Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-121-273/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-05-12
Bylos Nr.: 2A-121-273/2015
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“
Atsakovas: R. P., M. T., T. T., D. Š.

Kategorijos

44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-121-273/2015Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04023-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.4; 73.2.6.1; 121.14;121.21. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ atstovui I. S., atsakovui R. P., jo atstovei V. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-642-90/2013 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ (dabartinis pavadinimas ERGO Insurance SE veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą) ieškinį atsakovams R. P., M. T., T. T., D. Š. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo M. T. 25 815,32 Lt žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-02-25 su R. P. sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria iki 2011-02-25 buvo apdrausta automobilio VW Golf Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2010-08-24 R. P. VĮ „Regitra“ pranešė apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perdavimą M. T.. 2010-08-26 Didžiojoje Britanijoje eismo įvykio metu D. Š. vairuojamas VW Golf Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino kitą transporto priemonę, todėl ieškovė atlygino dėl eismo įvykio nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą, išmokėjo 22 448,10 Lt dydžio draudimo išmoką bei atlygino 3 367,22 Lt atstovavimo išlaidas įvykį administravusiam atstovui.

Teisme ieškovės atstovė žalos atlyginimą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti iš atsakovo R. P. nurodydama, kad 2010-02-25 ieškovė sudarė su R. P. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, apdrausdama automobilio VW Golf Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę. Pirmąją įmoką 152,88 Lt atsakovas sumokėjo 2010-02-26, antrąją įmoką įsipareigojo sumokėti 2010-08-26, tačiau antroji įmoka nebuvo sumokėta, atsakovui buvo siunčiami pranešimai apie nesumokėtas draudimo įmokas pagal sudarytą sutartį ir pranešimas apie sutarties nutraukimą. 2010-08-24 R. P. pardavė M. T., tačiau neperdavė jam draudimo sutarties ir nepranešė draudikui apie transporto priemonės pardavimą, neprašė nutraukti draudimo sutarties. 2010-08-26 Didžiojoje Britanijoje įvykusio eismo įvykio metu padarytą žalą atlygino ieškovė, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau LR TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 punktu, turi teisę susigrąžinti iš atsakovo R. P..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo R. P. ieškovei 25 815,32 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-10-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 774 Lt žyminį mokestį, 445,63 Lt už vertimo paslaugas, 61,58 Lt kelionės išlaidas ir valstybei – 64,57 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Teismas tinkamu atsakovu byloje laikė R. P., kadangi ieškovė prašė ieškinį tenkinti ir priteisti žalos atlyginimą iš R. P., o M. T., T. T. ir D. Š. laikė trečiaisiais asmenimis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2010-02-25 R. P. su ieškove sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-1269543, kuria buvo apdrausta automobilio VW Golf Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė dvylikai mėnesių, draudėjas pirmąją įmoką – 152,88 Lt sumokėjo 2010-02-26, o antrąją įmoką turėjo mokėti 2010-08-26. Atsakovui nesumokėjus antrosios draudimo įmokos, draudimo sutartis su atsakovu buvo nutraukta nuo 2010-10-01. Atsakovas R. P. 2010-08-24 Londone automobilį VW Golf pardavė M. T. ir apie nuosavybės teisės perdavimą pranešė VĮ „Regitra“, tačiau neperdavė naujam savininkui draudimo sutarties, neinformavo draudiko apie automobilio savininko pasikeitimą, nenutraukė draudimo sutarties. M. T. tą pačią dieną 2010-08-24 pardavė automobilį T. T., kuris apie draudimą nežinojo, naudojosi nedraustu automobiliu, ir jo draugas D. Š. 2010-08-26 padarė eismo įvykį, važiavo neturėdamas reikiamos kategorijos ir draudimo. Kadangi automobilis VW Golf buvo apdraustas ieškovės, todėl ieškovė sumokėjo nukentėjusiam asmeniui 22 448,10 Lt dydžio draudimo išmoką. 2010-10-06 ieškovė informavo atsakovą R. P. apie įvykį. Teismas, tenkindamas ieškinį, vadovavosi LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią atsakovas, pasikeitus transporto priemonės savininkui, privalėjo perduoti naujam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, tokiu atveju naujam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės ir pareigos pagal draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo pranešti draudikui apie nuosavybės teisės perėjimą ir savo duomenis. Kadangi atsakovas R. P. neperdavė M. T. duomenų apie sudarytą draudimo sutartį, eismo įvykio metu galiojo 2010-02-25 sudaryta draudimo sutartis, draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį atsakovas laiku nesumokėjo draudimo įmokos, todėl teismas priteisė iš atsakovo žalos atlyginimą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas R. P. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog sprendimas naikintinas, kadangi priimtas pažeidus materialines ir procesines teisės normas. Nurodė tokius argumentus:

Dėl procesinės teisės normų pažeidimo

Atsakovas neturėjo galimybės pateikti atsikirtimus į ieškinį bei pateikti įrodymus, kadangi jis nebuvo gavęs jokių procesinių dokumentų bei jų priedų, ir tuo buvo pažeisti CPK 113, 117, 122, 142 straipsnių reikalavimai, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai. Procesiniai dokumentai bei priedai buvo išsiųsti tik priėmus teisimo sprendimą ir jam pateikus prašymą. Atsakovas tik iš skundžiamo teismo sprendimo sužinojęs aplinkybę, kad M. T. nurodė, jog negavo iš atsakovo privalomojo draudimo sutarties bei draudimo poliso kartu su automobiliu perduotais dokumentais, o tą pačią dieną sudarydamas naują transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, jos neperdavė ir naujam pirkėjui T. T.. Atsakovas teigia, jog turėjo įrodymus, kad perduodant M. T. automobilį kartu jam buvo perduoti ir draudimo dokumentai, tačiau jų pateikti negalėjo dėl nurodytų priežasčių. Teismas nenurodė jokių motyvų ir argumentų, kodėl apeliantą laikė tinkamu atsakovu šioje byloje. Aplinkybę, jog ieškovei buvo pranešta apie automobilio ir draudimo sutarties perdavimą, patvirtina tai, kad ieškinyje atsakovu pirmiausia buvo nurodytas M. T., į kurį ieškovė pirmiausia ir kreipėsi dėl draudimo išmokos grąžinimo, ir jis, kaip naujas transporto priemonės savininkas, turėjo pareigą susisiekti su ieškove. Teismas neįvertino aplinkybių, jog atsakovas, perleidęs nuosavybės teisę į transporto priemonę kitam asmeniui, neprivalėjo mokėti antrosios draudimo įmokos, nes draudiminė apsauga jam nebuvo reikalinga, o ieškovė, žinodama apie transporto priemonės savininko pasikeitimo faktą ir nenutraukusi su atsakovu draudimo sutarties, privalėjo informuoti atsakovą apie eismo įvykį. Byloje pateikta draudimo sutarties kopija yra be šalių parašų, todėl teismas negalėjo jos vertinti kaip įrodymo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad visa sumokėta draudiminė įmoka buvo pervesta į eismo įvykio metu nukentėjusio asmens sąskaitą.

Dėl materialinės teisės normų pažeidimo

Teismas nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp teisei priešingų atsakovo veiksmų ir kilusios žalos, nenurodė, kokias draudimo sutartyje nustatytas pareigas atsakovas pažeidė ir koks šio pažeidimo priežastinis ryšys su eismo įvykiu padaryta žala. Todėl nebuvo pagrindo ieškinį tenkinti nei TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalies, nei CK 6.111, 6.988 straipsnių pagrindu. Be to, ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikdama su skundo argumentais, ieškovė nurodo, kad atsakovas pripažįsta sutarties sudarymo ir pirmosios įmokos pagal sudarytą sutartį sumokėjimo faktą. Draudžiamojo įvykio draudėjas R. P. nebuvo įvykdęs savo pareigos mokėti draudimo įmokas sutartyje numatytais terminais ir nustatyto dydžio, todėl jis, savalaikiai neinformavęs draudiko apie transporto priemonės pardavimą, neteikęs prašymo nutraukti draudimo sutarties, nereagavęs į jam siunčiamus pranešimus, pats prisiėmė riziką, kad draudikas gali kreiptis dėl išmokos išieškojimo LR TPVCADPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantį LR TPVCAPDĮ bei LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisykles, tinkamai įvertino atsakovui kylančią civilinę atsakomybę ir priėmė pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Atsakovas M. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant nei materialinės, nei procesinės teisės normų, pagrįstas byloje surinktais ir visapusiškai ištirtais bei objektyviai įvertintais įrodymais. Nurodo, kad pats atsakovas nebuvo aktyvus visą bylos nagrinėjimo laikotarpį ir veikė aplaidžiai, jis taip pat turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga. Ieškovė, siųsdama korespondenciją atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos ir draudimo sutartyje nurodytu adresu, elgėsi tinkamai, o jei atsakovas turi kokius nors įrodymus, kad draudimo sutartį perdavė pirkėjui, juos turėjo pateikti su atsiliepimu į ieškinį arba vėliau. Teigia, kad atsakovas jam draudimo sutarties ir draudimo poliso neperdavė, ir jis buvo įsitikinęs, kad perka neapdraustą transporto priemonę. Teismas, įtraukęs R. P. bendraatsakovu ir išsiuntęs jam procesinius dokumentus, nepažeidė CPK 45 str. Apeliantas privalėjo informuoti ieškovę apie automobilio perdavimą kitam asmeniui, o to nepadarius, ieškovė pagrįstai nenutraukė draudimo sutarties su apeliantu. Nurodo, kad M. T. su ieškove nebuvo jokiuose draudimo teisiniuose santykiuose, o eismo įvykio metu jis nebuvo ir transporto priemonės valdytoju.

IV. Apeliacinės ir kasacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo R. P. apeliacinį skundą, 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi paliko Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog atsakovas R. P. neperdavė M. T. duomenų apie sudarytą draudimo sutartį, eismo įvykio metu galiojo draudimo sutartis, sudaryta ieškovo ir atsakovo R. P., draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas laiku nesumokėjo draudimo įmokos. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad žalos atlyginimas, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo R. P.. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, atsakovas neįrodė aplinkybės, kad perleidęs transporto priemonę jis naujam transporto priemonės savininkui perdavė ir draudimo sutarties sudarymą patvirtinančius dokumentus. Atsakovas, būdamas draudimo sutarties šalis ir privalėdamas elgtis apdairiai, turėjo informuoti draudiką ne tik apie transporto priemonės savininko pasikeitimą, bet ir apie tai, kad naujajam transporto priemonės savininkui perdavė su draudimo sutartimi susijusius dokumentus arba kreiptis į draudiką dėl draudimo sutarties nutraukimo. Ieškovas pagrįstai nukreipė regresinį reikalavimą į atsakovą R. P., nes nukreipti jį į ne draudimo sutarties šalis nėra galimybės. Apeliacinės instancijos teismas atmetė atsakovo R. P. argumentus dėl proceso teisės normų pažeidimo kaip nepagrįstus, nurodydamas, kad atsakovas pats nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis teikti įrodymus, susipažinti su bylos medžiaga aktyviai ir tinkamai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 10 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino TPVCAPDĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas ir apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo neištaisė. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų išaiškinti nurodytas reikšmingas bylai faktines ir teisines aplinkybes ir vadovaudamasis aptartomis privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis spręsti, ar ieškinys iš esmės pagrįstas, jei pagrįstas, tai kas iš atsakovų individualiai, dalimis ar solidariai turėtų atsakyti už ieškovo patirtą žalą.

Motyvuojamoji dalis

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad 2010-02-25 R. P. su ieškove sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-1269543, kuria buvo apdrausta automobilio VW Golf Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė dvylikai mėnesių (t. 1, b. l. 5), draudėjas pirmąją įmoką – 152,88 Lt sumokėjo 2010-02-26, o antrąją įmoką turėjo mokėti 2010-08-26. Atsakovui nesumokėjus antrosios draudimo įmokos, ieškovė nuo 2010-10-01 nutraukė draudimo sutartį su atsakovu (t. 1, b. l. 168). Atsakovas R. P. 2010-08-24 Londone pardavė automobilį VW Golf M. T. ir apie nuosavybės teisės perdavimą pranešė VĮ „Regitra“ (t. 1, b. l. 7, 117–118). M. T. tą pačią dieną 2010-08-24 pardavė automobilį T. T. (t. 1, b. l. 83), kuris perdavė nurodytą automobilį D. Š., o šis jį vairuodamas 2010-08-26 sukėlė eismo įvykį, dėl ko buvo padaryta žala (t. 1, b. l. 14–57). Ieškovės nuomone, kadangi automobilio VW Golf valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovės, todėl ieškovė privalėjo sumokėti nukentėjusiam asmeniui 22 448,10 Lt dydžio draudimo išmoką ir kitas su tuo susijusias išlaidas (t. 1, b. l. 9-10).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsakovo R. P. atžvilgiu tenkino, remdamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, kuria nustatyta, kad jei pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Remdamasis byloje pateiktais įrodymais, teismas nustatė, kad atsakovas R. P. neperdavė M. T. duomenų apie sudarytą draudimo sutartį, eismo įvykio metu galiojo draudimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo R. P., draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas laiku nesumokėjo draudimo įmokos. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad žalos atlyginimas, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo R. P..

Sutinkamai su TPVCAPDĮ 7 str. 4 d., Draudimo įstatymo 111 str. 1 d. nustatyta, kad civilinės atsakomybės draudimo sutartis dėl civilinės atsakomybės, galinčios atsirasti valdant, naudojant individualiais požymiais apibrėžtą daiktą ar juo disponuojant, jei joje nenustatyta kitaip, pasibaigia pasikeitus daikto savininkui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas šią bylą kasacine tvarka 2014 m. spalio 10 d. nutartyje nurodė, kad draudimo santykių tęstinumas pasikeitus transporto priemonės savininkui nėra siejamas su naujojo savininko pranešimo draudikui apie nuosavybės teisių perėjimą momentu (TPVCAPDĮ 8 straipsnio 1 dalis). Taigi, jei nustatomas, kad transporto priemonės draudimo dokumentai yra perduoti naujajam savininkui, šis tampa draudimo santykių šalimi nuo perdavimo momento ir apie draudimo dokumentų perėmimą privalo nedelsdamas pranešti draudikui, o jei draudimo dokumentai nebuvo perduoti, transporto priemonės savininkas turi pareigą nedelsiant sudaryti transporto priemonės draudimo sutartį, o šios nesudaręs atsako bendraisiais pagrindais.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas R. P. 2010-08-24 pardavė transporto priemonę VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) atsakovui M. T., ką patvirtina transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (t.1, b.l. 177), VĮ Regitra 2010-09-24 pažyma (t.1, b.l. 118). Kaip matyti iš atsakovo M. T. pareiškimo Alytaus rajono apylinkės teismui (t.1, b.l. 77-80) tik nupirkęs transporto priemonę, net nepradėjęs ja važinėti, vienos valandos laikotarpyje, transporto priemonę VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovui T. T. (t.1, b.l. 83,) kuris įsigytą transporto priemonę leido naudotis draugui D. Š., sukėlusiam 2010-08-26 eismo įvykį Didžiojoje Britanijoje, Londone. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, 2013-03-29 T. T. patvirtinimas (t.1, b.l. 143), iš kurio paaiškinimo matosi, kad transporto priemonė buvo įgyta be civilinės atsakomybės draudimo, taip pat transporto priemonė buvo naudojama nesudarius civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad eismo įvykio metu transporto priemonės VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) savininku buvo atsakovas T. T., kuriam įstatymas numato pareigą apdrausti transporto priemonę (TPVCAPDĮ 4 str. 1 d. ir 2 d.). Pagal bylos dokumentus (pirkimo-pardavimo sutartis) R. P. M. T. pardavė automobilį Londone 2010 m. rugpjūčio 24 d. 19 val, o M. T. automobilį pardavė T. T. – Londone 2010 m. rugpjūčio 24 d. 14 val. Tačiau šalių paaiškinimais, jų procesiniais dokumentais, esančiais byloje nustatyta, kad pirmiausiai automobilį nupirko M. T. iš R. P., o po to jį pardavė T. T., kuris ir buvo automobilio savininku autoįvykio metu.

Įvykio metu negaliojo su atsakovu R. P. ir UAB „Ergo Lietuva“ sudaryta draudimo sutartis. Pagal draudimo Sutartį (t.1, b.l. 5), atsakovas R. P. antrąją įmoką turėjo sumokėti iki 2010-08-26, tačiau 2010-08-24 automobilį pardavė ir jam draudimo apsauga tapo nereikalinga. Kaip nurodė savo procesiniuose dokumentuose R. P., iš draudimo bendrovės SMS žinute gavęs priminimą apie įmokos sumokėjimą, informavo draudiką, kad automobilį pardavė ir reikalinga nutraukti draudimo sutartį. Todėl jis laikė, kad gavus tokią informaciją, draudikas turėjo nutraukti draudimo sutartį. Draudimo sutartis nebuvo nutraukta dėl paties draudiko kaltės, be to, draudikas su R. P. nebendradarbiavo, nes pastarasis, kad sutartis nenutraukta nežinojo iki pat pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsakovo R. P. kontaktus draudikas turėjo, jo nurodytas telefonas draudimo sutartyje. Be to, atsakovo R. P. nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini) liko gyventi jo žmona ir vaikai, tačiau jokios informacijos apie įvykį iš draudimo bendrovės nebuvo gauta. Ieškovas ADB „Ergo Lietuva“ pareikšdamas ieškinį teisme pradiniu atsakovu nurodė M. T. – automobilio savininką ir iš pridėtų prie ieškinio pareiškimo priedų matosi, kad prašymas pateikti informaciją ir atlyginti žalą regreso tvarka buvo siunčiama M. T. (t.1, b.l. 13). Su R. P. bendradarbiaujama nebuvo. Iš šių duomenų darytina išvada, kad ADB „Ergo Lietuva“ laikė, kad draudimo sutarties santykiai su R. P. pasibaigė ir atsakingu už žalos atlyginimą laikė naująjį automobilio savininką M. T.. Darytina išvada, kad ADB „Ergo Lietuva“ elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai nenutraukiant draudimo sutarties, o taip pat aiškinantis kaltus asmenis dėl žalos atlyginimo po 2010 m. rugpjūčio 26 d. eismo įvykio Didžiojoje Britanijoje. Tačiau ieškovė prisiėmusi žalos atlyginimo pareigą ir išmokėjusi žalą patyrusiam asmeniui 22 448,10 Lt draudimo išmoką bei 3367,22 Lt apmokėjusi įvykį administravusiam atstovui atstovavimo išlaidų, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš kaltų asmenų.

Ieškovės prašymas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, kad į bylą būtų įtrauktas dalyvaujančiu asmeniu Transporto priemonių draudikų biuras netenkintinas, nes priimtu teismo sprendimu nebus nuspręsta dėl neįtraukto į bylą juridinio asmens teisių ir pareigų ir priimtas teismo sprendimas Transporto priemonių draudikų biurui nesukels jokių teisinių pasekmių.

Byloje nustatyta, kad atsakovas D. Š. 2010 m. rugpjūčio 26 d. Didžiojoje Britanijoje vairuodamas VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) susidūrė ir apgadino kitą transporto priemonę T&J Cabs, v/n (duomenys neskelbtini) Iš pateiktos prie ieškinio pareiškimo medžiagos matosi, kad dėl eismo įvykio kaltas vairuotojas D. Š.. Pagal medžiagos duomenis D. Š. buvo areštuotas policininko už pažeidimus: važiuodamas ne pagal vairuotojo pažymėjimo kategoriją ir draudimą bei mokestinius parodymus. 2010 m. rugpjūčio 27 d. jis buvo apkaltintas, kad važiavo neturėdamas reikiamos kategorijos vairuotojo pažymėjimo ir draudimo. Iš apklausos aktų matosi, kad eismo įvykis įvyko 2010 m. rugpjūčio 26 d. Westferry Road sankryžoje Limehpuse ruže E 14, D. Š. vairuojama transporto priemonė trenkėsi į kitą transporto priemonę, kuri išvažiavo iš ruožo degant žaliai šviesai ir suko į dešinę. (t.1, b.l. 14-57).

Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 straipsnis. Pagal šios teisės normos nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti jo valdytojas, be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda ir be kaltės. CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas neatsako už padarytą žalą, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl neteistų kito asmens veiksmų. Tokiu atveju už žalą atsako ne valdytojas, o asmuo, neteisėtai užvaldęs didesnio pavojaus šaltinį.

Nagrinėjamojoje byloje autoįvykio metu automobilio savininkas buvo T. T. automobilio neapdraudė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi ir šį automobilį perdavė vairuoti D. Š., kuris neturėjo teisės vairuoti automobilio. Dėl D. Š. kaltės įvyko autoįvykis, kurio metu nuketėjęs asmuo patyrė turtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ADB „Ergo Lietuva“ per draudžiamąjį įvykį administravusį atstovą Didžiojoje Britanojoje – Fishburns Solicitors atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui nuostolius, išmokėdamas jam 22 448, 10 Lt draudimo išmoką. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad žalos atlyginimas priteistinas iš T. T. ir D. Š. solidariai. Byloje nėra duomenų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: priteisti ieškovui solidariai iš T. T. ir D. Š. 25 815,32 Lt (7476 eurus 63 centus) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-10-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat iš atsakovų T. T. ir D. Š. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 774 Lt (224 eurus 17 euro centų) žyminio mokesčio, 445,63Lt (129 eurus 06 euro centus) vertimo paslaugos, 61,58 Lt (17 eurų 83 euro centai) kelionės išlaidos, 64,57 Lt (18 eurų 70 euro centų) įteikimo išlaidų valstybei. Ieškinio reikalavimai R. P. ir M. T. atmestini.

Kadangi ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos priteistinos iš atsakovų: 14 eurų 30 euro centų kelionės išlaidų, 75 eurus 61 euro centą vertimo išlaidų.

Kadangi ieškinio reikalavimai atsakovui R. P. atmesti, todėl iš ieškovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 240 Lt sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (t.2, b.l. 6), 774 Lt sumokėtas žyminis mokestis paduodant kasacinį skundą (t.2, b.l. 77, 92), 1500 Lt sumokėta advokatui už kasacinio skundo parengimą (t.2, b.l. 91), iš viso yra pagrindas atsakovui R. P. priteisti 2514 Lt (728 eurus 10 euro centų) turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 27 nutartimi buvo sustabdyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutarties vykdymas tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, todėl vykdymo išlaidos apskaičiuotos po šios nutarties priėmimo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Priteisti iš T. T. a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. Š. gim. (duomenys neskelbtini) , kurio žinoma paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) ADB „Ergo Lietuva“, (dabartinis pavadinimas ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą į.k. 302912288) solidariai 7476 eurus 63 euro centus žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-10-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš T. T. a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. Š. gim. (duomenys neskelbtini), kurio žinoma paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) , (dabartinis pavadinimas ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą į.k. 302912288) iš kiekvieno po 112 eurų 08 euro centus sumokėto žyminio mokesčio, po 64 eurus 53 euro centus vertimo išlaidų, po 8 eurus 91 euro centą kelionės išlaidų.

Priteisti iš T. T. a.k(duomenys neskelbtini) ir D. Š. gim. (duomenys neskelbtini) , kurio žinoma paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) po 9 eurus 35 euro centus pašto išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ieškinio reikalavimus R. P. ir M. T. atmesti.

Priteisti iš T. T. a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. Š. gim. (duomenys neskelbtini) , kurio žinoma paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Jungtinė Karalystė ADB „Ergo Lietuva“, (dabartinis pavadinimas ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą į.k. 302912288) iš kiekvieno po 7 eurus 15 euro centų kelionės išlaidų, po 37 eurus 80 euro centų vertimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ADB „Ergo Lietuva“, (dabartinis pavadinimas ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą į.k. 302912288) R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) 728 eurus 10 euro centų turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje.

Teisėjai Evaldas BurzdikasVirginija GudynienėIzolda Nėnienė