Utenos apylinkės teismo nutartis

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. A.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis VĮ „Turto bankas“, Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad pareiškėjas R. S. yra A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), brolis. A. S. nuosavybės teise priklausė ½ dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo, tvarto, garažo, kiemo rūsio ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Kita dalis šio turto priklauso pareiškėjui. A. S. sūnus T. S. 2024-09-24 atsisakė palikimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Šio kodekso 5.50 straipsnyje numatyta palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) mirus A. S., įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti suėjo 2024-10-27 ir yra praleistas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-I54-378/2017).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas R. S. yra palikėjo A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), brolis ir ketvirtos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Nustatyta, kad pareiškėjas įstatymo nustatytu laiku, t. y. per 3 mėnesius po brolio mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, bet jam buvo išaiškinta, kad palikimą turi teisę paveldėti mirusiojo pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą – mirusiojo sūnus T. S.. Šias aplinkybės patvirtina į bylą pateiktas Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro 2025-04-03 raštas S-35. T. S. 2024-09-24 atsisakė palikimo, o pareiškėjas pakartotinai dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi jau praleidęs 3 mėnesių terminą. Kaip matyti, pareiškėjas norėjo priimti palikimą, pirmą kartą į notarą kreipėsi laiku, bet neturėdamas teisinių žinių, dėl suklydimo, mirusiojo pirmos eilės įpėdiniui atsisakius palikimo, pakartotinai į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi jau praleidęs terminą palikimui priimti.

Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad pareiškėjas dėl svarbios priežasties praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, todėl teismas mano, kad yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 577-578 straipsniais, CK 5.57 straipsniu, teismas

nutarė:

R. S. pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti R. S. praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo brolio A. S. mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.