Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

išteisintojo Ž. M. gynėjui advokatui Gintarui Česnulevičiui (dalyvaujant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonių pagalba),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Stasio Kuprio apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ž. M. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, nuspręsta palikti iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), variklio užvedimo raktelį, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti Ž. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. M. buvo kaltinamas tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 2020 m. rugpjūčio 23 d. apie 20.25 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,05 promilės neblaivumas.

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras palaikė savo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Išteisintojo gynėjas prašė skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Stasio Kuprio apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo Ž. M. pripažinti kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 3 000 Eur baudą bei BK 68 straipsnyje ir 72 straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones. Prokuroro nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių Ž. M. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, tačiau pirmosios instancijos teismas juos vertino pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kas ir lėmė nepagrįsto išteisinamojo nuosprendžio Ž. M. atžvilgiu priėmimą.

7. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad, sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš komentuojamame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, t. y. vairavo neblaivus arba mokė praktinio vairavimo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

8. Nagrinėjamu atveju Ž. M. buvo kaltinamas tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Išteisintajam kaltinimas dėl to, kad jis alkoholį vartojo po eismo įvykio nebuvo pareikštas, todėl pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama tik pareikšto kaltinimo ribose. Apeliaciniame skunde prokuroras, be kita ko, nurodo, jog baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsiranda ir už alkoholinių gėrimų vartojimą po eismo įvykio, teigia, kad apylinkės teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad išteisintojo vairuotas automobilis įvažiavo į pakelės griovį, tačiau jis pasišalino iš įvykio vietos ir nuskubėjo namo, kur nurodė vartojęs alkoholinius gėrimus. Iš tokio skundo argumento būtų galima daryti prielaidą, jog prokuroras prašo pripažinti Ž. M. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis vartojo alkoholį po eismo įvykio, o ne dėl to, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog valstybinis kaltintojas nei kartu su apeliaciniu skundu, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu neteikė prašymo pakeisti kaltinimą, išdėstydamas konkrečias naujas inkriminuojamas faktines aplinkybes, kurios pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėtos ir dėl tokios veikos Ž. M. nebuvo teisiamas. Be to, šiuo atveju teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo konstatuoti, kad Ž. M. sukėlė įvykį, kuris gali būti traktuojamas kaip eismo įvykis. Eismo įvykio sąvoka yra išaiškinta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte, pagal kurį eismo įvykis yra įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Nors išteisintasis važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, esančia (duomenys neskelbtini), priekiniais automobilio ratais įvažiavo į griovį, tačiau pirmosios instancijos teisme apklausti policijos pareigūnai V. G. bei M. Š., kurie pagal gautą iškvietimą nuvyko nurodytu adresu, parodė, kad toks nuvažiavimas nuo kelio nebuvo pripažintas eismo įvykiu, kadangi joks turtas jo metu nebuvo apgadintas. Tai, kad aptariamo įvykio metu nebuvo sugadintas ar apgadintas nei automobilis „VW Passat“, nei kelio elementai ar koks nors kitas įvykio vietoje buvęs turtas, nurodyta ir M. Š. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 11). Taigi, įvertinusi aptartas konkrečias šio įvykio aplinkybes, taip pat tai, kad prašymas pakeisti Ž. M. suformuluotą prašymą nebuvo pateiktas, teisėjų kolegija prokuroro pasvarstymų, kuriais apeliuojama į iš esmės naujas faktines aplinkybes, detaliau neanalizuoja ir išteisintojo kaltės dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio klausimo nesprendžia. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju vertina tik tai, ar pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog nepasitvirtino Ž. M. pareikštas kaltinimas dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, nepritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentams ir motyvams ir pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo bei bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta patikimų ir neginčijamų įrodymų, kad Ž. M. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai alkoholio koncentracija jo kraujyje viršijo 1,5 promilės, yra motyvuota, teisinga ir pagrįsta. Priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, byloje surinktus duomenis vertino atsižvelgdamas į jų visumą, nei vienam iš jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės, o išvadas padarė remdamasis išsamia ir pakankama jų analize.

10. Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. apie 20.25 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), į griovį įvažiavo automobilis „VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Į įvykio vietą atvykusius pareigūnus pasitiko pranešėjas S. J., kuris nurodė, kad transporto priemonę vairavo Ž. M., kuris, palikęs automobilį, pasišalino. Aiškindamiesi įvykio aplinkybes, policijos pareigūnai nuvyko į Ž. M. gyvenamąją vietą, kur 21.41 val. patikrinus jo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,05 promilių girtumas. Ž. M. nei į jo namus atvykusiems policijos pareigūnams, nei ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė, jog būtent jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „VW PASSAT“ ir įvažiavo į griovį, taip pat nekvestionavo jo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatų. Tačiau tiek iš karto po jo neblaivumo nustatymo procedūros, tiek ir viso baudžiamojo proceso metu Ž. M. tvirtino, kad jis transporto priemonę vairavo blaivus, o alkoholinius gėrimus vartojo jau po to, kai palikęs į griovį įvažiavusį automobilį grįžo namo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis analogiškai nurodė, jog namuose vartojo 40 laipsnių stiprumo degtinę, išgėrė maždaug pusę 0,5 litro talpos butelio, gal kiek daugiau. Išteisintasis taip pat teigė, jog į griovį įvažiavo vengdamas susidūrimo su ant kelio išbėgusiu šuniu. Tikino, jog buvo labai supykęs ant jam padėti ištraukti automobilį iš griovio nesutikusio kaimyno J. J., todėl susinervinęs pavartojo alkoholio, parėjęs namo apie šį įvykį papasakojo žmonai. Pirmosios instancijos teisme apklausiama Ž. M. žmona R. M. patvirtino savo vyro parodymus, nurodydama, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. vakarą namo jis grįžo blaivus, pasakė, jog nenorėjo suvažinėti į kelią išbėgusio šuns ir įlėkė į griovį. Liudytoja taip pat nurodė, jog išteisintasis buvo labai pikas, kad niekas negalėjo jam pagelbėti, teigė, jog asmeniškai matė kaip vyras iš šaldytuvo išsiėmė pilną butelį degtinės, dėl ko ji supyko ir apsirengusi išėjo pasiimti vaikų, o grįžus namo pamatė, kad 0,5 l talpos degtinės butelis buvo nugertas.

11. Kaip minėta, pranešimas apie nuo kelio nuvažiavusį automobilį „VW PASSAT“ policijos komisariate buvo gautas apie 20.25 val. Taigi, Ž. M. nuo kelio nuvažiavo ne vėliau nei 20.25 val. Tarnybiniu pranešimu bei policijos pareigūnų parodymais nustatyta, kad išteisintasis alkotesteriu buvo patikrintas po daugiau kaip valandos – 21.41 val. Be jo paties ir jo sutuoktinės parodymų, jokių kitų duomenų apie tai, ką iš tiesų Ž. M. per šį laiką veikė, byloje nebuvo surinkta. Neginčytinai galima daryti tik išvadą, kad išteisintasis per laiko tarpą nuo 20.25 val. iki 21.41 val. grįžo į visai netoliese nuo įvykio vietos esančius namus, kadangi būtent juose buvo surastas policijos pareigūnų. Neabejotina, kad Ž. M. buvo ir yra suinteresuotas išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl egzistuoja tikimybė, kad jis galėjo pateikti melagingą versiją, jog alkoholio turinčių produktų iki vairavimo arba jau vairuojant transporto priemonę nevartojo, tai darė tik grįžęs į namus, o į griovį įvažiavo ne dėl girtumo, bet bandydamas išvengti jam kelyje pasimaišiusio gyvūno. Taip pat galima daryti prielaidą, kad sutuoktiniui palankius, iš anksto su juo suderintus parodymus galėjo duoti ir R. M.. Tačiau remiantis vien tik tokiais spėjimais ir prielaidomis, byloje nesant jokių duomenų paneigiančių R. M. bei jo žmonos parodymus, kad išteisintasis į griovį įvažiavo ne dėl to, kad būdamas girtas nesugebėjo suvaldyti vairuojamo automobilio, o dėl kitos priežasties – kelyje netikėtai atsiradusios kliūties, ir vartojo alkoholį jau po to, kai palikęs transporto priemonę stovėti griovyje grįžo namo, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi objektyvaus pagrindo aptartais Ž. M. ir R. M. parodymais netikėti ir jais nesivadovauti.

12. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, prokuroro nuomone, esminiai duomenys, pagrindžiantys Ž. M. kaltę dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, kai nustatytas girtumas viršijo 1,5 promilės, yra liudytojų S. J. bei J. J. parodymai, jog, jų įtarimu, išteisintasis įvykio vietoje buvo neblaivus, ką jie suprato iš nuo jo sklindančio alkoholio kvapo, sutrikusios koordinacijos, nerišlios kalbėsenos bei agresyvaus bendravimo. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog šių liudytojų duoti parodymai pirmosios instancijos teismo buvo analizuoti ir pripažinti kaip nenuoseklūs bei prieštaringi. Dėl šios priežasties žemesnės instancijos teismas S. J. bei J. J. parodymus nusprendė vertinti kritiškai ir jais nesivadovauti. Apylinkės teismas nuosprendyje detalizavo dėl kokių konkrečių aplinkybių liudytojų parodymai išsiskyrė ar buvo prieštaraujantys jų pačių ankstesnėje baudžiamojo persekiojimo stadijoje duotiems parodymams, nurodydamas, jog: 1) teisme J. J. parodė, kad matė, kaip mašina įvažiuoja į griovį ir priėjo prie mašinos, kurioje pamatė Ž. M., ir, kad nuėjo namo, o iš paskos atėjo ir išteisintasis prašyti pagalbos ištraukiant automobilį, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad nematė, kas tuo metu vairavo automobilį, tik po to pas jį atėjo Ž. M. ir paprašė pagalbos; be to, J. J. aplinkybę, kad Ž. M. buvo neblaivus, jis nurodė tik papildomos apklausos metu ir teismo posėdyje; 2) teismo posėdyje J. J. nurodė, kad policiją kvietė S. J., nes tuo metu atsitiktinai ėjo keliu, o jis (J. J.) buvo kieme, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nurodė, kad jis kartu su S. J. buvo prie automobilio, kai S. J. Ž. M. pasakė, kad jau iškvietė policijos pareigūnus; 3) J. J. posėdyje nurodė, kad matė, kaip mašina įvažiuoja į griovį ir, kad jis priėjo prie šios mašinos, tuo tarpu S. J. nurodė visiškai kitokias įvykio aplinkybes, kad būtent S. J. priėjo prie Ž. M. automobilio, kai šis įlėkė į griovį, o J. J. atėjo vėliau su kitais; 4) S. J. parodė, kad Ž. M. vairuotą automobilį iš griovio bandė ištraukti ir „Renault“ automobilis, tuo tarpu J. J. nepatvirtino, kad prie išteisintojo automobilio buvo dar ir „Renault“ markės automobilis, be to, šias aplinkybes S. J. nurodė tik teismo posėdyje ir jos kardinaliai skiriasi nuo jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kur jis teigė, kad pats išteisintasis bandė išvažiuoti iš griovio, ir nepavykus nuėjo prašyti pagalbos pas J. J.; 5) teismo posėdyje S. J. nurodė, kad iš įvykio vietos išteisintasis pasišalino kartu su moterimi, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad kaltinamasis vienas pasišalino link Kruklių kaimo ir prie Ž. M. automobilio jokių asmenų nebuvo.

13. Teisėjų kolegijos nuomone, palyginęs liudytojų S. J. bei J. J. parodymus tarpusavyje, taip pat patikrinęs juos nuoseklumo aspektu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo jų patikimumu, kadangi tam tikrose detalėse šių liudytojų parodymai prieštarauja ne tik tarpusavyje, bet prieštaravimų esama ir tarp ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų jų parodymų, ir šie prieštaravimai yra ne dėl kokių nors mažareikšmių aplinkybių, bet netgi dėl tokių aplinkybių kaip J. J. buvimo vietos tuo metu, kai Ž. M. įvažiavo į griovį, t. y. ar jis stebėjo įvykį tiesiogiai ir iš karto po to priėjo prie išteisintojo automobilio, ar, vis tik, tuo metu buvo savo gyvenamosios vietos valdos teritorijoje ir ne jis pats priėjo prie Ž. M., o Ž. M. atėjo pas jį prašyti pagalbos ištempiant automobilį.

14. Kita vertus, net jei apylinkės teismas ir būtų vadovavęsis tiek S. J., tiek J. J. parodymais ir jų pagrindu padaręs išvadą, kad Ž. M. iš tiesų vairavo transporto priemonę neblaivus, akivaizdu, jog vien šių liudytojų parodymai neįrodo, jog išteisintojo kraujyje, jam vairuojant transporto priemonę, buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Tuo tarpu pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281¹ straipsnį būtina nustatyti ne tik tai, kad asmuo vairavo neblaivus, bet ir konkretų ir abejonių nekeliantį jo neblaivumo laipsnį transporto priemonės vairavimo metu arba netrukus po to, ir neblaivumo laipsnis turi viršyti 1,5 promilės. Kadangi įvykio vietoje, t. y. iš karto po to, kai išteisintasis išlipo iš automobilio, nebuvo patikrintas ir objektyviai užfiksuotas jo neblaivumas, jis buvo užfiksuotas tik praėjus daugiau nei valandai laiko, išteisintasis taip pat nebuvo sulaikytas įvykio vietoje buvusio S. J. ar J. J., pas kurį Ž. M. atėjo prašyti pagalbos dar negrįžęs namo, tokiu būdu užkertant jam galimybę vartoti alkoholinius gėrimus iki atvyks policijos pareigūnai, byloje nebėra jokios galimybės objektyviai nustatyti, kokia alkoholio koncentracija buvo Ž. M. kraujyje būtent jam vairuojant automobilį kaltinime nurodytu laiku ir vietoje. Pažymėtina, jog iš esmės šios aplinkybės, o ne liudytojų S. J. bei J. J. parodymų vertinimas kaip nepatikimų šiuo atveju ir nulėmė išteisinamojo nuosprendžio priėmimą.

15. Sutiktina, jog pats faktas, kad vairuodamas automobilį, Ž. M. įvažiavo jo priekine dalimi į griovį, taip pat vairuotojo elgesys po to, o būtent tai, kad jis pasišalino iš įvykio vietos palikęs stovėti automobilį, juo labiau, kai jis buvo įspėtas, jog dėl tokių jo veiksmų yra kviečiami policijos pareigūnai, kartu vertinant ir S. J. bei J. J. parodymus, kad išteisintajam dar negrįžus namo buvo matyti tam tikri jo neblaivumo požymiai, kelia labai dideles abejones išteisintojo nurodoma įvykių versija. Tačiau tokios abejonės negali būti vertinamos išimtinai Ž. M. nenaudai ir lemti jo pripažinimą kaltu. Esminė aplinkybė šiuo atveju yra ta, kad Ž. M. iškelta versija apie išgertą gan didelį stipraus alkoholio kiekį po automobilio vairavimo nėra neginčytinai paneigta ir įrodyta kaip objektyviai neįtikinama, o net ir darant prielaidą, kad jis vairavo neblaivus, nebėra galimybės objektyviai nustatyti, kad vairavimo metu jo girtumas buvo didesnis nei 1,5 promilės.

16. Įvertinus visa, kas išdėstyta anksčiau, konstatuojama, kad byloje nesurinkus jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymius, o esant tik prielaidoms, kad išteisintasis galėjo vairuoti transporto priemonę neblaivus, kuriomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas, apylinkės teismas Ž. M. atžvilgiu priėmė pagrįstą ir teisėtą išteisinamąjį nuosprendį. Prokuroro skunde nurodyti ar kokie nors kiti argumentai ir motyvai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų nepaneigia ir pagrindo šį nuosprendį naikinti nesudaro. Todėl prokuroro skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Stasio Kuprio apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.