Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Ingridai Muchinai, Skirmantei Česnauskienei, dalyvaujant vertėjams Svetlanai Minakovai, Giedriui Račkauskui, administracinėn atsakomybėn traukiamam S. S. ir jo atstovui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui, nukentėjusiajam A. U., išnagrinėjo administracinių teisės pažeidimų bylą, kurioje

S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. 2016 m. liepos 19 d. apie 8.31 val. Gedvydžių g., Vilniuje, vairuodamas automobilį TOYOTA AURIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nelygiareikšmių kelių sankryžoje, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nedavė kelio automobiliui TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančiam pagrindiniu keliu, kliudė jį ir apgadino. Tokiais savo veiksmais S. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 154 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2dalyje.

Taip pat, S. S., buvo kaltinamas tuo, kad būdamas susijęs su eismo įvykiu, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 220 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. S. teismo posėdžio metu kaltės dėl protokole nurodytų veiksmų nepripažino. Nurodė, kad beveik kasdien važiuoja tuo maršrutu į darbą, važiavo nuo Maxima, kioskai, ir išvažiavimas į pagrindinį kelią. Tuo keliu dažnai pravažiuoja mašinos, ir kažkokia mašina neteisingai pasuko, jis pristabdė, jokio smūgio nebuvo, todėl tiek jis, tiek kitas automobilis nuvažiavo. Išvažiuodamas iš kiemo į pagrindinį kelią, suko į kairę, pažiūrėjo į abi puses, jokių mašinų nebuvo ir jam išvažiavus apie metrą, iš kažkur atsirado automobilis, kuris suko neteisingai, todėl jis sustabdė. Nurodė, kad tiksliai šiuo metu 2016 m. liepos 19 d. nepamena, nes į policiją buvo iškviestas po 1,5 mėnesio, ir ką sakė policijoje taip pat nepamena. Taip pat nurodė, kad jo automobilis 2007 metų laidos, ant automobilio kėbulo esantis apgadinimas šone, gale ir priekyje jau buvo perkant automobilį, automobiliu naudojasi apie 3 metus. Nesutinka su kaltinimu, kad kliudė kitą automobilį, jei būtų kliudęs, būtų sustojęs, nes automobilis draustas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokato padėjėjas R.Samaitis nurodė, kad byloje nustatyti faktai liudija, kad S. S. galimai nežymiai kliudė, t.y. kontaktavo su A. U. vairuojamu automobiliu, tačiau iš vaizdo įrašo negalima spręsti kodėl automobiliai sustojo: ar nuo kontakto, ar nuo to, kad kitas automobilis neįvažiavo į posūkį. Kadangi tiek S. S., tiek kitas vairuotojas A. U. kontakto nejuto, nesuprato, kad įvyko įvykis, iš vietos išvažiavo. Prašė bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Apklaustas liudytoju nukentėjusysis A. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. S. asmeniškai nepažįsta, jį matė policijoje tik kai buvo sugretinami automobiliai. Nurodė, kad jis važiavo Gedvydžių gatve, ir už parduotuvės „Maxima“ jam reikėjo sukti į kairėje pusėje esančią aikštelę. Prie išvažiavimo stovėjo automobilis Toyota, kurio vairuotojas pažiūrėjo į dešinę, t.y. į jo pusę ir truputį pajudėjo į priekį. Jis taip pat bandė kiek pasukti į šoną, kad išvengt susidūrimo. Ar kontaktas tarp automobilių buvo jis iš kart taip pat nepastebėjo, tačiau sustojo, kitas automobilis išvažiavo, galimai pagalvojęs, kad nieko neatsitiko. Sustojęs prie gėlių turgelio, išėjęs apžiūrėjo automobilį, ir pamatė, kad jo automobilio šonas apibrozdintas. Avarijos kaltininko nebuvo, jis pats turėjo daug reikalų, reikėjo vaiką nuvežt į darželį, todėl sutvarkęs reikalus, grįžo į vietą, nuėjo į parduotuvę „Maxima“ paklaust dėl vaizdo įrašo bei į gėlių turgelį, kur yra vaizdo kamera, iš kur jam vėliau davė vaizdo įrašą. Dėl įvykio kreipėsi į policiją. Taip pat nurodė, kad gavęs vaizdo įrašą, jį ne iš kart pateikė tyrėjai, nes ji tuo metu atostogavo. Kas dėl nuotraukų, tai po įvykio, praėjus kelioms savaitėms, pamatė automobilį, panašų į tą, kuris kliudė jo automobilį, t.y. buvo panaši spalva, ratų gaubtai, todėl nufotografavęs minėtą automobilį, nusiuntė jo nuotraukas tyrėjai. Sugretinus automobilius, sugadinimų aukštis ir pobūdis ant abiejų automobilių atitiko. Taip pat nurodė, kad ant jo automobilio atsiradę apgadinimai atsirado būtent po kontakto su mėlynos spalvos automobiliu Toyota, kad anksčiau jokių apgadinimų ant jo automobilio nebuvo, jis ruošėsi automobilį parduoti, jo fotografavo. Nurodė, kad po šio eismo įvykio jo automobiliui apgadintas, nubrozdintas vairuotojo pusės galinis bamperis, skilo plastmasė- dažai ir apdaila, kitam automobiliui apgadintas priekinis kairės pusės bamperis. Minėtu automobiliu naudojasi apie kelis metus. Aiškindamas įvykio aplinkybes nurodė, kad iš kart kontakto su kitu automobiliu nepajuto, nes garsiai klausėsi muzikos, tačiau kelyje sustojo, o kai kitas automobilis išvažiavo, pagalvojo, kad nieko neatsitiko, tačiau sustojus aikštelėje, pamatė apgadinimus. Pateikė teismui įrodymus, kad jo automobilio remontas kainuos 180 eurų.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta A. Š. parodė, kad pamena eismo įvykį, kuriame surašė ATP protokolą. Nurodė, kad pradžioje avarijos kaltininkas nebuvo žinomas, tačiau kelių dienų bėgyje buvo nustatytas kaltininko automobilio valstybinis numeris, nes pats nukentėjusysis jį pastebėjo kažkur priparkuotą. Paaiškino, kad dėl eismo įvykio kaltas S. S., kuris išvažinėjo iš šalutinio kelio, t.y. įvažiavimo iš parduotuvės. Kai nukentėjusysis pristatė nuotraukas, kaltininkas buvo rastas, buvo sugretinti abu automobiliai ir apžiūrėti detaliai. Kadangi apgadinimų pobūdis ir aukštis atitiko, abejonių dėl kaltės nekilo. Kontaktas tarp automobilių buvo brėžtinio pobūdžio. Taip pat nurodė, kad apklausiant S. S., ir pasakius, kad yra vaizdo įrašas, jis prisiminė, kad buvo toks įvykis, ir peržiūrėjus vaizdo įrašą, minėjo, kad jis labiau žiūrėjo į kairę pusę, todėl nematė iš dešinės pusės atvažiuojančio automobilio, neneigė, kad vaizdo įrašė esantis automobilis yra ne jo. Iš vaizdo įrašo matosi, kaip S. S. važiuoja, labai arti privažiuoja, staigiai sustoja, kiek pastovėjęs nuvažiuoja, tai jei nebuvo jokio kontakto, jam nebuvo reikalo sustoti.

Administracinio teisės pažeidimo byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2016 m. liepos 19 d. apie 10.35 val. buvo registruotas A. U. pranešimas telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kad apie 8 val. ryto „Maxima“ aikštelėje, Gedvydžių g. 17, buvo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas jo automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu grįžo į vietą, pasišalino mėlynos spalvos Toyota, valst. Nr. nežinomi (b.l. 6).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-o būrio vyr. patrulio A. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2016 m. liepos 19 d., apie 12.00 val. gavus pranešimą, kad Gedvydžių gatvėje apgadintas automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareigūnai vyko į įvykio vietą, kur į juos kreipėsi A. U., kuris paaiškino, kad apie 8.00 val. įsukant į „Maxima“ aikštelę š jo galinį bamperį atsitrenkė iš aikštelės išvažiuojantis galimai Toyota Auris, kurio valst. Nr. neįsidėmėjo, ir kuris nuvažiavo. Taip at nurodė, kad įvykio vieta filmuojama, tačiau filmuota medžiaga bus pateikta vėliau. (b.l. 5).

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad tiksli eismo įvykio vieta –Gedvydžių g. 17, Vilniuje, nurodyta iš eismo įvykio vietos pasitraukusio automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis, kelio plotas, bei nurodyti minėtam automobiliui padaryti apgadinimai –užpakalinis bamperis (b.l. 18).

Nukentėjusio automobilio savininko A. U. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2016 m. liepos 19 d. apie 8.15 val. ryto vairavo jam priklausantį automobilį Toytota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos. Važiavo Gedvydžių gatve, oro sąlygos buvo geros, greitis apie 30 km/h. Sustojo rodydamas kairį posūkį, nes norėjo sukti į automobilių aikštelę. Praleido pagrindine gatve važiavusį automobilį, ir matė, kad iš aikštelės pusės link pagrindinio kelio stovėjo kitas automobilis Toyota (mėlynos spalvos), kurio vairuotojas žiūrėjo į dešinę pusę (nuo savęs). Jis, t.y. A. U., praleido pagrindiniu keliu važiavusį automobilį, ir norėjo užbaigti manevrą, tačiau tuo metu mėlynos spalvos Toyota automobilio vairuotojas, net nežiūrėdamas į jo pusę, pradėjo įvažinėti į pagrindinę kelią sukdamas į kairę. A. U. bandė išvengti susidūrimo, suko kiek galima dešiniau ir iš kart nepastebėjo, ar buvo smūgis į jo automobilio kairį sparną ir galinę pusę, bet mėlynos spalvos automobilis nuvažiavo, ir A. U. sustojo už 2 metrų nuo gatvės apžiūrėti savo automobilio. Jo automobiliui buvo apgadintas (apibrozdintas) sparnas iš šono, sulaužyti moldingo elementai. Netoli esančios gėlių parduotuvės pardavėja matė minėtą įvykį, bei vėliau galės pateikti vaizdo įrašą (b.l. 9).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio specialistės A. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. A. U. pateikė vaizdo įrašą, kuriame fiksuotas 2016 m. liepos 19 d. įvykęs eismo įvykis bei papildomai informavo, kad rado kaltininko automobilį ir jį nufotografavo. (b.l. 11, 12, 13,14,15).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis automobilis Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. S., gyv. Gedvydžių g. 29-25, Vilnius (b.l. 16).

S. S. 2016 m. rugpjūčio 31 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2016 m. liepos 19 d. ryte, jis išvažiavo iš aikštelės, pavažiavo iki pagrindinės gatvės ir nematė, kad kitas automobilis važiavo į aikštelę. Kai jis pasuko į kairę, jų automobiliai susilietė. Jis nieko nepajuto ir nuvažiavo tolyn. Vairavo automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 18).

Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nurodyta, kad apžiūrėti automobiliai, ir nustatyta, kad automobiliui TOYOTA AURIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti šie apgadinimai – brėžtas priekinis kairės pusės bamperis 0,44-0,56 m. aukštyje; automobiliui TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas – brėžtas kairės pusės galinis bamperis 0,43-0,56 m. aukštyje, apgadinimų pobūdis ir aukščiai atitinka. Pastabų automobilių savininkai neturėjo (b.l. 20).

Fotolentelėse fiksuoti apžiūrėti automobiliai TOYOTA AURIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jų apgadinimai, apgadinimų aukštis (b.l. 21,22,23).

AB „Lietuvos draudimas“ žalų ekspertizių skyriaus pateiktas duomenimis, automobilio TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalos sąmata sudaro 180,43 eurų.

Iš byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad S. S. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas S. S. nurodo, kad nors kontakto su kitu automobiliu nejuto, jokio eismo įvykio nepadarė, tokius jos parodymus teismas vertina kritiškai ir paneigtus kitais byloje surinktais ir įvertintais įrodymais. Jo padarytą pažeidimą įrodo – kelių eismo įvykį įrodo transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas, kuriame nurodytas, kad automobiliams TOYOTA AURIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti apgadinimai, apgadinimų aukštis ir mechanizmas atitinka (b.l. 20); fotolentelės, kuriose fiksuoti padaryti apgadinimai (nubrozdinimai) minėtiems automobiliams (b.l. 21.22.23); vaido įrašas (b.l. 12), kuriame matosi, kad automobiliai kontaktavo, taip pat betarpiškai eismo įvykyje dalyvavusio nukentėjusiojo A. U. rašytiniai (b.l. 9) ir teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai bei žalos sąmata. Taip pat teismas apžiūrėjo atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiosios automobilius. Įvertinus visa tai teismas daro išvadą, kad S. S. administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Jis taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,154 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 220 punkte nustatyta, kad Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Pagal šio pažeidimo sudėtį (corpus delicti) pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmais išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis N16-2330/2007). Nukentėjusysis A. U., tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jis taip pat nepajuto kontakto su kitu automobiliu, nes jo automobilyje garsiai grojo muzika, jis bandė išsukti išvengdamas susidūrimo, sustojo ir kai kitas automobilis nuvažiavo, jis pagalvojo, kad nieko neatsitiko, ir tik nuvažiavęs į aikštelę, pamatė, kad jo automobilis buvo kliudytas. Teismo posėdžio metu S. S. nurodė, kad jokio kontakto su kitu automobiliu jis nejuto, darydamas posūkį sustojo, nes kitas automobilis bandė įsukti, ir šios jo nurodytos aplinkybės nepaneigtos. Iš vaizdo įrašo matosi, kad vienas automobilis išvažiuoja iš šalutinio kelio į pagrindinį sukdamas į kairę, o kitas tuo metu iš pagrindinio kelio suka į šalutinį, t.y. į kairę pusę. Automobilis Toyota Auris kontaktuoja su Toyota Avensis, kuris bando dar kiek išsukti dešiniau ir abu automobiliai sustoja. Po to automobilis Toyota Auris apvažiuoja kitą automobilis iš dešinės ir nuvažiuoja, o automobilis Toyota Avensis pavažiuoja atgal, kad galėtų įvažiuoti į įvažiavimą. S. S. atstovas nurodo, kad būtent S. S. staiga sustojo, nes jam priešais važiavo A. U. vairuotas automobilis, o pastarasis sustojo, nes nebūtų įvažiavęs į įvažiavimą. Visos šios aplinkybės neleidžia padaryti vienareikšmiškos išvados, kad S. S. juto kontaktą ir pasišalino iš įvykio vietos tyčia, t. y. žinodamas, kad kliudė kitą automobilį vis tiek nuvažiavo, siekdamas išvengti atsakomybės, todėl iš visų įrodymų visumos darytina išvada, jog nėra S. S. tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, byla šioje dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutrauktina.

S. S. administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą– asmuo eismo įvykio metu apgadino du automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino, atsižvelgiama į tai, kad nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į S. S. asmenybę: 55 metų amžiaus, vedęs, turi vieną nepilnametį vaiką (b.l. 19), dirba, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (b.l.4), duomenų apie teistumą byloje nėra. Teismo vertinimu, pažeidėjui už padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtina kiek didesnė minimali bauda, numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 32 str., 127 str. 2d., 130 str. 1d., 286 str., 287 str., 291, 293 , 302², 302⁴ str.,

nutarė:

S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 16061185910).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.