- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- 2S-630-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00733-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- R. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė G. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Admituras“, uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių šilumos tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių vandenys“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi su skundu dėl antstolės G. Ž. veiksmų, prašo sustabdyti antstolės 2024 m. sausio 3 d. patvarkymu paskelbtas buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), varžytines, skirti pakartotinę minėto buto ekspertizę buto rinkos kainos nustatymui. Nurodė, kad 2023 m. gruodžio 13 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl turto vertės nustatymo“ antstolė nustatė pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), vertę. Butas su rūsiu buvo įkainuotas 11 100 Eur. Antstolė 2024 m. sausio 3 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl turto varžytynių paskelbimo“ paskelbė areštuoto buto varžytines ir nurodė pradinę parduodamo buto kainą: 8 800 Eur. Su minėtais patvarkymais pareiškėja nesutinka, nurodo, kad antstolės pasamdyto turto vertintojo uždarosios akcinės bendrovės „Ober Haus“ nustatyta buto vertė yra du kartus mažesnė nei rinkos vertė. Be to, buto įvertinimas buvo atliktas nesilaikant imperatyvių teisės aktų, tai yra pareiškėja nebuvo informuota apie planuojamą buto apžiūra, kurios metu turėjo būti nustatyta buto rinkos vertė, laiku nebuvo įteikta Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartis, kuria buvo leidžiama įeiti į butų tikslu nustatyti buto vertę. Antstolė nesiunčia nei vieno patvarkymo.
2. Antstolė G. Ž. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo. Nurodė, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad jos turtas - butas, yra didesnės vertės nei nustatė turto vertintojas. Turto vertintojas, kuris įvertino skolininkės turtą, rėmėsi realia turto būkle, realizuotais panašaus dydžio butais, kuriems buvo sudaryti sandoriai. Valstybės įmonės Registrų centro vidutinės rinkos vertė skolininkės butui 2024 m. sausio 1 d. nurodyta tik 9 490 eurų, tai yra mažesnė, nei nurodo turto vertintojas pateiktame turto vertinime. Skolininkė per 20 dienų nuo turto vertės nustatymo dienos galėjo antstolei nurodyti turto pirkėją už patvarkyme nurodytą turto vertę ar didesnę vertę, tačiau skolininkė nepasiūlė savo pirkėjo, o atvirkščiai, skunde teigia, jog pirmos varžytynės neįvyks ir antstolė turės skelbti antrąsias turto varžytynes už dar mažesnę kainą, kas suponuoja, jog skolininkė supranta, kad turtas galimai yra nepaklausus ir turto vertė yra nustatyta didesnė nei reali, todėl turto varžytynės ir neįvyks, o skolininkės teiginys, kad turto vertė galimai yra daug didesnė yra gynybinė pozicija, siekiant sustabdyti ir atšaukti paskelbtas skolininkės nekilnojamo turto varžytynes. Skolininkė nenurodo, kokie imperatyvūs teisės aktai buvo pažeisti, išskyrus tai, kad, skolininkės teigimu, ji nebuvo informuota apie turto apžiūrą. Skolininkei visada yra siunčiama visa korespondencija. Skolininkė visą korespondenciją elektroniniu paštu siunčia iš elektroninio pašto, kuriuo antstolė išsiunčia dokumentus skolininkei. Skolininkė nepateikia informacijos, jog dokumentai yra paskelbti antstolių informacinėje sistemoje, antstolė dokumentus siuntė, tačiau vengiant skolų mokėjimo ir bendradarbiavimo su antstoliu, skolininkė savo veiksmais siųstos korespondencijos tyčia nepriima, neigia apie gautą korespondenciją elektroniniu paštu, nors skolininkė elektroniniu paštu naudojasi, ir teismai pagrįstai paskyrė ne vieną baudą, todėl, kad skolininkė nevykdo teisėtų antstolės nurodymų, pvz. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi Nr. 2VP-7676-512/2020 paskirta bauda už patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą. Todėl neaišku, kokiu pagrindu skolininkė reiškia pretenziją, jog negavo dokumentų, negalėjo pareikšti nušalinimo turto vertintojui ar išsakyti savo nuomonę, kai Klaipėdos apylinkės teismas nutartimi Nr. 2VP-7676/512/2023 konstatavo, jog skolininkei buvo tinkamai įteiktas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti ir ji nevykdė antstolės patvarkymo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašo dėl skundo spręsti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašo sprendimą dėl skundo tenkinimo/netenkinimo priimti teismo nuožiūra, vadovaujantis į bylą pateiktais įrodymais, teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika. Nurodė, kad sutiktina su antstolės 2024 m. sausio 23 d. patvarkyme išdėstytu argumentu, kad skunde pareiškėja nurodo, jog kreipėsi konsultacijų į nekilnojamo turto vertintojus, kurie nurodė, kad tokio buto vertė yra nuo 20 000 Eur iki 25 000 Eur, tačiau skolininkė nepateikė jokių įrodymų, jog skolininkės turtas – butas, yra didesnės vertės nei nurodo turto vertintojas. Turto vertintojas, kuris įvertino skolininkės turtą, rėmėsi realia turto būkle, realizuotais panašaus dydžio butais, kuriems buvo sudaryti sandoriai. Pareiškėja laiku mokesčių už šilumos energiją nemoka, todėl už pareiškėjai nuosavybes teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), skola 2024 m. vasario 1 d. dienai sudaro 2 266,05 Eur, o už butą, esantį (duomenys neskelbtini), skola – 2 695,62 Eur. Priteistos skolos perduotos priverstiniam išieškojimui antstolių kontoroms.
5. Suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Admituras“, uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių vandenys“ atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė. Procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
7. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad antstolė G. Ž. vykdo vykdomąsias bylas, kurioje atliekamas išieškojimas iš skolininkės R. V.. Antstolė 2023 m. gruodžio 13 d. nustatė skolininkei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę 11 100 Eur sumai, pagal uždarosios akcinės bendrovės „Ober Haus“ ekspertizės aktą. Antstolė 2024 m. sausio 3 d. priėmė patvarkymą dėl turto varžytynių paskelbimo, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios skolininkei priklausančio buto varžytynės, nustatyta parduodamo iš varžytynių turto pirmųjų varžytynių pradinė pardavimo kaina – 8 880 Eur. Skolininkė elektroniniu paštu patvirtino gavusi patvarkymą dėl turto vertės nustatymo.
8. Dėl procesinių dokumentų įteikimo, turto įkainojimo teismas nurodė, kad pareiškėjos argumentai dėl dokumentų neįteikimo vertintini kritiškai, kadangi dokumentai pareiškėjai siunčiami paštu, elektroniniu paštu ir skelbiami antstolės informacinėje sistemoje. Antstolės kontoroje vykdomos septynios bylos, dėl ko ir pati pareiškėja turi domėtis vykdomųjų bylų eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis ir pareigomis. Pažymėjo, jog antstolė taip pat tinkamai nustatė turto vertę, rėmėsi ekspertizės duomenimis, pareiškėja patvarkymo dėl turto vertės nustatymo neskundė ir prieštaravimų nereiškė. Nors pareiškėja nurodo, kad buto vertė yra 20 000 Eur – 25 000 Eur, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo antstolės veiksmus laikyti neteisėtus, todėl pareiškėjos skundą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu apeliantė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, arba jei teismas nuspręs, kad nebuvo pažeistos teismingumo taisyklės, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, skirti pakartotinę buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), ekspertizę, su tikslu nustatyti buto kainą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Nurodo, kad byloje nėra aišku, kodėl skundas antstolės G. Ž., kurios veikimo teritorija yra Mažeikių rajonas yra nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teisme. Mano, kad skundas turėjo būti perduotas Telšių rajono apylinkės teismo Mažeikių rūmams. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo motyvai yra demagogiški, neaišku, ar verta tikėti pirmosios instancijos teismo nutartimi, kurioje yra tikrovės neatitinkantys faktai.
9.2. Nurodo, kad apeliantė kreipėsi į turto vertintojus, kurie nurodė didesnę turto kainą, o antstolio pasamdyto turto vertintojo nustatyta kaina yra daug mažesnė. Teigia, kad nepavykus parduoti turto, pakartotinai turtas bus parduodamas už 20 procentų mažesnę kainą už 7040 Eur, nors reali turto kaina yra 20 000 Eur – 25 000 Eur. Pažymi, kad nėra gavusi nė vieno laiško iš antstolės, teigia, jog dokumentai turi būti siunčiami registruota siunta. Nurodo, kad turto vertinimas buvo atliktas apeliantei nedalyvaujant, antstolė neinformavo apie turto vertinimą ir apeliantė nebuvo gavusi patvarkymo apie priverstinį įėjimą.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo antstolė G. Ž. pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą, juo prašo atskirojo skundo reikalavimų netenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
10.1. Nurodo, kad vykdomosios bylos turi būti perduodamos Klaipėdos apylinkės teismui Klaipėdos miesto rūmams, nes antstolės registracijos ir buveinės vieta yra (duomenys neskelbtini). Mano, kad skolininkė galimai nesupranta esamo teisinio reglamentavimo, jog bylos turi būti perduodamos pagal antstolės buveinės vietą, o ne pagal antstolės veiklos teritoriją. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog ji negauna dokumentų, kadangi apeliantė vengia juos priimti, apie siunčiamą korespondenciją tiek paštu, tiek elektroniniu paštu neinformuoja. Pažymi, kad skolininkei apie siunčiamą korespondenciją yra žinoma, teismas ne kartą yra skyrę baudas už antstolės reikalavimų nevykdymą.
10.2. Nurodo, kad priešingai nei teigia apeliantė, ji patvarkymą dėl turto vertinimo gavo ir tai patvirtino savo parašu. Nors skolininkė teigia, kad ji kreipėsi į turto vertintojus, kurie nustatė buto kainą 20 000 – 25 000 Eur sumai, tačiau apeliantė jokių įrodymų neteikia. Priešingai, šiuo atveju antstolio paskirtas turto vertintojas apžiūrėjo turtą, jo lokaciją ir nustatė turto vertę. Pažymi, kad varžytinėse dalyvavo tik vienas žmogus, kuris nupirko už 9000 Eur. Taip pat nurodo, kad apeliantei vengiant priimti dokumentus, jai buvo siūloma susipažinti su vykdomųjų bylų duomenimis antstolių informacinėje sistemoje ar daryti bylos kopijas. Abejoja apeliantės teiginiais, jog ji neturi kompiuterinių įgūdžių, kadangi ji yra uždarosios akcinės bendrovės akcininkė ir vadovė, elektroniniu parašu pasirašė bendrovės įstatus. Pažymi, kad atskirajame skunde nurodomi klaidingi duomenys, kurie antstolės vertinimu yra klaidinantys teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl teismingumo.
13. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu nurodo, kad pirmiausia nėra aišku, kodėl skundas antstolės G. Ž. veiksmų, kurios veikimo teritorija yra Mažeikių rajonas, šiuo atveju yra nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose. Mano, kad skundas dėl antstolio veiksmų turėjo būti perduotas Telšių rajono apylinkės teismo Mažeikių rūmams.
14. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Veiksmingo ir operatyvus teismo sprendimo vykdymo principais grindžiamas ir CPK XXXI skyriuje įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais.
15. Teisė paduoti skundą dėl antstolio veiksmų suteikiama asmenims tiesiogiai dalyvaujantiems vykdymo procese, kurių teises arba teisėtus interesus sprendimo vykdymo proceso metu pažeidžia antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus arba jų neatlikdamas (CPK 510 straipsnis). Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir priima patvarkymą; jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis).
16. Remiantis viešai skelbiama Lietuvos antstolių rūmų paieškos sistema (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad antstolės G. Ž. buveinė yra (duomenys neskelbtini). Toks pats antstolės buveinės adresas nurodytas ir antstolės procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 510 straipsnio 5 dalį skundas dėl antstolio veiksmų persiunčiamas tam teismui, kur yra antstolio kontoros buveinė, į tai, kad nagrinėjamu atveju skundas buvo išsiųstas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pagal antstolės kontoros buveinės vietą, apeliantės argumentai dėl teismingumo pažeidimo atmestini, kaip nepagrįsti.
Dėl dokumentų įteikimo.
17. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
18. Įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo ir skolininko pareigas vykdymo procese, nustato, kad tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 640, 644 straipsniai). Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė G. Ž., priešingai nei teigia apeliantė, sudaro galimybę susipažinti su vykdomųjų bylų medžiaga ir siunčia priimamus patvarkymus. Apeliantei apie vykdymo procesą yra neabejotinai žinoma ir šią aplinkybę patvirtinta antstolei G. Ž. apeliantės siunčiami elektroniniai laiškai, pateikti su atsiliepimu į atskirąjį skundą. Be to, kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, visi dokumentai apeliantei yra siunčiami el. paštu, taip pat paštu, skelbiami antstolių informacinėje sistemoje. Pažymėtina, kad būtent apeliantė ir privalo vykdyti CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas ir aktyviai domėtis vykdymo eiga. Nenustačius jog nagrinėjamu atveju antstolė pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas informuojant skolininką apie vykdymo veiksmų atlikimą, apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo dokumentų įteikimo būdo vykdymo procese atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl turto vertinimo.
20. Apeliantė nurodo, kad kreipėsi į turto vertintojus, kurie nurodė didesnę turto kainą, o šiuo atveju antstolės pasamdyto turto vertintojo nustatyta kaina yra daug mažesnė. Teigia, kad nepavykus parduoti turto, pakartotinai turtas bus parduodamas už 20 procentų mažesnę kainą už 7 040 Eur, nors reali turto kaina yra 20 000 Eur – 25 000 Eur. Nurodo, kad turto vertinimas buvo atliktas apeliantei nedalyvaujant, antstolė neinformavo apie turto vertinimą ir apeliantė nebuvo gavusi patvarkymo apie priverstinį įėjimą.
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdymo procese buvo areštuotas apeliantės vardu registruotas turtas – butas, (duomenys neskelbtini). Šio turto vertės nustatymą atliko uždaroji akcinė bendrovė „Ober Haus“, kurios ekspertize remiantis, antstolė 2023 m. gruodžio 13 d. nustatė turto vertę 11 100 Eur sumai. Apeliantė informuota, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje gali pati arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Apeliantė 2023 m. gruodžio 13 d. elektroniniu paštu patvirtino, kad gavo patvarkymą, per CPK 681 straipsnyje nustatytą terminą prieštaravimų dėl turto įkainojimo nepareiškė, turto pirkėjo nesurado, tačiau teikdama skundą dėl antstolio veiksmų su paskelbtomis varžytynėmis nesutinka ir prašo atlikti naują turto vertinimą.
22. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
23. Bendrąsias turto įkainojimo taisykles reglamentuoja CPK 681 straipsnis. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantei patvarkymas dėl turto vertės nustatymo buvo įteiktas pasirašytinai, tačiau apeliantė nurodydama, kad nustatyta turto vertė yra netinkama, neteikia jokių šią aplinkybę pagrindžiančių rašytinių įrodymų ir per trijų dienų terminą, motyvuoto prieštaravimo dėl turto vertės nustatymo antstolei nepateikė (CPK 681 straipsnio 3 dalis).
24. Pažymėtina, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę; antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantės turto – buto vertė nustatyta remiantis turto vertintojo uždarosios akcinės bendrovės „Ober Haus“ ekspertizės aktu. Nors apeliantė teigia, kad turto vertė yra daugiau nei dvigubai didesnė nei nustatyta ekspertizės akte (apie 20 000 Eur – 25 000 Eur), dėl ko prašo skirti ekspertizę, nurodo, kad kreipėsi į turto vertintojus, tačiau motyvuoto prieštaravimo/skundo dėl turto vertės nustatymo apeliantė nepateikė, kadangi apeliantės argumentai grindžiami tik deklaratyviais pasvarstymais apie galimai didesnę vertę, neteikiant jokių duomenų kitokią turto vertę, nei nustatė turto vertintojas, kaip ir neteikiant jokių įrodymų, jog apeliantė kreipėsi į turto vertintojus, dėl turto vertės nustatymo, dėl ko apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo turto įvertinimo laikytini deklaratyviais, nepagrįstais jokiais rašytiniais įrodymais byloje (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nutariama, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo, tinkamai nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikydamas vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
25. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.