Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis - (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje.

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis - (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2023-07-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byla nutraukta pagal BK 140 str. 1 d., vadovaujantis BPK 235 str. 1 d., BK 38 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Teismų praktikoje turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-244-303/2018). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-183-511/2019).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. G. ir E. M. v padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Pažymėtina, kad nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-942/2016, 2K-157-976/2022). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020, 2K-199-719/2022 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (t. y. susitarimas gali būti išankstinis ar staiga kilęs), iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą, ar E. G. ir E. M. veikė kaip bendrininkai, svarbią reikšmę turi objektyvūs įrodymai – vaizdo įrašas iš parduotuvės. Iš vaizdo įrašo pavadinimu „kasa apsipirkimas“ matyti (vaizdo kamera įrengta virš kasos), kad abu kaltinamieji stovėdami prie kasos, iš vežimėlio abu išsiima įvairius maisto produktus bei deda ant kasos prekystalio (vaizdo įrašo 00:00 – 00:12 sek.). Toliau įraše matyti, kaip abu kaltinamieji pasisukę veidais link vežimėlio, išsiimtą iš vežimėlio paskutinius produktus, vežimėlyje palikus vieną ikrų metalinę apvalią dėžutę (vaizdo įrašo 00:12 – 00:14 sek.). Prekių vežimėlį kaltinamieji pastūmė kasininkei bei E. G. už nugaros, kasininkė stovėdama link prekystalio skanuoja produktus. Toliau kaltinamieji savo rankose laiko mobiliojo ryšio telefoną su „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų programėlė (kodu), kurį paduodą kasininkei skanavimui (vaizdo įrašo 00:14 – 00:35 sek.). Toliau abu kaltinamieji stovėdami kiek kairiau šalia kasininkės, savo rankomis pastūmė vežimėlį kasininkei už nugaros, o E. G. dar savo kūnu užstojo vežimėlį (vaizdo įrašo 00:43 – 00:45 sek.). Tai vienareikšmiškai paneigia kaltinamųjų versiją, kad abu kaltinamieji nematė tuščiame vežimėlyje, kuris yra permatomas ir yra metaliniu tarpusavyje supintų strypų pavidalo, metalinę apvalią ikrų dėžutę, kurį vizualiai gerai matoma. Pažymėtina, kad stumiant vežimėlį su ikrų dėžute abu kaltinamųjų veidai buvo pasisukę vežimėlio kryptimi. Toliau kasininkei nuskanavus ant prekystalio sudėtus maisto produktus, jį deda produktus į šoną sau iš kairės pusės, o kaltinamoji E. G. sudeda juos į su savimi turėtą maišėlį (vaizdo įrašo 00:46 – 00:48 sek.). Toliau, kaltinamoji E. G. dedama produktus į maišėlį, atsisuko link jai už nugaros stovinčio vežimėlio bei iš vežimėlio pasilenkusi paimą ikrų dėžutė ir irgi deda ikrus į savo maišėlį (vaizdo įrašo 00:49 – 00:51 sek.). Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad E. G. paimdama ikrų dėžutė tiesiogiai iš vežimėlio, kai tuo tarpu visi maisto produktai kasininkės buvo (privalomai turėjo būti) nuskanuoti ir gulėjo ant prekystalio, turėjo suvokti ir žinojo, kad ikrai neišimti iš vežimėlio nebuvo nuskanuoti, už juos nebuvo atsiskaityta, kaltinamasis E. M. tokiems E. G. neteisėtiems veiksmams pritarė, nes pats matydamas vežimėlyje esančią ikrų dėžutę privalėjo ją padėti ant prekystalio, siekdamas nuslėpti iš vežimėlio neišimtu ikru, jis pastumdamas vežimėli kasininkei už nugaros apsunkino jai galimybę įvertinti esamą situaciją, jis pasielgė neteisėtai ir bendrais su E. G. veiksmais pagrobė svetimą turtą. Kaltinamųjų paaiškinimas, jog jie dėl išsiblaškymo, neatidumo neišsiėmė ikrų dėžutės iš vežimėlio, teismas vertina kritiškai, nes iš minėto vaizdo įrašo gerai matyti, jog abu kaltinamieji iš vežimėlio išsiėmė visus maisto produktus, sudėjo juos tvarkingai ant prekystalio, tačiau gerai matomą ikrų dėžutę paliko vežimėlyje, jas nuslėpė nuo kasininkės skanavimo, yra nelogiškas jų elgesys.

Iš vaizdo įrašo pavadinimu „paėmė ikrus“ matyti, kaip parduotuvėje ties skyriaus, kur prekiaujama žuvies produkcija, abu kaltinamieji sustojo ties šaldytuvo su užrašu „rūkyta žuvis“ (vaizdo įrašo 00:01 – 00:19 sek.), kaltinamasis E. M. stovi ties šaldytuvo bei ilgai vertina šaldytuve išstatytos žuvies produkcijos (įskaitant ir ikrus) kainas. Vaizdo įrašė matyti kaip šaldytuve iš kairės pusės viršutinėje dalyje išstatytos įvairios ikrų dėžutės su šalia esančia jų pardavimo kainą, matyti, jog prie kiekvienos dėžutės apačioje šalia yra prekės kainoženklis (baltos spalvos lipdukas), kas paneigia kaltinamųjų iškelta versija, jog jie pirkdami ikrus jos kainos nežinojo, nors iš vaizdo įrašo matyti, kaip E. M. pakankamai atidžiai vertino įvairių ikru kainas bei kitą jam reikšmingą informaciją (vaizdo įrašo 00:35 – 01:40 sek.). Pažymėtina ir tai, jog kaltinamoji E. G. atkreipė dėmėsi E. M. dėl ikrų sudėtu šaldytuve, kai pirštu parodė jam pasidomėti šią žuvies produkcija.

Visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad E. G. ir E. M. pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Kaltinamųjų versija, kad nusikalstamą veiką padarė būdami neatidus, išsiblaškė, tyčios pagrobti svetimą turtą neturėjo, atmetama kaip prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamosios E. G. pateikti duomenis iš darboviečių dėl darbo užmokesčio dydžio gavimo ir, kad jos finansinė padėtis yra gera (tomas 1, b. l. 101-105), nepašalino jos atsakomybės dėl įvykdytos vagystės.

Sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės neturi reikšmės, kas iš kaltinamųjų pagrobė svetimą turtą, nes jų abiejų tyčia buvo padaryti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką.

Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad E. G. su E. M., bendrais veiksmais turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2023-07-22 apie 18.25 val. būdami parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)", esančioje (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, E. M. iš šaldymo vitrinos paėmus 1 vnt. Osetros eršketo ikrų "MOTTRA Finest Caviar 250 g", kurio kaina 249,99 Eur, jį įdėjus į pirkinių vežimėlį kartu su kitomis prekėmis, po to, būnant kartu su E. M. prie kasos, ant konvejerio juostos sudėję apmokėjimui išsirinktas prekes, tyčia nepateikė 1 vnt. Osetros eršketo ikrų, ir kartu su E. M. pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu bendrais nusikalstamais veiksmais pagrobė nedidelės vertės svetimą, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)" 249,99 Eur vertės turtą.

Įvertinęs kaltinamųjų nurodytas aplinkybes apie tai, kad vagystės darymo metu jie parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ kasoje sumokėjo už nupirktus maisto produktus, išskyrus už ikrus "MOTTRA Finest Caviar 250 g", įvertinęs svetimo turto pagrobimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamieji suprato, jog grobia svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, kad veika neturi kvalifikuojančių požymių, o turto vertė sudaro 249,99 Eur, t. y. viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, darytina išvada, kad E. G. ir E. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas E. G. bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – E. G. padarė viena tyčinė baigtą nusikalstama veika - baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei (BK 12 straipsnis, 178 straipsnio 5 dalis), pagrobto turto vertė – 249,99 Eur.

E. G. atsakomybę lengvina tai, kad ji savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. G. anksčiau neteista (tomas 1, b. l. 57), dirbanti (tomas 1, b. l. 58), bausta administracinė tvarka. Byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. G. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą už baudžiamojo nusižengimo padarymą nustatomas baudos dydis yra nuo 15 iki 500 MGL. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 100 MGL dydžio bauda, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neatitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl teismas kaltinamajai E. G. skiria 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda.

Teismas, skirdamas E. M. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. M. padarė viena tyčinė baigtą nusikalstama veika - baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei (BK 12 straipsnis, 178 straipsnio 5 dalis), pagrobto turto vertė – 249,99 Eur.

E. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. M. anksčiau neteistas, 2023-07-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byla nutraukta pagal BK 140 str. 1 d., vadovaujantis BPK 235 str. 1 d., BK 38 str. (tomas 1, b. l. 49), dirbantis (tomas 1, b. l. 51), baustas administracinė tvarka, pagrindė už KET reikalavimų nesilaikymą, paskirtos baudos nesumokėtos (tomas 1, b. l. 52-56). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. M. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą už baudžiamojo nusižengimo padarymą nustatomas baudos dydis yra nuo 15 iki 500 MGL. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 100 MGL dydžio bauda, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neatitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl teismas kaltinamajam E. M. skiria 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda.

V. Kiti klausimai

E. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tomas 1, b. l. 88-89). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

E. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tomas 1, b. l. 66-67). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Bylos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtą turtinę žala 249,99 Eur, kaltinamieji savo noru atlygino pilnai (tomas 1, b. l. 45).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantys CD kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas prie pirmo tomo bylos viršelio, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Kaltinamieji laikinai sulaikyti ar suimti nebuvo, byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirti 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą.

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirti 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą.

E. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esančius CD kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, prisegtus prie pirmo tomo bylos viršelio, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 3 (trijų) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį „1-1294-818/2024“)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.