Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto O. M. skundą dėl 2016-09-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo, kuriuo O. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalį, 126 straipsnio 4 dalį, ir jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 700 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. M. nubaustas už tai, kad jis 2016-06-27, apie 19.55 val. L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, vairavo automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Nutarime konstatuota, kad šiais savo veiksmais O. M. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16, 17 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje.

Skunde teigiama, kad apylinkės teismo teisėja neteisingai įvertindama aplinkybes ir įrodymus, neteisingai kvalifikavo jo veiksmus. Nurodo, kad pripažino, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau nesutinka su kaltinimu, kad atsisakė tikrinti neblaivumą. Pabrėžė, kad pareigūnai jam neišaiškino teisių bei įstatymo nuostatų, kad atsisakius pasikrinti neblaivumą, atsisakymas bus kvalifikuojamas kaip sunkus girtumo laipsnis. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad, būdamas policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, išgirdęs pareigūnų kalbas apie tai, kad atsisakymas tikrintis neblaivumą bus prilyginamas sunkiam girtumui, jis pradėjo garsiai prašyti bei reikalauti, kad jo girtumas būtų patikrintas, ką įrodo jo pateikta audiovizualinė medžiaga. Tačiau policijos pareigūnai dėmesio į jo prašymą bei reikalavimą nekreipė. Girtumas apeliantui buvo patikrintas policijos komisariate. Apeliantas teigia, kad policijos pareigūnams nebuvo aiškiai išreiškęs valios (apsisprendimo) nesitikrinti neblaivumo, priešingai – prašė ir reikalavo tą padaryti, kuomet suprato, kokia atsakomybė gresia. Be to, jį sustabdę policijos pareigūnai neturėjo alkotesterio, jį atvežė tik trečiasis policijos ekipažas. Teigia, jog buvo išsigandęs ir pasimetęs dėl to, kad įvykio vietoje buvo trys policijos ekipažai, jautriai reagavo į situaciją, kadangi tokioje situacijoje buvo pirmą kartą, o policijos pareigūnai nesuteikė jam galimybės nusiraminti, taip pažeisdami jo teises ir nesivadovaudami Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 35 straipsniu, 32 straipsniu. Taip pat, Apelianto nuomone, policijos pareigūnai nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“, taip pat minėtu nutarimu patvirtintomis taisyklėmis, kurių 6 straipsnio 6.2 punktas aiškiai reglamentuota, kad policijos pareigūnai žodžiu paaiškina atsisakymo tikrintis ar atlikti medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius; taip pat nesivadovavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 „Dėl medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“. Apeliantui teisme uždavus klausimą policijos pareigūnui apie tai, koks įstatymas reglamentuoja teisių ir pareigų išaiškinimą neblaiviam vairuotojui, pastarasis apie minėtą nutarimą net nežinojo. Skunde daroma išvada, jog policijos pareigūnai Apeliantui prieš tikrinimą žodžiu tinkamai nepaaiškino atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinių padarinių.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog O. M. veiksmuose yra nustatyti administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, požymiai. Pažymėtina, kad O. M. nubaustas už tai, kad jis vairavo automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas kaltu vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus prisipažino ir šios aplinkybės neginčija, tačiau teigia, jog jam nepagrįstai inkriminuota ATPK 126 straipsnio 4 dalis, kadangi neblaivumo pasitikrinti jis neatsisakė, o priešingai – pats prašė ir reikalavo policijos pareigūnų šį veiksmą atlikti. Kaltės dėl ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo padarymo Apeliantas neginčija. Įvertinus byloje esančią medžiagą ir skundžiamą teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarydamas argumentuotas išvadas, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino visų bylos aplinkybių kontekste. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir atsisakė pasitikrinti neblaivumą.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje atsakomybė numatyta už alternatyvius veiksmus – transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalį ir Kelių eismo taisyklių 17 punktą policijos pareigūno reikalavimus vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-35-648/2015). Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus ir kt.), reikšmės neturi. Analizuojamu atveju administracinei atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį ir pan.).

Nagrinėjamu atveju, O. M. ginčydamas aplinkybes dėl girtumo nustatymo vengimo, teismo posėdžio metu paaiškino, kad policijos pareigūnas klausė Apelianto, ar jis pūs į alkotesterį. Pastarasis paprašė šiek tiek palaukti, kadangi norėjo paskambinti P. K. bei paklausti, kaip elgtis. Policijos pareigūnai jam į alkotesterį siūlė pūsti du kartus, po antro karto liepė jam arba pūsti, arba pareigūnai išvažiuos. Tokias aplinkybes patvirtino ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai. A. B. parodė, kad jis išpakavo alkotesterį, paaiškino, kaip juo naudotis ir pareikalavo pūsti į alkotesterį, bet vairuotojas atsisakė pūsti. Vairuotojas pasakė, kad reikia kažkam paskambinti. Vairuotojui atsisakius pūsti, ekipažas iš įvykio vietos išvažiavo. Aplinkybę, kad asmuo atsisakė tikrintis blaivumą, patvirtina ir policijos pareigūnai R. Š., P. V., J. B., kurie nurodė girdėję iš savo kolegų apie vairuotojo atsisakymą. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir teisme apklaustų policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Taigi toks O. M. elgesys – nevienkartinis atsisakymas policijos pareigūnui pareikalavus leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, – rodo, kad atlikdamas tokius veiksmus jis suprato priešingą teisei savo neveikimo pobūdį ir norėjo taip veikti. Jo išreikštas atsisakymas, priešingai skundo argumentams, buvo nedviprasmiškas, savo norą atsisakyti pasitikrinti girtumą jis išreiškė aiškiai ir, kaip nurodė policijos pareigūnai, kategoriškai. Tai, kad tokį prašymą jis išreiškė tuomet, kai suvokė, kad už atsisakymą pasitikrinti girtumą gresianti atsakomybė yra kur kas griežtesnė, šiuo atveju, įtakos pažeidėjo atsakomybei neturi, kadangi jo padarytas pažeidimas (atsisakymas pasitikrinti neblaivumą) jau buvo užfiksuotas. Dėl to darytina išvada, kad apylinkės teismas tinkamai kvalifikavo O. M. veiksmus pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

Kaip pagrįstai dėmesį atkreipė ir pirmosios instancijos teismas, pranešimas apie įvykį gautas 2016-06-27, 19.49 val. Pirmasis patrulis atvyko 19.55 val. (b.l. 7). Tai, kad pažeidėjui po beveik dviejų su puse valandų, t.y. 22.22 val. policijos komisariate buvo nustatytas 1, 27 promilių girtumas (b.l. 47), veikos kvalifikavimui pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį reikšmės neturi ir juo labiau nesudaro pagrindo perkvalifikuoti jo veiksmus pagal šio straipsnio pirmąją dalį, numatančią atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant lengvam neblaivumo laipsniui. Šis faktas (kad po pakankamai ilgo laiko nustatytas 1,27 promilių girtumas), nepatvirtina aplinkybės, kad ir įvykio metu jis transporto priemonę vairavo būdamas lengvai apsvaigęs nuo alkoholio. Jokių objektyvių duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima nustatyti O. M. girtumą pažeidimo padarymo metu, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas kvalifikuoti jo veiksmus pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad O. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus 124¹ straipsnio 1 dalyje, ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Šį nutarimą naikinti Apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti 2016-09-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir O. M. skundo netenkinti.