- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-10
- Bylos Nr.
- ATP-465-519/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimo, kuriuo L. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124 str. 6 d., ir nubaustas 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones 1 (vienam) mėnesiui, baudos mokėjimą išdėstant šešių mėnesių laikotarpiui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. M. nubaustas už tai, kad 2014 m. birželio 3 d. 16.11 val. (duomenys neskelbtini), gyvenvietėje vairuodamas automobilį „Opel Combo", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), esant leistinam 50 km/h greičiui, važiavo 102 km/h greičiu, t.y. įvertinus greičio matavimo prietaiso paklaidą +/- 1 km/h, viršijo leistiną greitį 51 km/h. Tuo buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių 135 punktas ir padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124 str. 6 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimą ir sumažinti jam paskirtą piniginę baudą bei neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
Skunde nurodo, jog su skundžiamu nutarimu sutinka tik iš dalies, nes teismas turėjo pagrindą jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą bei netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tvirtina, kad jis savo kaltę pripažino, dėl padaryto pažeidimo gailisi, teismui paaiškino, jog dirba vadybininku ir jo darbas yra tiesiogiai susijęs su kelionėmis ir automobilio vairavimu, o įvykio dieną labai skubėjo, nes buvo pažadėjęs paimti vaiką iš darželio, kelyje jokių eismo dalyvių nebuvo, o jis neatkreipė dėmesio į spidometro rodmenis ir kelio ženklą, ribojantį greitį gyvenvietėje. Taip pat nurodo, jog jis viršydamas greitį, nepadarė jokių kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kas rodo, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nesukėlė itin didelio pavojaus eismo saugumui, ir dėl šių aplinkybių teismas turėjo pagrindą padaryti išvadą, jog pagal savo pobūdį jo padarytas pažeidimas nėra itin pavojingas. Pažymi, kad darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, praeityje nėra padaręs KET pažeidimų, o netekus teisės vairuoti, jis neteks nuolatinio darbo, pajamų ir dėl to nukentės jo šeimos finansinė padėtis. Apelianto tvirtinimu, tai yra išskirtinės aplinkybės. Nurodo, kad paskirta 1000 Lt bauda bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti tikslai, kadangi jis pajus neigiamus padarinius šeimos biudžetui.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK įgaliotas atstovas atsiliepimu į L. M. skundą prašo palikti galioti skundžiamą nutarimą ir L. M. skundo netenkinti.
Skundžiamu nutarimu L. M. administracinė nuobauda buvo paskirta už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 6 d., padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda per griežta.
Pagal ATPK 124 str. 6 d., nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams, <...>.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs L. M. padaryto pažeidimo pavojingumą, jo asmenybę, atsižvelgdamas į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą, nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skyrė L. M. minimalią ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą - 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones 1 (vienam) mėnesiui.
Atsižvelgiant į tai, kad apeliantui skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu buvo paskirta minimali piniginė bauda, o teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam terminui, dar labiau švelninti paskirtą administracinę nuobaudą galima tik ATPK 30¹ str. 1 d. pagrindu.
Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.
ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ATPK 30¹ str. nuostatas.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad L. M. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinio teisės pažeidimo pobūdį (važiavo dienos metu gyvenvietėje daugiau kaip 100 km/h greičiu), į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius L. M. (baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, transporto priemonių vairavimas susijęs su darbinių funkcijų atlikimu), paskyrė jam ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią sankcijoje numatytą baudą (1000 Lt) bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui (1 mėnesiui).
Šalies argumentai
Apeliantas, vadovaudamasis ATPK 30¹ str. 1 d., prašo neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., mažinti L. M. paskirtą nuobaudą ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, byloje nėra. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad praradęs teisę vairuoti transporto priemones (kad ir mėnesiui), jis praras vienintelį pragyvenimo šaltinį – vadybininko darbą, jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo paskiriant L. M. minimalią ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, todėl dar kartą jų vertinti nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas L. M. sunkią materialinę padėtį taip pat įvertino 2014 m. liepos 11 d. nutarimu išdėstydamas paskirtos 1000 Lt baudos mokėjimą 6 mėnesių laikotarpiui. Taigi, apelianto nurodytos aplinkybės šiuo atveju yra reikšmingos tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-653-648/2011). Todėl nors nubaustas asmuo ir užsiima veikla, kuriai atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones (23 b. l.), tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, nes daugelis žmonių naudoja teisę vairuoti transporto priemones panašiems tikslams. O tai, kad, kaip nurodo apeliantas, jis nepastebėjo gyvenvietėje greitį ribojančio ženklo, atsakomybės taip pat nešalina.
L. M. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą transporto srityje, t. y. gyvenvietėje viršijo leistiną greitį 51 kilometru per valandą, tuo neabejotinai kėlė pavojų aplinkai ir kitiems eismo dalyviams. Pažeidėjui neabejotinai buvo žinomas jo darbinės veiklos pobūdis, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, be to, jis, turėdamas didelį vairavimo stažą (9 b. l.), privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. L. M. nurodytos aplinkybės, jog jis buvo priverstas skubėti, kadangi buvo žadėjęs paimti vaiką iš darželio, pažeidėjo atsakomybės nešalina.
Išnagrinėjus bylą daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo L. M. skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
L. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną.