- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-11
- Bylos Nr.
- II-31-1068/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00167-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. A.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato atstovui Nerijui Japertui, administracinėn atsakomybėn patrauktai J. A.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, pagal J. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 69-ANR_N-1144-2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. A. 2020 m. lapkričio 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato nutarimu nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą 800 Eur bauda ir specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių (b. l. 22). Administracinė nuobauda J. A. paskirta už tai, kad 2020 m. lapkričio 8 d. 19.00 val. Gargždų g. 3, Būbelių k., Kretingos r. sav., vairavo automobilį „Citroen C4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas (0,99 prom.) neblaivumo (girtumo) laipsnis. Šiais veiksmais J. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.
Šalies argumentai
J. A. skundu prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių; neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodyto prašymo, pakeisti nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą. Skunde nurodo, kad administracinį nusižengimą padarė Būbelių kaime, Kretingos r. sav. Transporto priemonės vairavimas gyvenvietėje reiškia, kad ja nebuvo važiuota greičiau nei 50 km/h, nes administracinis nusižengimas dėl nustatyto greičio viršijimo neužfiksuotas. Toks nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi važiuojant tokiu nedideliu greičiu, yra kur kas didesnis šansas tinkamai įvertinti eismo sąlygas. Važiavimas vietovėje, kuri jai gerai pažįstama dėl gyvenimo šalia jos, reiškia, kad ji žino eismo sąlygas, kelią. Šios aplinkybės mažino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Padarytas administracinis nusižengimas erdvės aspektu sudaro pagrindą prieiti prie išvados, kad ANK 34 str. 6 d. norma gali būti taikoma. Jos atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo, t. y. ji buvo įsijungusi šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.). Šios aplinkybės turi teisinės reikšmės, nes neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme. Tuo tarpu paminėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, taigi padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Nors jos veika ir atitinka ANK 422 str. 5 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, ją ji realizavo gana formaliai, žalos niekam nesukėlė. Administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios. Ji nesijautė neblaivi. Be to, transporto priemonę vairavo administracinio nusižengimo padarymo metu tik dėl to, kad paskambino į savižudybę linkusi gretimame kaime gyvenanti draugė, kuri pranešė, jog blogai jaučiasi. Dėl to ji ir vairavimo transporto priemonę, norėjo nuvykti pas draugę ir apsaugoti ją, kai draugė nuo jos gyvena kiek mažesniu nei 2 km atstumu. Ji yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkusi pilietė. Yra įgijusi vidurinį išsilavinimą, turi nuolatinę darbo vietą, dirba pilnu etatu. Taip pat yra sukūrusi šeimą, augina du vaikus, kurių vienas - nepilnametis. Jos asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus: pastaroji baigė mokslus ir dirba tikslu gauti legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui (pvz. pramogoms, malonumams), bet ir pareigų įgyvendinimui (pvz. mokesčių sumokėjimui). Yra pagrindas teigti, kad jos asmenybės charakteristika sudaro prielaidą skundžiamo nutarimo atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 6 d. Remiantis ANK 35 str. 1 d. 1 ir 10 p. šiuo atveju egzistuoja dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl teismas turėtų taikyti ANK 34 str. 6 d. Iki aptariamo administracinio nusižengimo ji nėra padariusi beveik jokio KET pažeidimo. Tai viena objektyviausių aplinkybių, liudijančių, kad padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis, nebūdingas jai poelgis. Anksčiau ji yra padariusi tik du smulkius KET pažedimus, teisė vairuoti transporto priemones už administracinius nusižengimus iš jos anksčiau niekada neatimta. Teisę vairuoti transporto priemones ji turi jau daugiau nei 16 metų. Vairavimo patirtis mažina ANK 422 str. 2-5 d. numatytų administracinių nusižengimų pavojingumą. Darytina išvada, kad padarytas administracinis nusižengimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad dėl jo būtų reikalinga atimti teisę vairuoti net 12 mėnesių. Teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga tam, kad išsaugotų turimą darbo vietą, kuri yra vienintelis jos visos šeimos pajamų šaltinis. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tam, kad galėtų pasiekti darbovietę ir grįžti iš jos į namus. Jos gyvenamoji vieta yra užmiestyje, todėl nuvykimas į darbovietę ir grįžimas iš jos tiesiogiai priklauso nuo galimybės vairuoti individualią transporto priemonę - viešasis transportas užmiestyje labai neišvystytas, todėl po dieninės pamainos (ji dirba pamaininiu grafiku) nėra galimybės grįžti į namus viešuoju transportu, tuo labiau nuvykti į darbą, į naktinę pamainą. Dėl šalyje paskelbto karantino viešasis transportas dar labiau apribotas, privačios įmonės dėl vos vieno kito važiuojančio asmens maršrutų skaičių nuolat riboja ir mažina. Darbo vietos netekimas sukeltų itin neigiamas pasekmes, kas būtų neproporcinga padaryto administracinio nusižengimo atžvilgiu. Teismui dvejojant dėl galimybės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, panaikinant skundžiamo nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo ar sutrumpinant šios teisės atėmimo terminą, prašo paskirti įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 str. 6 d. ir skundžiamo nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo panaikinti arba paskirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (b.l. 3-12).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo J. A. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 18 d. priimtą nutarimą. Nurodo, kad įrodymai, jog padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje. Lietuvos teismų praktikoje administracinėse bylose ne kartą yra pabrėžta, kad aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbo pobūdžio ar nuvykimo į darbo vietą nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl J. A. skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos reikšmingomis. Skunde nurodomi nepatogumai dėl paskirtos nuobaudos yra adekvatus neteisėtos veiklos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas trumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė. Pažeidėja J. A. vairavo automobilį neblaivi, padarė vieną iš šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, dalyvaudama eisme sukėlė pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, todėl jos padaryta veika reikalauja griežčiausių sankcijų skyrimo. Nors skunde teigiama, kad vairuotojos neblaivumas neturėjo įtakos reakcijai į situaciją kelyje, nesukėlė niekam žalos, tačiau iš bylos dokumentų matyti, kad J. A. vairuodama automobilį kelyje, kuris kaip teigiama skunde, jai yra žinomas, nuvažiavo nuo kelio ir tik atsitiktinai išvengė sunkesnių padarinių, t. y. susižalojimo, transporto priemonės ar kelio įrenginių sugadinimo. Priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje buvo įvertintos lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, J. A. paskirta nuobauda individualizuota, skiriant minimalią sankcijoje nustatytą baudą ir minimalų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (b.l. 30).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje J. A. skundą palaikė. Prašo sumažinti skirtą baudą iki 600 Eur ir trumpesniam terminui sustabdyti vairuotojo pažymėjimą. Pripažįsta, kad ji vairavo automobilį neblaivi, bet nemanė, kad toks nedidelis alkoholio kiekis (viena skardinė alaus) turės tokį poveikį jos organizmui. Ji buvo labai blogos emocinės būsenos, nes turėjo didelių išgyvenimų šeimoje dėl sūnaus sveikatos. Jos darbas yra Klaipėdoje, po darbo pamainos grįžti namo kita transporto priemone, neturi galimybės. Baudos nėra sumokėjusi, kreipėsi į VMI dėl baudos išdėstymo. Ji moka lizingą už automobilį ir papildomai mokėti už alkobloką automobiliui neturi galimybės. Viena jos dukra pilnametė, sūnui 15 metų, alimentus iš tėvo gauna retai, jos gaunamos pajamos 600-700 Eurų per mėnesį. Vienu metu į darbą nebevažiavo, nes jai reikėjo būti saviizoliacijoje, važiavo į darbą vieną dieną autobusu, bet turėjo pernakvoti pas draugę, kitus kartus prašė pažįstamų, kad nuvežtų į darbą. Analogiškų nuobaudų neturi. Supranta, kad jos padarytas KET pažeidimas yra šiurkštus.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato atstovas Nerijus Japertas prašo palikti galioti priimtą nutarimą, nes priimant nutarimą pažeidėjai buvo skirta pati mažiausia bauda ir trumpiausiam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Vykimas į darbą ir grįžimas iš jo nėra priežastis švelninti paskirtą nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos J. A. kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK422 straipsnio 5 dalyje.
Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą J. A. paskirta minimali piniginė nuobauda ir minimaliam laikotarpiui atimta teisė vairuoti transporto priemones.
J. A. prašo sumažinti jai paskirtos baudos dydį ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba jos terminą sumažinti, motyvuodama, kad jos padarytas nusižengimas nesukėlė neigiamų pasekmių (žalos niekam nepadarė), buvo atsitiktinio pobūdžio, o teisių netekimas sukels jai neigiamas pasekmes dėl darbo.
Įstatymų leidėjas, nustatydamas sankciją – baudą ir administracinio poveikio priemonę, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytos veikos padarymą laiko proporcinga priemone tam, kad būtų pasiekti visuomenei svarbūs tikslai ir ja nėra varžomos žmogaus teisės ir laisvės daugiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tam tikrais atvejais padarytas nusižengimas gali būti toks, kad už jo padarymą taikoma administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti laikoma neproporcinga ir neteisinga padaryto nusižengimo pobūdžiui priemone ir toks jos taikymas prieštarautų teisingumo bei protingumo principams, todėl įstatymų leidėjas suteikia teismui teisę taikyti ANK34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau teismas šia diskrecijos teise gali naudotis tik itin retais ir išimtiniais atvejais (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-190-380/2018). Sprendimas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. A., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytos 0,99 promilės, įvertinus paklaidą – 0,97), vairavo automobilį gyvenvietėje (Būbelių k., Kretingos r.), vakare. Pati J. A. važiavimo vietą laiko jos situaciją lengvinančia aplinkybe, bet teismas su tokia jos nuomone nesutinka, nes kaip tik gyvenvietėje vairavimas turi būti itin atsargus, kadangi bet kuriuo metu važiuojamojoje dalyje gali pasitaikyti ir pėsčiųjų, ir kitokio pobūdžio eismo dalyvių. Pati J. A. pripažįsta, kad neblaivumas lėtina reakciją, todėl ir nedidelis greitis ne visada gali padėti išvengti skaudžių pasekmių. Be to, vairuodama J. A. gyvenvietėje ir nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies, ir įvažiavo į griovį, t.y. padarė eismo įvykį. Įvykio vietoje ją sulaikė šalia įvykio vietos gyvenęs asmuo E. B., kuris ir iškvietė policiją (b.l. 19). Iš J. A. paaiškinimo nustatyta, kad alkoholį ji vartojo prieš sėsdama vairuoti automobilį ir nesitikėjo, kad gali tiek įpūsti, jautėsi gerai. Kaip parodė alkoholio matuoklio parodymai, J. A. pasitikėjimas buvo perdėtas ir objektyviai nepamatuotas. Pats alkoholio vartojimo faktas ir laikas turėjo leisti jai suprasti, kad ji yra neblaivi ir vairuoti negali, todėl laikyti, kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios, kaip kad teigiama skunde, nėra pagrindo.
J. A. teisme teigė ir skunde nurodė, kad jai reikėjo nuvykti pas draugę, kuri blogai jautėsi ir jai reikėjo moralinės pagalbos. Iš skunde nurodytų duomenų matyti, kad daugė gyvena už 2 km., todėl J. A. pasirinktas elgesio variantas įveikti šį atstumą, vairuojant padidinto pavojaus šaltinį, tik išgėrus alkoholio, yra nepateisinamas ir jokio būtinojo, reikalingo tokiam pavojingam J. A. veiksmui, nebuvo.
Skunde J. A. nurodė, kad niekam jokios žalos nepadarė, jos padarytas pažeidimas yra formalus. Teismas su tokiu vertinimu negali sutikti. Kaip matyti iš bylos duomenų, J. A. vairuodama transporto priemonę padarė eismo įvykį (įvažiavo į grovį) ir nors laimingo atstiktinumo dėka nesugadino transporto priemonių ir nieko nesužalojo, vis dėlto tai rodo, kad jos vairavimas buvo itin pavojingas. Be to, kaip žinia, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t.y. šio nusižengimo konstatavimui pakanka pačios padarytos veikos, pasekmės nebūtinos.
J. A. padarytas administracinis nusižengimas yra šiurkštus ir pavojingas. Tokio pobūdžio nusižengimas sukelia realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, todėl vien tik simbolinės ar piniginės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų. Skiriant nuobaudą, įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms vykdyti ir asmeniniams savo ir/ar šeimos narių poreikių tenkinimui, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas jo pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimos nariams bei kitiems eismo dalyviams. Aplinkybė, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ir grįžimui iš jo, J. A. buvo žinoma iki nusižengimo padarymo, tačiau tai nesulaikė jos nuo nusižengimo padarymo. Nors skunde ji teigia, kad dėl teisės vairuoti netekimo ji praras ir darbą, tačiau teisė vairuoti jai sustabdyta jau nuo nusižengimo padarymo, t.y. nuo lapkričio 8 d.(daugiau nei du mėnesius), tačiau jos darbo santykiai nėra nutrūkę, kas leidžia manyti, jog galimybių nuvykti į darbą ir grįžti iš jo yra ir kitų.
Asmeninių J. A. savybių vertinimas kaip vairavimo stažas, analogiško nusižengimo praeityje nepadarymas, nepašalina jos padaryto nusižengimo pavojingumo ir tuo pagrindu negalima daryti išvados, jog tai buvo tik atsitiktinio pobūdžio nusižengimas. Pats nusižengimas rodo, kad J. A. veiksmas sėsti vairuoti automobilį, tik išgėrus alkoholio, buvo jos pačios sąlyginai sąmoningai ir kryptingai pasirinktas rizikingas veiksmas. Ji suvokė, kad vartojo alkoholį, bet vis tiek nepaisydama šio fakto, sėdo vairuoti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, o ne kaip nurodoma skunde, neatsargiai.
Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo bei aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, teismo nuomone, neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį. Šiuo atveju vetinama tai, kad J. A. žinodama, jog vykimui į darbą ir grįžimui iš jo jai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tik išgėrusi alkoholio sėdo vairuoti transporto priemonę, nesant tam jokio būtinumo (nesirinkdama kitokį, alternatyvų 2 km. atstumo įveikimo būdą) elgėsi rizikingai, todėl turi prisiimti visas iš to kylančias neigiamas pasekmes. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo įvertinta, parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą nusižengimą ribose. Teigti, kad egzistuoja ir kita (antra) jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje (ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punktas) nėra pagrindo, nes tokios poveikio priemonės skyrimo galimybės ANK 422 straipsnis už padarytą nusižengimą, numatytą šio straipsnio 5 dalyje nenumato, o skirti šią priemonę galima tik kai ji yra numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 30 straipsnio 4 dalis).
Skunde nurodyti pagrinde pirmos instancijos teismo priimti sprendimai nelaikyti precedentais nagrinėjamai bylai, nes kaip žinia, teismų praktiką formuoja tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismas, nagrinėdamas bylą, vidiniu įsitikinimu vertina kiekvienos bylos individualias aplinkybes, ir vien tai, kad padarytas analogiškas nusižengimas, dar nereiškia, kad ir teismo sprendimas privalo būti priimtas analogiškas. Kaip matyti iš pateiktų sprendimų pavyzdžių, ANK 34 straipsnio 6 dalis dažniausiai taikoma, kai girtumo laipsnis nežymiai viršija ribą, nuo kurios taikoma administracinė atsakomybė. Tuo tarpu J. A. nustatytas 0,97 promilių girtumas, kuris viršija girtumo vidurkį, už kurį taikoma administracinė atsakomybė.
ANK 422 straipsnio 6 dalis numato galimybę švelninti administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, bet tam yra papildoma sąlyga - draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Su šiuo teismo siūlymu J. A. nesutiko, teigdama, kad negali įsirengti antialkoholinio variklio užrakto, nes jos vairuojamas automobilis įgytas lizingo būdu, tačiau alternatyvų šios priemonės įgyvendinimui būdų ji irgi nesvarstė.
Esminių ANK nuostatų pažeidimų, kurie būtų pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą šioje byloje nenustatyta. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu J. A. paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų, administracinėn atsakomybėn patrauktos J. A. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas,
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.69-ANR_N-1144-2020 palikti nepakeistą ir J. A. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą.