Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2016 m. spalio 31 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. suderinimo aktus dėl tarpusavio skolų sudengimo negaliojančiais sandoriais ir taikyti restituciją, t. y. priteisti iš UAB „Medienos prekybos grupė“ 408 819,30 Eur sumą BUAB „GKF“; priteisti iš atsakovės UAB „Medienos prekybos grupė“ bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. eB2-2903-260/2016) UAB „GKF“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta bankroto administratorė R. V. Įvertinusi turimus dokumentus, administratorė nustatė, jog 2016 m. spalio 31 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. tarp šalių UAB „GKF“ ir UAB „Medienos prekybos grupė“ pasirašyti suderinimo aktai dėl tarpusavio skolų sudengimo (391 873,11 Eur ir 16 946,19 Eur; toliau – suderinimo aktai), nors priešpriešinių reikalavimų įskaitymas su kreditoriais nebuvo įprasta įmonės praktika (pagal perduotą 2015–2016 m. laikotarpio dokumentaciją tokia praktika, su keliomis išimtimis, dėl nedidelių sumų, neegzistavo), juo labiau tokiomis didelėmis sumomis. Atsakovei buvo žinoma apie ieškovės sudėtingą finansinę padėtį, nes 2016 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais vėlavo atsiskaitymai su pačia atsakove. Ieškovė su atsakove buvo susijusios įmonės, t. y. ieškovės akcininkas ir vienintelis direktorius G. K. yra atsakovės akcininkės I. K. sutuoktinis, todėl atsakovei buvo žinoma ir bendra ieškovės UAB „GKF“ nemokumo ir įsiskolinimo kitiems kreditoriams situacija. Buvęs įmonės vadovas G. K. teismui pateiktame 2016 m. lapkričio 25 d. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei nurodė, kad 2016 m. spalio 31 d. datai pradelsti ieškovės įsiskolinimai sudarė 3 604 896,81 Eur, iš šios sumos vien trečiajam asmeniui Froslev Trae A/S – 1 260 000 Eur, valstybinėms miškų urėdijoms – 978 354,86 Eur, o pagal teismų išduotus vykdomuosius dokumentus jau buvo išieškoma bendra 252 401,84 Eur suma. Taigi ieškovės finansinei situacijai esant nepalankiai, atsakovė, aplenkdama kitus kreditorius, sau suteikė pirmenybės teisę, kad padengtų ieškovės susidariusį įsiskolinimą, taip pašalindama save iš kreditorių sąrašo. Šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, jog atsakovė susidariusį įsiskolinimą padengė ieškovės paruošta produkcija (medienos gaminiais) - jeigu atsakovė vietoje priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būtų atsiskaičiusi teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. piniginėmis lėšomis, jos būtų nukreiptos visų kreditorių reikalavimams dengti.2016 m. spalio 31 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymai bendrai 408 819,30 Eur sumai pažeidė imperatyvias materialinės teisės normas, nes nebuvo laikomasi atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos, kai įmonė nepajėgia atsiskaityti su visais kreditoriais (CK 6.9301 str. 1, 2 d.). 2016 m. spalio 31 d. jau buvo 252 401,84 Eur įsiskolinimas pagal vykdomuosius dokumentus ir pradelsti 3 604 896,81 Eur įsiskolinimai pagal sutartis bei finansinius dokumentus, todėl darytina išvada, kad atsakovas pažeidė ketvirtosios ir penktosios eilių eiliškumo tvarką, kadangi iš pradžių nebuvo atsiskaityta su ankstesnį kreditorinį reikalavimą turinčiais bei tos pačios eilės kreditoriais. Dėl įsiskolinimo valstybinėms miškų urėdijoms - 978 354,86 Eur – mano, jog yra pagrindas pagal plečiamąjį teisės normos aiškinimą, atsiskaitymą su šiais kreditoriais (gaunamomis lėšomis gausinamas, atnaujinamas ir prižiūrimas valstybės turtas - valstybiniai miškai) prilyginti atsiskaitymui su trečios eilės kreditoriais, t.y. įmokoms į biudžetą. Pagal CK 6.9301 straipsnio 2 dalį atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka, taigi, suteikti pirmenybės teisę pasirinktam kreditoriui draudžianti teisės norma buvo pažeista. Ieškovė, priešpriešinių reikalavimų atlikimo metu, jau turėjo pradelstų finansinių įsipareigojimų, kurie pagal komentuojamo straipsnio normą turėtų privalomai būti tenkinami anksčiau, kaip kalendoriškai anksčiau gautos sąskaitos ar kiti mokėjimo dokumentai iš kreditorių.Ieškovė nurodė, kad sudaryti suderinimo aktai pažeidžia ieškovės kreditorių interesus, todėl jie naikintini remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu. Ieškovė atliko mokėjimus, kurių atlikti ji neprivalėjo. Šiuo atveju atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą nebuvo privaloma nei pagal įstatymą, nei pagal teismo sprendimą.Įskaitymai pažeidė kreditorių teises. Suderinimo aktus sudariusi atsakovė privalėjo suvokti, jog tokie prioritetiniai atsiskaitymai priešpriešinių reikalavimų įskaitymo forma tik su jais, padarys žalos ne tik ieškovei, bet ir kitiems ieškovės kreditoriams. Taip pat buvo pažeistas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) bei CK nustatytas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas.Skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šalys žinojo, jog tokie mokėjimai (priešpriešinių reikalavimų įskaitymas) pažeis kitų kreditorių teises, nes buvęs ieškovės akcininkas ir vienintelis direktorius G. K. yra atsakovės akcininkės I. K. sutuoktinis, todėl pagrįstai galima teigti, kad tokie ieškovės kreditorių atžvilgiu akivaizdžiai nesąžiningi veiksmai yra tyčiniai ir iš anksto suderinti. Be to, po 2016 m. spalio 31 d. suderinimo akto sudarymo, praėjus trims savaitėms, buvo pateiktas paties G. K. 2016 m. lapkričio 25 d. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, o antrasis – 2016 m. lapkričio 30 d. suderinimo aktas – sudarytas praėjus savaitei po pastarojo pareiškimo pateikimo teismui. Vadovaujantis ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalimi ieškovei buvo žinoma apie trečiojo asmens 2016 m. lapkričio 10 d. pretenziją iškelti bankroto bylą, ji suvokė esą nemoki, tačiau vis tiek sudarė ginčijamus sandorius, kas tik dar labiau pagrindžia ieškovės ir atsakovės valdymo organų žinojimą apie sunkią finansinę situaciją bei galimai kilsiantį bankrotą. Dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.Suderinimo aktai sudaryti 2016 m. spalio 31 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d., o pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo patektas 2016 m. lapkričio 25 d., pati bankroto byla iškelta 2016 m. gruodžio 9 d. Ieškovės nemokumas konstatuotas Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo civilinėje byloje Nr. eB2-2903-260/2016. Ieškovė mano, kad ginčijamų suderinimo aktų sudarymo metu, ieškovė atitiko nemokios bendrovės sampratą ĮBĮ prasme, o atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymai neabejotinai dar daugiau prisidėjo prie bendrovės nemokumo.Trečiasis asmuo (atsakovė), sudariusi su skolininku (ieškove) atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Šiuo atveju atsakovė neabejotinai žinojo visas aplinkybes, t. y. galėjo (subjektyvusis kriterijus) ir turėjo (objektyvusis kriterijus) žinoti, jog ginčijamais suderinimo aktais atliekamas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas pažeidžia kitų ieškovės kreditorių interesus ir teisės aktuose nustatytą atsiskaitymo su jais eiliškumą. Ginčijamus sandorius sudarė verslininkai, kuriems, kaip subjektams, nuolat sudarantiems jų veiklai užtikrinti būtinus sandorius, todėl turintiems tokio pobūdžio patirties, įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromojo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Atsakovės nesąžiningumas yra įrodytas, nes ieškovės akcininkas ir direktorius G. K. yra atsakovės akcininkės I. K. sutuoktinis.