Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Bafolas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Verslo teisė ir valdymas“, ieškinį atsakovui S. Č. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas (apeliantas) S. Č. apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, ir priteisti 498 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė paviršutiniškai išnagrinėjęs byloje pateiktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą bei nepagrįstą sprendimą, neatitinkantį bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, tendencingai vertindamas tik ieškovo pateiktus argumentus, skundžiamame sprendime visiškai nevertindamas atsakovo pateiktų įrodymų bei atsikirtimų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, naikintinas šiame apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu.

Nagrinėjamoje byloje ieškovo administratorius atsakovo pareigą atlyginti žalą kildina iš atsakovo kaip juridinio asmens vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl ieškovo bankroto bylos iškėlimo neįvykdymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sutiko su ieškovo argumentais ir konstatavo UAB „Bafolas“ nemokumą 2009 metais ir šios neteisingos išvados pagrindu padarė nepagrįstą išvadą apie atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neteisėtą nevykdymą. Pažymi, jog teismas skundžiamame sprendime nedetalizuoja, kuri dalis iš visų įmonės turtinių įsipareigojimų buvo pradelsta 2009 - 2010 metais, tačiau padarė nepagrįstą bei šališką išvadą, jog jau tuomet atsakovas privalėjo imtis veiksmų, kad UAB „Bafolas“ būtų iškelta bankroto byla. Apeliantas taip pat nurodo, jog iš byloje pateiktos Vilniaus apygardos teismo 2015-12-18 nutarties turinio matyti, kad BUAB „Bafolas“ nėra pareikšti darbuotojų reikalavimai dėl darbo užmokesčio įsiskolinimų, priešingai, kreditorinius reikalavimus įmonės bankroto byloje pareiškė tik keli kreditoriai. Ši aplinkybė paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą apie BUAB „Bafolas“ blogą finansinę būklę. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad visi BUAB „Bafolas“ įsiskolinimai, iš kurių ieškovas kildina nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą atsirado laikotarpyje nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2010 m. spalio mėn. Tai reiškia, kad BUAB „Bafolas“ finansinė padėtis tik pablogėjo per pusantrų metų 2009 – 2010 metais, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo įmonės nemokumui 2009 – 2011 metais konstatuoti. Tokiu būdu, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą apie UAB „Bafolas“ nemokumą 2009 – 2010 metais ir todėl priėmė skundžiamą sprendimą, pagrįstą klaidinga išvada.

Teismas skundžiamame sprendime nurodo: „ĮBĮ tiesiogiai neįvardytas konkretus terminas, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, o sprendžiant ar vadovas pažeidė šią teisinę pareigą, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti – nemokumo fakto atsiradimą“. Tačiau, netinkamai įvertinęs BUAB „Bafolas“ mokumą 2009 – 2010 metais, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą apie įmonės nemokumą 2009 – 2011 metais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neįvertino teismo posėdyje apklaustos buvusios BUAB „Bafolas“ buhalterės Onos Bubnelienės parodymus apie tai, kad 2009 metais ji konsultavosi su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos darbuotoja, kuri nerekomendavo kelti BUAB „Bafolas“ bankroto bylos, kadangi nėra galutinai aišku, ar įmonė yra nemoki. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas ignoravo teisingam bylos išsprendimui reikšmingus duomenis apie tai, kad ne tik atsakovas, bet ir kvalifikuota specialistė nematė pagrindo kelti BUAB „Bafolas“ bankroto bylą 2009 metais.

Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2010-10-01 buvo areštuotas Norvegijoje ir 2012-07-02 Borganingo apeliacinio teismo nuteistas kalėti 5 metus ir 6 mėnesius. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-10-17 nutarimu S. Č. 2014-11-27 buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nevertino atsakovo galimybės veikti BUAB „Bafolas“ vardu ir interesais bei įtakoti bet kokius įmonėje vykstančius procesus. Tokiu būdu, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbios aplinkybės, kuri iš esmės keičia bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, apie atsakovo galimybę pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo tuo atveju, jeigu tam būtų faktinis pagrindas, būnant įkalinimo ir pataisos įstaigose nuo 2010-10-01, ir dėl to neteisingai nustatė atsakovo kaltės buvimą ir jos paprasto neatsargumo formą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 4.375,62 Eur skolos ir tokiu būdu viršijo byloje pareikšto reikalavimo ribas. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 4.375,62 Eur žalos sumą, tačiau, sutikęs su atsakovo atsiliepime į ieškinį pateiktais argumentais ir juos patvirtinančiais įrodymais, ieškinio reikalavimą sumažino iki 4.068,62 Eur, pateikęs į bylą 2016-03-09 dubliką – pareiškimą dėl galutinio ieškinio reikalavimo suformulavimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas, apelianto nuomone, priteisdamas 4.375,62 Eur skolą, vietoje 4.068,62 Eur skolos, kurią prašė priteisti ieškovas, išėjo už ieškinio ribų, pažeidęs teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principą (CPK 21 str.) ir CPK 265 str. 2 d. įtvirtintą draudimą sprendime peržengti byloje pareikštus reikalavimus.

Ieškovas ieškinio reikalavimus kildina iš trijų metų trukmės laikotarpio, pradedamo skaičiuoti nuo 2012-06-29. Ieškinio pareiškimas nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui pateiktas 2016-01-15. Tokiu būdu, taikant ieškinio senatį, palūkanos negalėjo būti priteistos už tris metus už laikotarpį nuo 2012-06-29 iki 2015-06-29, kadangi nuo 2012-06-29 iki ieškinio pateikimo teismui dienos praėjo daugiau kaip trys metai. Taigi, taikant sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, palūkanos galėjo būti priteistos tik už laikotarpį nuo 2013-01-15 iki 2015-06-29, t. y. už 909, o ne už 1095 (365*3) dienas. Todėl galima priteisti palūkanų suma sudaro 3.376,95 Eur, t. y. 83 procentus (909/1095*100) nuo ieškovo reikalaujamos priteisti 4.068,62 Eur sumos. 2016-06-09 teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė pirmosios instancijos teismo taikyti ieškinio senatį, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir šio atsakovo argumento dėl ieškinio senaties taikymo visiškai nenurodo ir jo nenagrinėja, tokiu būdu priteisdamas ieškovo naudai iš atsakovo nepagrįstai didelę palūkanų sumą. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo procesines palūkanas nuo 2015-01-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nors nagrinėjama byla iškelta tik 2016-01-15. Taigi, ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą sprendimą.

Ieškovas BUAB „Bafolas“ atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Verslo teisė ir valdymas“, atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, kad jau 2009 metais ieškovas buvo nemokus ir atsakovas privalėjo nedelsdamas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tuo tarpu, pats atsakovas pripažino, kad 2009 metais įmonė turto nebeturėjo – buvo parduotas. Likę kreditoriai vienas po kito prisiteisė skolas, kas patvirtina skolų uždelsimą: 2009-05-14 išduotas vykdomasis raštas dėl 59.379,43 Lt skolos išieškojimo – kreditorius UAB „Senukų prekybos centras”, 2009-11-11 d. išduotas vykdomasis raštas dėl 12.862,26 Lt skolos išieškojimo, kreditorius UAB „Senukų prekybos centras”. Galimai nemokumas susidarė dar anksčiau, bet atsakovas neišsaugojo įmonės apskaitos dokumentų, todėl ieškovo bankroto administratorius vadovavosi tais dokumentais, kuriuos turi.

Be to, ieškinį dėl žalos atlyginimo byloje pareiškė įmonės bankroto administratorius, kuriam apie įmonei padarytą žalą tapo žinoma tik iškėlus bankroto bylą ir perėmus įmonės dokumentus (ar jų dalį). Ieškinio senaties termino pradžia siejama su subjektyviu momentu – kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą. Tokiu atveju, kai juridinio asmens interesai yra ginami bankroto administratoriaus, ieškinio senaties termino eigos skaičiavimas negali prasidėti nuo to momento, iš kurio senaties eigos pradžią kildina atsakovas. Taigi, įstatymų leidėjo valia, administratorius sužinojimas apie sandorius siejamas būtent su dokumentų apie juos gavimu, o ne su kitomis aplinkybėmis. Kadangi ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), o administratoriaus pareiga perimti įmonės turtą ir dokumentus atsiranda nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo ir nutarties dėl jo paskyrimo administruoti ieškovo įmonę įsiteisėjimo, minėta Įmonių bankroto įstatymo norma imperatyviai nustato ieškinio senaties termino pradžią nuo įstatyme numatyto juridinio asmens vadovo pakeitimo, nepriklausomai kokios yra kitos konkretaus ginčo aplinkybės. Analogiškai senaties termino eigos pradžia nustatytina ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-656/2014). BUAB „Bafolas” kreditoriniai reikalavimai, tame skaičiuje 6 % metinės palūkanos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2015-12-18 nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 ir 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-06-16 nutartimi civilinėje byloje B2-4603-560/2015 BUAB „Bafolas“ iškelta bankroto byla, turto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo teisė ir valdymas“. Vilniaus apygardos teismas 2015-12-18 nutartimi patvirtino BUAB „Bafolas” kreditorinius reikalavimus, kurių bendra suma - 54 118,92 Eur.

Pieš įmonei iškeliant bankroto bylą BUAB „Bafolas“ atžvilgiu buvo išduoti vykdomieji raštai: 1) 2009-05-14 Nr. 2-7012-735/2009 dėl 17.197,47 Eur ir 6 % dydžio metinių palūkanų už priteistą 16.980,26 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2009-04-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (kreditorius UAB „Senukų prekybos centras“); 2) 2009-11-11 Nr. 2-12707-735/2009 dėl 3.725,17 Eur ir 6 % dydžio metinių palūkanų už priteistą 3.551,40 Eur sumą nuo 2009-07-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (kreditorius UAB „Senukų prekybos centras“); 3) 2010-05-18 Nr. 2-4676-432/2010 dėl 2.155,33 Eur ir 6 % dydžio metinių palūkanų už priteistą 2.071,77 Eur sumą skaičiuojant nuo 2009-06-22 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) 2010-10-28 Nr. 2-6972-67/2010 dėl 504,54 Eur ir 6 % dydžio metinių palūkanų nuo 2010-04-22 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovas, UAB „Bafolas“ nevykdant įpareigojimų, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo S. Č. 4.068,62 Eur dydžio žalos atlyginimą ir 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-07-28 sprendimu ieškinį tenkino visa apimti. Nurodė, kad atsakovui pavėlavus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo padaryta žala įmonės kreditoriams. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka.

Įmonės vadovą ir įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, vadovas privalo elgtis sąžiningai ir rūpestingai (CK 2.87 str.). Taigi, vadovo civilinė atsakomybė neįvykdžius įstatymo numatytos pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo kyla tiek ĮBĮ 8 str. 4 d. pagrindu, tiek dėl fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimo. Įmonės vadovo veiksmai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė ilgą laiką nebevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, pripažintini kaip neatitinantys protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Taip pat ir aplaidus įmonės vadovo nepastebėjimas, kad įmonė yra nemokios būsenos, laikytinas neteisėtu neveikimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-477/2009). Ieškovas ieškinio reikalavimus kildina iš trijų metų trukmės laikotarpio, pradedamo skaičiuoti nuo 2012-06-29. Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovas jau 2010-10-01 buvo areštuotas Norvegijoje, 2012-07-02 Borganingo apeliacinio teismo nuteistas kalėti 5 metus ir 6 mėnesius ir tik 2014-10-17 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimu buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos bei jo atžvilgiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių numatoma pabaigos data 2016-03-23. Iš to akivaizdu, kad apeliantas ieškovo nurodomu laikotarpiu neturėjo galimybės aktyviai veikti įmonės bei jos kreditorių interesais, kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, vadinasi negalėjo sukelti ir žalos ar kitaip daryti įtaką įmonės nuostolių atsiradimui ar jų didėjimui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantas kaip įmonės vadovas elgėsi nesąžiningai, nes apelianto neveikimą įmonės atžvilgiu įtakojo jau anksčiau minėtos aplinkybės.

Be to, pastebėtina ir tai, kad ieškovas ieškovui ir kreditoriams padarytus nuostolius įvardija kaip išaugusią skolą dėl priteistų 6 % metinių palūkanų nuo bylų iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad skola dėl priskaičiuotų palūkanų išaugo kreditoriams UAB „Senukų prekybos centras“, UAB „Lukšių pieninė“ ir UAB „Belvedere prekyba“. Teisėjų kolegija su tokiu ieškovo pateiktu žalos skaičiavimu ir jos samprata nesutinka. Pavėlavus kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Tačiau per administratoriaus nurodomą laikotarpį naujų kreditorių neatsirado, pagrindinis įsiskolinimas kreditoriams nepadidėjo, buvo skaičiuojamos tik teismo priteistos procesinės palūkanos, įmonės turto taipogi nesumažėjo, todėl teigti, jog atsakovas, per ieškovo nurodomą laikotarpį nesikreipdamas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo padarė jai žalą, negalima.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantas, ieškovo nurodomu laikotarpiu, nesikreipdamas į teismą dėl UAB „Bafolas“ bankroto bylos iškėlimo padarė jai žalą, kadangi pastarasis neturėjo galimybės pateikti pareiškimo teismui dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, nes tuo metu buvo areštuotas. Taigi, yra pagrindas skundžiamą sprendimą naikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo BUAB „Bafolas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Verslo teisė ir valdymas“, ieškinį atsakovui S. Č. dėl žalos atlyginimo atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Apelianto apeliacinį skundą tenkinus, iš ieškovo yra priteisiamos apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1d.). Apeliantas už advokato pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme sumokėjo po 200 eurų. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovo administravimui skirtų lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.,

nusprendė:

S. Č. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo BUAB „Bafolas“ (j. a. k. 125406547) administravimo lėšų 400 eurų S. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini)