Kauno apygardos teismo nutartis

2010-12-06 · Civilinė byla Nr. 2S-2070-555/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-06
Bylos Nr.
2S-2070-555/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas (pran.), Ramūnas Mitkus, Algirdas Remeika
Kreditorius
uždaroji akcinė bendrovė “Jonavos vandenys”, S. M.
Skolininkas
L. Z.
Suinteresuotas asmuo
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 129.19.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-2070-555/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Lina Šafronienė
Procesinio sprendimo kategorija 129.19.3(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės R. M. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą, civilinėje byloje pagal antstolės R. M. prašymą patvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą; išieškotojai – uždaroji akcinė bendrovė “Jonavos vandenys”, S. M., skolininkė – L. Z., suinteresuotas asmuo – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė R. M. pateikė Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti 2010 m. balandžio 8 d. Turto perdavimo išieškotojui aktą, kuriuo išieškotojo S. M. nuosavybėn perduotas skolininkei L. Z. priklausantis nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) , Jonavoje (1-2 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsisakė tvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą (61-66 b.l.). Teismas nurodė, kad skolininkė apie pradėtą vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. rugsėjo 4 d. buvo informuota asmeniškai raštiškai, o 2009 m. rugsėjo 22 d. turto areštas aktas, kuriame skolininkės butas, esantis (duomenys neskelbtini) Jonavoje, įvertintas 48.000,00 Lt, taip pat įteiktas skolininkei pasirašytinai ir jai išaiškintos teisės tiek skųsti antstolio veiksmus, tiek pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, tiek kreiptis į teismą su prašymu, kad nebūtų išieškoma iš paskutiniojo būsto. Tačiau atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu skolininkės pateiktus paaiškinimus, teismas konstatavo, kad skolininkė realiai savo teisių nesuprato, nežinojo kaip jomis pasinaudoti, kur kreiptis ir t.t. Teismas savo išvadą grindė tuo, jog skolininkė yra baigusi tik 7 klases, yra socialiai ribota asmenybė, jai sunku tinkamai suvokti savo teises ir galimybes jomis pasinaudoti, į jos teisinį neišprusimą, todėl sprendė, jog skolininkė L. Z. objektyviai negalėjo pasinaudoti jai suteiktomis teisėmis, kad galėtų tinkamai atstovauti savo ir savo nepilnamečių vaikų interesams.

Teismas nutartyje taip pat konstatavo, jog antstolė 2009 m. rugsėjo 22 d. turto arešto aktu areštuodama butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Jonavoje, įvertino jį net neapžiūrėjusi, remdamasi trečiųjų asmenų, taip pat nebuvusių minėtame bute, nuomone apie galimą minėto buto stovį ir būklę, o taip pat į 2009 m. gegužės 4 d. VĮ Registrų centro išraše esančią pasenusią buto vertę – 17267,- Lt, kuri nustatyta 1999 m. liepos 30 d., t.y. prieš 10 metų. Be to, pats išieškotojas S. M. nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 4 d. surašant jam įgaliojimą parduoti minimą butą, jo vertė galėjo būti apie 90000,00 Lt. Todėl teismui kilo abejonių, ar praėjus 1 metams laiko, buto vertė galėjo sumažėti iki 48000,00 Lt. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad turtas buvo įkainotas per maža kaina, ir nors nei išieškotojas, nei skolininkė prieštaravimų dėl turto įkainojimo nepateikė, tačiau, siekdamas išvengti bet kokių abejonių dėl vykdymo proceso teisėtumo, teismas sprendė, kad ir dėl šios priežasties tikslinga netvirtinti turto perdavimo išieškotojui akto.

Sprendžiant Turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimo klausimą, teismui taip pat kilo abejonių ir dėl išieškotojo S. M. sąžiningumo, nes teismas suabejojo ar išieškotojui pagrįstai teismo įsakymu priteista išieškoma suma.

Be to, teismas nutartyje nurodė, kad skolininkės L. Z. šeima 2009 m. gegužės 8 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13B-513 įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Skolininkė augina keturis nepilnamečius vaikus. Iš teismui pateiktų buities tyrimo aktų nuorašų bei kitų rašytinių įrodymų galima spręsti, jog skolininkei trūksta socialinių įgūdžių, jai reikia išaiškinti apie galimybes pasinaudoti jai priklausančia parama, paraginti kreiptis į atitinkamas institucijas dėl savo ir vaikų teisių į tinkamas gyvenimo sąlygas įgyvendinimo ir pan. Civilinės bylos nagrinėjimo metu skolininkė negalėjo nurodyti, kur ji su savo nepilnamečiais vaikais gyvens tuo atveju, jei bus patvirtintas turto perdavimo išieškotojui aktas. Šiuo metu tiksli skolininkės ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta tuo atveju, jei jie liktų be gyvenamojo būsto, nežinoma.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes bei siekdamas užtikrinti skolininkės L. Z. nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, jų teisę turėti būstą bei tinkamas gyvenimo sąlygas, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių gynimo principu, teisingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, taip pat siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl vykdymo proceso teisėtumo, procese dalyvaujančių asmenų sąžiningumo, siekdamas užtikrinti galimybę skolininkei tinkamai įgyvendinti jos teises vykdymo procese, be to, išieškotojų interesus, dėl aukščiau paminėtų pažeidimų 2010 m. balandžio 8 d. Turto perdavimo išieškotojui aktą atsisakė tvirtinti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu antstolė R. M. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti antstolės R. M. 2010 m. balandžio 8 d. Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) . Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais (70-75 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolė, vykdydama priverstinį išieškojimą iš skolininkės paskutinio būsto pažeidė jos nepilnamečių vaikų interesus.

Nepilnamečių vaikų teisės į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugai vykdymo procese yra skirtos CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos. Antstolės vertinimu, šioje byloje, vykdant išieškojimą iš skolininkės L. Z. nėra visų privalomų sąlygų, būtinų CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymui. Pirma, išieškojimas iš skolininkės turto vykdomas pagal kelis vykdomuosius raštus, pagal kuriuos išieškotoju yra ne tik UAB „Jonavos paslaugos“, kuriai skolininkės įsiskolinimai susidarė už energijos išteklių naudojimą ir komunalines paslaugas, bet ir S. M., kurio išieškojimo dydis (virš 33000,- Lt), sudarantis apie 2/3 dalis bendros išieškojimo sumos. Vadinasi, išieškojimas iš skolininkės paskutinio būsto buvo vykdomas ne tik išieškant sumas, už energijos išteklių naudojimą ir komunalines paslaugas, bet ir išieškotojo S. M., kurio išieškojimo teisė kilusi ne iš energijos tiekimo ar komunalinių paslaugų teikimo teisinių santykių, atžvilgiu. Antra, nors ir nebuvo būtina skolininkei išaiškinti teisės prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą, tačiau antstolė savo išaiškinimo pareigą įvykdė rašytine forma. Tai patvirtina 2010 m. rugsėjo 22 d. Turto arešto akto, kuris skolininkei buvo įteiktas asmeniškai, turinys ir skolininkės parašai ant jo (Vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ). Trečia, kai skolininkas, kuriam antstolis yra išaiškinęs teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą, tačiau dėl savo nerūpestingumo ar kitų panašių priežasčių skolininkas nesikreipia į teismą su atitinkamu prašymu, viešas interesas reikalauja, kad antstolis apie tai informuotų vaiko teisių apsaugos instituciją, kuri įstatymų nustatyta tvarka gali realizuoti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisę. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vaiko teisių apsaugos institucija apie vykdomą priverstinį išieškojimą iš skolininkės L. Z. paskutinio būsto buvo informuota raštu (Vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini) Todėl Vaiko teisių apsaugos institucijos informavimo pareigą antstolis įvykdė tinkamai. Be to, priverstinio vykdymo procese vaiko teisių apsaugos tarnyba dalyvavo, jai žinomos bylos aplinkybės, skolininkės nepilnamečių vaikų padėtis. Todėl iškilus būtinybei užtikrinti vaikų teisę į būstą ir to negalint ar nesugebant įgyvendinti vaikų tėvams, tuo pagal įstatymą privalu rūpintis vaiko teisių apsaugos tarnybai ir kitoms valstybės bei savivaldos institucijoms, o ne antstoliui, kuris savo išaiškinimo ir informavimo pareigas vykdymo procese atliko tinkamai.

2. Išvadas dėl areštuoto turto vertės nepagrįstumo teismas padarė pilnai neįvertinęs visų bylos aplinkybių. Vykdomoji byla, kurioje vykdytas priverstinis išieškojimas iš skolininkės buto, nėra pirmoji. Tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. gegužės 4 d. turto arešto aktu ginčo butas buvo areštuotas ir įvertintas 80000,- Lt suma (Vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini) ). Nurodytoje vykdomojoje byloje 2009 m. liepos 1 d. pirmosiose varžytinėse butas buvo pardavinėjamas už 64000,- Lt sumą, o antrosiose, įvykusiose 2009 m. rugsėjo 9 d., už 48000,- Lt sumą. Nei vienose varžytinėse nebuvo užsiregistravęs nei vienas dalyvis, skolininkės buto už nurodytą kainą niekas nepirko, už 48000,- Lt kainą buto neperėmė ir išieškotojai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad skolininkės butas jį areštuojant 2009 m. gegužės 4 d. buvo įvertintas 80000,- Lt, t.y. suma, artima išieškotojo S. M. nurodytai 90000,- Lt sumai, apie kurią buvo kalba 2008 m. rugsėjo 4 d., surašant jam įgaliojimą parduoti ginčo butą. Be to, reikia įvertinti tai, kad nuo 2008 m. pabaigos iki šiol Lietuvos dėl ekonominės krizės nekilnojamojo turto rinkoje vyrauja neigiamos tendencijos, lėmusios drastiškas nekilnojamojo turto rinkos, ypatingai Lietuvos provincijoje, vertės pokyčius mažėjimo linkme. Todėl akivaizdu, kad 2009 m. gegužės 4 d. Turto arešto akte buto įvertinimas 80000,- Lt suma, tikrai buvo akivaizdžiai didesnis, tai patvirtino neįvykusios varžytinės, nei jo rinkos vertė. Kaip jau minėta, vykdant ginčo buto pardavimą tiek pirmosiose, tiek antrosiose varžytinėse, kuriose pradinė buto pardavimo kaina buvo nustatyta atitinkamai 80 ir 60 procentų nuo 80000,- Lt įkainojimo, nurodyto 2009 m. gegužės 4 d. Turto arešto akte, varžytinės neįvyko, neatsiradus pirkėjų. Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad jose buvo nustatyta per aukšta kaina. Todėl akivaizdu, kad 2009 m. rugsėjo 22 d. turto arešte nustatydama ginčo turto rinkos vertę, antstolė rėmėsi ne pirmosios instancijos teismo nurodyta trečiųjų asmenų, nebuvusių ginčo bute, nuomone apie ginčo buto stovį ir būkle bei 1999 m. liepos 30 d., t.y. daugiau nei prieš 10 metų, nustatyta 17267,- Lt buto vidutine rinkos verte, nurodyta 2009 m. gegužės 4 d. VĮ Registrų centro išraše, o objektyviais duomenimis iš kitos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje buvo vykdomas buto pardavimas varžytinėse, tačiau butas nebuvo parduotas ar perimtas už 48000,- Lt. Be to, vykdomojoje byloje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje surašyto Turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimo klausimą, dabar sprendžia teismas, butas taip pat nebuvo parduotas nei pirmosiose, nei antrosiose varžytinėse, kuriose pradinė pardavimo kaina atitinkamai buvo 38400,- Lt ir 28800,- Lt, nes neatsirado pirkėjų. Todėl ir dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo, jog 2009 m. rugsėjo 22 d. turto arešto akte nurodyta 48000,- Lt areštuoto buto rinkos vertė yra nepagrįstai maža. Antstolė taip pat akcentuoja, kad tam, jog būtų pripažintas turto perdavimo išieškotojui aktas negaliojančiu, teismas turi būti neginčijamai įsitikinęs, kad turto arešto vertė, neatitinka to meto rinkos kainos. Tokiu atveju teismas nustatyti realią to meto ginčo objekto vertę, galėtų remtis objektyviu kriterijumi pripažįstant turto perdavimo išieškotojui aktą negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas tik suabejojo antstolio arešto akte nustatyta turto rinkos verte, tačiau pats tikrosios turto rinkos vertės nenustatė, todėl ir dėl šios priežasties negalėjo daryti išvados, kad antstolis ją nustatė nepagrįstai mažą.

3. Tvirtinant turto perdavimo išieškotojui aktą, teismo abejonės ar išieškotojui pagrįstai priteista skola, neturi teisinės reikšmės, nes tai yra teismo, sprendžiančio tarp proceso šalių kilusius materialinės teisės ginčus, kompetencija. Spręsdamas turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimo klausimą, teismas turi patikrinti tik priverstinio vykdymo proceso procedūros tinkamumą ir pagrįstumą, t.y. patikrinti ar nebuvo esminių vykdymo proceso pažeidimų (ar proceso šalims antstolis išaiškino jų teises, ar buvo laikytasi turto pardavimo varžytinėse procedūros, ar turto rinkos vertė nustatyta teisingai ir pan.). Be to, skolininko ar išieškotojo derybos dėl skolos padengimo būdo ar kiti šalių veiksmai, kurie niekaip neįtakoja priverstinio vykdymo proceso eigos ir antstolio procesinių veiksmų, negali būti pagrindu atsisakyti tvirtinti turto perdavimo išieškotojui akto. Todėl teismo abejonės dėl išieškotojo S. M. sąžiningumo prisiteisiant skolą ar šalių derybos dėl skolos padengimo būdo, negali būti pagrindu atsisakyti tvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojas UAB „Jonavos paslaugos“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, o 2010 m. balandžio 8 d. Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti (80 b.l.). Atsiliepime nurodo, kad su antstolės atskiruoju skundu sutinka, nes skolininkės skolos už komunalines paslaugas nuolat didėja, ji neapmoka net einamojo mėnesio sąskaitų už komunalines paslaugas. Todėl patvirtintinus 2010 m. balandžio 8 d. Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) , skolos nebedidės, nebebus pažeidinėjamos kreditorių teisės.

Atsiliepime į atskirąjį skundą (82 b.l.) išieškotojas S. M. nurodo, kad pinigus, kurie priteisti teismo įsakymu, skolininkei paskolino padengti skoloms už komunalines paslaugas, tačiau skolininkė to pilnai nepadarė. Antstolė, vykdydama išieškojimą iš skolininkės buto, veikė teisingai ir teisėtai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta, o 2010 m. balandžio 8 d. Turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas.

Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

CPK 702 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto perdavimo išieškotojui aktas tvirtinamas šio Kodekso 725 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 725 straipsnio 4 dalį teisėjas atsisako tvirtinti varžytynių aktą (turto perdavimo išieškotojui aktą), jeigu nustato esminių pažeidimų, padarytų parduodant turtą iš varžytynių ar jį perduodant išieškotojui. Prieš tvirtindamas turto perdavimo išieškotojui aktą, jis patikrina, ar varžytynės buvo surengtos ir turtas perduotas išieškotojui laikantis šias procedūras nustatančių teisės normų. Esminis pažeidimas – vertinamoji kategorija. Teisėjas kiekvienu konkrečiu atveju analizuoja priverstinio turto perdavimo išieškotojui aplinkybes ir jas įvertina. Varžytynes ar turto perdavimą išieškotojui reglamentuojančių normų nesilaikymas gali pažeisti skolininkų, kreditorių ar varžytynėse dalyvavusių ir jose įsigijusių turtą asmenų teises ir teisėtus interesus. Esminiais pažeidimais pripažintini faktai, kurie galėtų sudaryti pagrindą turto perdavimo išieškotojui aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio tvarka arba bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Teismas turi diskrecijos teisę esminiu pažeidimu pripažinti ir kitokius faktus. Nutartyje dėl atsisakymo tvirtinti varžytynių aktą teisėjas turi nurodyti, kokį pažeidimą konkrečiu atveju pripažįsta esminiu, kieno teisės pažeidžiamos, kokios pažeidimo pasekmės ir galimybės tokius pažeidimus pašalinti, atsižvelgiant į būtinumą derinti proceso dalyvių teisių ir interesų gynimą, kad prievolės neįvykdęs skolininkas nebūtų ginamas nuo bet kokio pažeidimo, nors pats nevykdo prievolių.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netvirtino skolininkės buto perdavimo išieškotojui akto, nes esminiais pažeidimais pripažino faktus, jog perduodant turtą išieškotojui yra pažeidžiami keturių skolininkės nepilnamečių vaikų interesai, kadangi nėra žinoma tiksli skolininkės ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, jei bus patvirtintas turto perdavimo išieškotojui aktas; 2009 m. rugsėjo 22 d. turto arešto akte skolininkės butas įkainotas nepagrįstai maža kaina; teismui kelia abejonių išieškotojo sąžiningumas.

Nepilnamečių vaikų teisių į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugai vykdymo procese yra skirtos CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pagal šią teisės normą ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui.

Antstolė prašo teismo tvirtinti 2010 m. balandžio 8 d. Turto perdavimo išieškotojui S. M. aktą, surašytą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje buvo vykdomas išieškojimas pagal išieškotojo UAB „Jonavos paslaugos“ pateiktą Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. teismo įsakymą dėl 4270,90 Lt skolos už suteiktas komunalines paslaugas, 202,55 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir 34,- Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės L. Z. (2 b.l.). Be to, antstolė pateikė duomenis, kad ji tuo pačiu metu iš skolininkės L. Z. kitose vykdomosiose bylose vykdė išieškojimus ir pagal kitus vykdomuosius dokumentus (5-12 b.l). Iš antstolės pateiktų vykdomųjų dokumentų matyti, kad išieškotojo UAB „Jonavos paslaugos“ naudai už komunalines paslaugas buvo išieškoma bendra 16126,61 Lt suma ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos (6-9, 11-12 b.l.), o išieškotojo S. M. naudai 33247,50 Lt skola ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos (10 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 759 straipsnio, reglamentuojančio prisijungimą prie išieškojimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą aiškinimo ir taikymo praktiką, laikomasi pozicijos, jog pagal CPK 759 straipsnio 1 dalies prasmę prisijungimas prie išieškojimo yra ir tuo atveju, kai vienas antstolis praneša kitam antstoliui, kad jo žinioje yra vykdomasis dokumentas ir jis prašo pervesti tam tikras lėšas jo vykdomojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. D. skundą dėl antstolio veiksmų, byla Nr. 3K-3-287/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. P. skundą dėl antstolio veiksmų, byla Nr. 3K-3-216/2009). Toks CPK 759 straipsnio 1 dalies aiškinimas ir taikymas šioje byloje aktualus tuo aspektu, jog antstolis, tuo pačiu metu vesdamas kelias vykdomąsias bylas, kuriose skolininku yra tas pats asmuo, o išieškotojais skirtingi asmenys, žino, kad yra ir kitų išieškotojų bei bendrą išieškojimų sumą, todėl šie išieškotojai laikytini prisijungusiais prie išieškojimo, o išieškoma suma lygi bendrai išieškojimų sumai pagal visus to paties antstolio iš to paties skolininko vykdomus vykdomuosius dokumentus.

Įvertinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sutinka su antstolės atskirojo skundo argumentais, kad išieškojimas iš skolininkės paskutiniojo būsto buvo vykdomas pagal kelis vykdomuosius dokumentus, pagal kuriuos išieškotoju yra ne tik UAB „Jonavos paslaugos“, kuriai skolininkės įsiskolinimai susidarė už energijos išteklių naudojimą ir komunalines paslaugas, bet ir S. M., kurio išieškojimo dydis (33247,50 Lt), sudarantis apie 2/3 dalis bendros išieškojimo sumos. Ši aplinkybė patvirtina, kad išieškojimas iš skolininkės paskutinio būsto buvo vykdomas ne tik išieškant skolas, už energijos išteklių naudojimą ir komunalines paslaugas, bet ir išieškotojo S. M., kurio išieškojimo teisė kilusi ne iš energijos tiekimo ar komunalinių paslaugų teikimo teisinių santykių, atžvilgiu. Todėl nėra vienos iš būtinų sąlygų taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalį, nes nepilnamečių vaikų teisių į paskutinį gyvenamąjį būstą apsauga taikoma, tik tuo atveju, kai skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad net ir pripažinus, jog yra visos būtinos sąlygos taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalį, tai antstolis, vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, privalo išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši antstolio pareiga vykdytina rašytine forma. Kai skolininkas, kuriam antstolis yra išaiškinęs minėtą teisę, turi nepilnamečių vaikų, tačiau dėl savo nerūpestingumo ar kitų panašių priežasčių nesikreipia į teismą su atitinkamu prašymu, viešasis interesas reikalauja, kad antstolis apie tai informuotų vaiko teisių apsaugos instituciją, kuri įstatymų nustatyta tvarka gali įgyvendinti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisę. Vaiko teisių ir interesų apsauga, parduodant turtą iš varžytynių, tenka antstoliui, išaiškinant teisę pateikti prašymą taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą ir reikiamais atvejais informuojant vaikų teisių apsaugos instituciją, o teismas prieš tvirtindamas turto pardavimo iš varžytynių aktą (šiuo atveju turto perdavimo išieškotojui aktą) privalo patikrinti, kaip antstolis įvykdė pareigą. Jeigu antstolis, esant minėtoms pirmoms trims CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygoms, pažeisdamas CPK 634 straipsnio 2 dalį neišaiškina skolininkui teisės prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą, tai, teismui nustačius, jog skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties, yra teisinis pagrindas konstatuoti esminį imperatyviosios teisės normos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. K. v. antstolė R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-525/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. E. I. L., v. K. L., H. L., E. L, bylos Nr. 3K-3-218/2009).

Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančio 2009 m. rugsėjo 22 d. turto arešto akto pabaigoje (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) , 7 lapas) yra rašytinė informacija, kad „Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo dalies, būtino šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti, atsižvelgdamas į vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį bei interesus (CPK 663 str. 4 d.)“. Prie šios rašytinės informacijos asmeniškai yra pasirašiusi skolininkė L. Z.. Todėl akivaizdu, kad antstolė tinkamai, t.y. rašytine forma, įvykdė savo pareigą išaiškinti skolininkei teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą.

Be to, skolininkei dėl savo nerūpestingumo, nepakankamo išprusimo ar nesugebėjimo tinkamai pasinaudoti savo teisėmis nesikreipiant į teismą su atitinkamu prašymu, antstolė raštu informavo Jonavos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių apie vykdomą priverstinį išieškojimą iš skolininkės buto (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) , 15, 21 lapai). Kad Jonavos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui buvo žinoma apie priverstinį išieškojimą iš paskutinio skolininkės būsto, patvirtina ir civilinės bylos medžiaga. Jonavos rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010 m. sausio 18 d. Buities tyrimo akte nurodoma, kad apsilankymo pas L. Z. tikslas patikrinti gyvenimo ir buities sąlygas, pasidomėti, kur ruošiasi gyventi po varžytinių (27 b.l.). Byloje taip pat yra skolininkės L. Z. 2010 m. vasario 1 d. Paaiškinimas dėl buto varžytinių, rašytas Vaiko teisių apsaugos skyriui, kuriame skolininkė aiškino, jog planuoja nuomotis vieno kambario butą (26 b.l.). Iš 2010 m. vasario 22 d. buities tyrimo akto turinio matyti, kad vaiko teisių skyriaus darbuotoja klausė skolininkės apie pirmųjų varžytinių, vykusių 2010 m. vasario 18 d., rezultatus; išsiaiškino, kad buto niekas nepirko (25 b.l.). Apie antrųjų varžytinių rezultatus buvo domėtasi surašant 2010 m. balandžio 8 d. buities tyrimo aktą (24 b.l.).

Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad skolininkei dėl savo nerūpestingumo ar nepakankamu išprusimo nesikreipiant į teismą su prašymu dėl CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatyto apribojimo taikymo, antstolė raštu informavo Vaiko teisių apsaugos instituciją. Taigi ir šią savo pareigą antstolė atliko. Tačiau Jonavos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius su skolininke, apsvarstę susidariusią situaciją vykdymo procese, prašymo taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą teismui CPK 593 straipsnio nustatyta tvarka nepateikė.

Taigi, antstolei tinkamai informavus tiek skolininkę, tiek Vaiko teisių apsaugos instituciją, apie CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytos teisės įgyvendinimo tvarką, apie šios teisės įgyvendinimą turėjo tinkamai pasirūpinti skolininkė ar Vaiko teisių apsaugos institucija, o ne antstolė, kuri savo išaiškinimo ir informavimo pareigas vykdymo procese atliko.

Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2010 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje skolininkė aiškiai išreiškė poziciją, kad jai apie vykdymo procesą ir buto areštą buvo žinoma, turto arešto aktą ir visus siunčiamus pranešimus yra gavusi, su vaikais vyks gyventi pas vyro mamą į (duomenys neskelbtini) (19 b.l., antra pusė). 2010 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdyje skolininkė paaiškino, kad “Praeitą savaitę pasirašėme neterminuotą buto nuomos sutartį, butas su patogumais, mokėti reikia tik už paslaugas” (59 b.l.). Taigi, darytina išvada, jog pati skolininkė ėmėsi jai prieinamų priemonių užtikrinti, kad po buvo priverstinio perleidimo būtų užtikrinti jos nepilnamečių vaikų interesai.

Įvertinusi aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad antstolė vykdydama skolininkės buto, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai, priverstinį pardavimą iš varžytinių ir jo perdavimą išieškotojui, tinkamai atliko išaiškinimo pareigą skolininkei ir vaiko teisių apsaugos institucijai dėl CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytos teisės įgyvendinimo tvarkos, todėl ta aplinkybė, jog šie asmenys nurodyta tvarka nepasinaudojo ir tai gali pažeisti nepilnamečių vaikų interesus, negali būti teisiniu pagrindu atsisakyti tvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą, nes būtent šiems asmenims, o ne antstoliui, tenka pareiga užtikrinti vaiko teisę į būstą. Be to, kaip galima spręsti iš skolininkės aiškinimų ji yra susiradusi kitą butą ir sudariusi neterminuotą buto nuomos sutartį, pagal kurią reikia mokėti tik už komunalines paslaugas. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra žinoma tiksli skolininkės ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, jei bus patvirtintas turto perdavimo išieškotojui aktas.

Vertindama ar 2009 m. rugsėjo 22 d. turto arešto akte nurodyta buto vertė 48000,- Lt atitinka tuo metu buvusią buto rinkos vertę, teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai.

Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Be to, skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

Kaip matyti iš 2009 m. rugsėjo 22 d. turto arešto akto skolininkė jį yra gavusi (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) , 7-10 lapai). Prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės nereiškė. Pretenzijų dėl areštuoto turto vertės nereiškė ir išieškotojai UAB „Jonavos vandenys“ bei S. M.. Be to, skolininkė pirmosios instancijos 2010 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje paaiškino, jog apie buto areštą žinojo, turto arešto aktą ir visus jai siunčiamus pranešimus yra gavusi, su antstolės nurodytu 48000,- Lt buto įkainojimu sutiko, pretenzijų antstolei neturi, skundų nerašė. Taip pat žinojo apie neįvykusias buto varžytines ir buto nukainojimą (19 b.l., antra pusė). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tiek skolininkė, tiek išieškotojai, turto arešto metu nustatytai turto rinkos vertei neprieštaravo. Taigi, kai vykdymo proceso šalys areštuoto turto vertės nustatymui neprieštarauja, antstolis privalėtų savo iniciatyva skirti ekspertizę tik tuo atveju, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Pagrindas kilti abejonėms dėl antstolio nustatytos turto rinkos vertės, tai įrodymai keliantys antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių duomenų nei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , nei civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas antstolės prašymas dėl turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo, nėra. Priešingai, kaip galima spręsti iš antstolės R. M. aiškinimų pirmosios instancijos teisme (58 b.l., antra pusė) ir atskirojo skundo argumentų, to neginčijo ir vykdymo proceso šalys, pirmąjį buto arešto aktą, vykdant išieškojimą iš skolininkės kitoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , antstolė surašė 2009 m. gegužės 4 d., kuriame butą įvertino 80000,- Lt suma. 2009 m. liepos 1 d. pirmosiose varžytinėse butas buvo pardavinėjamas už 64000,- Lt sumą, o antrosiose, įvykusiose 2009 m. rugsėjo 9 d., už 48000,- Lt sumą. Nei vienose varžytinėse nebuvo užsiregistravęs nei vienas dalyvis, skolininkės buto už nurodytą kainą niekas nepirko, už 48000,- Lt kainą buto neperėmė ir išieškotojai.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju sprendžiant, ar antstolis, 2009 m. rugsėjo 22 d. nustatydamas areštuojamo buto įkainojimą, neskirdamas ekspertizės tinkamai pasinaudojo savo diskrecija, reikia akcentuoti tai, kad: 1) 2009 m. rugsėjo 22 d. areštuotas butas jau buvo pardavinėjamas varžytynės kitoje vykdomojoje byloje, kurioje parduodamo turto kaina buvo nustatyta pagal didesnę turto rinkos vertę (80000,-Lt), tačiau varžytynės neįvyko, neatsiradus pirkėjų, neparduoto turto neperėmė ir išieškotojai. Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad jose buvo nustatyta per aukšta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Antstolių kontora prie Vilniaus rajono apylinkės teismo, bylos Nr. 3K-3-673/2003; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje M. C. v. antstolė A.A., bylos Nr. 3K-3-133/2005); 2) nekilnojamojo turto rinkos kainų tendencijos laikotarpiu tarp atliktų turto įkainojimų buvo tokios, kad kainos kito mažėjimo linkme. Be to, turto rinkos kainos, išskyrus galbūt didmiesčius, Lietuvoje mažėja iki šiol; 3) 2009 m. rugsėjo 22 d. turto arešto aktas, kuriame areštuotas butas įkainotas 48000,- Lt, surašytas praėjus labai trumpam laikotarpiui nuo 2009 m. rugsėjo 9 d. varžytinių, kuriose už 48000,- Lt buto niekas nepirko; 4) ne viename Vaikų teisių apsaugos skyriaus surašytame Buities tyrimo akte nurodoma, kad tvarkos ir švaros bute trūksta. Tai leidžia daryti išvadą, kad buto būklė nėra itin gera; 5) butas yra viršutiniame namo aukšte.

Atsižvelgdama į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2009 m. rugsėjo 22 d. turto arešto akte nurodyta buto rinkos vertė, atspindi realią padėtį rinkoje, todėl antstolei neturėjo kilti abejonių dėl turto įkainojimo objektyvumo ir teisingumo.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2009 m. rugsėjo 22 d. nustatant areštuojamo butą rinkos vertę pagrindiniais kriterijais buvo 2009 m. gegužės 4 d. VĮ Registrų centro išraše esanti pasenusi buto vertė – 17267,- Lt, kuri nustatyta 1999 m. liepos 30 d., t.y. prieš 10 metų, ir asmenų, nebuvusių minėtame bute, nuomonė apie galimą minėto buto stovį ir būklę. Kad VĮ Registrų centro išraše esanti pasenusi buto vertė – 17267,- Lt, nustatyta 1999 m. liepos 30 d., neturėjo įtakos antstolei nustatant buto rinkos vertę 2009 m. rugsėjo 22 d., patvirtina ta aplinkybė, jog turto arešto akte nurodyta buto vertė yra beveik 3 kartus didesnė už 1999 m. liepos 30 d. nustatytąją. Asmenų, nebuvusių minėtame bute, nuomonė apie galimą minėto buto stovį ir būklę, taip pat nebuvo lemiamas veiksnys nustatant turto vertę, nes, kaip minėta, buto vertė nustatyta remiantis objektyviais kriterijais (duomenimis iš kitos vykdomosios bylos, nekilnojamojo turto kainų tendencijomis, buto vieta name ir pan.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados, kad areštuojant turtą jis įvertintas nepagrįstai žema kaina, yra prieštaraujančios byloje esančių įrodymų visumai.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skolininkės aiškinimai, išsakyti pirmosios instancijos teismo posėdyje, kad jai antstolė neišaiškino teisės siūlyti savo pirkėją, neatitinka tikrovės. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančio 2009 m. rugsėjo 22 d. turto arešto akto pabaigoje (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) , 7 lapas) yra rašytinė informacija, kad skolininkė gali siūlyti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją. Prie šios rašytinės informacijos asmeniškai yra pasirašiusi skolininkė L. Z.. Todėl akivaizdu, kad antstolė rašytine forma išaiškino skolininkei teisę siūlyti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją (CPK 704 str.).

Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina skolininkės svarstymus, kad butą galima parduoti už 70000,- Lt, nes šie aiškinimai nepagrįsti jokiais objektyviai duomenimis.

Kaip pagrįstai atskirajame skunde nurodo apeliantė, ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas suabejojo išieškotojo S. M. sąžiningumu, nes teismui kilo abejonės ar Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. teismo įsakymu S. M. pagrįstai priteista išieškoma suma, neturi teisinės reikšmės sprendžiant turto perdavimo išieškotojui tvirtinimo klausimą. Vykdymo procese antstolis privalo veikti tik pagal įstatymu jam suteiktus įgalinimus, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 2 dalis, 587 straipsnio 1 punktas, 648 straipsniai). Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. teismo įsakymas yra galiojantis ir įsiteisėjęs. CPK 587 straipsnio 2 punkte numatyta, kad teismo įsakymas yra vykdomasis dokumentas. Taigi pateikus vykdomąjį dokumentą antstoliui, pastarasis privalo jį vykdyti, o ne vertinti jo pagrįstumą ar teisėtumą. Antstolis turėtų nutraukti vykdomąją bylą tik tuo atveju, jeigu būtų panaikintas vykdomasis dokumentas, kuris buvo vykdymo pagrindas (CPK 629 str. 1 d. 5 p.). Kaip jau minėta, antstoliui pateiktas vykdyti Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. teismo įsakymas yra galiojantis ir įsiteisėjęs, todėl tiek antstoliui, tiek teismui, sprendžiančiam turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimo klausimą, nėra jokio teisinio pagrindo atsisakymą tvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą motyvuoti iškilusiomis abejonėmis, kad galbūt išieškotojas buvo nesąžiningas kreipdamasis į teismą dėl išieškomos sumos priteisimo.

Įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą netinkamai taikė vykdymo proceso normas, reglamentuojančias nepilnamečių teisės į paskutinį būstą apsaugą, areštuoto turto rinkos vertės nustatymą, bei nepagrįstai galimas abejones dėl išieškotojo sąžiningumo kreipiantis į teismą dėl išieškomos sumos priteisimo laikė turinčiomis įtakos turto perdavimo išieškotojui akto teisėtumui, todėl apeliantės atskirasis skundas tenkintinas, Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - 2010 m. balandžio 8 d. Turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. (duomenys neskelbtini) tvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti 2010 m. balandžio 8 d. Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo už 28.800,00 Lt (dvidešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus litų) išieškotojui S. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) perduotas dviejų kambarių butas su rūsiu 5,52 kv.m. pažymėtu R-20, bendro 43,98 kv.m. ploto, esantis 5 aukšte, (duomenys neskelbtini) , Jonavoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) .

Kolegijos pirmininkas Egidijus TamašauskasKolegijos teisėjai Ramūnas MitkusAlgirdas Remeika