Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-02-27 · Administracinė byla Nr. I1-1003-1047/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-27
Bylos Nr.
I1-1003-1047/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03229-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Beata Martišienė (pirm.)
Pareiškėjas
T. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-1003-1047/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03229-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; (S) 55.1
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 27 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė,dalyvaujant pareiškėjui T. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. P., (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (nuo 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas buvo reorganizuotas į Vilniaus pataisos namus), 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2).

Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. balandžio 9 d. jis buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K, Kalėjimas). Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu Kalėjime jis buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus: pareiškėjas negalėjo ramiai išsimaudyti, dušas buvo užtikrinamas tik vieną kartą per savaitę. Tai yra nenormalu ir nežmoniška. Kalėjime nebuvo užtikrintas būtiniausių reikmenų apsipirkimas: pareiškėjas 8 iš 10 kartų negaudavo higienai būtinų reikmenų (kremo nuo bėrimų, skutimosi peiliukų), tabako, skalbimo miltelių. Negavimas tabako gaminių buvo itin tragiškas, pareiškėjas išgyveno asmenines netektis, negalėjo rūkyti, todėl ypač nervinosi. Nurodė, kad prašė vaistų, tačiau per dvi savaites nuo atvykimo nebuvo nuvestas pas psichiatrę ar psichologę. Dėl to negalėjo normaliai išsimiegoti. Miegoti taip pat trukdė naktinis apšvietimas. Kameroje naktį degė lemputė, kuri net dienai yra per galinga. Miegoti praktiškai neįmanoma. Tuo metu, kai buvo Kalėjime, buvo labai šalta, miegoti buvo galima tik su antklode, o administracija to daryti neleido.

Dėl neteisėtų Kalėjimo veiksmų pareiškėjas labai išseko, patyrė daug nepatogumų, tai jam kainavo daug nervų.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–11).

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Pareigūnai su pareiškėju elgėsi visada laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. Pagal Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TI taisyklės) 14.2. punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, jose gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. TI taisyklėse neįtvirtinta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti nustatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.

Pabrėžė, kad galimybė pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę atitinka nustatytus reikalavimus, o siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, įstaigos dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvarų bendras aukštis yra 1,6 m, plotis – 1,2 m.

Pagal Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) 16.7 punktą kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta yra ne mažesnė kaip 200 Lx.

Dėl apsipirkimo nurodė, kad įstaigos teritorijoje veikia UAB „Lobby Baltic“ parduotuvė. Nuteistųjų pretenzijos dėl prekių kokybės, kiekio, asortimento pasirinkimo ir pan.,

sprendžiamos Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų maisto produktų,

būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų įsigijimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių tardymo

izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu ,,Dėl Lukiškių tardymo

izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2016 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 1-133 ,,Dėl Lukiškių

tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų

daiktų įsigijimo tvarkos aprašo“ pakeitimo“ Nr. 1-357, nustatyta tvarka. Asmeniui pagrįstai (kai

atnešama ne ta prekė, kuri užsakyta, pažeista pakuotė, produktų galiojimo terminas baigiasi pirkimo

dieną) atsisakius paimti prekę ar visą užsakymą, suderinus su pareigūnais, galimas prekių

grąžinimas. Prekės grąžinamos, pinigai nuo sąskaitos nenuskaičiuojami. Pažymėjo, kad įstaigos

administracija nebuvo gavusi pareiškėjo prašymų, pareiškimų arba skundų dėl nepagrįstai

nurašomų piniginių lėšų arba dėl netinkamos kokybės UAB „Lobby Baltic“ parduotuvės prekių.

Viešajai atsakomybei kilti būtinos 3 sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjo nurodytas žalos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, bet nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinė byla Nr. A444-669/2011). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme; vien pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.).

Taigi, šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Šalies argumentai

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad dėl privatumo tualete neužtikrinimo labai pergyveno. Teismui perskaičius pareiškėjo skundą, nurodė, kad dėl tualeto kreipėsi kitoje byloje. Pabrėžė, kad prašo ne neturtinės žalos, o moralinės žalos. Į teismo klausimą, kokią neturtinę žalą patyrė, atsakė, kad išseko psichologiškai, fiziškai, kankinosi visą laiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri jam padaryta dėl netinkamų suimtųjų laikymo Kalėjime sąlygų, pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus, nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. balandžio 9 d. (b. l. 1–3).

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Bylos duomenys (b. l. 7–8) patvirtina, kad pareiškėjas Kalėjime buvo laikomas nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. balandžio 9 d.

Pareiškėjas teigia, kad buvo neturėjo galimybės ramiai išsimaudyti, o ėjimas į dušą tik vieną kartą per savaitę yra nenormalu ir nežmoniška.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – ir HN 134:2015)18 punktą karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Taigi, teisės aktai nenustato reikalavimo, kad kameroje būtų tiekiamas karštas vanduo. Kamerose yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema. HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Atsakovas į bylą pateikė pranešimą „Dėl T. P. skundo“ (b. l. 20–21), kuriame nurodyta, kad pareiškėjui, kaip ir kitiems nuteistiesiems ar suimtiesiems, buvo sudaromos sąlygos nusiprausti po dušu kartą per savaitę. To savo skunde neneigia ir pareiškėjas (b. l. 1). Pareiškėjas teismui nepaaiškino, kokius nepatogumus patyrė (tam tikra odos liga ir kt.), kodėl jam turėjo būti suteikta galimybės dažniau nei vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, nenurodė, kad dėl to buvo kreipęsis į Kalėjimo administraciją su prašymu, todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl naudojimosi dušu dažniau nei kartą per savaitę atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad tokią poziciją nuosekliai plėtoja LVAT savo naujausioje praktikoje (2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-188-556/2019).

Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad dušų patalpose buvo įrengtos pertvaros ir pateikė teismui šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus (b. l. 22–28). Teismas nori pažymėti, jog naujausioje LVAT praktikoje (2020 m. sausio 8 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020; 2019 m. rugpjūčio 21 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-1987-502/2019 ir kt.) pabrėžiama, kad pertvarų duše neįrengimas, nors ir neužtikrina visiško privatumo, nėra pakankamas faktas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir kitose panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2335-556/2016, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1917-629/2019). Nagrinėjamoje byloje dušuose pertvaros buvo įrengtos, be to, teismas nenustatė, kad pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygos buvo itin prastos arba kad jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti dušu, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Kalėjimo administraciją su prašymais šiuo klausimu, taigi nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos ginčijamu aspektu buvo nesuderinamos su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimais, todėl pareiškėjo teiginiai dėl jo privatumo pažeidimo (negalėjo ramiai nusiprausti) naudojantis dušu atmetami kaip nepagrįsti.

Taigi nagrinėjamu atveju byloje atsakovės neteisėti veiksmai, susiję su pareiškėjo teise pasinaudoti dušu, nenustatyti.

Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K miegoti trukdė naktinis apšvietimas. Kameroje naktį degė lemputė, kuri net dienai yra per galinga.

Pagal PĮĮET 16.7 punktą kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Į bylą pateiktas Vilniaus pataisos namų pranešimas „Dėl T. P. skundo“ (b. l. 20–21) patvirtina, kad šis higienos normos punktas nebuvo pažeistas. Minėtame pranešime nurodyta, kad naktinio apšvietimo lemputės buvo perkamos kuo mažesnio galingumo. Gyvenamosiose kamerose buvo sumontuotos 25 W galingumo naktinės lemputės. Pažymėtina, kad naktinis apšvietimas užtikrina pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumą, savižudybių prevenciją ir nuolatinę elgesio kontrolę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo kamerų naktinio apšvietimo atmestini.

Pareiškėjas teigia, kad prašė vaistų, per dvi savaites nebuvo nuvestas pas psichologę ar psichiatrę. Vilniaus pataisos namai savo 2020 m. vasario 20 d. rašte „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l. 50) nurodė, kad vaistus skiria specialistai, turintys medicinos krypties išsilavinimą. Paaiškino, kad pareiškėjui atvykus į įstaigą, jis buvo iškviestas pirminiam pokalbiui, kurio metu atliktas autoagresyvaus bei suicidinio elgesio rizikos įvertinimas, pareiškėjas buvo supažindintas su kreipimosi į psichologus tvarka. Poreikio psichologinei pagalbai nenurodė. Rekomenduota, esant būtinumui, kreiptis į psichologus. Pareiškėjas buvimo įstaigoje laikotarpiu, nepasižymėjo išskirtiniais sunkumais, taip pat nebuvo įtrauktas į priklausančių didelės rizikos grupei dėl galimo savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti apskaitą. Psichologai rekomendacijų, įstaigos struktūriniams padaliniams, dėl pagalbos teikimo ypatumų minėtam asmeniui pateikę nebuvo. Patikrinus „Suimtųjų, nuteistųjų prašymų dėl priėmimo pas psichologą“ registrą, rašytinio pareiškėjo prašymo gauta nebuvo. Taigi teismas atmeta pareiškėjo argumentus kaip prieštaraujančius byloje esantiems įrodymams.

Pareiškėjas nurodė, kad Kalėjime nebuvo užtikrintas būtiniausių reikmenų apsipirkimas: 8 iš 10 kartų pareiškėjas negaudavo higienai būtinų reikmenų (kremo nuo bėrimų, skutimosi peiliukų), tabako, skalbimo miltelių.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2003 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 194 (teisės akto redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu) (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 79 punkte nustatyta, kad nuteistuosius, bausmę atliekančius kalėjimų kamerose, pataisos namų ir laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo patalpose, maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais gali aprūpinti ir pataisos įstaigos personalas. Šiuo tikslu kiekvienam nuteistajam, turinčiam teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 20 priedas), kurį nuteistasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina pataisos įstaigos buhalterijoje nuteistojo asmeninės sąskaitos likutį, taip pat nustato, ar įvykdžius nuteistojo prašymą nebus viršyta pinigų suma, už kurią nuteistajam leidžiama per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Nupirktos prekės įteikiamos nuteistajam. Šis pasirašo prašyme, kuris įsiuvamas į nuteistojo asmens bylą.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede, nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, nurodytos konkrečios galimų įsigyti prekių grupės, pvz., 3 punkte vardijamos higienos priemonės, 4.7 punkte nurodyti tabako gaminiai ir reikmenys (pypkė, popierius, filtrai). Pažymėtina, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede, nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, nurodytos tik konkrečios galimų įsigyti prekių grupės, todėl jei asmens pageidaujamos konkrečios prekės tuo metu Lukiškių TI-K parduotuvėje nėra, jis gali įsigyti kito gamintojo prekę iš parduotuvėje nurodyto sąrašo.

Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų įsigijimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1-357, 13 punkte nustatyta, kad asmeniui pagrįstai (kai atnešama ne ta prekė, kuri užsakyta, pažeista pakuotė, produktų galiojimo terminas baigiasi pirkimo dieną) atsisakius paimti prekę ar visą užsakymą suderinus su pareigūnais, galimas prekių grąžinimas.

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus pataisos namai atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas raštu niekada nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją dėl nepagrįstai nurašomų piniginių lėšų arba netinkamos kokybės parduotuvės prekių. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kad būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją, nekonkretizavo, kada kokių prekių negalėjo įsigyti. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad UAB „Lobby Baltic“ parduotuvėje nuolat tikrinamos kainos, parduotuvėje esančių prekių asortimentas, parduodamų maisto produktų tinkamumo naudoti terminai, parduodamų vaisių ir daržovių kokybė (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3611-189/2017). Lukiškių TI-K po parduotuvės patikrinimo informuoja UAB „Lobby Baltic“ apie patikrinimo rezultatus, įpareigoja minėtą įmonę užtikrinti, kad visas kainoraštyje nurodytas asortimentas nuolat būtų parduotuvėje arba išbraukti prekes iš kainoraščio (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3611-189/2017). Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl neteisėtų Lukiškių TI-k veiksmų šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti, abstraktūs ir neįrodyti.

Pareiškėjas teigia, kad kamerose buvo labai šalta, miegoti buvo galima tik su antklode, o administracija to daryti neleido. Vilniaus pataisos namai savo 2020 m. vasario 20 d. rašte „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l. 50) nurodė, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K pastatuose veikė centrinė šildymo sistema, visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma optimali temperatūra. Įstaigos administracija nedraudė pastarajam dienotvarkėje nustatyto nepertraukiamojo miego metu miegoti su antklode. Pažymėjo, kad dienotvarkėje nustatytu ne miegui laiku, nuteistasis (suimtasis) privalo susitvarkyti savo miegojimo vietą, pakloti lovą. Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkė patvirtinta Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 1-205. Taigi teismas atmeta pareiškėjo argumentus kaip prieštaraujančius byloje esantiems įrodymams.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas atmetamas, nes nenustatyta, jog Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. balandžio 9 d. atliko neteisėtus veiksmus.

Teismas prieina prie išvados, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatytas vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – valstybės valdžios institucijų ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo) – neegzistavimas (CK 6.271 straipsnis), todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo T. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Beata Martišienė