Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ieškovams teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patikėjimo teise valdomą butą adresu (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą, už kainą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-12-01 atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė su ieškove V. P. sudarė gyvenamųjų patal­pų nuomos sutartį J3-2009, kuria atsakovė ieškovei V. P. ir jos šeimos nariams išnuomojo butą adre­su (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai ieškovų šeima minėtu butu naudojasi nuo 2000-03-07 pagal Klaipėdos miesto 2-ajame notarų biure sudarytą mainų sutartį tarp ieškovės V. P. ir J. L., pagal kurią ieškovė V. P. jai nuosavybės teise pri­klausantį butą adresu (duomenys neskelbtini) iškeitė į J. L. priklausančią teisę naudo­tis Klaipėdos miesto savivaldybės patikėjimo teisi valdomu butu adresu (duomenys neskelbtini). 2011-09-16 ieškovė V. P. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl nuomoja­mo buto adresu (duomenys neskelbtini), išsipirkimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar Išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pagal kurį už kainą, Lietuvos Respublikos Vyriau­sybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gali būti parduoda­mos šios savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys - per 60% fiziškai nusidėvėję nuomojami vienbučiai gyvenamieji namai, jų dalys (ir priklau­siniai), taip pat butai, jeigu šių namų, butų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiš­kai nenaudingi, - jų nuomininkams, jeigu šie nuomininkai yra išgyvenę juose ne mažiau kaip trejus metus. 2011-10-28 raštu Nr.(4.85)-D2-224 atsakovė nurodė, kad pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis nurody­tų gyvenamųjų patalpų nusidėvėjimas yra 47%, kas neatitinka minėtos įstatymo nuostatos, todėl atsakovė ne­turite teisinio pagrindo parduoti ieškovei V. P. butą adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenis 2000-03-07 momentu buto (duomenys neskelbtini) fizinio nusidėvėjimo procentas buvo 74%, ieškovams neatlikus kapitalinio buto re­monto, akivaizdu, kad buto nusidėvėjimas šiuo metu būtų daug didesnis. Pareiga atlikti kapitalinį buto remon­tą numatyta nuomotojui - Klaipėdos miesto savivaldybei, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybė jokių investici­jų šio buto remontui neskyrė, tačiau kartu gavo nuomos mokestį bei nepatyrė jokių papildomų finansinių išlai­dų vien todėl, kad ieškovai, pasinaudodami tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 306 straipsnio nuostatomis, atliko neatidėlio­tinai reikalingą kapitalinį buto remontą. Vien dėl ieškovų savo lėšomis atlikto kapitalinio remonto šiuo metu buto nusidėvėjimo procentas (47%) yra mažesnis, nei buvęs (74%) perduodant turtą naudotis ieškovams. Atsakovė nevykdė tinkamai savo, kaip nuomotojo pareigos, atlikti pastato ar jo patalpų kapitalinį remontą ir neužtikrinto, kad perleidžiamos patalpos būtų tinkamos naudoti pa­gal paskirtį. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė neturi teisės atsisakyti perleisti lengvatinėmis sąlygomis ginčo butą ieškovams, remdamasi vien patalpų formaliu nusidėvėjimo kriterijumi, kuris šiuo metu yra didesnis tik dėl teisėtų ieškovų veiksmų atliekant kapitalinį remontą, už kurio metu patirtas išlaidas atsakovė ieškovams neatlygino ir netgi daugiau nei 12 metų iš ieškovų gauna nuomos mokestį už naudojimąsi patalpomis, prie ku­rių tinkamos būklės išlaikymo neprisidėjo.