Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Linai Žiupsnienei, Gretai Sankūnei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. A., suinteresuotam asmeniui O. S., nukentėjusiajai A. A. išnagrinėjo administracinių teisės pažeidimų bylą, kurioje A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. 2016 m. lapkričio 10 d. apie 14.20 val. Antakalnio g. 84., Vilniuje, vairuodamas automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Tokiais savo veiksmais A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 bei 114 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2dalyje.

Taip pat, jis, būdamas susijęs su eismo įvykiu, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. teismo posėdžio metu kaltės dėl protokole nurodytų veiksmų nepripažino, tačiau duodamas paaiškinimus dėl eismo įvykio aplinkybių pripažino, kad protokole nurodytą dieną buvo atvažiavęs į aikštelę, sulaukęs sugyventinės ir jos sūnaus, ruošėsi išvažiuoti iš aikštelės, tačiau priekyje blogai prisiparkavo kitas automobilis, todėl jis negalėjo išvažiuoti ir pavažiavęs atgal juto, kad kliudė kitą automobilį. Išlipęs iš automobilio pavalė savo automobilio bamperį, apžiūrėjo, taip pat apžiūrėjo kliudyto automobilio galines kairės pusės (vairuotojo dureles, tačiau jokių apgadinimų nepamatė, todėl išvažiavo. Taip pat nurodė, kad net automobilius apžiūrint policijoje, juos sugretinimus nematė žymių apgadinimų, kitam automobiliui apačioje už durelių buvo kažkas sugadintas, tačiau jis negali pasakyti, ar tai sugadinimai likę po kontakto su jo automobiliu. Kai jis sužinojo, kad kaltinamas dėl eismo įvykio, labai susijaudino, prašė nukentėjusiosios kontaktų, norėjo atlyginti žalą. Labai pergyvena dėl padaryto pažeidimo ir gailisi, tai jam bus gera pamoka, kad tokiu atveju reikia skambinti pareigūnams arba bent parašyti raštelį, palikti savo kontaktus, taip pat, kad tai pirmas toks atvejis per jo 40 metų vairavimo patirtį. Taip nurodė, kad jei būtų supratęs, kad įvyko eismo įvykis, niekur nebūtų bėgęs, nes turi visus dokumentus, automobilis draustas, tyčios pasišalinti nebuvo. Nurodė, kad eismo įvykio metu vairavo O. S. (sugyventinei) priklausantį automobilį VW Passat, kad kliudžius kitą automobilį aikštelėje, visi (jis , O. S. bei jos sūnus) buvo išlipę apžiūrėti automobilių, tačiau nepamatė sugadinimų, išvažiavo. Prašo teismo skirti baudą, tačiau neatimti teisės vairuoti, nes jam beveik kasdien dėl taikomos chemoterapijos tenka važinėti į Santariškes, jo artimieji palaidoti Suvalkuose, todėl teisė vairuoti automobilį jam būtina.

Apklausta liudytoja nukentėjusioji A. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. A. asmeniškai nepažįsta. Nurodė, kad šiaip jos naudojamas automobilis laikomas požeminėje aikštelėje, tačiau 2016 m. lapkričio 10 d. atvažiavo prie namų, trumpam pastatė automobilį aikštelėje, nes norėjo apsipirkti. Užtrūko apie 10 minučių, ir grįžtant pamatė nuvažiuojantį automobilį, nieko įtartino neužfiksavo. Priėjo prie savo automobilio, kur jau būriavosi žmonės, t.y. jos laukė vaikinas ir moteris su vaikais, kurie jai nurodė, kad prieš keletą minučių automobilis, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į jos automobilį, išlipęs vairuotojas apžiūrėjo automobilį, sėdo atgal ir išvažiavo. Šalia automobilio buvusi moteris nufotografavo kaltininko automobilį, vėliau persiuntė jai nuotrauką. Vaikinukas pasakė, kad bus liudytojas, patarė kviesti pareigūnus. Kai ji priėjo prie savo automobilio, matė ant jo pabraukimą pro dureles, galvojo, kad tai purvas, tačiau jį nuvaliusi, pamatė, kad pažeistos vairuotojo pusės durelės, visas rėmas. Kadangi jos automobiliui buvo įlenktas durelių šonas, ji iškvietė pareigūnus. Vėliau automobiliai buvo apžiūrėti ir sugretinti policijoje, ji apžiūroje nedalyvavo, nes tai bendrovės „Projett“ automobilis (kurios direktore ji yra), dalyvavo įmonės atstovas. Taip pat nurodė, kad servise nurodė, kad reikės pilnai keisti dureles, pagal gautą automobilio Audi A4 remonto sąmatą, paskaičiuota preliminari žalos suma -1207,62 eurų.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta G. G. – J. parodė, kad pamena eismo įvykį, kurio metu nufotografavo automobilį, kuris kliudė kitą automobilį. Nurodė, kad ji stovėjo automobilių aikštelėje, automobilyje laukė mamos. Matė, kaip į stovintį automobilį Audi važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė automobilis VW Passat, po to dar kartą stuktelėjo. Stuktelėjus, iš VW išlipo vairuotojas, pažiūrėjo, pavalė automobilio Audi dureles, pažiūrėjo į savo automobilio galą, jų automobilyje sėdėjo dar moteris ir vyrukas, ir įsėdęs nuvažiavo, ji tik spėjo nufotografuoti. Tuo metu atėjo kliudyto automobilio vairuotoja, todėl ji išlipo jai pasakyti, taip pat buvo pribėgęs dar viena jaunuolis, kuris taip pat pasakė, kad matė, kaip kitas automobilis kliudė moters automobilį ir nuvažiavo. Nurodė, kad visi matė, kaip kaltininkas išlipęs iš automobilio apžiūrėjo ką kliudė, ir nuvažiavo. Taip pat nurodė, kad ji visą šį įvykį stebėjo per du automobilius, kliudyto automobilio apgadinimai jai buvo akivaizdūs, nes priekinių durelių rėmas, t.y. atrama ir galinės durelės buvo apgadintos. Dureles skiriantis rėmas įlinkęs, priekinės ir galinės durelės apgadintos.

Administracinio teisės pažeidimo byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2016 m. lapkričio 10 d. apie 14.25 val. buvo registruotas pranešimas telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kad apie Antakalnio g. 84, automobilių stovėjimo aikštelėje į pranešėjos automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvyki vietos (b.l. 4).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-o būrio vyr. patrulio A. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2016 m. lapkričio 10 d., apie 14.25 val. gavus pranešimą, kad Antakalnio g. 84 gatvėje apgadintas automobilis Audi, o jį apgadinęs automobilis iš įvykio vietos pasišalino, pareigūnai vyko nurodytu adresu, kur juos pasitiko automobilio Audi A4, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuotoja A. A., kuri paaiškino, kad jos automobilį apgadino VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ją apie eismo įvykį informavo liudininkai D. ir G., kurie paliko savo kontaktus, kurie matė nuvažiuojantį kaltininko automobilį, jį nufotografavo. (b.l. 3).

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad tiksli eismo įvykio vieta –Antakalnio g. 84, Vilniuje, nurodyta automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis, ir minėtam automobiliui padaryti apgadinimai – užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės sparnas (b.l. 14,5).

Liudytojos G. G. 2016 m. lapkričio 17 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 10 d. ji Antakalnio g. 84 laukė mamos, stovėdama aikštelėje pamatė, jog atsilaisvino vieta, todėl persiparkavo, atsistojo taip, kad matytų Antakalnio polikliniką. Aikštelėje stovėjo daug automobilių, todėl atkreipė dėmesį kaip kas išvažinėja, kai automobilis VW Passat, valst Nr. (duomenys neskelbtini) staiga atbulomis ėmė važiuoti tiesiai į kito automobilio Audi šoną ir trenkėsi. Pirmą kartą trenkėsi stipriai, nesuprasdamas dar trūktelėjo atgal taip paliesdamas dar kartą. Passat automobilio vairuotojas (vyresnio amžiaus žmogus) išlipo, priėjo prie Audi automobilio, pažiūrėjo kas nutiko, pavalė dureles, apsivalė savo automobilio galinį bamperį, atsisėdo ir nuvažiavo. Kai ji pamatė, kad jis išvažiuoja iš eismo įvykio, automobilį nufotografavo (b.l. 8,9).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso O. S., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius (b.l. 11).

A. A. 2016 m. lapkričio 28 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 10 d. stovėjo aikštelėje Antakalnio g. Išvažiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovinčią mašiną. Išlipęs apžiūrėjo stovinčią mašiną ir nieko nepastebėjo, įlenkimų nebuvo, tad toliau nuvažiavo (b.l. 13).

Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nurodyta, kad apžiūrėti automobiliai, ir nustatyta, kad automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti šie apgadinimai – apgadintas galinis bamperis; automobiliui Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintos galinės durelės, galinis sparnas kairėje pusėje, taip pat nustatyta, kad apgadinimai ant automobilio Audi A4 atsirado po kontakto su automobiliu VW Passat. Pastabų automobilių savininkai neturėjo (b.l. 14).

Fotolentelėse fiksuoti apžiūrėti automobiliai VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jų apgadinimai, apgadinimų aukštis (b.l. 15,16).

UAB „Mautoras“ pateiktas duomenimis, automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sąmata sudaro 1207,62 eurų (su PVM) (b.l. 37-41).

Iš byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad A. A. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. neneigia fakto, kad važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį Audi, nurodo, kad išlipęs iš automobilio apžiūrėjo tiek savo, tiek kliudytą automobilį, tačiau jokių apgadinimų nematė, todėl išvažiavo. Tokius jo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį sušvelninti atsakomybę ir paneigtus kitais byloje surinktais ir įvertintais įrodymais. Jo padarytą pažeidimą – kelių eismo įvykį, nulėmusį svetimo turto apgadinimą, įrodo: eismo įvykio schema ir papildomais duomenys apie eismo įvykį, kuriuose iš kart po eismo įvykio fiksuoti automobiliui Audi padaryti apgadinimai (b.l. 5-6); transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas, kuriame nurodytas, kad apgadinimai ant automobilio Audi A4 atsirado po kontakto su automobiliu VW Passat (b.l. 14); fotolentelės, kuriose fiksuoti padaryti apgadinimai minėtiems automobiliams, apgadinimų aukštis (b.l. 15,16); taip pat betarpiškai eismo įvykį mačiusios liudytojos G. G. rašytiniai (b.l. 8,9) bei teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai; taip pat automobilio Audi remonto sąmata (b.l. 338-41). Taip pat teismas apžiūrėjo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir matosi, kad kairės pusės galinių durelių apgadinimas (įlenkimas) pakankamai akivaizdus, būnant vidutiniškai atidžiu vairuotoju neįmanoma nepastebėti. Įvertinus visa tai teismas daro išvadą, kad A. A. administracinis teisės pažeidimas teisingai kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 101 punkto (Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, bei 114 punkto (Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams) reikalavimus.

A. A. nepripažįsta pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, nes kliudęs kitą automobilį, jį apžiūrėjo ir nepamatęs sugadinimų, tai nelaikė eismo įvykiu, todėl išvažiavo. Nurodo, kad tyčios iš įvykio vietos pasišalinti neturėjo. KET 222 punktas numato, kad Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad automobiliui Audi žala padaryti, apgadinimas akivaizdus, po kontakto su kitu automobiliu, jį apžiūrėjęs nuvažiavo, nesiėmė jokių priemonių po eismo įvykio, nepaliko jokios informacijos kliudyto automobilio savininkui, nei pranešė policijos pareigūnams, todėl tokie jo veiksmai pagrįstai vertintini kaip pasišalinimas iš įvykio vietos.

A. A. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalį. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau- ANK), kurio 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, su kuria vairuotojas yra susijęs, už kurio padarymą buvo numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kadangi šio pažeidimo sankcijoje buvo numatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, o ANK 426 straipsnio 2 dalies numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje administracinio arešto nuobauda nebėra numatyta. Byloje esančiais duomenimis (remonto sąmata) nustatyta, kad dėl eismo įvykio padaryta žala gan didelė (1207,62 eurų, t.y. 32,06 MGL), tai yra žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, A. A. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotinas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir teisena vykdytina pagal ANK.

Tai pat administracinio teisės pažeidimo protokole A. A. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kuris reglamentavo atsakomybę tam, kas pažeidęs kelių eismo taisykles apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą. ANK įsigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad A. A. inkriminuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą) nebeužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK, tačiau įrodyta jo kaltė padarius kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, numatytus KET 9, 101, 114 punktuose, vadovaujantis ANK įsigaliojimo įstatymo 3 straipsniu, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, A. A. veika, kuri protokole buvo kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir teisena vykdytina pagal ANK.

A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad administracinis nusižengimas padarytas asmens, sulaukusio 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą– asmuo eismo įvykio metu apgadino du automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino, atsižvelgiama į tai, kad nustatytą jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į A. A. asmenybę: 76 metų amžiaus, našlys (b.l. 12), pensininkas, gydosi dėl onkologinių susirgimų, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi (b.l.2), duomenų apie teistumą byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas būtų per griežtas ir neteisingas, o nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus A. A. minimalią baudą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje ir švelnesnę nei Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą bei neskiriant ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 417 straipsnio 8 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutarė:

A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 10 € (dešimt eurų) dydžio baudą.

A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 150 € (šimto penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti galutinę nuobaudą - 150 € (šimto penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 16063599167). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.