Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimo, kuriuo I. J. nubaustas pagal ATPK 124 str. 6 d. 500 Eur, pagal ATPK 128 str. 2 d. 14 parų administracinio arešto, galutine subendrinta administracine nuobauda paskirta 14 parų administracinio arešto.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J. 2016-06-25 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016-06-25 16.48 val. kelyje Klaipėda – Liepoja 18 km, Klaipėdos r., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai ši teisė jam buvo atimta, esant nustatytam 70 km/h greičiui, vairavo transporto priemonę 126 km/h greičiu, tai yra viršijo leistiną greitį 54 km/h. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė KET 14 ir 127 p. Tokie I. J. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 124 str. 6 d., 128 str. 2 d.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimu I. J. pripažino kaltu padarius ATPK 124 str. 6 d., 128 str. 2 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir už jų padarymą skyrė subendrintą 14 parų administracinio arešto nuobaudą.

Apeliaciniu skundu I. J. prašo pakeisti apylinkės teismo nutarimą ir paskirtą galutinę bausmę 14 parų administracinį areštą pakeisti bauda. Nurodo, kad su apylinkės teismo nutarimu nesutinka, nes mano, kad atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir administracinių nuobaudų tikslus yra paskirta per griežta sankcija, todėl nutarimas keistinas paskiriant švelnesnę nuobaudą. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo neginčijo, prisipažino jį padaręs, dėl šio pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi iki šiol, ir tai laikytina lengvinančia aplinkybe, tačiau pirmos instancijos teismas jos nenustatė. ATPK 30 str. numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 str. Pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas teismų praktiką yra pasisakęs, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat - kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

Nurodo, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra nubausti kaltą padariusį administracinės teisės pažeidimą asmenį, auklėti teisės pažeidėją, kad jis gerbtų nustatytas bendro gyvenimo taisykles, auklėti teisės pažeidėją ir kitus asmenis, kad jie nedarytų teisės pažeidimų. Bet kurios įstatyme numatytos nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes atsakomybėn patrauktam asmeniui. Mano, kad dėl padaryto pažeidimo ir jam paskirtos nuobaudos jis jau patyrė neigiamas pasekmes. Įstatymo leidėjas administracine nuobauda siekia ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, tačiau tokiu tikslu iškeldamas visuomenės interesą, nesiekia sužlugdyti nei finansiškai, nei dvasiškai administracini teisės pažeidimą padariusi asmenį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja ir to, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Pabrėžia, jog teismas paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą nuobaudą – administracinį areštą. Pažymi, jog administracinis areštas – išskirtinė administracinė nuobauda, kuria apribojama asmens judėjimo laisvė, ji nustatoma ir skiriama tik išimtiniais atvejais (ATPK 29 str. 1 d.). Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ plėtros direktoriaus pareigose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla yra variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla yra įvairūs statybos darbai. Dėl to nuolat ir betarpiškai privalo organizuoti abiejų įmonių kasdieninę veiklą, dalyvauti gamybiniuose pasitarimuose, betarpiškai ir nuolat bendrauti su užsakovais, tiekėjais, įmonių priežiūrą vykdančiomis valstybinėmis institucijomis, kitais trečiaisiais asmenimis, susitikinėti su potencialias naujais užsakovais, pasirašinėti įvairiais sutartis, bei vykdyti kitas tiesiogines darbo funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. teismui pavesta vykdyti teisingumą, todėl jo veikla turi užtikrinti, kad nebūtų priimti ir neįsigaliotų nepagrįsti ir neteisėti teismų sprendimai. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas, konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai).

Pažymi, jog kaip matyti iš ATPK 128 str. 2 d. sankcijos, joje numatyta galimybė skirti dvi alternatyvias administracines nuobaudas, t. y. baudą arba administracinį areštą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, asmeniui turi būti parenkama tokia, kuri būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Mano, kad skundžiamu nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda 14 parų administracinis areštas yra per griežta, ir tokia administracinė nuobauda akivaizdžiai varžo asmenį labiau, negu reikia administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pažeidimo pobūdį, administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens charakteristiką, jo darbo pobūdį laiko, kad turėtų būti skirta alternatyvi administracinė nuobauda – bauda. Mano, kad baudos skyrimas neprieštarautų įstatymo leidėjo administracinei atsakomybei bei administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų įgyvendinimui.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip galima spręsti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas neginčija savo kaltės ir paties pažeidimo fakto. Apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nesutinkama su paskirta nuobaudos rūšimi – administraciniu areštu. Šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu I. J. administracinė nuobauda – administracinis areštas - paskirta už ATPK 128 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 128 str. 2 d. nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 434 iki 724 Eur arba administracinį areštą. Taigi sankcija už apelianto padarytą administracinį teisės pažeidimą yra alternatyvi – bauda arba administracinis areštas.

Tuo atveju, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. Teismas, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nustatė, jog I. J. dėl padaryto pažeidimo prisipažino, dėl jo padarymo gailisi, ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybe sunkinančia aplinkybė pripažino tai, kad I. J. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurio padarymą jam buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Skiriant nuobaudą, pirmos instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog I. J. daugybę kartų baustas už KET pažeidimus, paskirtų baudų nemoka, be to, jam jau buvo taikytas administracinis areštas. Apylinkės teismas padarė išvadą, jog visos taikytos administracinės nuobaudos nepakeitė I. J. elgesio, pastarasis toliau grubiai pažeidinėja KET reikalavimus, todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes, I. J. paskyrė administracinį areštą, kurio dydį nustatė iki sankcijoje numatyto vidurkio.

Iš administracinių teisės pažeidimų registro išrašo apie I. J. administracinius teisės pažeidimus ir paskirtas nuobaudas (b. l. 6–30) matyti, jog I. J. baustas už eilę KET pažeidimų: važiavimą be saugos diržo (2008-06-17), nustatyta tvarka neapdraudus transporto priemonės (2009-02-19, 2009-05-11, 2011-12-16, 2011-12-20), važiavimą be šviesų (2009-03-09), važiavimą be techninės apžiūros (2012-01-18, 2012-12-31), lenkimą draudžiamoje vietoje (2011-07-12, 2011-12-22), ilgųjų šviesų neperjungimą (2011-07-25), transporto priemonės vairavimą su neleistinai tamsintais priekiniais stiklais (2011-08-01, 2011-08-19, 2011-10-01, 2011-10-15, 2011-11-17, 2011-12-22, 2012-12-31), važiavimą degant draudžiamam signalui (2016-02-12), važiavimą draudžiamoje vietoje (2010-09-10, 2011-12-08, 2012-01-20, 2015-09-22), kelio ženklų nesilaikymą (2010-12-02, 2011-01-25, 2011-03-10), stovėjimą draudžiamoje vietoje (2011-03-14), leistino greičio viršijimą (2009-09-11, 2009-12-09, 2010-05-05(virš 50 km/h), 2010-05-15, 2010-06-16 (virš 50 km/h), 2010-08-27, 2010-09-10, 2010-09-29, 2011-01-25, 2011-02-24, 2011-03-17, 2011-08-17, 2011-08-30, 2011-11-16, 2011-12-20 (virš 50 km/h), 2012-01-17, 2012-01-17, 2012-09-10, 2013-09-16 (virš 50 km/h), 2015-06-02, 2015-11-11, 2015-11-16, 2015-11-16, 2015-11-21 (virš 50 km/h), 2015-12-03, 2015-12-03, 2015-12-26, 2015-12-26, 2016-01-08), vairavimą neturint teisės vairuoti (2012-05-18, 2012-07-27, 2012-09-10, 2013-09-16, 2014-06-28, 2014-09-03, 2014-11-20, 2014-11-27, 2016-04-06), vairavimą būnant neblaiviam (2011-06-25, 2011-12-20, 2016-01-09) (b. l. 6–30).

Kaip matyti iš registro duomenų, informacijos, jog I. J. už padarytus pažeidimus mokėtų jam paskiriamas baudas, nėra, taip pat akivaizdu, kad jokių išvadų iš ankstesnių nubaudimų I. J. nepadarė. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, anksčiau nubaustajam paskirtos administracinės nuobaudos – tiek administracinės baudos, tiek administracinis areštas – nebuvo efektyvios, nes I. J. ir toliau daro analogiškus teisės pažeidimus, taip keldamas pavojų tiek savo, tiek ir aplinkinių sveikatai bei gyvybei. Be to, teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Už administracinį teisės pažeidimą paskirta nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Nuobauda skiriama, siekiant ir prevencinių tikslų sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje, nes, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, ankstesnėmis I. J. paskirtomis administracinėmis nuobaudomis tokie tikslai pasiekti nebuvo. Apeliaciniame skunde deklaratyviai, be jokių tai pagrindžiančių duomenų nurodyta aplinkybė, jog administracinio arešto nuobauda būtų neproporcinga ir neteisinga, nesudaro faktinių duomenų visumos, kuri būtų pakankama sprendžiant dėl I. J. paskirtos administracinės nuobaudos švelninimo. Remiantis išvardintu, konstatuotina, jog I. J. paskirtą administracinį areštą keisti į baudą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo I. J. paskirta nuobauda tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra proporcinga jo padarytam administraciniam teisės pažeidimui, efektyvi siekiant administracinės nuobaudos tikslų, todėl teisinga ir nekeistina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. J. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.