Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-401-524/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-05-07
Bylos Nr.: e2A-401-524/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
Atsakovas: V. A.
Ieškovas: N. A.
Trečiasis asmuo: Klaipėdos rajono 3-iojo notarų biuro

Kategorijos

2.6.11.6Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-401-524/2020Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00843-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.6; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.18.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovei V. A. dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, netesybų priteisimo, tretieji asmenys Klaipėdos rajono 3-iojo notarų biuro notarė L. M. ir uždaroji akcinė bendrovė „Finansų administravimas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: nutraukti 2017 m. rugpjūčio 2 d. pirkim– pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. LM-2527, esant esminiam jos pažeidimui, ir taikyti restituciją – grąžinti jai nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą: ½ dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą bei jame esantį teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruotą sodo namelį, adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės 100 Eur netesybas, 4 554,67 Eur nuostolių atlyginimą dėl nekilnojamajam turtui padarytos žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Reikalavimo pagrindu nurodė, aplinkybes, kad tarp jos ir atsakovės buvo sudaryta notarinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ji atsakovei už 26 000 Eur pardavė žemės sklypą su jame esančiu pastatytu, tačiau neįregistruotu sodo nameliu. Pagal sutartį atsakovė pinigus už perkamą nekilnojamąjį turtą turėjo sumokėti iki 2018 m. liepos 31 d., tačiau iki šiol nėra atsiskaičiusi, nors nuosavybės teisės į parduotą nekilnojamąjį turtą atsakovės vardu yra įregistruotos nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. Nurodo, kad iš atsakovės ji yra gavusi tik 860 Eur rankpinigių, kuriuos susitarė įskaičiuoti į perkamą turto kainą, todėl atsakovė už nupirktą nekilnojamąjį turtą jai yra skolinga 25 140 Eur. Ji ne kartą bandė susisiekti su atsakove, kad ši atsiskaitytų, tačiau atsakovė nereagavo į raginimus, todėl 2018 m. rugsėjo 7 d. ji atsakovei per notarą išsiuntė pranešimą, kuriuo ragino atsakovę atsiskaityti, nes priešingu atveju kreipsis į teismą. Atsakovė pati pripažino, kad pažeidė sutarties sąlygas, nes 2018 m. spalio 26 d. pervedė jai 1 040 Eur pavedime nurodydama, kad tai sutarties nutraukimo už žemės sklypą baudos likusi dalis, tačiau pačios sutarties notariškai iki šiol nenutraukė. Mano, kad yra pagrindas jos ir atsakovės sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį nutraukti ir taikyti restituciją, nes atsakovė pažeidė sutarties sąlygas ir pažeidimas yra esminis. Sutartimi buvo numatytos 2 000 Eur netesybos, jei atsakovė laiku neįvykdys sutarties sąlygų. Atsakovė yra pervedusi 1 040 Eur netesybų ir yra sumokėjusi 860 Eur rankpinigių, todėl prašo iš atsakovės priteisti likusią nesumokėtą 100 Eur netesybų sumą. Nutraukus sutartį prašo taikyti restituciją, o kadangi nekilnojamajam turtui, dėl kurio prašoma taikyti restituciją, tai yra žemės sklypui ir sodo pastatui yra padaryta žala, prašo iš atsakovės priteisti jai 4 554,67 Eur žalos atlyginimą, tai yra sodo namelio remonto darbams ir žolės atsodinimui. Nors faktiškai šių nuostolių dar nėra patyrusi, tačiau taikius restituciją tokią žalą ji patirs. Tai, kad žala yra padaryta, patvirtina antstolio J. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo užfiksuoti nekilnojamojo turto sugadinimai, o žalos dydį įrodinėja lokaline sąmata, kurią apskaičiavo UAB „Gargždų rangos darbai“.

Šalies argumentai

3. 2019 m. rugsėjo 27 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl dalies reikalavimo atsisakymo, juoatsisako reikalavimo dėl 100 Eur baudos, 63,69 Eur už laiptų turėklų įrengimą bei 167,69 Eur už grindjuosčių tvirtinimą ir tos ieškinio dalies atsisako.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priėmė ieškovės N. A. atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir civilinės bylos dalį dėl 100 Eur netesybų, 63,69 Eur nuostolių už laiptų turėklų įrengimą bei 167,69 Eur nuostolių už grindjuosčių tvirtinimą kiliminių dangų grindims priteisimo nutraukė, nutraukė 2017 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro numeris LM-2527, pagal kurią ieškovė N. A. pardavė atsakovei V. A. (buvusi pavardė N.) ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taikė restituciją ir ieškovei N. A. grąžino nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovei N. A. iš atsakovės V. A. 2 161,64 nuostolių atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė ieškovei N. A. iš atsakovės V. A. 933 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, priteisė atsakovei V. A. iš ieškovės N. A. 220,80 Eur atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

5. Pirmosios instancijos teismas dėl reikalavimo nutraukti sutartį ir restitucijos taikymo konstatavo, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, kylantys iš nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, kurią ieškovė prašo nutraukti. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė iki šiol nėra sumokėjusi sutartimi nustatytos 26 000 Eur kainos už ginčo turtą, nors pagal sutarties nuostatas turėjo sumokėti iki 2018 m. liepos 31 d. Tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tiek ir šalių teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad ginčo turtas atsakovės vardu buvo įregistruotas nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d., tai yra nuosavybės teisė atsakovei į ginčo turtą perėjo nuo sutarties pasirašymo ir jos įregistravimo viešame registre, nes šalys buvo susitarusios, kad mokėjimas už parduotą ginčo turtą bus įvykdytas 2018 m. liepos 31 d. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl sutarties nutraukimo, nes tiek ieškovė, tiek atsakovė nori nutraukti sutartį, o yra kilęs ginčas tik dėl to, kaip ir kokiu pagrindu turi būti nutraukta sutartis. Ieškovė prašo sutartį nutraukti tuo pagrindu, kad atsakovė iš esmės pažeidė sutarties sąlygas, nes nesumokėjo sutartos kainos sutartyje nustatytu laiku, o atsakovė mano, kad sutartis turėtų būti nutraukta sutartyje nustatyta tvarka, tai yra notarine tvarka, nes tarp šalių nėra ginčo dėl sutarties nutraukimo ir ieškovė be jokio pagrindo kreipėsi į teismą. Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes akivaizdu, kad yra pagrindas nutraukti sutartį, nes atsakovė nėra įvykdžiusi sutarties sąlygų, tai yra sumokėjusi už ginčo turtą ir yra aiškiai išreiškusi savo poziciją, kad ji nebenori pirkti ginčo turto, tačiau iki šiol atsakovės vardu yra įregistruotas ginčo turtas, o ieškovė nėra gavusi sutartos sumos už ginčo turtą ir neturi nuosavybės teisės į ginčo turtą. Jei tarp šalių nebūtų kilęs ginčas dėl sutarties nutraukimo, kaip tvirtina atsakovė, šalys sutartį galėjo nutraukti ir po to, kai byla buvo užvesta teisme ar dėl tos dalies sudaryti taikos sutartį, tačiau šalys to nepadarė, todėl įvertinus šalių susiklosčiusius tarpusavio santykius, į tai, kad neginčijamai nustatyta, kad atsakovė laiku nėra sumokėjusi sutartimi numatytos visos kainos, o pagal sutartį ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo jei atsakovė vėluoja sumokėti sutartyje numatytą kainą ilgiau kaip 7 dienas, į tai, kad šalims nepavyko taikiai išspręsti sutarties nutraukimo klausimo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė pažeidė sutarties sąlygas, nes laiku neatsiskaitė už ginčo turtą, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį ir nutraukti 2017 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą notarinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. LM-2527, pripažinus, kad atsakovė pažeidė sutarties sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad nutraukus tarp šalių sutartį yra pagrindas taikyti restituciją, byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei nors kokią dalį už ginčo turtą, yra pagrindas taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei nuosavybės teises į ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašydama taikyti restituciją prašo įpareigoti atsakovę grąžinti jai ne tik sutartimi atsakovei perleistą ginčo turtą, bet ir sodo namelį, esantį viename iš ginčo žemės sklypų. Šalys iš esmės pripažįsta ir neginčija, kad viename iš žemės sklypų, tai yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastatytas sodo namelis, kuris nėra įregistruotas, tai, kad viename iš ginčo žemės sklypų yra sodo namelis, patvirtina ir antstolio faktinių aplinkybių protokolas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašomas jai grąžinti sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, į tai, kad notarine sutartimi šis turtas atsakovei nebuvo parduotas, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovę šį turtą grąžinti, todėl ieškovės reikalavimas taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei neįregistruotą sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 4 323,29 Eur nuostolius pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovės prašo iš atsakovės priteisti 4 323,29 Eur nuostolius už jai priklausančio turto sugadinimą, o atsakovė nesutinka, nes ieškovei yra sumokėjusi 2 000 Eur baudą, kaip numatyta sutartyje. Ieškovė reikalavimui dėl nuostolių priteisimo pagrįsti pateikė 2019 m. gegužės 31 d. antstolio J. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 18, iš kurio nustatyta, kad, vizualiai apžiūrėjus, matosi žemės sklypuose nenušienauta žolė, žemės sklype ir šiltnamyje matyti krūvos šiukšlių. Sodo namelio rytinės sienos išorės danga išsipūtusi, dalis dangos nukritusi ant žemės šalia sienos. Sodo namelio antrame aukšte iš dalies sumontuota grindų danga. Ieškovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kokios būklės ir vertės buvo ginčo sklype esantis neįregistruotas sodo namelis, tuo metu, kai ginčo turtas buvo parduotas atsakovei. Pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad nežino, kokia buvo sodo namelio vertė parduodant ginčo turtą. Tai, kad namelis buvo geros būklės ir kaip jis atrodė iki parduodant ginčo turtą atsakovei, iš esmės įrodinėjo tik liudytojų T. A., kuris yra jos sutuoktinis, ir draugės V. K. parodymais. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ji pradėjo remontuoti sodo namelį 2017 m. rugpjūčio mėnesį ir pakeitė pirmo aukšto grindis, tai yra išbetonavo ir sudėjo laminatą, antrame aukšte padarė skylę ir perdėjo laiptus, išgriovė pertvarą ir padarė vieną bendrą, išmetė antro aukšto kiliminę dangą ir antrame aukšte pradėjo dėti grindis, tačiau nepabaigė ir išėmė duris. Šalių sudarytoje sutartyje šalys numatė, kad atsakovei nesumokėjus sutartyje numatytos kainos už ginčo turtą šalys įsipareigoja nutraukti sutartį ir privalo vienas kitai grąžinti tokį turtą, kokį buvo gavusios prieš pasirašant sutartį. Tarp šalių nėra ginčo, kad šiuo metu ginčo žemės sklypai yra apleisti, nes nėra nušienauta žolė, bei tai, kad viename iš ginčo žemės sklypų esantis neįregistruotas sodo namelis yra pradėtas remontuoti ir nebėra tokios būklės, kokios buvo įsigyjant ginčo turtą ir taikius restituciją ieškovė patirs nuostolių. Nagrinėjamoje byloje žalos dydžio nustatymas ieškovės prašomu būdu reiškia, kad turi būti nustatyta, kiek kainuotų sutvarkyti sodo sklypus ir sodo namelį, kad jie būtų tokios būklės, kokius juos perėmė atsakovė iš ieškovės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kokios būklės buvo sodo namelis, į tai, kad nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo turto vertė žymiai sumažėjo, į tai, kad sodo namelis yra statytas daugiau nei prieš 26 metus, o ieškovės pateiktoje UAB „Gargždų rangos darbai“ sąmatoje nėra įskaičiuotas nusidėvėjimas, į tai, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti padarytos žalos dydį, į tai, kad liudytojas T. A. nurodė, kad mediniai laiptai nėra sugadinti, o tik yra pernešti į kitą vietą ir kad jie gali būti atgal atstatyti į ankstesnę vietą, į tai, kad atsakovė nuo 2018 m. liepos 28 d. ieškovei pranešė, kad nebeketina mokėti už ginčo turtą, į tai, kad ieškinys teisme buvo gautas tik 2019 m. liepos 16 d., nors pagal sutartį ieškovė ieškinį galėjo teikti per septynias dienas, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju vadovaujantis protingumo, teisingumo kriterijais ir pagal byloje esančius rašytinius įrodymus yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo tenkinti iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisti pusę jos prašomos sumos, tai yra 2 161,64 Eur. Atsakovė nesutikdama su ieškovės prašomais priteisti nuostoliais motyvuoja tuo, kad ji ieškovei yra sumokėjusi 2 000,00 Eur ir ši suma apima visus nuostolius, todėl neturi pareigos ieškovei mokėti daugiau. Teismas nesutinka su tokia atsakovės pozicija, nes, kaip patvirtina šalių sudaryta sutartis, 2 000,00 Eur sumą atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti už tai, kad neįvykdė sutarties sąlygų, tačiau ši suma negali būti laikoma kaip ieškovės patirti nuostoliai už ginčo turtą, nes sutartimi šalys taip pat įsipareigojo, kad nutraukus sutartį atsakovė ne tik sumoka 2 000,00 Eur baudą, bet ir grąžina viena kitai tokios būklės turtą, koks jis buvo prieš pasirašant sutartį, o tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad šiuo metu turtas nėra tokios būklės, kokios jis buvo perduotas atsakovei, ir tai, kad turto sutvarkymui bus reikalingos lėšos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 2 161,64 EUR nuostolių priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – reikalavimą dėl nuostolių priteisimo atmesti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl nuostolių priteisimo tenkino 50 proc., tačiau nenurodė, nei kiek konkrečiai priteisiama už vejos tvarkymą, nei kiek už sodo namelio remontą. Toks sprendimas laikytinas nemotyvuotu ir nepagrįstu, nes visiškai neaišku, kokia suma ir už kokius darbus yra priteisiama ir kodėl.

6.2. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs reikalavimą dėl restitucijos taikymo sodo nameliui, atitinkamai turėjo atmesti ir Ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo už neva apgadintą sodo namelį, ypač įvertinant tai, kad teismas pripažino, jog byloje nėra duomenų, kokios būklės namelis buvo iki jo pardavimo.

6.3. Turto vertės pasikeitimas galėtų būti įrodomas tik specialistų, t. y. turto vertintojų ataskaitomis ar konsultacinėmis išvadomis, tačiau tokių duomenų į bylą nebuvo pateikta.

6.4. Ieškovė, pati leidusi vykdyti sodo namelyje remonto darbus, prisiėmė riziką ir atsakomybę, kad nutraukiant sutartį jai nebus grąžinamas tokios pačios būklės sodo namelis, kaip buvo jo pardavimo metu, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti, kad atsakovė savo lėšomis atstatytų namelį į pradinę jo būklę, t. y. atsakovei negali būti taikoma civilinė atsakomybė už veiksmus, kuriems pritarė pati ieškovė.

6.5. Įvertinant teismui pateiktus įrodymus, kad betonavimo darbai atsakovei kainavo 200 EUR, ieškovės prašoma nuostolių suma atitinkamai turėjo būti mažinama. Kadangi byloje nustatyta, kad naujų laiptų įrengti nereikia, ieškovės 500 EUR sumos reikalavimas yra nepagrįstas. Byloje buvo nustatyta ir teismo posėdžio metu išsiaiškinta, kad sodo namelio išorinės sienos dailylentės buvo ne atsakovės nuplėštos, o nukrito dėl gamtinių sąlygų jau po to, kai sodo namelio raktai buvo grąžinti ieškovei, t. y. po 2019 m. sausio, kai ieškovė turėjo galimybę valdyti ir naudotis sodo nameliu. Taigi ieškovės reikalavimas dėl 95,07 EUR taip pat nepagrįstas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės teiktoje UAB „Gargždų rangos darbai“ sąmatoje yra fiksuojamos neprotingai didelės darbų kainos. Įvertinant anksčiau nurodytus argumentus, ieškovės prašoma nuostolių už sodo namelį suma turėjo būti mažinama iš viso 1.361,28 EUR suma (200+500+95,07+368,53+197,68), t. y. iki 905,87 EUR.

6.6. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas 50 proc. ieškovės prašomų nuostolių netinkamai įvertino sodo namelio nusidėvėjimą. STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ priedo 5.3. p. nurodyta, kad karkasinio sodo namo gyvavimo trukmė yra 40 m. Sodo namelis, kaip minėta, yra 1993 m. statybos, t. y. 26 m. senumo, todėl jo nusidėvėjimas sudaro net 65 proc. Atitinkamai pagal minėtą teismų praktiką, remonto darbų sąnaudos turėjo būti mažinamos net 65 proc., o ne 50 proc. kaip apskaičiavo teismas, t. y. priteisiant tik 35 proc. prašomų remonto išlaidų, tai sudarytų tik 317,05 EUR.

6.7. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai priteisė iš atsakovės nuostolių sumą su PVM. Ieškovė remonto darbų dar nėra atlikusi ir jokių sąskaitų nėra apmokėjusi, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ieškovės prašomus nuostolius priteisti su PVM suma.

6.8. Apeliantės įsitikinimu, ieškovė yra pati atsakinga už vejos būklę, o be to, ieškovė byloje neįrodė nuostolių už vejos sutvarkymą dydžio: sklypuose esančio žolyno būklė pablogėjo dėl to, kad sklypais nesirūpino pati ieškovė po to, kai atsakovė iš jų išsikraustė, byloje nėra įrodymų, kad sklypai buvo užsodinti veja, o ne paprasta žole, todėl visiškai neaišku, kodėl teismas net 50 proc. tenkino ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, teismas sprendime nurodė, kad pagal MB „Žalioji aikštelė“ pateiktą sąmatą žolės tvarkymo darbai kainuotų tik 414 EUR, tačiau kažkodėl teismas nenurodė, kodėl jis nesivadovauja šiuo įrodymu, o vadovavosi UAB „Gargždų rangos darbai“ sąmata, kurią, anot paties teismo, parengė nekompetentingi asmenys, ir priteisė net pusę ieškovės prašomos sumos, t. y. 632,83 EUR.

6.9. Sutartimi šalys susitarė, kad nesumokėjus kainos iki 2018-07-31, sutartis bus nutraukiama ir kaip neišvengiama sutarties nutraukimo teisinė pasekmė bus taikoma restitucija bei sumokamos netesybos – 2 000 EUR bauda, nedengiant jokių kitų pardavėjo, tai yra ieškovės, nuostolių.

6.10. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas byloje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo bei, atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė taikiai nesprendė klausimo dėl sutarties nutraukimo (nesutiko sudaryti taikos sutarties bent šioje dalyje), o viso ginčo esmė yra tik dėl prašomos priteisti nuostolių sumos, o be to, ieškovė procese teikė nebūtinus procesinius prašymus, darytina išvada, kad teismas ieškovės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų turėjo atmesti.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:

7.1. Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ir detaliai pasisakė dėl ieškiniu prašomo priteisti nuostolių atlyginimo. Teismas išsamiai pasisakė tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovės argumentų, galiausiai pasisakydamas dėl per pusę mažesnio negu ieškovės prašoma priteistino žalos atlyginimo dydžio.

7.2. Ieškovė papildomai pažymi, kad byloje nekilo ginčo dėl atsakovės pareigos atlyginti nuostolius, atsakovei taikant civilinę atsakomybę. Ginčas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kilo tik dėl nuostolių dydžio, tai ne kartą savo sprendime akcentavo teismas. Tačiau tai, kad šalys nesutaria dėl tikslaus nuostolių dydžio, ar tai, kad ieškovė negali tiksliai įrodyti jai padarytos žalos dydžio, jokiu būdu nereiškia, kad jos ieškinio dalis dėl nuostolių atlyginimo turi būti atmesta, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

7.3. Atsakovė nurodydama teiginius, esą sutartimis jai nebuvo perleistas sodo namelis ir dėl to iš jos negali būti priteisiami nuostoliai už jam padarytą žalą, neigia akivaizdžiai realioje tikrovėje įvykusius juridinius faktus – atsakovės naudojimąsi sodo nameliu ir žalos jam padarymą. Byloje surinktų įrodymų pagrindu nekyla abejonių, jog atsakovei nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi kartu su žemės sklypais buvo perduotas naudotis, valdyti ir juo disponuoti sodo namelis ir kad ji padarė sodo nameliui žalą.

7.4. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, esą teismas netinkamai taikė CK 6.149 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju atsakovė susipainiojo. Nurodytas CK 6.149 straipsnis reglamentuoja restitucijos institutui taikomas teisės normas. Šioje byloje teismas sodo nameliui restitucijos netaikė, tai nurodo ir pati atsakovė. Vadinasi, šioje byloje nėra ir teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo sprendžiant klausimą dėl sodo nameliui padarytos žalos dydžio vadovautis CK 6.149 straipsnio nuostatomis.

7.5. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat pateikia subjektyvų ir iš esmės jokiais objektyviais duomenimis, išskyrus pačios samprotavimus, žalos sodo nameliui vertinimą. Nepaisant to, teismas dėl šių aplinkybių jau pasisakė itin išsamiai ir detaliai, be to, teismo atliktas žalos dydžio vertinimas yra objektyvus ir nešališkas.

Motyvuojamoji dalis

7.6. Priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, teismas žalos atlyginimą priteisė ne už „veją“, o už restitucija iš atsakovės ieškovei grąžintiniems žemės sklypams padarytą žalą.

7.7. Apeliaciniame skunde taip pat kvestionuojamas žemės sklypams padarytų nuostolių dydis, tačiau, kaip minėta, teismas itin išsamiai įvertino ir pasisakė dėl ieškovei padarytų nuostolių dydžio nustatymo, teisingai vertino byloje esančius duomenis ir jų pagrindu įvertino turtui – žemės sklypams – padarytos žalos dydį, dėl to subjektyvus, klaidingomis prielaidomis paremtas atsakovės vertinimas yra nepagrįstas, juolab neteikiantis pagrindo keisti teismo sprendimo.

7.8. Atsakovė pateikdama argumentus dėl nuostolių įskaitymo į netesybas sąmoningai ignoruoja sutarties sąlygas, nurodydama tik tai, kas palanku jos teiginiams. Loginis ir sisteminis sutarties sąlygų vertinimas suponuoja, jog sutartyje numatytos 2 000 Eur dydžio netesybos yra susijusios tik su pirkėjo tinkamų įsipareigojimų pardavėjui vykdymu, t. y. kainos už įgyjamą daiktą sumokėjimu. Ši nuostata taikytina išimtinai pirkėjui, nes akivaizdu, kad pardavėjas negali pažeisti „Turto mokėjimo tvarkos“. Sutartyje numatyta bauda yra siejama išskirtinai su pirkėjo tinkamu prievolės įvykdymu pardavėjai, t. y. kainos sumokėjimu už įgyjamą turtą.

7.9. Atsakovės nurodyto CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymas šioje byloje nėra galimas, kadangi ieškovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Atsakovės dėstomi argumentai, esą ieškovė nesutiko sudaryti taikos sutarties, esą ji atliko nebūtinus procesinius veiksmus, yra niekuo nepagrįsti subjektyvūs atsakovės samprotavimai.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

10. Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: nutraukti 2017 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. LM-2527, esant esminiam jos pažeidimui, ir taikyti restituciją – grąžinti jai nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą: ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypus bei juose esantį teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruotą sodo namelį, adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės 100 Eur netesybas bei 4 554,67 Eur nuostolių atlyginimą dėl nekilnojamajam turtui padarytos žalos atlyginimo.

11. Byloje nustatyta, kad šalys 2017 m. rugpjūčio 2 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį tik dėl žemės sklypų už 26 000 Eur kainą, ši sutartis buvo ir žemės sklypų priėmimo–perdavimo aktas, šią sutartį atsakovė Nekilnojamojo turto registre įregistravo 2017 m. rugpjūčio 16 d. (t. 1, b. l. 11, 17–19). Šio sodo sklypo būklė prieš sutarties sudarymą įrodinėjama nuotraukomis, kurios darytos 2017 m. gegužės 13 d. (t. 2, b. l. 4).

12. Byloje nustatyta, kad ieškovės sodo namelis nebuvo įregistruotas kaip nekilnojamasis turtas, tačiau jis faktiškai su žemės sklypais buvo perduotas atsakovei nesudarant jo priėmimo–perdavimo akto, namelio būklė jo perdavimo metu nebuvo užfiksuota.

13. Byloje ieškovė pripažįsta, kad atsakovė žemės sklypais nesinaudojo nuo 2018 m. liepos 28 d., o nuo 2019 m. sausio mėnesio perdavė namelio raktus. Ieškovė nurodo, jog perduotame namelyje ji žodine forma atsakovei leido įsivesti vandentiekį, o atsakovė nurodo, jog ta pačia forma jai buvo leista atlikti jos įvykdytus pertvarkymus.

14. Ieškovė ieškinyje prašė 4 554,67 Eur žalos atlyginimo už namelio pertvarkymus ir vejos sutvarkymą, Ieškovė žalos atlyginimo dydį įrodinėjo UAB „Gargždų rangos darbai“ parengta pagal 2019 m. kovo mėn. kainas sąmata dėl sodo namelio remonto-atstatymo darbų ir žolyno atsodinimo (skaičiuota su PVM, t.1, b. l. 81). Pirmosios instancijos teisme ji atsisakė reikalavimų dėl 63,69 Eur nuostolių už laiptų turėklų įrengimą bei 167,69 Eur nuostolių už grindjuosčių tvirtinimą kiliminių dangų grindims priteisimo, todėl pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas ieškovės reikalavimas dėl 4 323, 29 Eur žalos atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priėmė ieškovės N. A. atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir civilinės bylos dalį dėl 100 Eur netesybų, 63,69 Eur nuostolių už laiptų turėklų įrengimą bei 167,69 Eur nuostolių už grindjuosčių tvirtinimą kiliminių dangų grindims priteisimo nutraukė ir ieškovei N. A. iš atsakovės V. A. priteisė 2 161,64 nuostolių atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmetė.

16. Atsakovė apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalį dėl 2 161,64 nuostolių atlyginimo. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl nuostolių priteisimo tenkino 50 proc., tačiau nenurodė, nei kiek konkrečiai priteisiama už vejos tvarkymą, nei kiek už sodo namelio remontą. Sutartimi buvo numatytos 2 000 Eur netesybos, jei atsakovė laiku neįvykdys sutarties sąlygų. Atsakovė yra pervedusi 1 040 Eur netesybų ir yra sumokėjusi 960 Eur avansą, todėl nurodo, jog yra sumokėjusi netesybas pagal sutartį, t. y. 2 000,00 Eur baudą, kaip numatyta sutartyje, kuri apima ieškovės turėtus nuostolius. Apeliaciniame skunde atsakovė analizuoja ieškovės sąmatoje nurodytus darbus bei jų vertę, nurodydama, jog ieškovės prašoma nuostolių už sodo namelį suma turėjo būti mažinama iš viso 1361,28 EUR suma (200+500+95,07+368,53+197,68), t. y. iki 905,87 Eur, o pritaikius šiai sumai 65 procentų namelio nusidėvėjimą, nes namelis yra 1993 m. statybos, t. y. 26 m. senumo, todėl jo nusidėvėjimas sudaro net 65 proc. Remonto išlaidos galėtų sudaryti tik 317,05 EUR, tačiau jos sumokėta 2000 Eur bauda apima ieškovės nuostolius.

17. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo pagal žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią buvo perduotas atsakovei ieškovės neįregistruotas sodo namelis, atsakovės kaip teisėtos ieškovės namelio, sodo sklypo valdytojos civilinės atsakomybės sąlygų bei ieškovės nurodomo žalos dydžio ir jos įskaitymo į pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą baudą, atsakovės pareigos grąžinti turtą ieškovei tokios būklės, kokia buvo prieš sudarant sutartį.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo pagal žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria buvo perduotas atsakovei ieškovės neįregistruotas sodo namelis

18. Teismų praktikoje nurodyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, bei kt.

19. Šalių sutarties, sudarytos 2017 m. rugpjūčio 2 d., IV p. buvo numatyta, kad atsakovė visiškai atsiskaityti su ieškove turi iki 2018 m. liepos 31 d., o iki visiško atsiskaitymo sutartyje numatytas atsakovei draudimas tik apsunkinti nuosavybės teises į parduodamą daiktą. CK 6.349 straipsnyje nustatyta, kad jeigu pirkimo–pardavimo sutartis numato, kad nuosavybės teisė į perduotus pirkėjui daiktus išlieka pardavėjui iki tol, kol už juos bus visiškai sumokėta arba įvykdytos kitokios sąlygos, tai pirkėjas iki nuosavybės teisės į daiktus perėjimo jam neturi teisės tuos daiktus parduoti ar kitaip jais disponuoti, išskyrus atvejus, kai sutarties ar daiktų paskirtis ir savybės lemia ką kitą. Tačiau šalių pirkimo–pardavimo sutarties V dalyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į parduotą daiktą pereina pardavėjui perdavus daiktą pirkėjui ir surašius priėmimo–perdavimo aktą, o ši sutartis yra kartu ir daikto priėmimo–perdavimo dokumentas. Paminėta teisės norma ir šalių susitarimas leidžia padaryti išvadą, jog ieškovė, būdama daikto pardavėja, nepasinaudojo CK 6.349 str. numatyta galimybe apriboti atsakovei nuosavybės teisės perėjimą į parduodamus nekilnojamuosius daiktus iki visiško atsiskaitymo. Nuosavybės teisei į parduotus žemės sklypus perėjus atsakovei pagal paminėtą sutartį atsakovė tapo jų savininke, todėl nepagrįsta ieškovės pozicija byloje, jog atsakovė atliko neteistus veiksmus pertvarkydama namelį, nes turėjo gauti jos leidimą šiems darbams atlikti.

20. Byloje nustatyta, kad su parduotais žemės sklypais buvo perduotas atsakovei neįregistruotas sodo namelis, kuris nebuvo nurodytas paminėtoje sutartyje ar kitame šalių dokumente. CK 6.395 straipsnyje nustatyta, kad, parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Byloje ieškovė neįrodė, jog kokiu nors dokumentu, kuriame būtų užfiksuota sodo namelio kaip statinio ar statybinių medžiagų būklė, perdavė ši namelį atsakovei bei nustatė apribojimus juo naudotis, pertvarkyti iki visiško atsiskaitymo pagal žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį.

21. Byloje nustatyta, kad šalių pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta, ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Byloje įrodytas sodo namelio faktinis buvimas pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nes ginčo tarp šalių dėl šios aplinkybės nėra. Nors CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad teismas nustato nuostolių dydį, jei šalis to negali įrodyti, nagrinėjamu atveju teismas negalėjo nustatyti nuostolių dydžio, nes byloje neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, t. y. netinkamas sutarties vykdymas dėl sodo namelio, nes byloje nustatyta, kad dėl sodo namelio jokia sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta.

22. Tokiu būdu byloje įrodyta, kad ieškovė nesiekė sudaryti jokio rašytinio susitarimo dėl savo sodo namelio perleidimo atsakovei, žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyje nenumatė jokių apribojimų dėl nuosavybės teisės perėjimo, pertvarkymų apribojimų, todėl byloje įrodyta, kad atsakovė ginčo laikotarpiu buvo teisėta žemės sklypų ir jai perduoto sodo namelio valdytoja.

Dėl atsakovės kaip teisėtos ieškovės namelio, sodo sklypo valdytojos civilinės atsakomybės sąlygų

23. Sutarčių laisvės principas suteikia šalims galimybę iš anksto susitarti dėl civilinės atsakomybės, kuri atsirado dėl sutarties nevykdymo arba netinkamo vykdymo, taikymo. Šioje byloje tokios šalių sąlygos buvo nustatytos šalių sutarties VII punkte.

24. CK 6.221 str. 2d. nustatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Šalių sutartyje ši nuostata buvo įtvirtinta sutarties VII dalyje, kurioje buvo nustatytas baudos dydis, daikto grąžinimo būklė bei susitarta, kad sutartyje numatytos netesybos laikomos šalies minimaliais nuostoliais. Šioje šalių sutarties dalyje buvo numatyta, kad šalys supranta, kad pažeidusi šią sutartį šalis privalės sumokėti kitai šaliai numatyto dydžio baudą ir neprivalo atlyginti kitos šalies nuostolius, kurių nepadengia sutartyje nustatyto dydžio bauda (t.1, b. l. 14).

25. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai.

26. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų buvę delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

27. Sprendžiant klausimą dėl sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo, svarbu pažymėti, kad pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi, esant sutartiniams šalių santykiams, deliktinę atsakomybę vienai iš šalių galima taikyti tik įstatyme nustatytu atveju, t. y. turi būti įstatyme nustatytas pagrindas taikyti sutartiniuose santykiuose deliktinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Tačiau šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, nes byloje neįrodyta, kad dėl ieškovės įrodinėjamo sodo namelio pertvarkymo atsakovei sutartyje buvo suformuluoti draudimai ar kad atsakovė atlikto neteisėtus veiksmus, t. y. atliko ieškovės nurodomus pertvarkymus nebūdama teisėta šio namelio valdytoja ginčo laikotarpiu.

28. Šios nutarties 19–20 p. nurodytas teisinis reglamentavimas ir šalių sutarties nuostatos įrodo, jog atsakovei buvo perėjusios nuosavybės teisės į žemės sklypus nuo sutarties sudarymo momento ir taip pat į sodo namelį, todėl darytina išvada, jog atsakovė jį tvarkydama kaip savininkė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nes pirkimo–pardavimo sutartyje ar kitame dokumente nebuvo nustatyti atsakovei draudimai dėl sodo namelio pertvarkymo.

29. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė pripažįsta aplinkybę, jog iki ginčo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo atsakovė buvo sklypų ir sodo namelio savininkė.

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą, ypač svarbią reikšmę turi teisingas vienos iš atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis), nustatymas. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, kiekvienu atveju labai svarbu įvertinti sutarties šalių sąžiningumą, jų apdairumą ir rūpestingumą.

31. Įvertinus paminėtas nuostatas darytina išvada, kad šioje byloje analizuotina atsakovės civilinė atsakomybė, kylanti iš šalių pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo.

Dėl ieškovės nurodomo žalos dydžio ir jos įskaitymo į pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą baudą, dėl atsakovės pareigos grąžinti turtą ieškovei tokios būklės, kokia buvo prieš sudarant sutartį

32. Šioje byloje ieškovės įrodinėjamas žalos dydis siejamas su žemės sklypų bei jame esančio sodo namelio grąžinimo tokios būklės, kokios buvo perduota atsakovei pagal nutrauktą pirkimo–pardavimo sutartį, nes CK 6.222 straipsnio 1 dalis numato, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Šioje byloje nustatyta, kad turtas buvo grąžintas natūra, tačiau neperžengiant ieškovės pareikšto ieškinio ribų nurodoma šiam turtui padaryta žala.

33. Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu, bei patikimai įrodytos. Be to, jos turi būti protingos ir pagrįstos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

34. Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016).

35. Lietuvos kasacinis teismas išplėstinės kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/ 2007 pasisakė dėl netesybų ir nuostolių santykio. Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Ši CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, kad tais atvejais, kai kreditorius prašo už prievolės netinkamą įvykdymą ir nuostolių atlyginimą, ir netesybų, tai netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą: priteisiamas nuostolių atlyginimas, o jų dydžiu sumažinama netesybų suma.

36. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad netesybų įskaitymo esmė ta, jog kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių atlyginimo bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistiną nuostolių atlyginimą, teismas priteisiamas sumas nustato tokia tvarka: į priteistiną nuostolių atlyginimo sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių netesybų sumą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis); sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą. Taigi CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnyje įtvirtintas netesybų įskaitymo į nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki įrodytų nuostolių dydžio.

37. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė sumokėjo ieškovei 2000 Eur baudą, t. y. sutartines netesybas pagal sutartį, o ginčas apeliacinės instancijos teisme yra dėl 2 161,64 Eur nuostolių atlyginimo, nes ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė. Vadinasi, kreditoriui pažeistų teisių gynimo būdu pasirinkus ir netesybų, ir nuostolių atlyginimą, visais atvejais turi būti aiškinamasi, ar yra civilinės atsakomybės sąlygos, nustatytos CK 6.246–6.249 straipsniuose, taip pat tai, ar buvo padaryta ir kokio dydžio nuostolių. Jeigu netesybos nepadengia nuostolių, kreditoriui išlieka teisė iš skolininko reikalauti neatlygintų nuostolių dalies, tačiau išlieka pareiga įrodyti jų dydį.

38. Ieškovė šioje byloje dydį žalos, padarytos grąžintiems sodo nameliui ir sodo sklypams, įrodinėja lokaline sąmata, sudaryta pagal 2019 m. kovo mėnesio kainas (t.1, b. l. 81). Ieškovė byloje nurodo, kad atsakovė be jos leidimo išmontavo vidinę sieną ir ieškovė už tai iš jos prašo priteisti 957,52 Eur, už senas duris – 232,68 Eur, 563,69 Eur už medinius laiptus su turėklais, už pirmojo aukšto grindų perklojimą – 181,04 Eur, 455,95 Eur už kiliminę dangą, už paviršiaus aptaisymą plastikinėmis dailylentėmis – 95 Eur, 1 265,66 Eur už žolės atsodinimą ir kitus sąmatoje nurodytus darbus, todėl byloje įrodyta, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės jai grąžinto turto atkuriamąją vertę, nes byloje atsakovė įrodė, kad senos durys, mediniai laiptai yra išlikę ir juos ieškovė gali perkelti į jos norimą vietą. Šią aplinkybę įrodo nuotraukos (t.1, b. l. 55, 57, 60, 73). Be to, nuotraukos įrodo, jog dalį grindų atsakovė išklojo laminatu, nuardžiusi grindjuostes, kurias sudėjo sodo namelyje, todėl ieškovė neįrodė, jog jai reiktų įsigyti naujas grindjuostes (t.1, b. l. 63).

39. Atsakovė pripažįsta įvykdytus sodo namelio pertvarkymus ir nurodo, jog sodo namelio siena buvo išmontuota, tačiau nurodo, jog buvo pagerintas sodo namelis, nes atsirado didesnė erdvė ir pagerėjo namelio estetinis vaizdas ir namelio vertė nesumažėjo. Atsakovė nurodo, kad senosios durys yra padėtos prie šiltnamio ir jų vertė nebuvo 232,68 Eur, laiptai yra ir gali būti naudojami, juos tik reikia pernešti į ankstesnę vietą. Be to, nurodo, kad ji išbetonavo pirmą aukštą ir paklojo laminatą už savo lėšas, sumokėdama 300 EUR, o kiliminė danga buvo visiškai nusidėvėjusi. Šią aplinkybę įrodo nuotraukos, leidžiančios padaryti išvadą, kad ieškovei grąžinto namelio grindys nėra be dangos, grindys yra pradėtos tvarkyti atsakovės lėšomis, byloje nėra įrodyta, kad ieškovės kiliminė danga buvo 455,95 Eur, todėl šis reikalavimas nėra pagrįstas.

40. Ieškovė nurodo ir nuotraukomis įrodinėja, jog nuo namelio buvo nuplėšta keletas dailylenčių ir už jų grąžinimą prašo priteisti 95 Eur, tačiau atsakovė nurodo, jog 2019 m. sausio mėnesį ji perdavė namelio raktus ieškovei, ginčo dėl šios aplinkybės nėra ir dailylentės nebuvo nuplėštos. Raktų perdavimo metu joks priėmimo–perdavimo aktas šalių nebuvo surašytas, todėl abi šalys atsakingos už šią aplinkybę.

41. Byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji buvo užfiksavusi namelio įrengimą pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Todėl šioje byloje galėtų būti analizuojamas ieškovės nurodomas padarytos žalos dydis dėl vidinės sienos išmontavimo 957, 52 EUR vertės darbų apimties, 1265, 66 EUR už sklypų sutvarkymą bei žolės atsodinimą bei 95 EUR už dailylenčių sugrąžinimą, nes atsakovė pripažįsta, jog išmontavo vidinę sieną, nesutvarkė žemės sklypo iki maždaug 2017 m. gegužės mėnesio lygio. Šio sodo sklypo būklė prieš sutarties sudarymą įrodinėjama nuotraukomis, kurios darytos 2017 m. gegužės 13 d. (t. 2, b. l. 4). Atkreiptinas šalių dėmesys, jog nutraukta sutartis buvo sudaryta 2017 m. rugpjūčio mėnesį, todėl nuotraukose užfiksuota sklypo būklė natūraliai galėjo pasikeisti.

42. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

43. Byloje nustatyta, kad ieškovės namelis yra 1993 metų statybos t. 2, b. l. 8–10), todėl sutiktina su apeliacinio skundo motyvu, jog ieškovės sąmatoje nurodytiems darbams pagal STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ priedo 5.3. p. medinio karkasinio namelio gyvavimo laikas 40 metų, todėl turi būti taikomas 65 procentų nusidėvėjimas.

44. Šios nutarties 41 p. ieškovės įrodytiems darbams, kuriuos įvykdė atsakovė, t. y. dėl vidinės sienos išmontavimo 957,52 EUR vertės darbų apimties bei 95 EUR už dailylenčių grąžinimą, taikytinas 65 procentų nusidėvėjimas, todėl žalos dydis už šiuos darbus galėtų būti 368,38 EUR.

45. Nors atsakovė nesutinka su ieškovės prašoma priteisti 1 265,66 Eur suma, reikalinga žolės atsodinimui, vejos sutvarkymui, tačiau įvertinus tai, kad ieškovė patyrė 368,38 EUR žalos dėl pakeistos namelio būklės nutraukus sandorį, platesnė 1 265,66 Eur sumos analizė nesukels teisinių pasekmių, nes byloje ieškovė įrodė, kad ji patyrė 1 634,34 EUR žalos dėl ginčo.

46. Pagal šios nutarties 35–36 p. nurodytą teisinį reglamentavimą tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Šioje byloje atsakovė sumokėjo ieškovei 2000 EUR netesybas, todėl ši suma apima ieškovės įrodytą 1 634, 34 EUR žalos atlyginimą.

47. Šalių sudarytoje sutartyje sulygta bauda laikytina jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartą baudą, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio.

48. Šios bylos šalių teisiniams santykiams svarbi aplinkybė, jog šalių sutarties dalyje buvo numatyta, kad šalys neprivalo atlyginti kitos šalies nuostolius, kurių nepadengia sutartyje nustatyto dydžio bauda t.1, b. l. 14). Ši sutarties nuostata šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo išvada

49. Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino paminėtas nutartyje materialinės teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl žalos atlyginimo naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo atmestina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

50. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme turėjo 1277,67 EUR, o atsakovė turėjo 960,50 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

51. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, priėmus naują sprendimą ir ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo atmetus, perskaičiuotinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, todėl apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų plačiau neanalizuotina (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog iš atsakovės neturėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes ieškovė taikiai ginčo nesprendė. Byloje nenustatytas ieškovės piktnaudžiavimas procesu, nes ieškovės reikalavimas dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo buvo patenkintas teismo sprendimu.

52. Jeigu patenkinta tik dalis ieškinio, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė iš esmės pareiškė du reikalavimus, iš kurių vienas patenkintas reikalavimas buvo neturtinis, dėl restitucijos taikymo reikalavimas laikytinas išvestiniu, o ne savarankišku reikalavimu, ir turtinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Atmetus reikalavimą dėl žalos atlyginimo, laikytina, kad ieškinys patenkintas 50 procentų, todėl šalims bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, t. y. ieškovei – 638,84 EUR, o atsakovei – 480,25 EUR.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53. Bylos duomenimis, atsakovė už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 49 EUR žyminio mokesčio ir turėjo 674 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 88). Bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, todėl šios išlaidos priteistinos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Apeliacinį skundą tenkinus, iš ieškovės atsakovei priteistinos atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n usprendžia:

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį, kuria priteisti ieškovei N. A. iš atsakovės V. A. 2 161,64 EUR nuostolių atlyginimo, ir šią ieškinio dalį atmesti.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria priteisti ieškovei N. A. iš atsakovės V. A. 933,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir priteistą sumą sumažinti iki 638, 84 EUR.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria priteisti atsakovei V. A. iš ieškovės N. A. 220,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir priteistą sumą padidinti iki 480,25 EUR.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti atsakovei V. A. iš ieškovės N. A. 723 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė