maitinimo, atsižvelgiama, jog pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, kai jam buvo patiektas netinkamos temperatūros maistas, kokias konkrečias žalingas pasekmes dėl tokio maisto patyrė. Todėl šie pareiškėjo teiginiai vertinami kaip nepagrįsti bylos duomenimis ir atmetami.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, kad kameroje buvo šalta ir drėgna.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Higienos norma HN 134:2015) 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą bei pateiktoje Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 6 d. pažymoje Nr. 77-1573 nurodė, kad užtikrina tinkamą temperatūrą gyvenamosiose patalpose; esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai (b. l. 23-24, 50).

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo duomenimis apie gyvenamųjų patalpų temperatūros atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi. Sprendžiant dėl pareiškėjo teiginių apie nurodytos teisės normos pažeidimą, atsižvelgiama, kad byloje nėra pateikta jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų. Teismo vertinimu, tokiais įrodymais gali būti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, surašyti ginčo laikotarpiu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Nagrinėjant bylą, nenustatyta, jog pareiškėjas dėl Higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimų pažeidimo būtų kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Bylos nagrinėjimo metu patikrinti 2019 m. gegužės 29 d. – 2019 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpiu buvusias oro temperatūros ir oro drėgmės sąlygas nėra objektyvios galimybės. Teismas kaip pagrįstus vertina atsakovės atstovo argumentus, kad pareiškėjas kreipėsi dėl neturtinės žalos, sukeltos žemos temperatūros ir drėgmės 2019 m. gegužės 29 d. – 2019 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpiu, t. y. šiltuoju metų laiku, kai gyvenamosios patalpos nėra šildomos dėl pakankamos lauko temperatūros. Teismas pareiškėjo argumentus apie žemą temperatūrą ir drėgmę kamerų tipo patalpoje vertina kaip deklaratyvius, nepagrįstus byloje nustatytais įrodymais, todėl juos atmeta.

Pareiškėjo teigimu, neturtinė žala jam kilo dėl sulūžusio kameros lango ir neveikiančio dienos apšvietimo.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.6 punktą, gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas; gyvenamuosiuose kambariuose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą (11.5 punktas). Higienos normos HN 134:2015 14 punkte nurodyta, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Pravieniškių PN-AK pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento 2019 m. rugpjūčio 1 d. patikrinimo aktą Nr. (2-12 4.80)PA-5771, kuriame užfiksuoti valstybinės grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės rezultatai (b. l. 51-58). Patikrinimo metu 15-ojoje kameroje, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, buvo išmatuota dirbtinė apšvieta ir nustatyta, kad ji atitiko Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimus (b. l. 51-52).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina nustatytą patalpų bendrą apšvietą ir tinkamą langų būklę, gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Atsakovės atstovas teigė, kad kameroje gyvenantys nuteistieji nuolat gadina ir laužo elektros instaliaciją, išiminėja langus ir taip juos sugadina – sudaužo stiklo paketus, sulaužo rankenėles, sugadina langų rėmus, nuteistųjų sugadintas inventorius operatyviai remontuojamas.

Teismas neturi pagrindo netikėti aukščiau nurodytais atsakovės atstovo paaiškinimais, todėl teismas jais remiasi. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl 15-ojoje kameroje sulūžusio ar išdužusio lango ir (ar) neveikiančios dienos apšvietimo sistemos būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją.

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.5, 11.6 punktų, Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimų nepažeidė.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą patyrė dėl dienos metu paimamos patalynės.

Iki 2020 m. sausio 22 d. galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 220 punkte (Nr. 1R-107, 2016 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 1R-107 ir 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 redakcija) nustatyta, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pagal Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. V-258 patvirtintą Nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas ir patalpintų karantino patalpose, dienotvarkę, kėlimasis numatytas nuo 6.00 val. iki 6.10 val., miegas – nuo 22.00 val. iki 6.00 val. (b. l. 74).

Bylos duomenimis, ginčo laikotarpiu pareiškėjas bausmę atliko 15-ojoje kameroje (kamerų tipo patalpoje); iš pareiškėjo patalynė buvo paimama dienos metu, atiduodama prieš miego laiką. Pareiškėjas šių aplinkybių neginčijo, skunde nurodė, jog ryte patalynė buvo paimama, o vakare patalynė jam buvo grąžinama.

Teismas, remdamasis Taisyklių 220 punktu, reglamentuojančiu patalynės paėmimo tvarką, sprendžia, jog pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus nėra, pataisos įstaiga veikė taip, kaip jį įpareigojo veikti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktas. Darant nurodytą išvadą, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, pagal kurią, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013); Bausmių vykdymo kodekso nuostatos imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (žr., pvz., 2013 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-434/2013); nuostata, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, todėl iš pareiškėjo, kai jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, patalynė galėjo būti surenkama ir išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui (žr., pvz., 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2131-629/2020; 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2769-662/2020 ir kt.).

Pareiškėjas teigė, kad neturtinė žala kilo ir dėl to, jog pasivaikščiojimo kiemelis ilgą laiką neremontuotas, jo plotas per mažas, kiemelyje drėgna, betoninės sienos grublėtos, apaugusios kerpėmis ir pelėsiu.

Reikalavimai pataisos namų pasivaikščiojimo kiemų įrengimui įtvirtinti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18-21 punktuose. Šios taisyklės reikalavimų bendram pasivaikščiojimo kiemo ar vienam kalinamam asmeniui tenkančio ploto norma nenustatyta. Taigi, teisės aktuose privalomų reikalavimų pataisos namų pasivaikščiojimo kiemų plotui nėra įtvirtinta.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad drėgmė pasivaikščiojimo kiemelyje priklauso nuo oro sąlygų; pasivaikščiojimo kiemelių grindys ir sienos yra betoninės, kiemeliai kasdien, pasibaigus nuteistųjų pasivaikščiojimo laikui, valomi.

Bylos duomenimis, ginčo laikotarpiu pareiškėjas į pataisos namų administraciją dėl netinkamos pasivaikščiojimo kiemelio būklės nesikreipė. Be to, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nesikreipė į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichinės sveikatos sutrikimų, emocinės depresijos, dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, diskomforto, įtampos, streso ar kitokių negalavimų, sukeltų netinkamų kalinimo sąlygų.

Atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą ir nustatytas bylos aplinkybes, sprendžiama, kad pareiškėjo argumentai dėl mažo pasivaikščiojimo kiemo ploto, drėgmės ir prastos kiemelio būklės, nepagrįsti ir atmetami.

Pareiškėjas nurodė, jog neturtinę žalą sukėlė nepagrįstai skiriamos nuobaudos.

Pažeidus nustatytą bausmės atlikimo tvarką, režimą, yra taikomos numatytos negatyvios pasekmės ir taip sukuriama nuteistųjų laikymo sąlygų ir jų teisinės padėties kitimo sistema, kuri leidžia valdyti nuteistųjų laisvės atėmimu elgesį, nukreipti jį į teisės aktams paklusnaus elgesio pusę. Teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje nuobaudos vertinamos kaip įstatymams paklusnų elgesį stimuliuojančios priemonės nuteistiesiems atliekant bausmes.

Pareiškėjas yra nuteistasis, t. y. asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnį, nuteistųjų teisių bei laisvių suvaržymus, tam tikrus draudimus ir (ar) pareigas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalį, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos. Bylos duomenimis, ginčo laikotarpiu už pataisos įstaigos administracijos nurodymų nevykdymą pareiškėjui nuobaudos buvo paskirtos 2019 m. birželio 6 d., 2019 m. birželio 20 d. ir 2019 m. birželio 27 d. (b. l. 28-29).

Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui, o Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 straipsnio 3 dalis). Taigi, nuobaudos paskyrimo aplinkybės vertinamos bei nuobaudos paskyrimo pagrįstumo klausimas sprendžiamas, pareiškėjui teisės aktų nustatytą tvarka apskundus pataisos įstaigos nutarimą, kuriuo jam drausminė nuobauda buvo paskirta.

Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pataisos įstaigos įgalioto asmens paskirtomis nuobaudomis, būtų teikęs skundus Kalėjimų departamento direktoriui. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas skundų dėl Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimų, priimtų dėl 2019 m. birželio 6 d., 2019 m. birželio 20 d. ir 2019 m. birželio 27 d. paskirtų nuobaudų, administraciniam teismui nėra pateikęs.

Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjui Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nustatyta tvarka nenuginčijus nutarimų, kuriais jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad šie administraciniai aktai neteisėti. Dėl šios priežasties pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai apie jam paskirtų drausminių nuobaudų neteisėtumą nagrinėjamoje byloje nevertinami.

Minėta, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų, nurodytų CK 6.246, 6.249 ir 6.247 straipsniuose, buvimo; nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, kad byloje nenustatyta Pravieniškių PN-AK ir šios pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtų veikų (neveikimo). Nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl šios priežasties pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo M. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė