Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens UAB „Medicinos bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei notarei J. Š., tretiesiems asmenims UAB "Medicinos bankas", A. K. S., E. S., UAB „Saudinga“ dėl notaro vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Medicinos bankas“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.Dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo. Nors ieškovas nurodo, jog hipotekos sandoriai neatitinka CK nuostatų reikalavimų bei turėtų būti kvalifikuojami kaip bendroji hipoteka, be to, būtina modifikuoti pastarųjų turinį (nustatyti įkeistų daiktų pardavimo eiliškumą), tačiau jokių reikalavimų, susijusių su šių lakštų modifikavimu, pripažinimu negaliojančiais, jis nekelia. Ieškovui neprašant teismo modifikuoti ir (ar) pripažinti negaliojančiais sandorių, kurių pagrindu kyla jo atsakomybė kreditoriui Bankui, nėra pagrindo teigti, jog teismas nustatys, jog vykdomieji įrašai buvo išduoti pagal hipotekos sandorius, kurie neatitinka CK reikalavimų ir turėtų būti modifikuojami konkrečiu būdu - atsižvelgiant į ieškinio dalyką, tai ne šios bylos nagrinėjimo objektas. Atitinkamai yra pagrindas išvadai, kad šioje proceso stadijoje nėra vienos iš būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.Ieškinyje ieškovas nenurodo, kad ginčijimuose vykdomuosiuose įrašuose pateikti duomenys neatitiktų hipotekos registro duomenų, būtų neteisingi; nepateikė duomenų, kad Bankas neturi reikalavimo teisės į ieškovą ir UAB „Saudinga“ ir negali reikalauti iš pastarųjų grąžinti skolą. Nors ieškovas ir nesutinka su išduotais vykdomaisiais įrašais, tačiau jis nesiėmė veiksmų, kuriais ginčytų tariamai neteisėtus Banko veiksmus reiškiant reikalavimus. Ginčams, kylantiems išimtinai dėl notarinių veiksmų išduodant vykdomuosius įrašus teisėtumo, taikytinos vienos procesinės taisyklės (vykdomieji įrašai arba atsisakymas juos atlikti būtent tik dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims, skundžiami CPK 511 str. nustatyta tvarka, t. y. ypatingosios teisenos tvarka (Notariato įstatymo 49¹ str. 3 d.), o hipotekos kreditoriaus ir skolininko (įkaito davėjo) tarpusavio ginčams - kitos (CK 4.194¹ str. 6 d.; Notariato įstatymo 49¹ str. 3 d.; Aprašo 22 p.).Dėl galimybės įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Ieškovas pareiškė neturtinį ieškinį dėl pripažinimo, kad notarė neteisėtai išdavė ginčijamus vykdomuosius įrašus, todėl toks reikalavimas negali būti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėjo būti atmestas. Jei ieškovo reikalavimas ir būtų patenkintas, tai toks teismo sprendimas gali būti įvykdytas nepriklausomai nuo to, kokioje konkrečioje stadijoje yra vykdomoji byla, nepaisant to ar ši sustabdyta ar toliau vykdoma.Ieškovas ieškiniu iš esmės siekia tik vilkinti skolos Bankui išieškojimo procesą, norėdamas kuo ilgiau naudotis įkeistais turtais, tuo pažeisdamas Banko kaip išieškotojo teisės ir teisėtus interesus. Atsakovė notarė J. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo sutinka ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti bei ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.Nei CK, nei 2012 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas dėl vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos patvirtinimo, nei 2012 m. birželio 7 d. Lietuvos notarų rūmų prezidiumo nutarimas Nr. 10.1, nenumato notarui ribojimo atlikti vykdomąjį įrašą pagal hipotekos ar įkeitimo sutartį, jeigu nėra nustatyta įkeistų objektų pardavimo varžytynėse eilė. Notaras netikrina kitų, negu nurodyta Notariato įstatymo 49¹ str. 1 d., duomenų atitikties ir už juos neatsako.Notarė 2016 m. kovo 15 d. skolininko ir įkaito davėjo hipotekos sandoriuose nurodytu adresu registruotu laišku per kurjerių tarnybą nusiuntė pranešimą, kuriame buvo nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per 20 d. nuo pranešimo išsiuntimo sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Notarė negavusi iš skolininko jokios informacijos, atliko vykdomuosius įrašus.Ieškovas R. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo. Ieškinyje išdėstyti argumentai patvirtina, jog ieškinio reikalavimas yra pagrįstas tiek faktine, tiek ir teisine prasmėmis, o trečiojo asmens nurodomi argumentai dėl ieškinio prima facie gali būti įvertinti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių, kuriomis remiasi trečiasis asmuo, ir nagrinėjamos bylos faktinė fabula nesutampa ir iš esmės skiriasi nuo šioje byloje nurodytų faktinių aplinkybių. Dėl galimybės įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, vykdymo veiksmai būtų užbaigti prieš išnagrinėjant ieškovo keliamus reikalavimus, todėl yra labai realu, kad dar neišsiaiškinus vykdomųjų įrašų pagrįstumo, jų pagrindo pradėto priverstinio vykdymo proceso metu ieškovo turtas būtų perleistas tretiesiems asmenims. Ieškovas būtų priverstas incijuoti naujus teisminius ginčus dėl trečiųjų asmenų įgyto turto nuginčijimo fakto, kas prieštarautų proceso ekonomijos ir koncentruotumo principams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Šioje byloje apeliacine tvarka sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas nutarė taikyti nagrinėjamoje byloje laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo veiksmų sustabdymą vykdomosiose bylose, pradėtose pagal apeliantui notaro atliktus vykdomuosius įrašus (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Atskirajame skunde apskųstos teismo nutarties nepagrįstumas įrodinėjamas CPK 144 straipsnio 1 dalies netinkamu taikymu, t. y. klaidingu prima facie doktrinos taikymu ir nepagrįstu grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui konstatavimu.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014, 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-699-943/2015). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).Aptariant preliminarų ieškinio pagrįstumą, kaip sąlygą, būtiną norint taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje proceso stadijoje ieškovas neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti – ieškinio pagrįstumo, kadangi reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Šiuo atveju tik patikrinama, ar reikalavimai galėtų būti patenkinti, jeigu pasitvirtintų ieškinio faktiniu pagrindu įvardijamos aplinkybės. Ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas – prašoma pripažinti negaliojančiais pagal apelianto prašymus atliktus vykdomuosius įrašus, įstatymų leidžiamas. Aplinkybės, sudarančios ieškinio faktinį pagrindą, prima facie doktrinos požiūriu negali būti traktuojamos kaip objektyviai negalimos – esą išnagrinėjus ginčą iš esmės jos negalėtų būti pripažintos įrodytomis. Todėl konstatuotina, kad, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino preliminarų ieškinio pagrįstumą (CPK 185 straipsnis). Vis dėlto teismas nepagrįstai sprendė esant būtinybę taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę.Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011; 2013 m. sausio 7 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-338/2013). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015 m. vasario 24 d., 2016 m. balandžio 11 d. ir 2016 m. balandžio 11 d. išduoti vykdomieji įrašai Nr. JŠ-1517, Nr. JŠ-4151 ir Nr. JŠ-4148 yra pateikti antstoliui ir jų pagrindu užvestos vykdomosios bylos Nr. 0010/15/01840, Nr. 0010/16/01184 ir Nr. 0010/16/01182 bei pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Neginčytina, kad nesustabdžius apelianto pradėtų priverstinio skolos išieškojimo veiksmų iki šio ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, išieškojimo veiksmai gali būti iš dalies įvykdyti arba pabaigti įvykdžius vykdomuosius dokumentus (CPK 587 straipsnio 8 punktas, 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Viena vertus, tokiu atveju, ieškovas turėtų ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimą apeliantui dėl išieškotų lėšų susigrąžinimo. Kita vertus, teisinės galimybės ginti savo interesus ir teises ieškovas neprarastų, o objektyvaus pagrindo teigti, kad apeliantas ieškinio tenkinimo atveju vengtų išsiieškotų sumų grąžinimo, nėra. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas per se sąlygoja suvaržymų vienai iš ginčo šalių nustatymą, todėl, kaip minėta, teismas spręsdamas jų taikymo poreikio klausimą turi užtikrinti ekonomiškumo bei proporcingumo principų reikalavimų įgyvendinimą. Apelianto reikalavimo teises į ieškovą patvirtina 2007 m. rugpjūčio 31 d. kredito sutartis Nr. LOAN_45200 su vėlesniais pakeitimais, kuria kredito gavėjui UAB „Saudinga“ suteiktas 763 148 Eur kreditas, o prievolių, kylančių iš šios sutarties, tinkamas įvykdymas, užtikrintas nekilnojamojo turto (0,2003 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo su verslo patalpomis, inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini)), priklausančio ieškovui ir E. S., hipoteka pagal hipotekos lakštą ir nekilnojamojo turto (0,0565 ha žemės sklypo, gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini)), priklausančio A. K. S., hipoteka pagal hipotekos lakštą bei 2015 m. vasario 24 d. išduoti vykdomieji įrašai Nr. JŠ-1519 ir Nr. JŠ-1517; 2007 m. sausio 26 d. kredito sutartis Nr. LOAN_40816 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, kuria ieškovui suteiktas 1 892 000 Lt (547 961,08 Eur) dydžio kreditas, suteikto kredito grąžinimas užtikrintas nekilnojamojo turto (0,2003 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo su verslo patalpomis, inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini)), priklausančio ieškovui ir E. S., hipoteka pagal hipotekos sandorį bei 2013 m. gruodžio 5 d. sutartinio įkeitimo sutartimi, kuria ieškovas ir E. S. įkeitė kilnojamąjį turtą bei 2016 m. balandžio 11 d. išduoti vykdomieji įrašai Nr. JŠ-4148 ir Nr. JŠ-4151. Kaip teisingai nurodo apeliantas, ieškovas nereiškia reikalavimų modifikuoti ir (ar) pripažinti negaliojančiais sandorių, kurių pagrindu kyla jo atsakomybė kreditoriui, todėl apelianto reikalavimo teisė yra galiojanti ir vykdytina. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad kreipimasis į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo ir tokių įrašų išdavimas šioje proceso stadijoje kelia grėsmę pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui. Nagrinėjamu atveju, ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarės J. Š. 2015 m. vasario 24 d., 2016 m. balandžio 11 d. ir 2016 m. balandžio 11 d. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. JŠ-1517, Nr. JŠ-4151 ir Nr. JŠ-4148. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismui nusprendus tenkinti ieškovo ieškinį, būtų pripažinti negaliojančiais vykdomieji įrašai. Taigi, atsižvelgiant į šioje byloje ieškovo iškeltus reikalavimus, apeliacinio teismo vertinimu, nesustabdžius vykdomųjų įrašų galiojimo nebūtų apsunkintas ar negalimas galimai palankus ieškovui sprendimo įvykdymas – vykdomųjų įrašų pripažinimas negaliojančiais. Pažymėtina ir tai, kad tokio (kaip pareikšti reikalavimai) teismo sprendimo įvykdymui apskritai nebus reikalingas priverstinis vykdymas. Teismų praktikoje pažymima, jog ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo. Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima. Būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-886/2010; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2498-661/2015). Be to, pagal konkrečiai šios bylos situaciją, prievolių vykdymo sustabdymas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą.Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones apylinkės teismo buvo įvertintas netinkamai, dėl ko yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo R. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo R. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.