Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2020-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-193-387/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-12-04
Bylos Nr.
1A-193-387/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė, Ernestas Rimšelis, Algimantas Valantinas
Nuteistasis
S. Ž.
Civilinis ieškovas
akcinės bendrovės „DNB lizingas“, mažosios bendrijos ,,B. (duomenys pakeisti)“
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-193-387/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27139-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.10; 2.1.7.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernesto Rimšelio ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei-Lisauskienei,nuteistajam S. Ž. ir jo gynėjui advokatui Ž. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Ž. gynėjo advokato Ž. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, nustatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

– pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL, t. y. 3 766 Eur, bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas visiškai sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – 100 MGL, t. y. 3 766 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų), bauda, nustatant ją sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Civilinės ieškovės akcinės bendrovės „DNB lizingas“ (Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, banko kodas 40100, a. s. (duomenys neskelbtini)) civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteisiant iš S. Ž. 67 502,17 Eur (šešiasdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus du eurus 17 ct) turtinei žalai atlyginti ir 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų civilinės ieškovės naudai.

Civilinės ieškovės mažosios bendrijos ,,B. (duomenys pakeisti)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

S. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki probacijos vykdymo pradžios palikta nepakeista.

S. Ž. nuosavybės teise priklausančiam turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), - paskirtas laikinas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, paliktas galioti iki visiško nuosprendžio įvykdymo.

Skundžiamu nuosprendžiu S. Ž. taip pat buvo išteisintas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, teismui nustačius, kad nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, tačiau ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neskundžiama.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. Ž. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2017 m. vasario 17 d., dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,S. (duomenys pakeisti)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalį ir UAB ,,S. (duomenys pakeisti)“ 2013 m. rugpjūčio 13 d. įstatų 37.2 papunktį turėdamas teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, o pagal įstatų 37.10 papunktį turėdamas teisę priimti sprendimus dėl ilgalaikio turto perleidimo, turėdamas tikslą nuslėpti jo žinioje buvusį UAB „S. (duomenys pakeisti)“ perduotą naudoti lizingo sutarčių su AB „DNB lizingas“ (dabar – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) pagrindu, didelės vertės AB „DNB lizingas“ (dabar – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius), juridinio asmens kodas 112029270, reg. Vilnius, Konstitucijos pr. 21A, priklausantį turtą, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. vasario 17 d., jį pasisavino, t. y. pasinaudodamas nusikalstamos veikos pobūdžio nesupratusiais V. S. ir J. Ž. – vienintele UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcininke - J. Ž. jo prašymu pasirašius 2017 m. vasario 3 d. vienintelio akcininko sprendimą Nr. 17/-1, kuriuo direktoriumi tariamai paskirtas V. S., ir 2017 m. vasario 17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 877, kurioje įrašyti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, kad 750 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „S. (duomenys neskelbtini)“ akcijų J. Ž. parduoda V. S., šį dokumentą V. S. patvirtinant savo parašu, taip imitavo UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcijų pardavimą V. S. bei šio paskyrimą UAB „S. (duomenys pakeisti)“ direktoriumi, kartu imitavo viso įmonės turto perdavimą V. S., surašydamas 2017 m. vasario 17 d. bendrą UAB „S. (duomenys pakeisti)“ bendrovės veiklos perdavimo aktą, 2017 m. vasario 17 d. perduodamo nekilnojamojo turto sąrašą ir 2017 m. vasario 17 d. perduodamų transporto priemonių sąrašą, kuriame įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad miškavežį ,,DAF XF105.510“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), 2011 m. laidos, miškavežio priekabą ,,JUKI V31 TO“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), 2007 m. laidos, ir priekabą ,,KESLA T10“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), 2012 m. laidos, S. Ž. perduoda V. S., šį dokumentą V. S. patvirtinant savo parašu, tačiau realiai turto: pagal 2015 m. rugpjūčio 28 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2015 m. rugsėjo 22 d. perdavimo–priėmimo aktą iš AB „DNB lizingas“ UAB „S. (duomenys pakeisti)“ gautą sunkvežimį miškavežį ,,DAF XF105.510“, identifikacinis numeris (duomenys pakeisti), 2011 m. laidos (neišpirkta turto vertė 38 513,08 Eur), pagal 2015 m. rugpjūčio 28 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2015 m. rugsėjo 22 d. perdavimo–priėmimo aktą iš AB „DNB lizingas“ UAB „S. (duomenys pakeisti)“ gautą miškavežio priekabą ,JUKI V31 TO“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), 2007 m. laidos (neišpirkta turto vertė 5 501,86 Eur), pagal 2015 m. rugsėjo 22 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2015 m. rugsėjo 23 d. perdavimo–priėmimo aktą iš AB „DNB lizingas“ UAB „S. (duomenys pakeisti)“ gautą miškavežio priekabą ,,KESLA T10“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), 2012 m. laidos (neišpirkta turto vertė 9 802,38 Eur), fiktyviai paskirtam UAB „S. (duomenys pakeisti)“ direktoriui V. S. neperdavė, AB „DNB lizingas“ (dabar – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) negrąžino, taip pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą AB „DNB lizingas“ (dabar – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) turtą ir tuo AB „Luminor Bank“ padarė 53 817,32 Eur žalą.

2. Be to, S. Ž. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „S. (duomenys pakeisti)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2017 m. vasario 17 d. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX 574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas BAĮ 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1 dalies, kurioje nustatyta, kad ,,apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, to paties straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad ,,patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, ir 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, kuriuose nustatyta, kad ,,valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, reikalavimus, siekdamas, kad nebūtų nustatyta UAB „S. (duomenys pakeisti)“ veikla, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis ir struktūra, pasinaudodamas nusikalstamos veikos pobūdžio nesupratusiais V. S. ir J. Ž. – vienintele UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcininke – J. Ž. jo prašymu pasirašius 2017 m. vasario 3 d. vienintelio akcininko sprendimą Nr. 17/-1, kuriuo direktoriumi tariamai paskirtas V. S., ir 2017 m. vasario 17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 877, kurioje įrašyti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, kad 750 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcijų J. Ž. parduoda V. S., šį dokumentą V. S. patvirtinant savo parašu, taip imitavo UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcijų pardavimą V. S. bei šio paskyrimą UAB „S. (duomenys pakeisti)“ direktoriumi, kartu imitavo viso įmonės turto perdavimą V. S., surašydamas 2017 m. vasario 17 d. perduodamo nekilnojamojo turto sąrašą, 2017 m. vasario 17 d. perduodamų transporto priemonių sąrašą ir 2017 m. vasario 17 d. bendrą UAB „S. (duomenys pakeisti)“ bendrovės veiklos perdavimo aktą, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad jis perdavė V. S. UAB „S. (duomenys pakeisti)“ dokumentus (tarp jų ir UAB „S. (duomenys pakeisti)“ buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.): įmonės steigimo dokumentus, įmonės antspaudus, apskaitos dokumentų, registrų, finansinių atskaitomybių saugojimo tvarkos aprašą, pirkimo dokumentus, pardavimo dokumentus, kasos dokumentus, kasos knygas, banko išrašus, apyvartos žiniaraščius, sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščius, medienos savikainos nurašymo aktus, degalų nurašymo aktus, kelionės lapus, darbo užmokesčio žiniaraščius, darbo laiko, asmens sąskaitas, krovinio gabenimo važtaraščius ir jų registrus, debitorių, kreditorių skolų korteles, PVM sąskaitų faktūrų registrus, ataskaitas, ilgalaikio turto apskaitos korteles, atsiskaitymų suderinimų aktus, leidimus miškui kirsti, finansinių ataskaitų rinkinius, darbo sutartis, įsakymus, prašymus, įsakymų registravimo žurnalą, metinių inventorizacijų aktus, darbų saugos dokumentus ir žurnalus, profesinės rizikos saugos žurnalus, darbuotojų pareigybės aprašymus, pirkėjų sutartis, gaunamų paslaugų sutartis, raštus, finansinių atskaitomybių rinkinius, žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų knygelę, pinigines lėšas ir atsiskaitomąsias banko sąskaitas (priedas Nr. 1), DNB įmonės atsiskaitomosios sąskaitos čekių knygelę, UAB „L. (duomenys pakeisti)“ perduodamų dokumentų sąraše nurodytus dokumentus, transporto priemones: miškavežį ,,DAF XF105.510“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), 2011 m. laidos, miškavežio priekabą ,,JUKI V31 TO“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), 2007 m. laidos, miškavežio priekabą ,,KESLA T10“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), 2012 m. laidos, šių transporto priemonių registracijos liudijimus, žemės sklypus, pateikdamas pasirašyti V. S. šiuos aktus ir sąrašus, kad jis minėtus dokumentus ir turtą gavo, nors faktiškai dokumentų ir turto V. S. neperdavė, buhalterinės apskaitos dokumentus paslėpė, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „S. (duomenys pakeisti)“ veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo S. Ž. gynėjas advokatas Ž. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadarytos veikos, turinčios BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikaltimų sudėčių požymių.

4. Apeliantas nurodo nesutinkantis su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria S. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas padarė materialinės ir proceso teisės normų pažeidimus, todėl minėta nuosprendžio dalis yra neteisinga ir nepagrįsta.

5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, nuteisdamas S. Ž. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik A. K. parodymais ir selektyviai atrinktais kitų proceso dalyvių paaiškinimais. Anot gynėjo, įrodinėjant subjektyvinę nusikalstamos veikos pusę, visiškai nebuvo atsižvelgta į paties nuteistojo parodymus, iš dalies nebuvo įvertinti liudytojų V. S., E. S., R. L. paaiškinimai, prieštaraujantys A. K. parodymams ir kitiems byloje surinktiems duomenims. Gynėjas pažymi, kad priimant skundžiamą nuosprendį šie prieštaravimai nebuvo pašalinti.

6. Gynėjas akcentuoja, kad nuteistasis viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, nekeisdamas jų esminių detalių, o tik patikslindamas ar papildydamas kai kurias anksčiau nurodytas aplinkybes. S. Ž. nuosekliai neigė tai, kad jis kreipėsi į A. K. su prašymu surasti asmenį, kuriam fiktyviai būtų parduotos UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcijos ir perduotas bendrovės turtas, kuriuo bendrovė naudojosi.

7. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, jog A. K. savo paaiškinimuose, kuriuos jis patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kaip asmenį, pasiūliusį jam surasti fiktyvų bendrovės pirkėją ir direktorių, nurodė ne S. Ž., o E. S.. Anot gynėjo, A. K. taip pat nurodė, kad šio sandorio detalėmis jis nesidomėjo ir nesuprato, kad jo veiksmai gali būti vertinami kaip nusikalstami. Taip pat liudytojas neigė ir tą aplinkybę, kad po to, kai buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir perduotas bendrovės turtas, jis toliau domėjosi UAB „S. (duomenys pakeisti)“ veikla ir šios bendrovės turtu, neigė turėjęs bet kokius minėtos bendrovės dokumentus, antspaudą.

8. Cituodamas liudytojo V. S. parodymus, gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jo nurodytos aplinkybės paneigia minėtus A. K. paaiškinimus. Anot gynėjo, V. S. patvirtino, kad būtent A. K. jam pasiūlė fiktyviai įsigyti bendrovę, vežė jį į Kauną, kur notarų biure reikėjo pasirašyti daug dokumentų, vėliau siūlė važiuoti pas jo advokatą, kuris paaiškins, kaip reikia elgtis apklausoje, ką sakyti, ir siūlėsi nuvežti į apklausą, kuri vyko Šiaulių finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje.

9. Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino V. S. parodymų dalies, kur šis teigė, kad de facto (faktiškai) A. K. buvo UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcijų įgijėjas ir šios bendrovės vadovas. Anot apelianto, šios liudytojo V. S. nurodytos aplinkybės visiškai atitiko liudytojų E. S. ir R. L. paaiškinimus, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Antai liudytoja E. S. nurodė, kad UAB „S. (duomenys pakeisti)“ finansinės atskaitomybės dokumentai, prieš sudarant akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, buvo pateikti būtent A. K.. Pastarasis sprendė, kokią kainą gali sumokėti už bendrovės akcijas. Liudytoja taip pat parodė supratusi iš A. K. paaiškinimų, kad šis sprendimas yra tik laikinas, o vėliau bendrovę valdys jis pats. Apklausiama teisme liudytoja R. L. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad A. K. aptarė su ja, kaip buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės vadove, galimybę pratęsti UAB „S. (duomenys pakeisti)“apskaitos tvarkymą ateityje.

10. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, nevertindamas pirmiau aptartų byloje esančių duomenų, nepasisakydamas dėl jų ir nepašalindamas kilusių prieštaravimų, visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad S. Ž. veikė tiesiogine tyčia siekdamas pasisavinti UAB „S. (duomenys pakeisti)“ turtą.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju taip pat netinkamai nustatytas veikos baigtumo momentas, nes S. Ž. nuosekliai teigė, kad po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties ir kitų dokumentų pasirašymo jis kaltinime nurodyto bendrovės turto nevaldė, o viską perdavė A. K.. Anot gynėjo, byloje surinkti įrodymai – 2017 m. vasario 25 d. transporto priemonės pridavimo–priėmimo aktas Nr. 10053 bei dokumentas, kuriame nurodoma, kad 2017 m. kovo 3 d. miškavežis su priekaba, vykdant policijos pareigūnų nurodymą, buvo grąžinti A. K., turėjusiam UAB „S. (duomenys pakeisti)“ įgaliojimą, – patvirtina, kad po 2017 m. vasario 17 d. minėtomis transporto priemonėmis disponavo būtent A. K..

12. Gynėjas akcentuoja, kad nors A. K. nurodė, jog atgavęs 2017 m. kovo 3 d. miškavežį su priekaba iš karto prie vartų perdavė juos S. Ž., byloje nėra jokių šiuos jo žodžius patvirtinančių įrodymų. Nuteistasis viso proceso metu nuosekliai teigė, kad apie UAB „S. (duomenys pakeisti)“ priklausiusių transporto priemonių sulaikymą jis sužinojo tik šio ikiteisminio tyrimo metu, po 2017 m. vasario 17 d. su A. K. nebendravo. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu A. K. pakeitė savo parodymus dėl transporto priemonių grąžinimo nuteistajam 2017 m. kovo 3 d. aplinkybių. Anot gynėjo, žinodamas, kad sulaikymo metu miškavežis buvo prikrautas trečiajam asmeniui priklausiusios medienos ir negalėdamas paaiškinti, kur ši mediena dingo, A. K. nurodė, kad toje pačioje stovėjimo aikštelėje perkrovė ją į kitą miškavežį, bet nei šios transporto priemonės valstybinio numerio, nei vairuotojo duomenų nurodyti negalėjo. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad mediena minėtam trečiajam asmeniui nebūtų grąžinta, tačiau gynybos prašymas apklausti šį asmenį siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes buvo atmestas.

13. Pasak gynėjo, nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad tiek 2017 m. balandžio 3 d. vienintelio UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcininko sprendimas, tiek 2017 m. kovo 3 d. įgaliojimas yra patvirtinti UAB „S. (duomenys pakeisti)“ antspaudu, kurio S. Ž. tuo metu jau neturėjo.

14. Anot gynėjo, pirmosios instancijos teismas visiškai nesigilino į tai, ar S. Ž. galėjo disponuoti turtu, kurio pasisavinimu yra kaltinamas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tai, jog nuteistasis po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo jau nebevaldė bendrovės, patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, kad 2017 m. kovo mėnesį portale www.skelbiu.lt buvo įdėtas skelbimas dėl UAB „S. (duomenys pakeisti)“ pardavimo. Kaip kontaktinis telefonas nurodytas numeris, priklausęs V. S., tačiau šis liudytojas neigė ką nors žinojęs apie minėtą skelbimą. Pasak gynėjo, bylos duomenimis, už skelbimą buvo sumokėta iš kito telefono numerio, bet nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo imtasi tinkamų priemonių siekiant nustatyti šį skelbimą pateikusį asmenį.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai S. Ž. parodymus vertino kaip nepatikimus, nes juose nėra esminių prieštaravimų.

16. Gynėjo teigimu, S. Ž. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes iš visų 2017 m. birželio 6 d. pas jį rastų UAB „S. (duomenys pakeisti)“ finansinės atskaitomybės dokumentų tik 2014 metų pelno (nuostolių) ataskaita yra patvirtina bendrovės direktoriaus ir buhalterės parašais. Anot gynėjo, kiti dokumentai nėra patvirtinti parašais, todėl negali būti laikomi oficialiais dokumentais. Be to, nuteistasis paaiškino, kad šie dokumentai buvo ruošiami pateikti bankui ir pas jį liko pasirašytas nepanaudotas variantas. Visi kiti UAB „S. (duomenys pakeisti)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, pasak S. Ž., buvo perduoti A. K.. Anot gynėjo, nei šie, nei su turto pasisavinimu susiję nuteistojo paaiškinimai nėra paneigti byloje surinktais įrodymais, prieštaravimai nėra pašalinti, todėl visos kilusios abejonės turi būti vertinamos nuteistojo naudai, o jam priimtas apkaltinamasis nuosprendis panaikintas.

17. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

18. Pripažindamas S. Ž. kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog nuteistasis imitavo UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą ir viso įmonės turto perleidimą bei paslėpė visus šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Skundžiamame nuosprendyje taip pat teigiama, kad S. Ž. parodymai buvo nenuoseklūs, o jo paaiškinimai, jog jis pardavė bendrovę ne fiktyviai, bet realiai, o tikrasis UAB „S. (duomenys pakeisti)“ pirkėjas buvo ne V. S., bet A. K., prieštarauja proceso metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

19. Išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, įvertinusi juos tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, teisėjų kolegija nesutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju negalima neginčytinai teigti, jog S. Ž., atlikęs jam pareikštame kaltinime nurodytus veiksmus, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą AB „DNB lizingas“ (dabar – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) priklausiusį turtą ir, paslėpdamas buhalterinės apskaitos dokumentus, apgaulingai tvarkė UAB „S. (duomenys pakeisti)“ buhalterinę apskaitą.

20. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, S. Ž. viso proceso metu nuosekliai aiškino, kad 2016 m. nusprendė parduoti miškavežį ir priekabą. Sulaukė daug skambučių, tarp jų ir vyro, prisistačiusio A. vardu. Pastarasis norėjo išsinuomoti miškavežį, bet šis variantas nuteistajam netiko, nes transporto priemonė buvo įsigyta lizingu, be to, tuo metu jau buvo atleistas miškavežio vairuotojas. A. negalėjo pirkti transporto priemonės, nes neturėjo reikiamos pinigų sumos (apie 60 000 Eur). Tuomet S. Ž. pasiūlė jam pirkti visą bendrovę. Tuo metu apie 50 procentų lizingo įmokų jau buvo sumokėta. Apskaičiavus bendrovės balansą, atėmus likusias sumokėti lizingo įmokas, buvo nuspręsta, kad bendrovė galėtų kainuoti 5 000-6 000 Eur. A. žadėjo pagalvoti ir pranešti, ką nusprendė. S. Ž. teigimu, A. K. paskambino po kelių dienų ir pasakė, kad sutinka. Nuteistasis registravosi sandoriui sudaryti pas notarę. Sutartu laiku A. K. atvažiavo kartu su kitu vyru – V. S.. Prieš tai to vyro S. Ž. nematė, tačiau, anot jo, ši situacija jam jokios nuostabos nesukėlė. Pasak nuteistojo, A. K. jau anksčiau paaiškino, kad šiuo metu negali savo vardu registruoti bendrovės, todėl visus reikiamus dokumentus pasirašys kitas asmuo. Būtent to vyro vardu buvo įformintas pirkimas. S. Ž. paaiškino, kad, sudarant sandorį, notarų biure buvo jis, J. Ž., kuriai priklausė visos UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcijos, E. S., A. K. ir V. S.. Sutarties pasirašymas užtruko, nes A. K. atvažiavo be pinigų. S. Ž. atsisakius sudaryti bet kokius sandorius, jei A. K. tinkamai neatsiskaitys už įgyjamas akcijas, teko laukti apie 2 valandas, kol A. K. atvežė reikiamą pinigų sumą. Pasak S. Ž., pinigus A. K. perdavė vyrai, atvažiavę prie notarų biuro tamsios spalvos BMW automobiliu. Sudarius UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, buvo nuvykta į UAB „L. (duomenys pakeisti)“, iki tol tvarkiusią UAB „S. (duomenys pakeisti)“ buhalterinę apskaitą. Pasak S. Ž., ten jis pasirašė buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties nutraukimo aktą ir visus dokumentus kartu su bendrovės antspaudu perdavė A. K.. Tą pačią dieną, po pietų, kartu su pastaruoju važiavo apžiūrėti transporto priemonių. Susitiko su A. K. „Cinkiškių“ stovėjimo aikštelėje, važiavo jo automobiliu. Pasak S. Ž., kartu su jais važiavo dar du vyrai – vienas jaunesnis, kitas vyresnis. Nuteistasis paaiškino, kad iš pradžių jie nuvažiavo pas buvusį UAB „S. (duomenys pakeisti)“ darbuotoją G. A., pas kurį buvo saugoma traktoriaus priekaba. Parodžius ją A. K., vyko toliau į UAB „V. (duomenys pakeisti)“, kur stovėjo miškavežis. Anot S. Ž., apžiūrėjęs šią transporto priemonę, A. K. išvažiavo į Klaipėdą, o jį iki jo automobilio miškavežiu pavežė kartu su jais važiavęs vyresnis vyras, kuris A. K. prašymu turėjo nuvairuoti šią transporto priemonę iki pastarojo namų Raseiniuose. S. Ž. pažymėjo, kad vėliau apie UAB „S. (duomenys pakeisti)“ nieko negirdėjo ir net neįtarė, kad kažkas gali būti blogai (t. 14, b. l. 105-108, 149-154, 185-188; t. 18, b. l. 40-48).

21. Sutiktina su skundžiamo nuosprendžio teiginiu, kad atskirų apklausų metu kai kurias aplinkybes S. Ž. nurodė skirtingai (pvz., kam buvo perduoti pinigai notarų biure (jam ar J. Ž.); nutraukus sutartį su UAB „L. (duomenys pakeisti)“, buhalterinės apskaitos dokumentai liko šios bendrovės patalpose ar buvo atiduoti naujajam bendrovės savininkui), tačiau vien dėl to jo paaiškinimai visa apimtimi negali būti vertinami kritiškai. Kaip jau minėta, dėl esminių įvykio aplinkybių S. Ž. parodymai nekito. Antai jis viso proceso metu teigė, kad nesitarė su A. K. dėl miškavežio nuomos; neprašė jo surasti fiktyvaus UAB „S. (duomenys pakeisti)“ pirkėjo; nepažinojo V. S. ir nebendravo su juo nei prieš akcijų pardavimą, nei po pardavimo; buvo įsitikinęs, kad tikruoju įmonės vadovu bus A. K.; nepaslėpė ir (ar) nepasisavino, bet perdavė pastarajam visą įmonės turtą, UAB „S. (duomenys pakeisti)“ antspaudą, su šios bendrovės veikla susijusius dokumentus ir kt.

22. Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad šiuos nuteistojo paaiškinimus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, tačiau ši pirmosios instancijos teismo išvada nėra tinkamai pagrįsta. Antai pažymėdamas, kad S. Ž. parodymus paneigia kitų liudytojų paaiškinimai, pirmosios instancijos teismas citavo tik liudytoją A. K., kurio parodymai, dėl jo paties veiksmų, susijusių su byloje inkriminuojamų faktinių aplinkybių neteisėtu pobūdžiu, ir galima atsakomybe, turi būti vertinami itin atidžiai ir kritiškai.

23. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. paaiškino, kad 2017 m. sausio mėnesį norėjo išsinuomoti miškavežį. Ieškojo tokio turinio skelbimų internete. Jam paskambinus vienu iš rastų telefono numerių, atsiliepė S. Ž.. Pasak liudytojo, jie susitarė susitikti Kaune. Šiame susitikime dalyvavo ir E. S.. A. K. paaiškino, kad jam buvo pasiūlyta pasinaudoti miškavežiu nemokamai. Už tai jis turėjo surasti žmogų, kuris sutiktų laikinai tapti UAB „S. (duomenys pakeisti)“ direktoriumi. Anot liudytojo, už šią paslaugą jam dar pažadėjo sumokėti 1 000 Eur. A. K. teigia, kad specialiai nieko neieškojo. Nuo vaikystės pažinojo V. S., todėl pasiūlė jam laikinai tapti bendrovės direktoriumi. Pastarajam sutikus, paskambino E. S. ir padiktavo jai šalia stovėjusio V. S. nurodytus asmens duomenis. Vėliau, E. S. ar S. Ž. nurodytą dieną, kartu su V. S. nuvažiavo į Kauną, į notarų biurą. Ten jų jau laukė S. Ž. ir E. S.. A. K. teigia, kad jis supažindino juos su V. S. ir paėjo į šoną. Jie kalbėjosi trise. E. S. kažką aiškino V. S., o šis klausėsi. Paskui nuėjo į notarų biurą. Anot liudytojo, pagyvenusios moters jis ten nematė. Vėliau visi trys – S. Ž., E. S. ir V. S. – atėjo prie jo automobilio. E. S. padavė A. K. 1 000 Eur ir pasakė, kad reikia nuvažiuoti iki buhalterės. Nuvažiavę nurodytu adresu, į pastatą ėjo keturiese. Ten V. S. pasirašė kažkokius dokumentus, bet kas jam juos davė pasirašyti, liudytojas nurodyti negalėjo. Anot jo, kabinete buvo mažai vietos, todėl jis išėjo į kiemą. Netrukus atėjo V. S., kuris atsinešė tik ploną segtuvą su dokumentais. Daugiau jokių dokumentų su savimi jis neturėjo. Liudytojas nurodė, kad nei E. S., nei S. Ž. jokių dokumentų taip pat neatsinešė. Važiuodamas atgal į Raseinius, atidavė V. S. 300 Eur. Kodėl iš karto neatidavė jam visos žadėtos pinigų sumos, t. y. 500 Eur, nurodyti negalėjo. Pasak A. K., jam jau būnant namuose, paskambino S. Ž. ir pasakė, kad gali paduoti miškavežio raktelius. Jie susitarė susitikti autostradoje Kaunas-Klaipėda ir dviem automobiliais iš Raseinių nuvažiavo į Plungę. Liudytojo teigimu, jo automobiliu taip pat važiavo A. G. ir jo sūnus, o S. Ž. važiavo savo automobiliu. Jiems atvažiavus į Plungę, į automobilių stovėjimo aikštelę, S. Ž. išvarė miškavežį ir padavė raktelius A. K.. Anot liudytojo, šiuos raktelius jis atidavė A. G., kuris nuvairavo miškavežį iki jo namų Raseiniuose. Pats su pastarojo sūnumi išvažiavo savo automobiliu. A. K. paaiškino, kad S. Ž. iš Plungės taip pat išvyko savo automobiliu. Liudytojo teigimu, kažkur po savaitės jį, vairavusį miškavežį, sustabdė policijos pareigūnai. Mašina iš jo buvo paimta, nes A. K. neturėjo teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės. Pasak liudytojo, siekdamas greičiau atgauti miškavežį ir sumažinti jo saugojimo išlaidas, jis paprašė advokato A. J. sudaryti su V. S. atstovavimo sutartį, kad advokatas galėtų surašyti UAB „S. (duomenys pakeisti)“ vardu miškavežio grąžinimo prašymą. Anot A. K., apie šią situaciją jis buvo informavęs S. Ž.. Atgavęs miškavežį, tik išvaręs jį iš saugojimo aikštelės, iš karto perdavė raktelius jo laukusiam nuteistajam (t. 13, b. l. 140-143, 148-151). 2019 m. rugpjūčio 26 d. apklausiamas pirmosios instancijos teisme, A. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Į papildomus proceso dalyvių klausimus atsakymų beveik nepateikė, nurodydamas, kad po įvykių praėjo didelis laiko tarpas, todėl jis nieko neprisimena. Neigė po miškavežio atsiėmimo iš saugojimo aikštelės bendravęs su V. S., siūlęs jam kažką ar pan. Paaiškino, kad grąžino miškavežį S. Ž. be medienos, kurią, miškavežiui būnant dar saugojimo aikštelės teritorijoje, perkrovė į kitą miškavežį (t. 17, b. l. 127-129). Iš esmės analogiškai liudytojas elgėsi ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Atsakydamas į teisėjų kolegijos ir proceso dalyvių klausimus, A. K. aiškiai vengė atsakymų į bet kokius klausimus, teigė nieko neprisimenantis. Prašė vadovautis jo anksčiau duotais parodymais, neigė kitų liudytojų (V. S., R. L.) nurodytas aplinkybes dėl jo galimo dalyvavimo šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamuose įvykiuose ir plačiau minėtų liudytojų paaiškinimų nekomentavo (t. 19, b. l. 56-59).

24. Manytina, kad esant tokiai situacijai, kai S. Ž. parodymai, kuriais jis neigia savo kaltę ir akcentuoja kito asmens, kuris byloje apklaustas kaip liudytojas, dalyvavimą padarant jam inkriminuojamus nusikaltimus, vertinant tiek nuteistojo, tiek A. K. nurodytas aplinkybes ir sprendžiant baudžiamosios atsakomybės S. Ž. taikymo klausimą, didesnę reikšmę įgyja kiti byloje surinkti duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys šių asmenų paaiškinimus. Tokiais duomenimis nagrinėjamu atveju laikytini liudytojų V. S., R. L., A. J., S. S., A. G., J. M. parodymai, 2017 m. kovo 3 d. įgaliojimas (t. 17, b. l. 53), 2017 m. balandžio 3 d. vienintelio akcininko sprendimas (t. 17, b. l. 121), akcijų pirkimo–pardavimo sutartis (t. 13, b. l. 91–94) ir kt., dėl kurių vertinimo skundžiamame nuosprendyje pasisakyta labai ribotai.

25. Antai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. nurodė, kad 2017 metų vasario mėnesį jam paskambino pažįstamas A. K. ir pasiūlė susitikti. Susitikimo metu A. K. liudytojui paaiškino, kad jam reikia asmens, kurio vardu jis keliems mėnesiams galėtų registruoti bendrovę. Pasak liudytojo, A. K. nurodė, kad vėliau šią bendrovę jis registruos savo vardu, taip pat patikino, kad visi dokumentai bus sutvarkyti tinkamai ir V. S. dėl to nekils jokių problemų. Už šią „paslaugą“ A. K. pažadėjo liudytojui sumokėti 500 Eur. Anot V. S., dėl sunkios turtinės padėties ir piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais jis sutiko su A. K. pasiūlymu. Pastarasis išvyko, o kitą dieną vėl atvažiavo ir pasiėmė V. S. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kurio, pasak A. K., reikėjo akcijų pirkimo–pardavimo sutarčiai parengti. Po kelių valandų šis dokumentas liudytojui buvo grąžintas, o dar po dviejų ar trijų dienų V. S. paskambinęs A. K. pranešė, kad šis susiruoštų, nes jie važiuos į Kauną. Liudytojo manymu, jie važiavo pas notarą. Kabinete buvusi moteris jam rodė, kur reikia pasirašyti. Jis pasirašė apie 10 lapų, bet kas juose buvo parašyta, nurodyti negali. Visus jo pasirašytus dokumentus pasiėmė A. K.. Pakeliui į Raseinius A. K. buvo sustojęs degalinėje, kur susitiko su dviem BMW automobiliu atvažiavusiais vyriškiais. Liudytojo teigimu, A. K. perdavė jiems jo pasirašytus dokumentus. Vėliau parvežė jį namo, padavė 300 Eur. Likusius pinigus dalimis atidavė per kitas dvi savaites. Anot V. S., praėjus dar savaitei po paskutinės pinigų sumos gavimo, A. K. vėl buvo pas jį atvažiavęs ir liepė pasirašyti dar vieną dokumentą, kurio turinio liudytojas neskaitė. V. S. parodė, kad 2017 m. kovo 13 d. dėl besaikio alkoholio vartojimo jis buvo paguldytas į psichiatrijos ligoninę, kur gydėsi iki 2017 m. kovo 23 d. Grįžęs namo, suprato, kad savo veiksmais, to net nesuvokdamas, prisiėmė UAB „S. (duomenys pakeisti)“ turtinius įsipareigojimus. Liudytojas parodė, kad jis jokio minėtos bendrovės turto, su jos veikla susijusių dokumentų, antspaudo negavo ir niekada neturėjo. S. Ž. nepažįsta ir niekada nematė. Apklausiamas 2017 m. kovo 31 d. liudytojas taip pat paaiškino, kad 2017 m. kovo 30 d. Raseiniuose buvo sutikęs A. K., kuris prašė neminėti jo pavardės tyrėjams, sakyti, kad skelbimą dėl bendrovės pardavimo V. S. rado internete. Anot liudytojo, A. K. taip pat jam minėjo, kad jie sudarys fiktyvią miškavežio ir priekabos nuomos sutartį su kokiais nors neaiškiais asmenimis, paskui šias transporto priemones pradangins, ir siūlė jam už tai 5 000 Eur. V. S. teigia, kad jis jam į tai nieko neatsakė, o vėliau išjungė telefoną ir į A. K. SMS žinutes neatsakinėjo (t. 13, b. l. 64-65, 71-72, 76-78). Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. S. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pažymėdamas, kad įvykio metu nuolat vartojo alkoholinius gėrimus, taip pat ir vaistus nuo epilepsijos, todėl visą laiką buvo apsvaigęs. Pasak liudytojo, notarų biure jiems nieko laukti nereikėjo, visi dokumentai buvo pasirašyti iš karto jiems atvykus. S. Ž. ir E. S. nepažįsta. V. S. taip pat paneigė važiavęs kartu su A. K. pas advokatą dėl įgaliojimo pasirašymo (t. 18, b. l. 9-11).

26. Vertindamas šiuos liudytojo parodymus, pirmosios instancijos teismas akcentavo V. S. asmenybę (piktnaudžiaujantis alkoholiu, sergantis epilepsija, gydytas psichiatrijos įstaigose, turintis automechaniko išsislavinimą, niekada nėjęs vadovaujamų pareigų), tačiau detaliau neanalizavo jo nurodytų su nagrinėjamoje byloje tiriamais įvykiais susijusių aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje neatsižvelgta į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu V. S. teigė nepažįstantis S. Ž., niekada jo anksčiau nematęs ir su juo nebendravęs. Anot liudytojo, visais su UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcijų pirkimu susijusiais klausimais jis bendravo tik su A. K.. V. S. taip pat nuosekliai aiškino, kad pastarasis buvo paėmęs jo asmens tapatybės kortelę ir po kelių valandų grąžinęs. Liudytojas nepatvirtino A. K. parodymų apie tai, kad padiktavo jam savo asmens duomenis, o šis savo ruožtu telefoninio pokalbio metu nurodė juos E. S.. Pagal šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu pateiktus dokumentus byloje nustatyta, kad V. S. asmens duomenys jai buvo pateikti 2017 m. vasario 8 d. SMS žinute (t. 13, b. l. 22).

27. V. S. taip pat paaiškino, kad visus jo pasirašytus dokumentus pasiėmė A. K.. Pasak liudytojo, vėliau, jiems grįžtant į Raseinius, A. K. buvo sustojęs degalinėje, kur perdavė minėtus dokumentus tamsiu BMW automobiliu atvažiavusiems vyriškiams. Pažymėtina, kad viso proceso metu S. Ž. teigė, jog A. K. atvyko į notarų biurą neturėdamas reikiamos pinigų sumos, dėl to jie buvo priversti laukti, o pinigus A. K. vėliau atvežė tamsiu BMW automobiliu atvažiavę vyrai. Apie tamsios spalvos BMW automobilį savo paaiškinimuose kalbėjo ir po V. S UAB „S. (duomenys pakeisti)“ direktoriumi tapęs liudytojas S. S., kuris nurodė, kad tapti laikinu šios bendrovės vadovu jam pasiūlė bare sutiktas iš matymo pažįstamas vyras. Liudytojo teigimu, tuo metu jis labai piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, neturėjo pinigų, todėl sutiko. Minėtas vyras liepė jam palaukti, o kažkur po valandos privažiavo prie baro tamsiu BMW automobiliu, kuriame, be jo, buvo dar keli vyrai. Anot liudytojo, tas pirmasis vyriškis liepė jam sėstis į automobilį. S. S. atsisėdus į keleivio vietą, BMW automobilio vairuotojas jam konkrečiai paaiškino, ką reikės daryti. Liepė grįžti namo nusiprausti, tvarkingiau apsirengti, užsirašė liudytojo asmens duomenis. Pasak S. S., jie susitarė susitikti prie to paties baro po valandos. Liudytojas atėjo sutartu laiku. Minėtas žmogus jo jau laukė tame pačiame BMW automobilyje. Padavė kelis lapus, kuriuos liepė S. S. pasirašyti. Vėliau išsitraukė iš rankinės ir uždėjo ant tų lapų antspaudą. Liudytojo teigimu, jie kartu nuvažiavo iki VĮ Registrų centro. Į vidų S. S. nuėjo vienas. Pateikęs savo pasirašytus dokumentus VĮ Registrų centro darbuotojai, grįžo pas jo lauke BMW automobilyje laukusį vyrą, kuriam padavė visus gautus popierius ir gavo 100 Eur. Pasak S. S., jam žadėjo sumokėti daugiau, bet likusių pinigų jis taip ir negavo (t. 13, b. l. 110?111; t. 18, b. l. 11?12).

28. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad po 2017 m. vasario 17 d. S. Ž. UAB „S. (duomenys pakeisti)“ valdyme nedalyvavo, o tolesni sprendimai, susiję su šios įmonės valdymu, buvo priimami visiškai kitų byloje nenustatytų asmenų iniciatyva. Kaip jau minėta, liudytojas S. S. patvirtino matęs, kaip tamsiu BMW automobiliu atvažiavęs vyras išsitraukė iš rankinės UAB „S. (duomenys pakeisti)“ antspaudą, kurį paslėpęs kaltinamas S. Ž., ir uždėjo jį ant jo pasirašytų dokumentų. Pažymėtina, kad liudytojas taip pat patvirtino niekada nematęs S. Ž. ir jo pavardės negirdėjęs. S. S. paaiškino ir tai, kad laukdamas eilėje VĮ Registrų centre, paskaitė jam BMW automobilio vairuotojo paduotus dokumentus. Vienas jų buvo UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcininko sprendimas dėl jo paskyrimo direktoriumi, pasirašytas V. S., tačiau pastarasis teisme nurodė tokio dokumento nepasirašęs. Palyginus byloje esančius V. S. pasirašytus dokumentus (UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, bendrą UAB „S. (duomenys pakeisti)“ veiklos perdavimo aktą (t. 14, b. l. 109?112, 113?115) ir kt.) su 2017 m. balandžio 3 d. vienintelio UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcininko sprendimu (t. 17, b. l. 121), kuris neva taip pat buvo pasirašytas V. S., vizualiai matyti, kad juose esantys parašai yra visiškai skirtingi. Ant pastarojo dokumento taip pat uždėtas UAB „S. (duomenys pakeisti)“ antspaudas, kuriuo, pasak liudytojo, S. S., aptariamo dokumento surašymo metu disponavo ne S. Ž., bet tamsios spalvos automobilio BMW vairuotojas. Nesant objektyvių duomenų, kurie sietų nuteistąjį su minėtais asmenimis, teigti, kad S. S. buvo jų surastas ir paskirtas UAB „S. (duomenys pakeisti)“ direktoriumi nuteistojo iniciatyva, nėra jokio pagrindo.

29. Šiuo atveju taip pat atsižvelgtina į tai, kad, anot liudytojo V. S., 2017 m. kovo 30 d., t. y. dieną prieš jo apklausą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (t. 13, b. l. 64?65) ir prieš keturias dienas iki pirmiau nurodyto 2017 m. balandžio 3 d. vienintelio UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcininko sprendimo surašymo, jam buvo pasiūlyta sudaryti miškavežio ir jo priekabos nuomos sutartį su kažkokiais neaiškiais asmenimis, o paskui „pradanginti“ minėtas transporto priemones. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojo parodymais, nes jo nurodyti įvykiai vyko po liudytojui taikyto priklausomybės nuo alkoholio gydymo, kai V. S., kaip jis pats teigia, kurį laiką jau buvo nevartojęs alkoholinių gėrimų. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų šio liudytojo galimą suinteresuotumą bylos baigtimi.

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, kurios sudarymo tikslas, vadovaujantis S. Ž. pareikštu kaltinimu, buvo paslėpti ir pasisavinti minėtos bendrovės turtą (miškavežį, jo priekabą ir priekabą „Kesla T10“), buvo sudaryta 2017 m. vasario 17 d. Byloje taip pat nustatyta (nuteistojo, liudytojų A. K., A. G. parodymai), kad miškavežis kartu su priekaba A. K. buvo perduoti tą pačią dieną. Ikiteisminio tyrimo metu pastarasis nurodė, kad S. Ž. paskolino jam miškavežį kelioms dienoms, tačiau jis, vairuodamas šią transporto priemonę, buvo sulaikytas policijos pareigūnų praėjus daugiau nei septynioms paroms po miškavežio perdavimo jam – 2017 m. vasario 25 d., 0.30 val.(t. 17, b. l. 114). Į bylą pateiktame 2017 m. kovo 3 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad sustabdytas policijos pareigūnų A. K. sunkvežimį užrakino, raktus paslėpė, nurodymo atiduoti raktus nevykdė. Policijos pareigūnams paaiškino, kad naudojasi miškavežiu ir jo priekaba UAB „S. (duomenys pakeisti)“ direktoriaus V. S. leidimu (t. 17, b. l. 115?117).

31. Nors A. K. teigė pranešęs S. Ž. apie susiklosčiusią situaciją – miškavežio su priekaba paėmimą – byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis, likdamas faktinis UAB „S. (duomenys pakeisti)“ vadovas ir turėjęs būti labiausiai suinteresuotas kuo greitesniu minėtų transporto priemonių grąžinimu, būtų ėmęsis dėl to kokių nors veiksmų. Priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad S. Ž. šiame procese iš viso nedalyvavo.

Žemesnės instancijos teismas

32. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas advokatas A. J. paaiškino, kad į jį kreipėsi A. K., kuriam jis atstovavo nagrinėjamoje byloje akistatos su S. Ž. metu. Pasak liudytojo, A. K. paprašė jo padėti atsiimti miškavežį. Kartu su juo į advokato kontorą buvo atvykęs UAB „S. (duomenys pakeisti)“ direktorius, tačiau tikrai ne S. Ž.. A. J. teigimu, tai buvo V. S., su kuriuo jis pasirašė atstovavimo sutartį. Liudytojas iš pradžių taip pat parodė, kad ši sutartis buvo patvirtinta UAB „S. (duomenys pakeisti)“ antspaudu, tačiau kuris iš pas jį atvykusių asmenų jį uždėjo – A. K. ar V. S., nurodyti negalėjo. Vėliau, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, advokatas teigė tiksliai neprisimenantis, ar atstovavimo sutartis buvo patvirtinta antspaudu, tačiau pažymėjo, kad ji tikrai buvo pasirašyta V. S.. Liudytojas taip pat nurodė, kad negali teismui pateikti šios atstovavimo sutarties, nes po jo kontoroje įvykdytos vagystės neranda dalies dokumentų (t. 17, b. l. 176). Ikiteisminio tyrimo metu atsakydamas į tyrėjos klausimus dėl byloje esančio 2017 m. kovo 3 d. įgaliojimo, kuriuo V. S. įgaliojo A. K. atsiimti UAB „S. (duomenys pakeisti)“ priklausančius miškavežį su priekaba, paimtus 2017 m. vasario 25 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių policijos komisariato pareigūnų (t. 17, b. l. 53), liudytojas A. J. nurodė, kad šis dokumentas buvo sudarytas ne jo kontoros patalpose, nors sakinių struktūra panaši į jo rengtų dokumentų formuluotes (t. 13, b. l. 130?131).

33. Apie atstovavimo sutarties su advokatu A. J. ir įgaliojimo pasirašymo aplinkybes buvo apklausiamas ir liudytojas A. K., tačiau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo nuoseklus. Antai apklaustas 2017 m. birželio 9 d. nurodė, kad pats vežė V. S. pasirašyti atstovavimo sutartį ir kartu perdavė jam likusius 200 Eur, o apklaustas 2018 m. rugsėjo 12 d. jau teigė, kad tik suderino V. S. ir A. J. susitikimo, vėliau įvykusio jam nedalyvaujant, laiką. Pasak liudytojo, tikriausiai tuo pačiu metu buvo surašytas ir įgaliojimas (t. 13, b. l. 142, 150). Pažymėtina, kad nė viena iš šių liudytojo nurodytų įvykio versijų neatitiko advokato A. J. nurodytų aplinkybių. Teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose A. K. nurodė iš viso neprisimenantis minėtų dokumentų surašymo ir panaudojimo aplinkybių, todėl jokių paaiškinimų šiuo klausimu nepateikė (t. 17, b. l. 129; t. 19, b. l. 57).

34. Savo ruožtu V. S. parodė niekada nevažiavęs į advokato kontorą pasirašyti atstovavimo sutarties ar įgaliojimo, tačiau patvirtino, kad praėjus kelioms savaitėms po vizito pas notarę pas jį buvo atvažiavęs A. K., kuris prašė, kad jis pasirašytų dar vieną dokumentą. V. S. patvirtino pasirašęs šį dokumentą, tačiau kas jame buvo parašyta, nurodyti negalėjo (t. 18, b. l. 9-11). Vizualiai lyginant 2017 m. kovo 3 d. įgaliojime (t. 17, b. l. 53) esantį parašą su kitais byloje esančiais liudytojo pasirašytais dokumentais, galima teigti, kad ir šis dokumentas galėjo būti pasirašytas V. S.. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad aptariamas įgaliojimas yra patvirtintas UAB „S. (duomenys pakeisti)“antspaudu, nors remiantis A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu, po 2017 m. vasario 17 d. su S. Ž. jis susitiko tik 2017 m. kovo 3 d. miškavežio pastarajam perdavimo metu, t. y. jau po įgaliojimo surašymo ir panaudojimo.

Žemesnės instancijos teismas

35. Liudytojui V. S. nurodžius, kad po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo jis S. Ž. daugiau nematė ir su juo nebendravo, o liudytojui A. J. paaiškinus, kad prieš rengdamas dokumentus dėl miškavežio grąžinimo jis sudarė atstovavimo sutartį su V. S. (nors šis liudytojas šią aplinkybę neigė), o S. Ž. matė tik akistatos su A. K. metu, neaišku, kaip byloje esantis įgaliojimas galėjo būti patvirtintas UAB „S. (duomenys pakeisti)“ antspaudu, turėjusiu likti pas faktinį šios bendrovės vadovą (pagal S. Ž. inkriminuojamas nusikaltimo padarymo aplinkybes, bendrovės antspaudas turėjo likti pas jį). Taip pat logiškai negalima paaiškinti sprendimo sudaryti įgaliojimą A. K. vardu, kai, anot pastarojo liudytojo, apie susidariusią situaciją jis buvo informavęs S. Ž., o miškavežį su priekaba perdavė jam iš karto po šių transporto priemonių atsiėmimo iš saugojimo aikštelės. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas A. K. paaiškino, kad atidavė nuteistajam minėtas transporto priemones be medienos, kuri buvo perkrauta į kitą miškavežį ir išvežta iš saugojimo aikštelės teritorijos prieš UAB „S. (duomenys pakeisti)“ valdytų miškavežio ir priekabos A. K. grąžinimą. Remiantis šiais liudytojo parodymais, įgaliojimo sudarymo dieną ? 2017 m. kovo 3 d. – jis neturėjo būti suinteresuotas minėtų transporto priemonių atsiėmimu (mediena buvo perkrauta; miškavežis priklausė ne jam; liudytojo nurodytos kelios dienos, kurioms, anot jo, jam buvo paskolintos šios transporto priemonės, seniai praėjo). Juo labiau kad, paties A. K. teigimu, tik išvažiavęs iš saugojimo aikštelės teritorijos, jis perdavė jas S. Ž.. Esant tokiai situacijai ir atsižvelgiant į nuteistajam pareikšto kaltinimo formuluotes, t. y. jam inkriminuojamą iš anksto, dar prieš 2017 m. vasario 17 d., turėtą tikslą pasisavinti svetimą AB „DNB lizingas“ (dabar – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) turtą, būtų logiška, kad įgaliojimas dėl miškavežio ir priekabos grąžinimo būtų sudarytas būtent nuteistojo vardu, nes siekdamas kuo greičiau pasisavinti šį turtą ir net sudaręs dėl to fiktyvią bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, jis vienintelis turėtų būti suinteresuotas šių transporto priemonių susigrąžinimu. Tačiau, kaip jau minėta, tokios aplinkybės byloje nenustatytos.

36. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad, remiantis 2017 m. kovo 3 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą užfiksuotais duomenimis, 2017 m. kovo 1 d. miškavežio „DAF XF105.510“ su priekaba „JUKI V31 TO“ apžiūros metu sunkvežimis dar buvo pakrautas mediena (t. 17, b. l. 117). Be liudytojo A. K. parodymų, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad 2017 m. kovo 3 d. minėtos transporto priemonės buvo perduotos S. Ž. ir (ar) kad vėliau jis galėjo disponuoti šiuo ar kitu UAB „S. (duomenys pakeisti)“ turtu kaip nuosavu. Priešingai, šiame procesiniame sprendime išnagrinėti įrodymai (žr. 26?27 punktus) patvirtina, kad 2017 m. balandžio mėnesio pradžioje sprendimus dėl UAB „S. (duomenys pakeisti)“ valdymo priėmė niekaip su nuteistuoju nesusiję nagrinėjamoje byloje nenustatyti asmenys.

37. Abejodamas UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties realumu, pirmosios instancijos teismas akcentavo S. Ž. parodymų nenuoseklumą kalbant apie pinigų už akcijas mokėjimą, t. y. nurodant, kas ir kam buvo sumokėjęs šiuos pinigus (4 500 Eur). Taip pat pažymėjo, kad S. Ž. ir jam palankių liudytojų E. S. bei J. Ž. parodymus, kad pas notarę jiems teko net kelias valandas laukti, kol A. K. kažkokie asmenys atveš reikiamą pinigų sumą, paneigia liudytojų V. S., J. M. parodymai ir rašytinai įrodymai – VĮ Registrų centro išrašai, daryti 9.30 val. ir 9.31 val., t. y. prieš pat sandorio sudarymą (t. 178, b. l. 172, 173). Su šiais skundžiamo nuosprendžio teiginiais negalima sutikti.

38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymi tam tikrą nuteistojo parodymų nenuoseklumą, tačiau šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad likusioje dalyje, kalbant apie už UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcijas sumokėtus pinigus, S. Ž. parodymai viso proceso metu išliko nuoseklūs. Nuteistasis ne tik paaiškino, kaip buvo apskaičiuota akcijų kaina (apskaičiavus bendrovės balansą ir atėmus likusių lizingo įmokų sumą), kodėl jis nusprendė parduoti bendrovę (darbuotojai girtavo, technika stovėjo nenaudojama, bendrovė dirbo nuostolingai), bet ir nurodė, kodėl nusileido A. K. ir sutiko parduoti bendrovės akcijas ne už 5 000 Eur, kaip buvo tartasi iš pradžių, bet už 4 500 Eur (A. K. atvežė tik tokią pinigų sumą). Be nuteistojo ir liudytojų J. Ž. bei E. S. parodymų, pinigų mokėjimo faktą patvirtina notarės J. M. į bylą pateikta jos patvirtinta UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis (t. 13, b. l. 91?94).

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje nurodytais įrodymais taip pat nėra paneigta nuteistojo ir liudytojų E. S. bei J. Ž. akcentuojama aplinkybė, kad notarų biure jie užtruko net kelias valandas. Liudytojas V. S. iš tikrųjų nurodė, kad atvykę pas notarę kartu su A. K. jie nieko nelaukė ir iš karto ėmė pasirašyti visus reikiamus dokumentus, tačiau vertinant šiuos liudytojo paaiškinimus svarbu atsižvelgti į tai, kad, kaip teigia pats V. S., dėl tuo metu vartotų vaistų ir piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais jis galėjo ne visai tiksliai atsiminti kai kurias įvykio aplinkybes. Antai, anot jo, iš karto po dokumentų pasirašymo pas notarę jis kartu su A. K. grįžo į Raseinius, tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo S. Ž., E. S., A. K. ir V. S. dar buvo nuvykę į UAB „L. (duomenys pakeisti)“ ir tik paskui A. K. nuvežė V. S. namo. Minėtos liudytojo nurodytos aplinkybės prieštarauja ne tik S. Ž., E. S. ir J. Ž. paaiškinimams, bet ir liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kur jis teigė, kad jiems atvykus į notarų biurą, prieš pasirašant dokumentus, V. S. kalbėjosi su E. S., kuri jam kažką aiškino, ir tik paskui užėjo į notarės kabinetą, kad sudarytų sutartį. Esant šioms aplinkybėms, manytina, kad vertinant S. Ž., E. S. ir J. Ž. parodymus dėl jų apsilankymo notarų biure trukmės nėra tikslinga vadovautis pirmiau nurodytais liudytojo V. S. paaiškinimais.

40. Tikslios UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo valandos negalėjo nurodyti ir kaip liudytoja apklausta notarė J. M.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu notarė parodė, kad skundžiamame nuosprendyje akcentuojami išrašai iš VĮ Registrų centro traukiami tuo metu, kai šalys jau būna atvykusios į notarų biurą, tačiau šis laikas nebūtinai sutampa su sandorio sudarymo laiku (t. 17, b. l. 177). Taigi byloje esantys VĮ Registrų centro išrašai tik patvirtina, kad į notarų biurą šalys atvyko sutartu laiku (sutartis turėjo būti registruojama 10 val.). Šios aplinkybės neginčija ir nuteistasis. Tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių ne tik tiksliai nustatyti, kelintą valandą minėta sutartis buvo pasirašyta J. Ž. ir V. S., bet ir kartu paneigiančių S. Ž., E. S. ir J. Ž. parodymus, kad jiems teko gerokai užtrukti notarų biure, laukiant, kol A. K. bus atvežti pinigai. Reikėtų pažymėti, kad akistatos, vykusios tarp S. Ž. ir A. K. metu, pastarasis taip pat nei patvirtino, nei paneigė aptariamą nuteistojo ir liudytojų nurodytą aplinkybę ? niekaip neatsakė į nuteistojo klausimą, kodėl jų vizitas pas notarę vėlavo net dvi valandas (t. 14, b. l. 166). Taigi nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad pirmiau nurodyti nuteistojo ir liudytojų paaiškinimai yra paneigti byloje surinktais įrodymais ir neatitinka tikrovės.

41. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo S. Ž., E. S., A. K. ir V. S. vyko į UAB „L. (duomenys pakeisti)“ patalpas, kad būtų nutraukta su šia bendrove sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis ir perimti UAB „S. (duomenys pakeisti)“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad duodamas parodymus apie UAB „S. (duomenys pakeisti)“ buhalterinės apskaitos dokumentų atsiėmimą S. Ž. nebuvo nuoseklus – vienos iš ikiteisminiame tyrime vykusių apklausų metu nurodė, kad, nutraukus sutartį, visi dokumentai liko UAB „L. (duomenys pakeisti)“ (t. 14, b. l. ), o kitų apklausų metu teigė, kad iš UAB „L. (duomenys pakeisti)“ atsiimtus UAB „S. (duomenys pakeisti)“ buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė A. K.. Šis skundžiamo nuosprendžio teiginys yra pagrįstas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tos pačios ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu S. Ž. nurodė, kad nutraukus su UAB „L. (duomenys pakeisti)“ buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį jis jokių dokumentų (segtuvų, dėžių) su savimi neišsivežė. Šią aplinkybę S. Ž. visada nurodinėjo vienodai – neigė po 2017 m. vasario 17 d. disponavęs UAB „S. (duomenys pakeisti)“ buhalterinės apskaitos dokumentais. Taip pat visų kitų apklausų, vykusių 2017 m. birželio 1 d., 2018 m. liepos 4 d., 2019 m. lapkričio 4 d. ir akistatos su A. K., vykusios 2017 m. birželio 16 d., metu nuosekliai teigė, kad UAB „S. (duomenys pakeisti)“ buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė A. K.. Pasak S. Ž., visi dokumentai buvo išnešti ir sudėti į A. K. automobilio bagažinę. Nuteistasis taip pat paaiškino, kad pats perdavė A. K. pas jį saugotus UAB „S. (duomenys pakeisti)“ buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2015 m., nes sutartis su UAB „L. (duomenys pakeisti)“ buvo sudaryta tik 2015 m.

42. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. nuteistojo parodymus neigė. Parodė, kad jokie dokumentai jam perduoti nebuvo. Pasak jo, V. S. iš UAB „L. (duomenys pakeisti)“ patalpų išėjo rankose turėdamas tik ploną dokumentų segtuvą. Liudytojas taip pat paaiškino, kad truputį vėliau išėję E. S. ir S. Ž. taip pat su savimi jokių dokumentų neturėjo (dėžių ar pan.). Manytina, kad nagrinėjamu atveju nustatant tikrąsias įvykio aplinkybes, didelę reikšmę turi bylos baigtimi visiškai nesuinteresuotos liudytojos R. L., UAB „L. (duomenys pakeisti)“ vadovės, parodymai, kurie skundžiame nuosprendyje analizuojami tik iš dalies. Antai pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad liudytoja patvirtino, jog, S. Ž. nutraukus sutartį su jos vadovaujama bendrove, visi UAB „S. (duomenys pakeisti)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie buvo susegti į 10 segtuvų, buvo išnešti iš UAB „L. (duomenys pakeisti)“ patalpų. Liudytoja R. L. taip pat paaiškino, kad kartu su S. Ž. buvo atvykę dar du jai nepažįstami vyrai – vienas jaunesnis, kitas, panašus į nuolat geriantį asmenį, vyresnis. Pastarasis pasirašė jam paduodamus dokumentus, visiškai nesigilindamas į jų turinį. Skundžiamame nuosprendyje taip pat teisingai nurodoma, kad, anot liudytojos, nei tą dieną, nei vėliau UAB „L. (duomenys pakeisti)“ nesudarė kitos sutarties su naujais UAB „S. (duomenys pakeisti)“ vadovais. Tačiau, be šių paaiškinimų, liudytoja nurodė ir kitas, ne mažesnę reikšmę turinčias, faktines aplinkybes, kurių, spręsdamas S. Ž. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas neakcentavo. Antai R. L. taip pat buvo paaiškinusi, kad UAB „L. (duomenys pakeisti)“ patalpose visą laiką buvo trys vyrai – jaunesnis, vyresnis (panašus į piktnaudžiaujantį alkoholiniais gėrimais) ir S. Ž.. Liudytoja nurodė ir tai, kad jaunesnis vyras sufleruodavo vyresniajam, kur šiam reikėtų pasirašyti. Taip pat klausė liudytojos dėl galimybės sudaryti naują sutartį su UAB „L. (duomenys pakeisti)“, žadėjo paskambinti, pasiėmė jos pateiktą sutarties pavyzdį, tačiau vėliau su ja taip ir nesusisiekė. Liudytoja R. L. patvirtino ir tai, kad, S. Ž. sutikrinus visus UAB „S. (duomenys pakeisti)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėžės su dokumentais iš jos bendrovės patalpų buvo išneštos nuteistojo ir jaunesnio vyro (t. 17, b. l. 151).

43. Šie liudytojos parodymai leidžia spręsti apie tai, kad naujam ir fiktyviam UAB „S. (duomenys pakeisti)“ vadovui, nurodymus davė ne nuteistasis S. Ž. ir nepaneigia S. Ž. paaiškinimų dėl jo, A. K. ir V. S. apsilankymo UAB „L. (duomenys pakeisti)“ aplinkybių, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytini nuteistojo kaltę patvirtinančiu įrodymu. Tokiu įrodymu nelaikytinas ir 2017 m. birželio 6 d. S. Ž. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos protokolas, kuriame nurodoma, kad nuteistojo namuose buvo rasti su UAB „S. (duomenys pakeisti)“ veikla susiję dokumentai (t. 10, b. l. 23?25). Iš viso buvo rasti keturi segtuvai kietais viršeliais, vienas segtuvas plonais viršeliais, dvi įmautės ir vienas segtuvas minkštais plastikiniais viršeliais. Šių dokumentų apžiūros protokolu nustatyta, kad didžiąją rastų dokumentų dalį sudarė PVM sąskaitų faktūrų kopijos, UAB „S. (duomenys pakeisti)“ sutartys ir jų priedai, tinkamai nepasirašyti dokumentai ir pan. Dokumentų apžiūros metu dalyvavęs S. Ž. paaiškino, kad kai kurie jų tėra juodraščiai, pas jį likusi susirašinėjimo su banku medžiaga, jau iškirstų miškų planai ir kt. Netikėti šiais nuteistojo paaiškinimais nėra pagrindo. Juo labiau kad, remiantis byloje esančiu E. S. sudarytu UAB „S. (duomenys pakeisti)“ perduotinų buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2015 m. sąrašu (t. 14, b. l. 112?115), anksčiau pas nuteistąjį tokio pobūdžio dokumentų buvo saugoma kur kas daugiau. Nagrinėjamoje byloje S. Ž. kaltinamas buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimu, todėl toks jo elgesys – slepiant daug didesnės apimties buhalterinės apskaitos dokumentus ir paliekant savo gyvenamojoje vietoje kelis segtuvus, siejančius jį su UAB „S. (duomenys pakeisti)“ veikla, – visiškai nesuprantamas ir logiškai nepaaiškinamas.

44. Cituodamas specialisto išvadą Nr. 5-2/75, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad būtent dėl dokumentų trūkumo negalima nustatyti bendrovės pajamų ir sąnaudų, kreditorių ir debitorių įsiskolinimų, negalima nustatyti, ar teisingai buvo mokami mokesčiai į valstybės biudžetą ir kt., tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad iki 2017 m. vasario 17 d. UAB „S. (duomenys pakeisti)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netvarkingai – bendrovė būtų sulaukusi mokestinių patikrinimų, sankcijų dėl teisės aktų reikalavimų tvarkant buhalterinę apskaitą ir (ar) deklaruojant gautas pajamas nesilaikymo ar pan. Laikotarpiu nuo 2015 m. spalio mėnesio iki 2017 m. vasario mėnesio bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė šioje srityje besispecializuojanti įmonė. Savo paaiškinimuose S. Ž. nurodė neabejojantis, kad šios įmonės UAB „S. (duomenys pakeisti)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis visų nustatytų reikalavimų. Ši informacija buvo akcentuojama ir E. S. nuteistojo prašymu į internetą įdėtuose skelbimuose dėl bendrovės pardavimo (t. 14, b. l. 137).

45. Pripažindamas S. Ž. kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir spręsdamas klausimą dėl UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcijų pardavimo fiktyvumo, pirmosios instancijos teismas akcentavo byloje sutrinktais įrodymais nustatytą aplinkybę, kad kaip įmonės direktorius buvo pasirinktas asmuo, priklausantis nuo alkoholio, vartojantis stiprius medikamentus, turintis sveikatos problemų. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad tai reiškia, jog toks asmuo, tikėtina, nesupranta daugelio net ir paprastų teisinių dalykų, neturi reikiamo išsilavinimo ir kompetencijos, todėl juo lengva pasinaudoti. Teisėjų kolegija sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo teiginiais. Taip pat pritaria skundžiamo nuosprendžio išvadoms, kad byloje nustatyta, jog V. S. nebuvo perduotas UAB „S. (duomenys pakeisti)“ valdytas turtas, antspaudas, buhalterinės apskaitos dokumentai ir kt., tačiau šios išvados, nesprendžiant klausimo kieno valia ir kas iš tiesų nusprendė naujuoju įmonės vadovu skirti V. S., ir kodėl buvo nuspręsta sudaryti būtent tokį įmonės perleidimo sandorį, neleidžia automatiškai preziumuoti S. Ž. kaltės.

46. Teismų praktikoje pažymima, kad darant išvadas, ar asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti visų faktinių aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėtį sudarančius požymius, buvimą ar nebuvimą. Viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų, įtvirtintų BK 2 straipsnio 4 dalyje, yra ta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-458/2020).

47. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje esančio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju būtina įrodyti, kad kaltininkas su jam patikėtu ar jo žinioje esančiu svetimu turtu ima elgtis kaip su nuosavu.

48. Nagrinėjamoje byloje S. Ž. kaltinamas sudaręs su V. S. fiktyvią UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, neperdavęs jam šios bendrovės valdyto AB „DNB lizingas“ (dabar – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) priklausiusio turto – miškavežio ir miškavežio priekabų – kurį paslėpė ir pasisavino, tuo padarydamas AB „Luminor Bank“ 53 817,32 Eur žalą. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ji nepagrindžia šio S. Ž. pareikšto kaltinimo, nes vadovaujantis byloje esančiais duomenimis negalima daryti neginčijamos išvados, kad 2017 m. vasario 17 d. sudaryta UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo fiktyvi, o po jos sudarymo S. Ž. šios bendrovės valdytą ir AB „DNB lizingas“ priklausiusį turtą pavertė savo turtu, t. y. laisvai juo disponavo ir elgėsi kaip su nuosavu.

49. Ištyrusi byloje esančius S. Ž. tiek kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus ir išsamiai pasisakiusi dėl jų vertinimo šiame procesiniame sprendime, teisėjų kolegija sprendžia, kad jie nepaneigia viso proceso metu nuteistojo nuosekliai teiktų paaiškinimų, kad pirmiau nurodytos sutarties sudarymo metu jis buvo įsitikinęs, jog parduoda bendrovę ne V. S., bet A. K.. Esant šioms aplinkybėms, suprantamas byloje nustatytas faktas, kurio neneigia ir pats nuteistasis, kad UAB „S. (duomenys pakeisti)“ valdytas turtas, visi su šios bendrovės veikla susiję dokumentai, antspaudas ir kita S. Ž. nebuvo perduoti V. S.. Tačiau priešingai nei nurodoma kaltinime, nuteistasis teigia ne pasilikęs juos sau, bet viską perdavęs A. K.. Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad ir šis S. Ž. teiginys nėra paneigtas byloje surinktais įrodymais. Byloje taip pat nėra neginčijamai nustatytas būtinasis S. Ž. inkriminuojamo nusikaltimo požymis, t. y. tai, kad kaltinime nurodytą turtą jis pavertė savo turtu ir disponavo juo kaip nuosavu. Priešingai, šiame procesiniame sprendime aptarti įrodymai patvirtina, kad 2017 m. vasario 25 d. miškavežiu ir priekaba „JUKI V31 TO“ disponavo ne S. Ž., bet A. K.. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad 2017 m. kovo 3 d. šios transporto priemonės buvo grąžintos minėtam liudytojui. Be pastarojo parodymų, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad tą pačią dieną tiek miškavežis, tiek priekaba buvo perduoti nuteistajam.

50. Manytina, kad nagrinėjamu atveju reikėtų atsižvelgti ir į šio procesinio sprendimo 28 punkte aptartus liudytojo V. S. parodymus, kitus proceso metu nustatytus įvykius (kreipimosi UAB „S. (duomenys pakeisti)“ vardu į teisėsaugos institucijas dėl sulaikytų transporto priemonių grąžinimo aplinkybes; liudytojo S. S. paskyrimo UAB „S. (duomenys pakeisti)“ direktoriumi aplinkybes ir kt.), keliančius pagrįstų abejonių tiek dėl nuteistojo galimybės disponuoti kaltinime nurodytu turtu po akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, tiek dėl minėtos sutarties fiktyvumo. Kilusių abejonių nepavyko pašalinti ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad dar kartą apklaustas liudytojas A. K. faktiškai atsisakė atsakyti į jam užduotus klausimus ir komentuoti byloje tiriamus įvykius, nurodydamas, kad praėjus ilgam laiko tarpui jis nieko nebeprisimena ir detaliau paaiškinti negali.

51. Nagrinėjamoje byloje S. Ž. pareikšti kaltinimai (BK 183 straipsnio 2 dalis, 222 straipsnio 1 dalis) yra glaudžiai susiję tarpusavyje, nes iš esmės grindžiami ta pačia faktine aplinkybe – UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo fiktyvumu, imituojant turto ir buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą. Teisėjų kolegijai nustačius, kad šiuo atveju negalima neginčytinai teigti, jog 2017 m. vasario 17 d. sudaryta sutartis buvo fiktyvi, t. y. sudaryta tik dėl akių visą turtą ir dokumentaciją paliekant senam UAB „S. (duomenys pakeisti)“ vadovui (nuteistajam), neperduodant jų naujiesiems įmonės savininkams, atitinkamai negalima daryti išvados ir dėl S. Ž. kaltės paslepiant UAB „S. (duomenys pakeisti)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, taip siekiant apgaulingai tvarkyti šios bendrovės buhalterinę apskaitą.

52. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Šiame procesiniame sprendime minėtas in dubio pro reo principas įpareigoja teismą išnaudoti visas galimybes abejonėms pašalinti ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, Nr. 2K-540/2013). Apeliacinės instancijos teismui nepavykus pašalinti pirmiau nurodytų abejonių, visos jos aiškinamos S. Ž. naudai konstatuojant, kad nebuvo padaryta veika, turinti jam inkriminuojamų nusikaltimų požymių. Esant šioms aplinkybėms, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nuosprendžio dalis dėl S. Ž. pripažinimo kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį naikintina, priimant jam išteisinamąjį nuosprendį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

53. Išteisinus S. Ž., civilinės ieškovės akcinės bendrovės „DNB lizingas“ (dabar – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, ,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nuosprendžio dalį dėl S. Ž. pripažinimo kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir jį išteisinti, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinės ieškovės akcinės bendrovės „DNB lizingas“ (dabar – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Panaikinti S. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Panaikinti S. Ž. paskirtą dalinį nuosavybės teisės apribojimą į jam nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Likusią Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija LiudvinavičienėErnestas RimšelisAlgimantas Valantinas