Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, II-59-271/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2020-02-20
Bylos Nr.: II-59-271/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-05401-2019-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos

Teisėjas: Pavel Borkovski (pirm.)
Pareiškėjas: O. D.
Suinteresuotas asmuo: Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus
Institucija: LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Advokatai: Valdas Bugelevičius

Kategorijos

Skundas Nr. II-59-271/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05401-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 6.2; 6.6 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, Deimantei Fiodorovaitei,vertėjaujant Eglei Smailienei (2020-02-04 posėdyje),dalyvaujant skundo pareiškėjos O. D. įgaliotajam atstovui advokatui Valdui Bugelevičiui,

suinteresuoto asmens Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus įgaliotiesiems atstovams J. V., D. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo O. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-723-2019 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 19107678997).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau- ir VDI) patarėjos –vyriausiosios darbo inspektorės D. L. 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimu VDI-ANR_N-723-2019 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 19107678997) O. D. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - įmonė) vadove, neužtikrino, kad įmonėje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatų:

1) O. D. neužtikrino, kad įmonės darbuotojai dirbtų grafikuose nustatytu laiku bei būtų pažymėtas faktiškai dirbtas darbo laikas poilsio dienomis, kadangi 2019-07-30 atlikto VDI patikrinimo metu nustatytas dirbantis J. C. (tab. nr. 399), tačiau įmonės pateiktame darbo grafike darbuotojui nurodyta poilsio diena. Duomenų, kad darbuotojui būtų pakeistas darbo grafikas, įmonė nepateikė. Iš įmonės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad darbuotojui J. C. 2019-07-30 nepažymėtas faktiškai dirbtas laikas poilsio dieną. Tuo O. D. pažeidė Lietuvos Respublikos DK 115 straipsnio 1 dalies nuostatas, DK 120 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas (toliau tekste – pažeidimas Nr. 1) ir padarė (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą;

2) O. D. neužtikrino, kad sudarant įmonės darbuotojų 2019 m. liepos - rugpjūčio mėn. darbo grafikus būtų atsižvelgta į Darbo kodekso numatytą maksimalaus penkiasdešimt dviejų valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laiką. Iš įmonės pateiktų darbuotojų darbo laiko grafikų bei darbo laiko apskaitos žiniaraščių už 2019 m. liepos - rugpjūčio mėnesius nustatyta, kad darbuotojų darbo laikas per septynių dienų laikotarpį, taikant suminę darbo laiko apskaitą, buvo ilgesnis kaip penkiasdešimt dvi valandos: pagal 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėn. darbo grafikus ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius nustatyta, kad darbuotojai: V. V. nuo 2019 m. nuo liepos 26 d. iki rugpjūčio 1 d. dirbo 69 val.; A. Š. liepos 20-27 dienomis dirbo 57 val.; J. Š. liepos 5-11 dienomis dirbo 57 val., o nuo liepos mėn. 30 iki rugpjūčio 5 dienos - 58 val.; G. K. nuo liepos mėn. 26 iki rugpjūčio 1 d. dirbo 57 val. Tuo O. D. pažeidė Lietuvos Respublikos DK 115 straipsnio 3 dalies nuostatas (toliau tekste – pažeidimas Nr. 2) ir padarė ANK 96 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą;

3) O. D. iki darbuotojų darbo pradžios neinformavo ir nepateikė įmonės darbuotojams darbo funkcijos apibūdinimo, aprašymo arba darbo pavadinimo, tai yra 2019-07-30 darbuotojai atlikinėjo fizinės apsaugos funkcijas, nesulygtas darbo sutarties sąlygose. Pvz.: A. Š., J. C., J. Š. ir kt. darbo sutartyse sulygo atlikinėti operatorių funkcijas, t.y. stebėti objekte įmontuotų kamerų perduodamus vaizdus vaizduoklyje, stebėti viešosios tvarkos pažeidimus, juos fiksuoti, informuoti atsakingus asmenis (UAB „(duomenys neskelbtini)“ Operatoriaus pareiginiai nuostatai Nr. 1, 4.7 ir 4.8 p.), tačiau 2019-07-30 patikrinimo ir tyrimo metu nustatyta, kad asmenys atlieka fizinės apsaugos ir kitas į pareiginius nuostatus neįtrauktas funkcijas. Tuo O. D. pažeidė Lietuvos Respublikos DK 33 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 2 dalies ir 44 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas (toliau tekste – pažeidimas Nr. 3) ir padarė ANK 96 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Minėtu nutarimu už (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą O. D. paskirta 520 Eur bauda, o už ANK 96 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą – 80 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu nustatyta galutinė nuobauda – 520 Eur bauda.

O. D. per savo įgaliotąjį atstovą advokatą Valdą Bugelevičių pateikė teismui skundą dėl 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimo, kuriame nurodė, kad nesutinka su nutarimo dalimi, kuria pripažinta, kad ji padarė ANK 100 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, t.y. pažeidimą Nr. 1 ir pažeidimą Nr. 3, ir kuria už šiuos pažeidimus jai paskirtos 520,00 Eur ir 80,00 Eur baudos, kadangi minėtų pažeidimų ji nepadarė ir toje dalyje administracinių nusižengimų teisena turėjo būti nutraukta. Bendrovės darbuotojų darbo laikas yra tinkamai ir teisingai žymimas bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, darbo grafikuose ir kituose apskaitos dokumentuose, atitinkamai 2019 m. liepos 30 d. juose buvo teisingai pažymėta ir darbuotojo J. C. darbo, o ne poilsio diena. VDI, tirdama ir nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, vadovavosi senais ir neaktualiais bendrovės darbo laiko apskaitos dokumentais, t.y. 2019 m. liepos 19 d. duomenimis parengtu darbo grafiku, kuriame dar nebuvo patikslinti aktualūs duomenys dėl J. C. darbo 2019 m. liepos 30 d. 2019 m. liepos 19 d. bendrovės buveinėje 2019 m. liepos 15 d. pranešimo apie patikrinimą Nr. SD-1-8703 pagrindu buvo atliekamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip socialinės įmonės, patikrinimas darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi klausimais, kurį atliko VDI vyriausioji darbo inspektorė J. G. ir Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento vyriausioji specialistė J. B.. Šio patikrinimo metu, kaip tai nurodyta ir pačiame 2019 m. liepos 15 d. Pranešime apie patikrinimą Nr. SD-1-8703, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su kitais reikalaujamais dokumentais pateikė bendrovės darbo grafikus už 2019 m. balandžio - liepos mėn. bei darbo laiko apskaitos žiniaraščius už 2019 m. balandžio - birželio mėn. Šie dokumentai ir juose esanti informacija atitiko 2019 m. liepos 19 d. faktinę situaciją. Vėliau neplanine tvarka atlikdamas bendrovės patikrinimą VDI vyriausiasis darbo inspektorius J. V. 2019 m. rugpjūčio 30 d. Nurodymu Nr. SD-01-80568 pareikalavo bendrovės pateikti jam patvirtintus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo grafikus tik už 2019 m. birželio ir rugsėjo mėnesius. Pateikti 2019 m. liepos 30 dienai aktualų liepos mėnesio bendrovės darbuotojų darbo grafiką nei minėtu nurodymu, nei vėliau VDI inspektorius neprašė. Apie tai, kad galėtų būti tiriamas koks nors pažeidimas dėl darbuotojo J. C. darbo laiko 2019 m. liepos 30 d., bendrovės ar jos direktorės neinformavo. Jokių papildomų dokumentų ar paaiškinimų neprašė, priešingu atveju bendrovė būtų pateikusi 2019-07-30 d. aktualų darbo grafiką. VDI, priimdama ginčijamą nutarimą dalyje dėl pažeidimo Nr. 1 ir analizuodama 2019 m. liepos 30 d. bendrovės darbo laiko apskaitą, vadovavosi tai dienai nebeaktualiu ir pagal 2019 m. liepos 19 d. duomenis parengtu darbo grafiku, kuris VDI buvo pateiktas 2019 m. liepos 19 d., dėl ko buvo padarytos tikrovės neatitinkančios ir nepagrįstos išvados, jog bendrovės darbuotojui J. C. 2019 m. liepos 30 d. buvo nepažymėtas faktiškai dirbtas laikas poilsio dieną, o O. D. yra visiškai nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį. Remdamiesi išdėstytu, prašo nutarimą šioje dalyje naikinti ir administracinio nusižengimo teiseną O. D. atžvilgiu nutraukti. Skunde taip pat teigiama, kad O. D. pažeidimo Nr. 3 ir atitinkamo administracinio nusižengimo pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį nepadarė. Priešingai, nei teigiama nutarime, iki darbo bendrovėje pradžios visi darbuotojai yra tinkamai ir laiku informuojami apie jų darbo funkcijas, su jais yra sudaromos darbo sutartys, paaiškinamos darbo sąlygos ir jų darbo funkcijos, jiems pasirašytinai yra pateikiami jų pareiginiai nuostatai, kuriuose yra aprašomos jų teisės, pareigos ir kiti reikalavimai, taip pat įgyvendinami visi kiti Lietuvos Respublikos DK numatyti reikalavimai. Bendrovės darbuotojai darbo bendrovėje metu niekada jokių fizinės apsaugos ar kitų darbo sutartyse nesulygtų darbo funkcijų, kaip teigiama nutarime, neatlikinėja. Iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. galioję Operatoriaus pareiginiai nuostatai numatė bendrovės darbuotojų pareigą darbo bendrovėje metu ne tik stebėti objekte įmontuotų kamerų perduodamus vaizdus ekranuose (4.7. punktas), bet ir apskritai stebėti viešosios tvarkos pažeidimus, fiksuoti juos žurnaluose ir apie tai nedelsiant informuoti policijos pareigūnus, tiesioginį vadovą bei objekto atsakingą asmenį (4.8. punktas), ar stebėti kitas nuostatuose nurodytas aplinkybes (pavyzdžiui, 4.9., 4.10. ir kiti punktai). Bendrovės darbuotojai yra nuolatos instruktuojami, kad dirbdami bendrovėje jie nėra apsaugos darbuotojai ir fizinės apsaugos funkcijų darbo bendrovėje metu nevykdo. O. D., kaip bendrovės direktorė, yra visomis jai prieinamomis ir galimomis priemonėmis užtikrinusi, kad bendrovės darbuotojai darbo bendrovėje metu jokių fizinės apsaugos funkcijų neatlikinėtų, inter alia įtvirtinant pareiginiuose nuostatose, kad vaizdo operatoriui (nuo 2019-08-30 d. - vaizdo operatoriui – prižiūrėtojui) griežtai draudžiama darbo bendrovėje metu vykdyti apsaugos darbuotojo funkcijas, įskaitant sulaikyti galimai nusikalstamą veiką ar kitus teisės pažeidimus darančius, padariusius ar ketinančius daryti asmenis. Užtikrinti kitokios nuolatinės ir nepertraukiamos savo darbuotojų, dirbančių įvairiuose Lietuvos Respublikos objektuose, priežiūros ir kontrolės bendrovė ir/ ar O. D. objektyviai neturi jokių galimybių. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kurie kaip nors galėtų patvirtinti, kad konkretūs bendrovės darbuotojai darbo bendrovėje metu, konkrečiu laiku ir būdu būtų atlikinėję fizinės apsaugos ar kitas darbo sutartyse nesulygtas darbo funkcijas. Protokole ir nutarime nėra atskleidžiama, nurodoma ir pagrindžiama: kokių būtent veiksmų / funkcijų atlikimą apima fizinės apsaugos funkcijos; kokias būtent konkrečias fizinės apsaugos funkcijas, kurie būtent Bendrovės darbuotojai ir kada tiksliai atliko; kokias būtent konkrečias kitas tariamai į pareiginius nuostatus neįtrauktas funkcijas, kurie būtent Bendrovės darbuotojai ir kada tiksliai atliko; kokie konkretūs duomenys patvirtina, kad tokie tariami pažeidimai buvo padaryti. Tiek protokole, tiek ir nutarime pažeidimas Nr. 3 suformuluotas neaiškiai ir netiksliai, neatskleidžiant ir nenurodant pažeidimo pobūdžio, konkrečių ir tikslių pažeidimo padarymo aplinkybių, apsiribojant bendro pobūdžio teiginiais ir sąvokomis, tuo iš esmės pažeidžiant ir ribojant O. D., kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, teises ir jų tinkamą įgyvendinimą, inter alia - teisę į gynybą, teisę žinoti, kuo tiksliai asmuo yra kaltinamas ir kaip būtent buvo padarytas jai inkriminuojamas pažeidimas, teisę teikti bylai teisingai išnagrinėti reikšmingus duomenis bei paaiškinimus. Vienintelis konkretus tariamas pažeidimas, nurodomas nutarime, yra A. Š. atliktas pažeidėjo sulaikymas ir atidavimas policijai 2019 m. liepos 10 d. Tačiau A. Š. aktualiu laikotarpiu dirbo ne tik Bendrovėje operatoriaus pareigose, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. Būtent darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu A. Š. 2019 m. liepos 10 d. apie 08:30 val. sulaikė asmenį parduotuvėje ir iškvietė policiją, t.y. atliko fizinės apsaugos funkcijas. 2019 m. liepos 10 d. asmens sulaikymo [įvykio] metu A. Š. dirbo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, todėl nebuvo ir nėra jokio pagrindo teigti, kad A. Š. darbo bendrovėje metu atliko darbo sutartyje su bendrove nesulygtas fizinės apsaugos darbo funkcijas. Fizinės apsaugos funkcijas, pavyzdžiui, asmenų sulaikymą, apžiūrą ir apieškojimą, faktinį galimai daromų pažeidimų sustabdymą ir kt., atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai jų darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu. Nutarime nurodomi darbuotojai yra ne tik bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba kaip apsaugos darbuotojai. Nagrinėjamu atveju O. D. yra patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį ne už konkrečius aiškiomis ir apibrėžtomis faktinėmis aplinkybėmis padarytus pažeidimus, o už bendro pobūdžio išvadą, kad bendrovės darbuotojai darbo bendrovėje metu atlikinėja nesulygtas fizinės apsaugos funkcijas, tačiau visiškai nenurodant konkrečių darbuotojų ir konkrečių epizodų, kada būtent ir kaip pasireiškė tokių funkcijų atlikimas ir ką būtent kuris konkrečiai darbuotojas padarė.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius rašytiniame atsiliepime nurodė, kad ginčijamame nutarime aiškiai ir motyvuotai išdėstyta, dėl kokių priežasčių O. D. aiškinimai dėl pažeidimo Nr. 1 laikytini gynybine pozicija, yra klaidinantys, prieštaringi ir neatitinka pateiktų dokumentų. Be to, 2019 m. spalio 16 d. VDI inspektoriai J. V. ir D. J. – G. buvo nuvykę UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos adresu (duomenys neskelbtini). Vienas iš VDI dominančių klausimų buvo darbo grafiko pakeitimai, prašymai, priedai prie grafikų dėl konkrečių darbuotojų, tarp kurių buvo įvardintas ir J. C.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 21 d. pateikė paaiškinimą ir VDI prašytus dokumentus dėl darbo grafiko pakeitimų (2019-10-21 Paaiškinimo 2 punktas). Deja, jokie aktualūs darbo grafikai nepateikti, savo paaiškinime įmonė nenurodė jokių aplinkybių apie pakoreguotą 2019 m. liepos mėn. darbo grafiką. Įmonė pateikė priedus prie darbo grafikų, darbuotojo prašymą dėl laisvadienio ir darbuotojo sutikimą pakeisti kitą darbuotoją. Pažymėtina, kad VDI patikrinimo metu 2019 m. liepos 30 d. (duomenys neskelbtini) dirbantis J. Š. pateikė savo darbo grafiką, kur 30 dieną darbuotojui nurodyta laisva diena, taip pat pateikė priedą prie darbo grafiko, kur ties 30 diena nebuvo jokio įrašo, tačiau 2019 m. spalio 21 d. įmonė pateikė minėtą priedą jau su 30 dienos įrašu, kur vietoje S. G. dirbo J. Š.. Vėl nėra suprantama, kam reikia keisti J. Š. darbo laiką pildant priedą prie grafiko, jei įmonės pakoreguotame darbo grafike jam ir taip yra nurodyta darbo diena. VDI nuomone, pareiškėjos motyvai, kad VDI, tirdama ir nagrinėdama šią administracinio nusižengimo bylą dėl Pažeidimo Nr. 1, vadovavosi senais ir neaktualiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos dokumentais ir tokiu būdu O. D. yra nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį, yra atmestinas ir laikytinas gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Dėl pažeidimo Nr. 3 nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartis dėl fizinės saugos paslaugų teikimo su užsakovais (sutartys Nr. ARG-16-001/16-42, ARG 18-03-15, ARG-16-003) sulygo teikti objekto fizinę apsaugą, fizinės saugos paslaugas užsakovo objektuose 14 val. kasdien (Priedas Nr. 9 Prie 2016- 06-01 Sutarties dėl fizinės saugos paslaugų teikimo Nr. ARG-16-001), kito užsakovo objektuose - nuo 10 iki 20 val. (Fizinės apsaugos sutartis Nr. ARG 18-03-15 Specialioji dalis Nr. 01 ir Fizinės apsaugos sutartis Nr. ARG 18-03-15 Specialioji dalis Nr. 03). Lygiagrečiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2019 m. kovo 1 d. sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarė, kad „(duomenys neskelbtini)“ teiks vaizdo stebėjimo bei kitas, numatytas sutartyje, paslaugas tuose pačiuose objektuose. 2019 m. balandžio 30 d. pagal šalių pasirašytą Priedą Nr. 2 „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo teikti vaizdo stebėjimo ir/ ar patalpų, teritorijos priežiūros paslaugas. Pagal šį susitarimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas teiks UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 434 val. ar 744 val. per mėnesį (priklausomai nuo objekto). VDI pradėjus tyrimą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai operatoriai, kurie tuo pat metu yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, objektuose atlieka vaizdo stebėjimo funkcijas iki 192 valandų per mėnesį, o tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai, kurie ir turi atlikti fizinės saugos funkcijas, objektuose dirba tik iki 11 valandų per mėnesį (įmonių 2019 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys). Iš aukščiau išdėstyto akivaizdu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiziškai nesuteikia sulygtų fizinės saugos paslaugų užsakovams (pagal sutartis sulygta 10 -14 val. per dieną, tačiau realiai teikia tik iki 11 val. per mėn., t.y. apie 0,4 val. per dieną), o šias funkcijas realiai atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, į kurių darbo funkcijų atlikimą neįeina apsaugos darbuotojo funkcijos. Pažymėtina, kad užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektuose išvis nėra vaizdo stebėjimo monitorių, skirtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams atlikti savo tiesiogines funkcijas (2019-07-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjo - konsultanto D. D. paaiškinimas). Tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė operatorių ir teritorijos prižiūrėtojų pareiginius nuostatus. Nei viename iš pareiginių nuostatų nėra numatyta pareiga atlikti fizinę saugą, asmenų, vykdančių neteisėtą veiką, sulaikymą, objekto fizinę apsaugą vykdyti patruliavimo bei stebėjimo būdu, objekte vykdyti užsakovo personalo, klientų, transporto priemonių judėjimo objekte leidimų režimą, suveikus signalizacijai nedelsiant patikrinti objektą, objekte esančius asmenis, nustačius neteisėto patekimo į objektą atvejus užtikrinti įvykio vietos apsaugą, bei užtikrinti, kad į objektą nepatektų ar ir jo nepasišalintų jokie asmenys, vykdyti darbuotojų daiktų ir spintelių tikrinimą kas savaitę, labiausiai vagiamų prekių skaičiavimą kiekvieną pamainą, fizinį vagių gaudymą ir kt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 21 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog įmonės operatoriai darbo metu įvykus incidentui ar atsiradus kitoms aplinkybėms, dėl kurių kyla būtinybė sustabdyti ar apieškoti įtartinus asmenis objekte, veikia pagal pareiginius nuostatus ir gavus atitinkamą informaciją sustabdyti ar apieškoti įtartinus asmenis nedelsiant savo funkcijas vykdo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai. Tačiau tokiu būdu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo darbo grafikas nedelsiant turėtų būti keičiamas, o taip pat turėtų būti nedelsiant keičiamas ir to paties darbuotojo darbo grafikas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kad jis iš operatoriaus galėtų vykdyti apsaugos darbuotojo funkcijas, bet tuo būtų pažeistos DK 115 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Pareiškėjos O. D. įgaliotasis atstovas advokatas Valdas Bugelevičius bylos nagrinėjimo metu palaikė savo atstovaujamosios poziciją skunde nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad po to, kai 2019 m. liepos 19 d. atliekamo įmonėje VDI patikrinimo metu buvo pateiktas tai dienai aktualus bendrovės darbuotojų liepos mėnesio darbo grafikas, VDI nei 2019 m. liepos 30 d. atlikto patikrinimo metu, nei kada nors vėliau raštu ar žodžiu neprašė pateikti vėlesnio (patikslinto) ir 2019 m. liepos 30 dienai aktualaus liepos mėnesio darbuotojų darbo grafiko. Patikrinimą atlikęs inspektorius J. V. 2019-08-30 nurodymu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikalavo tik 2019 m. birželio ir rugsėjo mėnesio darbo grafikų. Jei VDI atstovams, bendraujant su bendrovės direktore O. D., būtų buvę bent užsiminta apie kažkokius netikslumus, neaiškumus liepos mėnesio darbo grafike, ji pati nedelsdama savo iniciatyva būtų pateikusi 2019-07-30 d. aktualų darbo grafiką. Tik po administracinio nusižengimo protokolo surašymo O. D. sužinojo apie iškilusią problemą ir kartu su rašytiniu paaiškinimu pateikė aktualų 2019-07-30 d. darbo grafiką, kuriame matosi, kad 2019-07-30 darbuotojui J. C. buvo ne poilsio, o darbo diena. Kad VDI inspektoriai patikrinimo metu disponavo jau neaktualiu liepos mėnesio darbo grafiku, patvirtina ta aplinkybė, jog jame nėra įtraukti nauji, po 2019-07-19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimti darbuotojai, kurie 2019-07-30 d. patikrinimo metu jau dirbo įmonėje ir buvo įrašyti į patikslintą darbo grafiką. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip socialinė įmonė, gaunanti valstybės pagalbą, duomenis apie faktiškai joje dirbančius asmenis kas mėnesį teikia Užimtumo tarnybai, todėl negali būti nei kalbos, kad bendrovėje dirbančių asmenų darbo grafikai nebūtų tvarkingai vedami ir neatspindėtų faktinės situacijos, ar būtų koreguojami atbulinėmis datomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai visuomet vykdė tik operatorių funkcijas, fizinės apsaugos (kurios faktinis poreikis paprastai yra minimalus) jie niekada, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, nevykdė. Jei kada ir atliko fizinės apsaugos sričiai priskiriamus veiksmus (įtariamo vagyste asmens sulaikymą, apieškojimą, prekių iš jo paėmimą ir t.t.), tai darė nebent kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kadangi tie patys asmenys dirba abiejose įmonėse. Dėl to ir yra kilusi painiava VDI inspektoriams teiktuose darbuotojų paaiškinimuose apie jų atliekamo darbo pobūdį ir funkcijas, kadangi jie neatribojo savo funkcijų abiejose bendrovėse.

Liudytojas D. P., parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekaip nėra susijęs. Šioje įmonėje nei dirba, nei turi jos akcijų. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turi siaurą klientų ratą, su kuriais yra pasirašiusi sutartis dėl objektų apsaugos. Tačiau į apsaugą įeina daug papildomų funkcijų. Todėl bendrovė glaudžiai bendradarbiauja su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi tiesioginės fizinės saugos faktinis poreikis yra pakankamai mažas (per 400 val. trukmės paslaugų teikimo periodą 1-4 įvykiai), visas paslaugas, kurioms nereikalingas fizinis kontaktas, atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Fizinės saugos funkcijas pagal poreikį atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos teikiamos pagal faktą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia paslaugas, nesusijusias su fizine sauga – vykdo vaizdo kamerų informacijos stebėjimą. Per visą abiejų bendrovių bendradarbiavimo istoriją jokio sulaikymo nėra atlikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Visus sulaikymus atlieka „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas užfiksuoja, kad jo stebimame objekte vykdomas teisės pažeidimas, jis nedelsdamas informuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininką, ir asmens, kuris tuo pačiu metu dirba abiejose įmonėse, grafikas pakeičiamas pagal poreikį. Sulaikymo metu tas pats žmogus dirba jau kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėse vaizdo stebėjimo kamerų informacija yra monitoriuje vedėjos kabinete. Ne visos vedėjos nori, kad jų kabinete būtų pašalinis asmuo, todėl tokiais atvejais yra susitarimas, kad fizinis aplinkos stebėjimas bus vykdomas tiesiogiai parduotuvės salėje. Užsakovai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka fizine apsauga vadinamą paslaugų paketą, į kurį įeina labai įvairios ir skirtingo pobūdžio funkcijos. Tai, kad dalis perkamų funkcijų yra teikiama sutarties šalies tiesiogiai, o dalis – teikiama pasinaudojant kitų bendrovių pagalba, yra normalus verslo modelis. Kokią šių paslaugų paketo dalį tiesiogiai teikia pačios „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, o kokia jos dalis pastarosios perkama ir užsakovui teikiama kitų įmonių darbuotojų, užsakovui nerūpi.

Liudytojas A. Š. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad turi 60 % nedarbingumą. Apie dvejus metus dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dirba pastoviai vienoje parduotuvėje „„(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)gatvėje, dirba apsaugos darbuotoju. Kartais susirgus kitam darbuotojui tenka važiuoti padirbėti ir į kitus objektus. Gaudo vagis. Faktiškai pagauti vagį tenka nedažnai, taip būna 3-4 kartus metuose. Dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vagių negaudo, tai daro dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba 4 valandas per mėnesį, visą likusį laiką – UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi. Praeitais metais pastarojoje dirbo po 14 valandų, dabar po 8 valandas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo metu tik stebi salę, padeda moteriškėms joje. Kai pamato, kad asmuo vagia, skambina „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, uždaro parduotuvės duris, kviečia policiją. Tuo metu tampa UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju. Atlyginimas įvairuoja priklausomai nuo išdirbtų valandų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauna 450-480 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14-15 Eur. Už 4 valandas per mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauna pastoviai, nesvarbu, buvo faktiškai vagių ar ne. Jei vagių buvo daug (koks 10), tai priklauso ir papildomas atlygis. Turi porininką, tačiau savo pamainos metu dirba vienas. Porininkas dirba jo poilsio dienomis. Darbo grafikas kas mėnesį keičiasi.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus įgaliotasis atstovas J. V. paaiškino, kad viso nusižengimų tyrimo metu buvo bendraujama su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove O. D., ji VDI ne kartą teikė bendrovės dokumentus, su ja ne kartą buvo kalba apie darbo grafikų pakeitimus, apie jų darymo tvarką, ji teikė darbo grafikų priedus su grafikų pakeitimais, tačiau jokios kalbos apie kažkokį patikslintą J. C. darbo grafiką iki pat 2019 m. lapkričio 5 d. nebuvo. Jau pirmojo vizito įmonėje metu vadovės buvo klausiama, ar jiems vadovautis 2019-07-30 žmonių faktinėse darbo vietose rastais darbo grafikais, ar VDI jau iš anksčiau turimais darbo grafikais. Jiems buvo nurodyta vadovautis įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2019-07-19 pateiktais grafikais, ką jie ir darė. 2019 m. liepos 30 d. atlikto patikrinimo įvairiuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptarnaujamuose objektuose metu, bendraujant su darbo vietose rastais asmenimis, paaiškėjo, kad jie dirba abiejose bendrovėse. Žmonės teikdami paaiškinimus painiojosi, vieni nurodė dirbantys vienoje įmonėje, kiti – kitoje, net neatskirdami kuriuo metu tiksliai kurioje įmonėje dirba, kokias funkcijas kurioje atlieka. Vėliau gavus parduotuvių sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, paaiškėjo, kad užsakovas prašo kasdienės fizinės apsaugos viso parduotuvių darbo metu. Tuo tarpu iš UAB „(duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktų dokumentų matyti, kad fizinė apsauga neva teikiama vos kelias valandas per savaitę, likusiu užsakovų darbo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatorių teikiama tik vaizdo stebėjimo paslauga, kas neatitinka užsakovų valios. Neįgaliems žmonėms būtent operatoriaus veikla (vaizdo stebėjimo funkcija), o ne fizinės apsaugos veikla yra remiama (subsidijuojama) valstybės, atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ suinteresuota rodyti valstybei tik šią veiklą, nors realiai darbuotojai atlieka fizinės apsaugos funkcijas, tačiau šios veiklos rodomos ir apmokamos vos kelios valandos per savaitę. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus darbo grafikus, didžiąją savo darbo dienos dalį bendrovių įdarbinti asmenys gali atlikti tik operatoriaus (vaizdo stebėjimo) funkcijas, tuo tarpu patys darbuotojai parodo, kad į jų funkcijas įeina sulaikyti teisės pažeidėjus, tikrinti įtartinus asmenis, paimti iš jų prekes, o tai jau fizinės apsaugos funkcijos ir šis jų darbas niekaip nesusijęs su vaizdo stebėjimu techninių priemonių pagalba.

O. D. skundas tenkintinas iš dalies

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

O. D. neginčija ir neskundžia nutarimo dalies dėl nusižengimo, numatyto ANK 96 straipsnio 3 dalyje (kiek tai liečia pažeidimą Nr. 2) padarymo, pripažindama, jog nutarime nurodytų darbuotojų darbo laikas per septynių darbo dienų laikotarpį, taikant suminę darbo laiko apskaitą, nutarime nurodytais atvejais buvo ilgesnis nei įstatymo nustatytos galimos 52 valandos, neginčijo ir jai paskirtos nuobaudos rūšies ir dydžio. Šio nusižengimo padarymo faktą objektyviai patvirtina bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateikti 2019 m. liepos-rugpjūčio darbo laiko grafikai bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Nuobauda bendrovės vadovei paskirta sankcijos ribose, laikantis nuobaudos skyrimo taisyklių, todėl nutarimas šioje dalyje pagrįstas ir teisėtas. Atitinkamai šio nusižengimo aplinkybių teismas detaliau neanalizuoja.

ANK 100 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už darbuotojų, išskyrus dirbančius nekintančių darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu, darbo laiko nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, taip pat į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktino darbuotojų darbo laiko (viršvalandžių, darbo laiko švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, dėl papildomo darbo) nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie įmonėse, įstaigose, organizacijose dirbančių asmenų į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktiną darbo laiką įrašymą į darbo laiko apskaitos žiniaraštį.

Lietuvos Respublikos DK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę. Jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų. Lietuvos Respublikos DK 120 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtą darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką.

O. D. yra kaltinama, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, pažeidusi Lietuvos Respublikos DK 115 straipsnio 1 dalies bei 120 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, 2019-07-30 VDI atlikto patikrinimo metu nustačius, kad 2019 m. liepos mėnesio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo grafike buvo nurodyta, kad J. C. 2019-07-30 d. yra poilsio diena, tačiau jis rastas dirbantis. Duomenų apie darbo grafiko pakeitimus nepateikta. Konstatuota, jog O. D. neužtikrino, kad bendrovės darbuotojas dirbtų tik darbo grafike nustatytu laiku, o J. C. 2019-07-30 faktiškai dirbtas laikas poilsio dieną nepažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Administracinė atsakomybėn traukiama O. D. kategoriškai neigė nusižengimą, nurodydama, kad pagal patikslintą liepos mėnesio darbo laiko grafiką 2019 m. liepos 30-oji diena J. C. buvo būtent darbo diena, o VDI inspektoriai nepagrįstai konstatavo minėtų darbo kodekso nuostatų pažeidimus, vadovaudamiesi 2019-07-30 dienai nebeaktualiu bendrovės darbo grafiku.

Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad „įmonės pateiktame darbo grafike darbuotojui nurodyta poilsio diena“, nepatikslinant, kada ir kokiomis aplinkybėmis grafikas pateiktas (t.1, b.l.37). Bylos nagrinėjimo metu abi ginčo šalys neginčijo fakto, kad VDI inspektoriams 2019 m. liepos 19 d. bendrovės buveinėje atliko ankstesnio patikrinimo metu VDI 2019-07-15 pranešimo pagrindu (t. 2, b.l. 15) buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ balandžio –liepos darbo laiko apskaitos dokumentai (darbo grafikai ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai), tarp jų ir 2019 m. liepos 19 dienai aktualus liepos mėnesio darbuotojų darbo grafikas (t.1, b.l. 82-83), kuriame liepos 30 d. J. C. buvo numatyta kaip poilsio diena. VDI atstovai neneigė, kad 2019 m. liepos 30 d. atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu nei 2019 m. lapkričio 5 d. surašydami Administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-2200-2019 nedisponavo jokiu kitu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo grafiku (kuriame būtų J. C. duomenys) liepos mėnesiui, tik tuo, kuris buvo gautas 2019-07-19 d. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė O. D. ir jos atstovas nurodė, kad 2019 m. liepos 30 d. aktualūs liepos mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos dokumentai iš jos nebuvo pareikalauti nei 2019-07-30 atlikto patikrinimo metu, nei 2019-10-16 vykusio susitikimo su VDI inspektoriais metu, nei kada nors vėliau. Šios O. D. ir jos atstovo nurodomos aplinkybės bylos nagrinėjimo metu paneigtos nebuvo. 2019 m. lapkričio 5 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0801-1679 tik nurodoma, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo grafikų nustatyti darbo ir poilsio režimo pažeidimai (pažeidimas nr. 1 ir pažeidimas Nr. 2), tačiau jame nenurodomos jokios aplinkybės, kada ir kaip darbo laiko apskaitos dokumentai buvo gauti. Byloje iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo buvo du nagrinėjamam pažeidimui aktualūs liepos mėnesio darbo grafiko egzemplioriai, kuriuose J. C. liepos 30-oji diena žymima kaip poilsio: vienas be priedo, kitas - su priedu prie darbo grafiko, kuriame pažymėta apie darbo grafiko pakeitimus liepos 5-6 d. (t. 1 b.l.82-83, 88-92). Tuo tarpu šalia jų esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (11 pozicija) 2019-07-30 d. J. C. žymima kaip darbo diena, nurodant, kad tą dieną J. C. dirbta 12 valandų (t.1, b.l. 94). Iš bylos medžiagos nėra aišku, ar šie dokumentai (darbo grafikas ir darbo laiko apskaitos žiniaraštis) gauti vienu metu ar atskirai. Teismui iš viso neaišku, kuo paremta kaltinimo dalis, kad „iš įmonės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad darbuotojui J. C. 2019-07-30 nepažymėtas faktiškai dirbtas laikas poilsio dieną“ bei nusižengimo kvalifikavimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį. Visuose byloje esančiuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose yra tvarkingai pažymėta, kad 2019-07-30 d. J. C. dirbo 12 valandų, kas atitinka VDI inspektorių nustatytą faktinę situaciją J. C. darbo vietoje (t. 1, b.l. 93-100, t. 2 b.l. 23-30). Jokio kito liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio, kuriame būtų nurodyta priešingai, byloje nėra. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) straipsnis numato administracinę atsakomybę būtent už neteisingus duomenis darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Tiek J. C., tiek parduotuvėje laikinai vadovės pareigas einanti S. Z. nurodė, kad 2019-07-30 yra J. C. darbo diena, jo pamaina nuo 8.00 iki 22.00 val. (t.1, b.l. 81,84), kas atitinka byloje pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis. Nesutapimai yra išimtinai tik darbo laiko grafikuose.

VDI atstovai teigė, kad patikslintą liepos mėnesio darbo grafiką O. D. turėjo galimybę pateikti 2019 m. spalio 16 d. vykusio susitikimo su VDI atstovais metu ar su 2019 m. spalio 21 d. rašytiniais paaiškinimais, tačiau jokių J. C. darbo grafiko pakitimus po liepos 19 d. patvirtinančių dokumentų pateikta nebuvo. Pažymėtina, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d. nurodymu SD-01-10568 VDI Vilniaus skyrius bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ raštu įpareigojo pateikti eilę darbo laiko apskaitą patvirtinančių dokumentų, tarp jų 2019 m. birželio ir rugsėjo mėnesio darbuotojų darbo grafikus, tačiau būtent 2019 m. liepos mėnesio grafiko neprašė, nors pakartotinai prašė pateikti birželio mėnesio grafiką, kurio buvo reikalauta dar 2019-07-19 patikrinimo metu (t.2, b.l. 17). Po 2019 m. spalio 19 d. susitikimo kartu su rašytiniais paaiškinimais apie darbo grafikų keitimo tvarką bendrovėje O. D. papildomai teikė du liepos mėnesio grafiko priedus, tačiau susijusius su kitų darbuotojų darbo grafikų pakeitimais ir kituose objektuose (ne J. C. darbo vietoje). Kadangi J. C. darbo grafiko pakeitimai, atsiradę po liepos 19 d., buvo užfiksuoti patikslintame grafike, o ne jo prieduose, natūralu kad 2019 m. spalio 19 d. teiktuose dokumentuose (prieduose) jie neatsispindėjo. Beje, lyginant pirminį ir patikslintą J. C. darbo grafiką matyti, kad antroje liepos pusėje jame iš tiesų buvo daug pakeitimų, t.y. buvo keičiama didžioji grafiko dalis, o pagal bendrovės vidinę tvarką (žr. 2019-10-21 d. paaiškinimą), tokiu atveju keičiamas (tikslinamas) pats grafikas, o ne pildomi jo priedai. Bylos nagrinėjimo metu liko nepaneigta O. D. pozicija, kad tik po administracinio protokolo surašymo jai paaiškėjo, kad VDI viso patikrinimo eigoje vadovavosi nebeaktualiu 2019-07-19 gautu J. C. darbo grafiku, kadangi iki tol jai nebuvo pareikšta žodinių ar rašytinių pretenzijų dėl šio darbuotojo darbo laiko apskaitos. Vien ta aplinkybė jog viena iš 2019-10-16 d. susitikimo temų buvo darbo grafiko pakeitimai, prašymai ir priedai prie grafikų, kurio metu ji galėjo pateikti patikslintą J. C. darbo grafiką, nereiškia, jog jai tuo metu jau buvo žinoma, kad VDI 2019-07-30 d. atlikto patikrinimo metu negavo aktualaus J. C. darbo grafiko (patikrinimas buvo atliekamas J. C. darbo vietoje, esančioje Kaune). Pažymėtina, kad J. C. darbo vietoje jo liepos mėnesio darbo grafikas rastas ir paimtas nebuvo, nėra jokių objektyvių duomenų, kad jo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos būtų buvę pareikalauta žodžiu ar raštu patikrinimo dieną ar po patikrinimo. Nors VDI atstovas teismo posėdyje teigė, kad 2019-10-19 buvo kalbėta bendrovės darbuotojų (tarp jų ir J. C.) darbo grafiko pakeitimų klausimu, direktorei buvo rodomi VDI turimi (pateikti pačios bendrovės ir rasti darbo vietose) ir nesutampantys darbo grafikai, akcentuojami jų skirtumai ir reikalaujama pasakyti, kuriais darbo grafikais vadovautis (t. 2, b.l. 59), teismas pažymi, jog patikslintą liepos mėnesio darbo grafiką, kuriame užfiksuotas pakoreguotas J. C. darbo laikas, jie gavo ne anksčiau kaip 2019 m. lapkričio 21 d. kartu su rašytiniais O. D. paaiškinimais, todėl nei 2019 m. spalio 19 d. susitikime (nei iki tol) apie jokius kelių J. C. darbo laiko grafikų skirtumus ar nesutapimus kalbos būti negalėjo, nes tai dienai byloje dar nebuvo jokio kito grafiko. Iš kituose UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptarnaujamuose objektuose 2019-07-30 d. atliktų patikrinimų dokumentų matyti, kad patikrinimus vykdę VDI inspektoriai daugelyje tikrinamų objektų rado ten dirbančių darbuotojų darbo grafikus (t. 1, b.l. 48-52, 62, 69-70). Tuo tarpu vienintelio J. C. darbo vietoje aktualaus darbo grafiko rasta nebuvo. Jo 2019-07-30 rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad liepos mėnesio darbo grafiko pateikti jis negali, kadangi jį yra pasiėmęs viršininkas (t.1, b.l. 81). Byloje nenustatyta, kad ši aplinkybė būtų buvusi žinoma O. D.. Taip pat nėra suprantama, kodėl J. C. darbo grafiko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos oficialiai nebuvo pareikalauta dar 2019 m. liepos 30 d. ar artimiausiu laiku. VDI atstovas teigė, jog su vadove buvo kalbėta apie VDI turimo bendro visų darbuotojų darbo grafiko ir patikrinimo vietose rastų darbo grafikų (siauresnių, liečiančių tik tikriname objekte dirbančius asmenis) nesutapimus. Tokiu būdu VDI pareigūnai matė, kad kitų asmenų darbo vietose rasti darbo grafikai turi skirtumų nuo gautojo 2019 m. liepos 19 d. patikrinimo metu, t.y. nuolat vyksta darbo laiko pakeitimai, todėl pati institucija turėjo pasirūpinti gauti patikrinimo dienai aktualų J. C. asmens darbo grafiką. Juolab, kad jų turėtame J. C. darbo grafike nurodyta informacija buvo visiškai priešinga nurodytai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad 2019 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose visą laiką buvo žymima, kad J. C. 2019 m. liepos 30 d. dirbo, kad tiek jis pats, tiek parduotuvės, kurioje jis dirbo, administracija, savo rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, kad 2019 m. liepos 30 d. yra jo pamainos diena, teismas neturi pagrindo netikėti, kad atliekant didelės apimties (apimančios kelis skirtingus miestus) patikrinimą įvyko nesusipratimas dėl J. C. darbo grafiko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijai laiku nesužinojus, kad VDI teturi liepos 19 dienai ruoštą J. C. darbo grafiką, o patikslintas dokumentas iš bendrovės taip ir nebuvo paimtas nei 2019 m. liepos 30 d., nei vėliau.

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, reiškiančiu, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015).

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad byloje nebuvo paneigta, kad surinkta ir pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad O. D. atliko administraciniame kaltinime nurodytus veiksmus ir tuo padarė ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, todėl ginčijamas nutarimas dalyje dėl jos pripažinimo kalta pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį, 520 Eur dydžio baudos už šį nusižengimą, ir atitinkamai galutinės subendrintos 520 Eur dydžio baudos paskyrimo, naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena dėl šio nusižengimo O. D. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veikoje šio nusižengimo požymių.

Lietuvos Respublikos ANK 96 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą. Už šį nusižengimą numatyta bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo aštuoniasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų. O. D. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį dėl Lietuvos Respublikos DK 33 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 2 dalies bei 44 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų pažeidimo.

Lietuvos Respublikos DK 33 straipsnio 2 dalis numato, kad būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta. DK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše. Darbuotojo prašymu informaciją apie susitartos darbo funkcijos turinį ir jos apimtį (darbo normą) ar darbo funkcijai keliamus reikalavimus darbdavys turi pateikti raštu per penkias darbo dienas nuo darbuotojo prašymo pateikimo darbdaviui dienos. DK 44 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad iki darbo pradžios darbdavys privalo darbuotojui pateikti darbo funkcijos apibūdinimą ar aprašymą arba darbo (pareigybės arba pareigų, profesijos, specialybės) pavadinimą ir, jeigu nustatyta, – jos hierarchinis ir (arba) kvalifikacijos ar sudėtingumo lygis (laipsnis).

O. D. kaltinama pažeidusi šias darbo įstatymo nuostatas, kadangi VDI patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai realiai atlieka fizinės apsaugos funkcijas, nesulygtas jų darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąlygose, neįtrauktas į jų pareiginius nuostatus, atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neinformuoja, nepateikia šios darbo funkcijos apibūdinimo, aprašymo ar pavadinimo iki savo darbuotojų darbo pradžios, kaip tai numatyta aukščiau išvardintuose teisės aktuose.

O. D. ir jos atstovas kategoriškai neigė šiuos pažeidimus teigdami, jog fizinės saugos funkcijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai jokiomis aplinkybėmis neatlieka, jei jų darbo vietoje atsiranda šių paslaugų (fizinės saugos) poreikis, fizinės saugos funkcijas tie patys asmenys atlieka kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kadangi lygiagrečiai dirba abiejose bendrovėse. Fizinės saugos funkcijas jie atlieka atitinkamų darbo sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu. Ši administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija vertintina kritiškai. Iš byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių Nr. ARG-16-001/16-422, ARG 18-03-15, ARG-16-003 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b.l. 174-202, t. 2, b.l. 120-157) dėl fizinės saugos paslaugų teikimo numatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtos bendrovės perka būtent fizinės saugos paslaugas, be to, ši paslauga turi būti užtikrinama nuo 10 iki 14 val. per parą, t.y. parduotuvių darbo metu. Tuo tarpu iš ginčijamame nutarime minimų asmenų darbo sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei šios bendrovės pateiktų darbo laiko apskaitos dokumentų (darbo grafikų, darbo laiko apskaitos žiniaraščių) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai įsipareigoja dirbti apsaugos darbuotojo darbą ne mažiau kaip 4 valandas per mėnesį, dirbant pagal iš anksto patvirtintą slenkantį darbo grafiką (t. 1, b.l. 24, t.2 b.l. 71-73 A. Š. darbo sutartis, t.2, b.l. 79-86 J. Š. darbo sutartis), pagal iš anksto sudarytus darbo grafikus šį darbą atlieka ne daugiau kaip 1 valandą per dieną, dažniausiai vieną kartą per savaitę (t. 1, b.l. 28, 60, 79, 114-124, t.2, b.l. 75, 77, 86). Visu likusiu darbo paskirtuose objektuose metu jie, pagal O. D. ir liudytoju apklausto UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. P. paaiškinimus, atlieka tik vaizdo stebėjimo funkciją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbdami operatoriais ir neatlikdami jokių fizinės saugos funkcijų.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymą fizinė apsauga – asmens ir turto apsauga, kai apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas yra saugomame objekte ir jį stebi naudodamas vaizdo ir (ar) signalizacijos priemones arba jų nenaudodamas (2 straipsnio 8 punktas). Iš šios sąvokos seka, kad vaizdo stebėjimas yra tos pačios fizinės apsaugos sudedamoji dalis. Apsaugos darbuotojas turi teisę sulaikyti įtariamą teisės pažeidėją, užkluptą darant administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, susijusią su saugomu objektu arba asmeniu, ar tuoj po to; saugomame objekte, kuriame galioja leidimų režimas, tikrinti asmens dokumentus ir nustatyti asmens tapatybę, tikrinti asmenų turimus daiktus, taip pat tikrinti transporto priemonėse esančius krovinius ir jų dokumentus; užtikrindamas režimą saugomame objekte ir turėdamas duomenų, leidžiančių įtarti, kad rengiamas, daromas ar padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, paprašyti įtariamo teisės pažeidėjo parodyti su savimi turimus daiktus ir, gavus jo žodinį ar rašytinį sutikimą, juos apžiūrėti (5 straipsnio 1 dalis).

Būtent tokio pobūdžio darbines funkcijas apklausiami patikrinimo metu vardijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. J. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., paaiškino šiuo metu dirbantis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, pagrindinės pareigos - apsauginis ir jis atlieka apsauginio funkcijas: sulaikinėja pažeidėjus, kviečia policiją, smulkių vagysčių metu paima pirkinį ir paleidžia namo. A. Š. patikrinimo dieną prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju (nors tą dieną jam buvo poilsio diena, darbo diena buvo numatyta tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo grafike), kaip pagrindines savo funkcijas nurodė monitorių stebėjimą, vagių gaudymą, konfliktų su klientais sprendimą, policijos kvietimą. J. C. prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, bei savo 2019-07-30 paaiškinime nurodė, kad stebi monitorių, vykdo apsaugą salėje, elgiantis klientui nederamai jam paaiškina, kad taip negalima. Parduotuvių administracija taip pat šių asmenų atliekamas parduotuvėje funkcijas siejo su fizine sauga. S. Z. savo paaiškinime nurodė, kad apsaugos darbuotojo (J. C.) funkcijos yra vaikščiojimas po prekybos salę, stebėjimas monitoriuose, išeinančių įtartinų klientų tikrinimas. Kad darbuotojas (A. Š.) atlieka fizines apsaugos funkcijas patvirtino ir parduotuvės (duomenys neskelbtini), vadovas M. K. .

Pažymėtina, kad iki 2019-08-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ galiojusiuose operatoriaus pareiginiuose nuostatuose buvo numatytos tokios operatoriaus funkcijos (pareigos) kaip: stebėti saugomame objekte įmontuotų kamerų perduodamus vaizdus vaizduoklyje (ekrane), stebėti viešosios tvarkos pažeidimus, fiksuoti juos žurnaluose ir apie tai nedelsiant informuoti policijos pareigūnus, tiesioginį vadovą bei saugomo objekto atsakingą asmenį. Juose nėra numatytos funkcijos atlikti fizinę saugą, asmenų, vykdančių neteisėtą veiką, sulaikymą, nustačius neteisėto patekimo į objektą atvejus užtikrinti įvykio vietos apsaugą, bei užtikrinti, kad į objektą nepatektų ar ir jo nepasišalintų jokie asmenys, darbuotojų daiktų ir spintelių tikrinimą kas savaitę, labiausiai vagiamų prekių skaičiavimą kiekvieną pamainą, fizinį vagių gaudymą ir kt., numatytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimuose užsakovams. Tuo tarpu dauguma apklausiamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų kaip savo pagrindines funkcijas akcentavo tiek vaizdo stebėjimą monitoriuose ar tiesiogiai salėje, tiek vagių, įtartinų asmenų sulaikymą, nesiedami šių funkcijų su įsipareigojimais atskiroms juos įdarbinusioms bendrovėms ir jų sudarytais darbo grafikais, kas rodo, jog šios paslaugos, nepaisant UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš anksto sudarytų darbo grafikų, visos asmens darbo dienos metu tų pačių darbuotojų teikiamos pagal faktinį poreikį ir faktiškai jie atlieka apsaugos darbuotojo darbą. Pažymėtina, kad 2019-07-30 tikrinamuose objektuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai buvo rasti dirbantys su „(duomenys neskelbtini)“ ženklais pažymėta apranga (t. 1, bl. 76, 85), nors jiems pagal grafikus priklausė tik 1 darbo valanda šioje įmonėje ir didžiąją pamainos dalį jie turėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriais.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. P. aiškino, jog realiai su fizine sauga susijusių funkcijų (įtartino asmens sulaikymo, patikrinimo, daiktų iš jo paėmimo) poreikis yra pernelyg mažas, todėl buvo pasirinktas toks verslo modelis, kad fizinės saugos paslaugą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai teikia tik kelias valandas per mėnesį, paprastesnė vaizdo nuolatinio stebėjimo saugomuose objektuose paslauga, kuri ir sudaro didžiąją teikiamos apsaugos dalį, 2019-03-01 d. sutarties pagrindu (t.1, b.l. 166-169) perkama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio darbuotojai šią funkciją ir atlieka. Tie patys asmenys veikia tiek kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai priklausomai nuo to, kokį darbą atlieka. Tačiau teismas pažymi, kad su fizine sauga susijusių funkcijų (įtariamo vagyste asmens sulaikymo, patikrinimo, užkardymo) pobūdis lemia, kad iš esmės neįmanoma iš anksto numatyti, kokiomis savaitės dienomis, juolab valandomis, tokios paslaugos saugomame objekte prireiks. O tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiems patiems žmonėms, kurie dirba ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš anksto sudaromi darbo grafikai tėra fikcija. Tiek O. D., tiek D. P. pripažino, kad tik kai įvyksta incidentas ar atsiranda kitos aplinkybės, dėl kurių būtina sustabdyti ar apieškoti įtartinus asmenis objekte, asmuo pradeda šias funkcijas atlikinėti jau kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, nors iki tol kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas neva atliko tik vaizdo stebėjimo funkciją. Tai yra asmuo pagal faktinį poreikį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo tampa UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju. VDI savo atsiliepime teisingai pažymėjo, kad tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo darbo grafikas nedelsiant turi būti pakeistas, o taip pat turi būti nedelsiant keičiamas ir to paties darbuotojo darbo grafikas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kad jis teisėtai galėtų vykdyti nebe operatoriaus, o apsaugos darbuotojo funkcijas (kadangi nėra jokio garanto, kad incidentas nutiks būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo darbo grafike iš anksto numatytu 1 valandos per savaitę darbo laiku). Teisminio nagrinėjimo metu teismui taip ir nebuvo paaiškinta, kokiu būdu tokiais atvejais yra laikomasi DK 115 straipsnio 2 dalyje numatyto darbo grafiko pakeitimo tvarkos, įpareigojančios darbdavį apie grafiko pakeitimą darbuotoją įspėti prieš dvi darbo dienas. Tuo tarpu tiek iš darbuotojų, tiek iš parduotuvių administracijos paaiškinimų matyti, kad įtartinų asmenų stebėjimo, sulaikymo, galimų teisės pažeidimų užkardymo veiksmų iš saugomame objekte dirbančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų tikimasi visą jų darbo dieną ir šias savo pareigas darbuotojai vertina kaip neatsiejamą ir nuolatinio pobūdžio savo darbinių įsipareigojimų dalį. Be to, tokio pobūdžio paslaugos dėl pačios savo prigimties yra nenuspėjamos ir turi būti teikiamos nedelsiant, o ne prieš tai atlikus su darbo apskaitos pakeitimais susijusius formalumus.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog VDI, remdamasi byloje surinktų įrodymų visuma, pagrįstai vertino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai viso savo darbo metu faktiškai teikia fizinės apsaugos paslaugas, nors jų atliekamas darbas formaliai taip nėra vadinamas, jis nėra sulygtas jų darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąlygose, neįtrauktas į jų pareiginius nuostatus, atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė pažeidė Lietuvos Respublikos DK 33 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 2 dalies bei 44 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir jos veika pagrįstai kvalifikuota kaip ANK 96 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas.

Nepaisant to, kad dalies šio nusižengimo pagal ANK 96 str. 3 d. (kiek jis liečia pažeidimą Nr. 3) nepripažino, jai paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda, todėl teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad O. D. teisės ir interesai buvo pažeisti skiriant jai neproporcingą ar neadekvačią nuobaudą.

Remdamasis išdėstytu teismas konstatuoja, kad skundas dalyje dėl nutarimo panaikinimo dėl ANK 96 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo (dėl pažeidimo Nr. 3) netenkintinas, nutarimo dalis, kuriuo O. D. pripažinta kalta pagal ANK 96 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta 80 Eur bauda, paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas

nutaria:

O. D. skundą tenkinti iš dalies.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjos –vyriausiosios darbo inspektorės D. L. 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimą VDI-ANR_N-723-2019 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 19107678997) panaikinti dalyje, kurioje konstatuota, kad O. D. neužtikrino, kad įmonės darbuotojai dirbtų grafikuose nustatytu laiku, bei būtų pažymėtas faktiškai dirbtas darbo laikas poilsio dienomis, kadangi 2019-07-30 atlikto VDI patikrinimo metu nustatytas dirbantis J. C. (tab. nr. 399), tačiau įmonės pateiktame darbo grafike darbuotojui nurodyta poilsio diena. Duomenų, kad darbuotojui būtų pakeistas darbo grafikas, įmonė nepateikė. Iš įmonės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad darbuotojui J. C. 2019-07-30 nepažymėtas faktiškai dirbtas laikas poilsio dieną. Tuo O. D. pažeidė Lietuvos Respublikos DK 115 str. 1 d. nuostatas, DK 120 str. 2 d. 3 p. nuostatas ir padarė ANK 100 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį jai skiriama 520 Eur bauda bei, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nustatoma galutinė 520 Eur bauda. Administracinę teiseną O. D. atžvilgiu šioje dalyje nutraukti, nesant jos veikoje nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, požymių.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski