- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-03-02
- Bylos Nr.
- AN2-87-382/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00485-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Pažeidėjas
- K. S.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. sausio 18 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja Aušra Samoškaitė surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 85ANP-129408177-17 K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 492 straipsnio 1 dalį už tai, kad K. S. 2017 m. lapkričio 7 d., apie 23.50 val., rūkė bendro naudojimo patalpoje, t. y. namo laiptinėje, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
2017 m. lapkričio 16 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) tyrėja Aušra Samoškaitė priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85ANN-129408804-17, kuriuo K. S. pagal ANK 492 straipsnio 1 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. S. apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. sausio 18 d. nutartimi K. S. skundas netenkintas ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Aušros Samoškaitės 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 85ANN-129408804-17 paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. S. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. sausio 18 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti dėl vieno iš trijų toliau nurodytų pagrindų: dėl mažo veikos pavojingumo (mažareikšmiškumo); remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5 punkto nuostatomis; remiantis in dubio pro reo principu.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, tendencingas ir neobjektyvus. Apylinkės teismas nurodė, jog „netiki liudytojo A. R. parodymais ir vertina tai, kaip siekį padėti K. S. išvengti administracinės atsakomybės“. Apeliantas skunde pažymi, jog liudytojas A. R. visiškai nebuvo suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi nėra K. S. giminaitis. Liudytojas A. R. teisme davė parodymus, būdamas įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, t. y. pasirašytinai įspėtas, jog už melagingų parodymų davimą gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. Apeliantas konstatavo, jog apylinkės teismas tyčia ir specialiai ignoruodamas eliminavo liudytojo A. R. neutralius ir objektyvius parodymus.
Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teisėjos šališkumą įrodo ir aplinkybė, jog jos priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo iš dalies pakeistas (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-187-361/2017).
Taip pat akcentuota, jog pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į vieną esminę aplinkybę, kad praeityje K. S. nėra baustas už analogišką administracinį nusižengimą ir nuolat nedaro administracinių nusižengimų.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5 punkto nuostatos numato, jog teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba vien tik liudytojų ar nukentėjusiųjų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jei jų nepatvirtina kiti įrodymai.
Argumentuota, jog K. S. spontaniškas ir neapdairus atsakymas, neįsigilinant į užduotą klausimą bei padarant minties klaidą, neva jis rūkė būtent koridoriuje, privalo būti oficialiai vertinamas pagal šį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą.
Be kita ko, pažymėta, jog teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad savęs apkalbėjimas galbūt padarius administracinį nusižengimą, jeigu to nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, negali būti pagrindas traukti asmenį administracinėn atsakomybėn, o administracinio nusižengimo byla, nepakankant visapusiškai pilnaverčių įrodymų, turi būti nutraukta.
Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog ANK 12 straipsnyje yra reglamentuota, jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika, asmens galima netraukti administracinėn atsakomybėn.
Atkreiptas dėmesys, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 5-V-1102 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu“ yra nustatyta, kad nors asmuo ir rūkė ar buvo užkluptas rūkantis draudžiamoje zonoje, šiuo atveju bendro naudojimo patalpoje, t. y. namo laiptinėje, ir jeigu pagal 1.2.10.3 punkto išaiškinamąją nuostatą „tabako ar tabako gaminių vartojimo ribojimo pažeidimas nėra susijęs su galimu žalingu poveikiu nepilnamečiams, nėščioms moterims ar asmenims, turintiems sveikatos sutrikimų“, yra visi pagrindai asmens nebausti.
Be viso to, kas jau aptarta, apeliaciniame skunde nurodoma, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas atitinkamo asmens, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. S. apeliaciniame skunde padarė išvadą, kad administracinio nusižengimo teisena jam turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė Rima Trijonienė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliaciniame skunde ginčijamas K. S. kaltės klausimas ir tvirtinama, kad jo veiksmuose nesama ANK 492 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, todėl administracinio nusižengimo byla turėjo būti nutraukta. Taigi apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisako būtent šiuo klausimu.
Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo
Teismo nešališkumo principo esmė – nagrinėjantis bylą teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių: teisminiame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, o ypač traukiamo atsakomybėn asmens garantija dėl to, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo dėl proceso dalyvių.
Pažymėtina, jog vien tai, kad apeliantas nesutinka su jam nepalankiu įrodymų vertinimu, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisės aktų normų pažeidimus, nesilaikė proporcingumo ir dėl to bylą išnagrinėjo šališkai bei priėmė nepagrįstą nutartį. Taip pat aplinkybė, kad aukštesniosios instancijos teismas yra panaikinęs ar iš dalies pakeitęs teisėjos Daivos Žebelienės procesinius sprendimus, nesudaro pagrindo abejoti šios teisėjos nešališkumu, kadangi instancinė sprendimų kontrolė yra numatyta įstatyme ir garantuojama visiems proceso dalyviams.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi būtent teismas sprendžia, kuriuos duomenis pripažinti įrodymais, o kuriuos ne, remdamasis įstatymu ir savo vidiniu įsitikinimu, tačiau savo sprendimą teismas turi motyvuoti.
Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą teisėja Daiva Žebelienė buvo šališka.
Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų vertinimo
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylą nagrinėjantys teismai turi vadovautis teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, suformuota sprendžiant analogiškas bylas. Dėl to skundo nuorodos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. 40, kuris yra tik metodinė medžiaga, savaime negali patvirtinti ir nepatvirtina administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindo buvimo.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Kai savo ankstesnių parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus, ir tų įrodymų pakanka išvadai apie administracinio nusižengimo buvimą ar nebuvimą, nusižengimą padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu veiksniu. Dėl to jokio pagrindo jais nesivadovauti nėra. Faktą, kad K. S. rūkė bendro naudojimo patalpoje, t. y. namo laiptinėje, patvirtina tik jo paties 2017 m. lapkričio 9 d. rašytiniame liudijime nurodyti teiginiai, jog „A. R. iš tikrųjų buvo užpuolęs su peiliu, grasino ir iškoliavo viešoje vietoje keiksmažodžiais mano kaimynas G. M. Aš tuo metu stovėjau koridoriuje ir rūkiau“ (administracinio nusižengimo bylos medžiagos l. 2). 2017 m. lapkričio 10 d. paaiškinime administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad „Man bestovint laiptinėje ir rūkant, atėjo į laiptinę A. R., kuris buvo užrėmęs duris“ (administracinio nusižengimo bylos medžiagos l. 3). Apygardos teismas pažymi, kad šiuos parodymus K. S. davė neįspėtas dėl gresiančios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tuo tarpu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, K. S. nurodė, jog buvo išėjęs į namo laiptinę. Buvo su cigarete rankoje, bet nebuvo jos prisidegęs. Cigaretę prisidegė tik išėjęs į lauką (b. l. 16). K. S. papildomai pažymėjo, jog paaiškinimą pareigūnė surašė savo ranka, o jis tik pasirašė, kad perskaitė ir surašyta teisingai. Nurodė, kad paaiškinimas buvo surašytas ne prie jo akių. Taip pat atkreipė dėmesį, kad liudijimo į policijos komisariatą nenešė ir jį jam surašyti padėjo A. R., nes pats neturi kompiuterio (b. l. 17). Abejoti šiais K. S. parodymais apygardos teismas neturi pagrindo, tuo labiau, jog liudytojas A. R., būdamas pasirašytinai įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą teisme (b. l. 15), pažymėjo, kad, nurodydamas pareigūnei, jog K. S. rūkė, turėjo omeny, kad galbūt žadėjo rūkyti. Teismo posėdžio metu tvirtino, jog K. S. tikrai nerūkė laiptinėje (b. l. 18).
Taigi be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. S. 2017 m. lapkričio 9 d. liudijimo ir 2017 m. lapkričio 10 d. paaiškinimo byloje daugiau nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis 2017 m. lapkričio 7 d., apie 23.50 val., rūkė bendro naudojimo patalpoje, t. y. namo laiptinėje. Apygardos teismas pritaria apeliacinio skundo teiginiams, jog negalima remtis vieninteliu įrodymu, kuris nėra paremtas kitais, objektyviais, neginčijamais įrodymais. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas atitinkamo asmens, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Taigi vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir administracinio nusižengimo teisena K. S. nutrauktina, nenustačius jo veiksmuose ANK 492 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių visumos.
Dėl administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo
Papildomai pažymėtina, jog ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Taigi akivaizdu, jog veikai esant mažai pavojingai galimybė nuspręsti nepradėti administracinio nusižengimo teisenos yra pareigūno teisė, bet ne pareiga. Šioje teisės normoje nėra įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas, tai sprendžia teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas, atsižvelgdamas į situaciją, veiką ir asmenį apibūdinančių aplinkybių visumą.
Apibendrindamas visa tai, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad išvados dėl K. S. kaltės padarytos remiantis pavienių įrodymų vertinimu, nevertinant jų visumos, neatsižvelgiant į jų tarpusavio prieštaravimus. Apygardos teismas, įvertinęs visa tai, kas aptarta anksčiau, nutaria administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant K. S. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
tenkinti K. S. apeliacinį skundą.
Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. sausio 18 d. nutartį ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimą dėl K. S. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 492 straipsnio 1 dalį.
Administracinio nusižengimo teiseną K. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 492 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.